You are currently browsing the category archive for the ‘Vaikai’ category.

Kiekvienais metais, vienaip ar kitaip Kokonas susijęs su vaikais. Ir šie metai tokie. Sikorskių šeimyna augina net 9 įvairaus amžiaus vaikus. Turime prašymą ir tikimės, kad kiekvienas Kokono draugas prisidės prie jo įgyvendinimo.

Prašome paremti SIKORSKIŲ šeimyną drabužiais ir daiktais.
Šeimyna augina tokio amžiaus vaikus:
1metų berniukas – 1;
2,5 metų mergaitė – 1;
4 metų berniukai – 2;
5-8 metų mergaitės – 5.
Turite švarių, tvarkingų, nesudėvėtų drabužių ir avalynės nurodyto amžiaus vaikams ir esate pasirengę juos padovanoti Sikorskių šeimynai? Atsineškite su savimi į mugę gruodžio 6 dieną.
Šeimynai pravers ir lavinamieji, stalo žaidimai (būtinai pilnos komplektacijos).
Esame labai labai dėkingi už draugiškumą!

kiskiai


O mugėje daiktų ir dalykų vaikams galėsim su vežimu vežti!

Pradedant knygomis, kurių atveš leidykla Burokėlis. Knygos, kurios pradžiugins ir princesių, ir trolių mylėtojus.

burokelis1

Pažįstu vieną berniuką, kuris gintaro karolius ant kaklo nešioja visus metus. Ir sako “Jie man duoda sveikatos”. Tokių svekatos davėjų Kokono mugėje galėsite rasti pas Cozy Amber.

cozy-amber

Daktelinė tikrai pasirūpins saldžiais vaikų sapnais ir minkštais jų patalais.

 

daikteline1 daikteline2

O sapnus gaudys Wild Winds sapnų gaudyklė.

wild-winds

O kad nesušaltų maži pupuliai jiems tikrai pravers šiltos kepurytės ir megstukai, kurių primezgė Dalu.

 

dalu dalu1

Prie gražaus megztinuko reikia ir gražaus papuošimo. Mažoms mergytėms ir jų kasytėms Dash dash lankeliai su burbulais bus patys tinkamiausi.

dash-dash dash-dash1

O maži džentelmenai greičiausiai neatsisakys pasipuošti tokiu vyrišku papuošalu  ID ženkliuku iš DogTag. Į tokį ženkliuką galima įrašyti pačią svarbiausią ir reikalingiausią informaciją.

idtag idtag1

Iliustratorė Laima Marija į mugę atvažiuos nešina plakatais. Ne bet kokiais, o abėcėliniais. Naudingas dalykas tiems, kurie pradeda pažintį su raidėmis ir tiems, kurie su jomis seniai draugauja.

iliustratore-laima

Ugnė pasiuvo meškinų kompaniją. Ir ne tik meškinų, tik štai jie nusprendė pasirodyt, kaip geriausi vaikų draugai ir sapnų saugotojai.

madebyugne

O visai mažiukams vaikiukams gal tiktų toks mažas zuikis? Kad miegelį saugotų ir nuo baubo po lova apgintų.

madebyugne1

Kiti metai – beždžionės ir apie tai garsiai skelbia Medinis Arkliukas. Kuris į mugę atšoliuos ir tokių beždžionėlių visą vežimą atsiveš.

medinis-arkliukas

Paskui su tuo vežimu galėsim namo vežtis kalėdines dovanas.

medinis-arkliukas2

O jei trūksta super herojų, Naminė krautuvėlė tokių turi. Nežinau kas čia toks, gal Zoro-Katinas-Kaukėtasis Kiškis? Bet esu tikra, kad ne vienam ir ne vienai jis būtų geriausias žaidimų draugas.

namine-krautuvele

O jei reikia draugo, telpančio į delną? Tokį galima rasti pas VoDi. Ne tik meškutį ar pelėdžiuką. Net stirniuką galima turėti ir nešiotis su savimi.

vodi vodi1

Apsikabinam draugą ir keliaujam į svečius. Pirmiausia – pas dramblius.

tikra-knyga

O paskui – medaus mainytis su meškinais. Leidykla Tikra knyga šias knygas atveš į Kokono labdaros mugę.

tikra-knyga1

Kokonas ieško savanorių, jei nori toks būti, rašyk mums žinutę Facebook!

Su Kokonu galima draugauti Facebook

Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.

 

Į mano pašto dėžutę anksčiau nei rudeniniai lapai nuo kiemo klevų pradeda dribti laiškai su klausimais, ar bus šiemet kalėdinė mugė. Och, bet negaliu pradėti ko nors naujo, nepabaigusi pernykščių reikalų. Tas “pernykštis sniegas” – po mugės duotas pažadas papasakoti, kur ir kaip laiką leido “Lietaus vaikai”, surinktas per mugę lėšas nusprendę panaudoti vasaros šeimų stovyklai pajūryje. Stovykla vyko rugpjūčio pabaigoje, nuotraukas irgi mamos sąžiningai susiuntė, o aš…. o aš vis neradau Laiko. Arba nežinojau, kur jo reikia ieškoti. Čia – sąžinės prispaustas, bet širdingas įrašas, TIKRAI!

Manau, ne vienam, išgirdus apie visokias stovyklas, bendras išvykas ir kaip nors likimo nuskriaustus, bet tėvus turinčius vaikus + labdaras, sukirba klausimas: “O kodėl juos reikia kur nors BENDRAI vežti? Kodėl ta proga šelpti? Kodėl tėvai negali tų vaikų prie jūros nusivežti patys, juk ne visų finansinė padėtis prasta?” Mmm, turbūt aiškiausią atsakymą gautumėte, jei pavyktų nugirsti uždaruose rateliuose vykstančių pokalbių nuotrupas: “Viena auginu 3 vaikus, vyresnėlis priežiūros reikalauja daugiau, nei mažieji kartu sudėjus, mums kelionė į “Maximą” yra iššūkis, atostogoms man dar reikia kelių porų rankų…”, “….Paskutinį kartą prie jūros buvau, kai dar vaikų neturėjom, dabar jau toli ji mums, viską skiriame vaiko terapijoms…”, “Galime išsinuomot tik kambarį, bet sūnui reikia erdvės, kitaip jis ima nerimauti, blaškytis. Stogą visiems nurautų tie jo, rodos, betiksliai šokinėjimai, bėgiojimai, o nepasakysi “liaukis!”, jo kalbos suvokimas per menkas, o poreikiai dideli…”, “Nevažiuojame į nepažįstamas vietas. Vaikas bijo, rėkia, labai priešinasi, net per slenkstį nelipa, o vyrui gėda dėl tokio elgesio…”, “Norėčiau kada nors atostogauti ar bent savaitgalį praleisti tokioje aplinkoje, kur nereikėtų niekam aiškintis, koks tas mano vaikas ir kodėl jis toks, netektų teisintis, kur niekas nekreiptų dėmesio, nemokytų manęs ir neauklėtų neva išlepinto vaiko.” Turbūt tai būtų tik saujelė priežasčių, kodėl ta jūra “toli”, kodėl reikia ypatingesnių sąlygų, kodėl ne visada net pinigai lemia gan uždarą šeimų gyvenimą.

Tai, štai. Po mugės suskaičiavę, viską sudėlioję, “Lietaus vaikai” pradėjo stovyklautojų registraciją, savanorių paiešką ir poilsiavietės pajūryje žvalgytuves. Rado ir puikių jaunų savanorių (ir merginų, ir vaikinų), Monciškėse aptiko labai tam tinkamą “100 metrų iki jūros” (nemelavo!) “dvarą” su dideliu kiemu ir paskutinę vasaros savaitę 17 panorusių stovyklos privalumus išbandyti šeimų praleido vėsiame pajūryje, bet šiltoje draugijoje. Kai grįžusieji pasidalino įspūdžiais ir vaizdais, pasiryžusių tokią stovyklą pakartoti, atsirado gerokai daugiau.

Kas ką veikė? Savanoriai užsiimdavo su vaikais, kol tėvai mokėsi.

10542685_10153054050848496_5522445737063327767_o

Taip, mokėsi, nes suvokti kitokį šių vaikų pasaulį tikrai reikia mokslo.

10603877_10153054049828496_7950762213227642422_o

Būta ir terapinių užsiėmimų:

10514160_10153054061598496_5588003561464564797_o

Net labai įtraukiančių ir užburiančių užsiėmimų:

10623540_10153054054928496_2452467128456669237_o

Teatrališkų…

1454614_10153054055578496_4467744825757832872_n

Būta menų:

1932700_10153054052528496_6394868098244273448_o

… ir pramogų (beje, cirko artistų atsirado tarp savų, tokių vaikų tėvų, kaip ir meno terapeutų ir potencialių savanorių-auklių iš brolių-seserų tarpo…):

10636424_10153054069413496_8302475518558759352_o

Buvo mokytasi gyventi drauge, šmaikščių taisyklių pagalba:

10599391_10153054071543496_5875805063150691023_n

… ir tiesiog džiaugtasi jūra!

10317601_10153054053258496_8180291591248184600_o

Tiesą sakant, tokių nuotraukų gavau daugiausiai ir ilgiausiai užtruko, kol nusprendžiau, kaip lakoniškai viską sudėlioti, buvo daug pagundos suklijuoti čia visas foto su laimingais vaikais ant smėlio, bangose, kopose ir su… smėliu ausyse. Bet visko čia neatpasakosi. Kaip ir suokalbiškai tėvai šypteldavo paklausti, kas labiausiai įsiminė iš stovyklos, dėl ko verta vėl organizuoti. “Vėlyvo vakaro pokalbiai arkoje” – kažkokiais kodais išsitarė kelios mamos, leisdamos suprasti, kad už širdies griebiančios pokalbių temos ir išpažintys prie laužo jau naktimis, vaikams pagaliau sumigus, buvo tai, ko labiausiai pasiilgstama, ko vis tik labai reikia…

Net jei ir mugės labdara, toli gražu, nepadengė visų stovyklos išlaidų, net jei iš daugiau nei 150 autizmo asociacijos šeimų stovyklauti pasiryžo nedidelė grupė, bet pirmas “blynas” neprisvilo, tėvai dalijasi įspūdžiai ir naujienomis apie kai kurias iki tol nežinotas terapijas, pačių ir savo vaikų emocijas, patirtis, o tai yra įrodymas, kad… pernykštė mugė pavyko ir galima imtis kitos.

P.S. Kai kada tos mūsų labdaros temos užkabina ką nors iš mugiautojų tarpo l.asmeniškai. Pernai taip nutiko vienam ne pirmus metus mums padedančiam žmogui. Po kelių savaičių parašė, kad labai nerimauja dėl savo dukterėčios, kad aprašyti “lietaus vaikai”, skaudžiai kažką primena… Ką gi, informacija “suvaikščiojo” ir šiemet ši mergytė jau lanko krūvą terapijų ir užsiėmimų specialiame centre, ji gauna pagalbą laiku, ji pradeda augti kitaip. Štai, kur, mano manymu, ir yra tokių bendruomeninių reikalų ir sklaidos nauda – kartais tema, kuri atrodo tik plakatinė, tik kažkieno tolima bėda ar iššūkis, pasidaro artima, nes mes gyvenam tarp žmonių. Jie įvairūs…

P.P.S. Beje, jei žinote, kam dar gali praversti tokios temos informacija, pasidalinkite: parodoje “Mokykla 2014” Litexpo lapkričio 21-23 d. autizmo asociacija turės savo stendą “Vaiko gerovės erdvėje”. Ten vyks konsultacijos, diskusijos apie švietimą, ten net apie vasaros stovyklos įspūdžius bus galima paklausti tiesiogiai.

Mielas dienorašti, ar dar tu gyvas? Kadangi mes ne kažin ką nuveikiam, rodos, per dienų dienas tik žaidžiam ir pasakas skaitom, tai papasakosiu ir Tau ką nors.

Vieną kartą miške gyveno varna. Turėjo savo medį. Ir gyveno meškiukas. Turėjo savo ežiuką.

kaladeliu rebusas_1

Bet ežiukas pasiklydo rūke, tiek jį ir tematė…  Tada meškiukas susirado kitą draugą – paršiuką. (Hm, čia gal visai kiaulė jau…)

kaladeliu rebusas_5

Che, va, taip geriau 😉

kaladeliu rebusas_3

O tada paaiškėjo, kad yra čia ir daugiau žvėrių ir gyvulių.

kaladeliu rebusas_8

Ir jie visi mieli iki nebegalėjimo, o dar taip protingai sutverti, kad vienas prie kito labai tinka.

kaladeliu rebusas_7

Bet jau pavargo meškiukas, laikas pasnausti.

kaladeliu rebusas_9

Visi pavargo? Tai tegu eina miegot. Labanakt!

kaladeliu rebusas_10

“Pasaką” l.savarankiškai dėliojo Gustavas (be savaitės trimetis), kompaniją palaikė pusseserė Upė fotografavo teta Šarūnė, o visą mielą žvėryną išdrožė Miela Siela.

 

p.s. Šis žvėrinčius dailiame maišelyje buvo skirtas ne mums, čia dovana nuo Mielos Sielos AVEVITUS vaikams, bet Gustavui baisingai bliaunant, kad laaabai noooori, paliktas savaitę pasidžiaugti. Labai džiaugėsi. Taip džiaugėsi, kad net… pasūdė:

kaladeliu rebusas_11

…ir pagamino vyniotinį pagal “Gustavo enciklopedijos” receptą a-la-natiurel (jei kas nežinot, ten visi taip vadinasi ;))

kaladeliu rebusas_12

Puikus patiekalas Atvelykiui!

Egzistencinis klausimas. Retorinis. {O kuo jie skiriasi?…}

Na, pasverkim: beveik trimetis “enciklopedijos Gustavas” tebesizulina namie, daržas gresia tik nuo kito rudens, rytais vaikis vartosi lovoj kaip virtinis tiek ilgai, kiek tik jam telpa (o telpa iki… 6.30), yra dosniai šeriamas pasakomis ir ekologiškomis morkomis, gali sau leisti dvejus pusryčius, filmuką pagal pageidavimą ir ožius. Tai čia gerai, nusprendžiu, dedam pliusą.

Aš dirbu namie. Nuo tada, kai vyresnėlis išmoko pamiegoti VISĄ pusvalandį. Po beveik 9-erių tokios modifikuotos “karjeros” metų, kitaip net nebeįsivaizduoju, o mano mokyklinukui netenka prailgintos dienos grupės prailginti iki vakaro. Netenka jam ir tos dieninės grupės, tiesą sakant… O ir mano vaikystės simbolis-instrukcija, prisegta prie puodo šaldytuve:

zuvyz219

…jam nepažįstamas. Ir pasvilusios vištienos skonis, ir “pritraukto” pieno kvapas, ir buto raktas po kaklu – visa ta “vienas namuose” romantika. Kas yra auklė, mano abu vaikai irgi nežino. Vakare išeiti dviems į teatrą ar koncertą yra misija įmanoma tik atsitarabaninus kurią nors močiutę iš Šiaurės. Taip būna ne dažnai  / retai / nutiko gal tik 4 kartus. Vakarinė auklė būtų prabanga? O namų tvarkytoja kartą per savaitę? Ne, gal tik… stressassss ir darbasss?! Juk SVETIMAS! Taigi, tektų palikti užmigdyti kažkam tuos pasakų “herojus” (aaaa!)! Ir dar nuolat spėti išsikuopti VISUS namus prieš ateinant valytojai. Nepažįstate kitos tokios nupušelės? Užtai aš pažįstu kaip nuluptą. Ar tai, kad teatrų repertuaruose taip ir nerandam vaikų (ne)ramaus miego vertų veikalų yra pliusas ar minusas? Mmm, nuosavai inteligencijai ir manikiūrui – minusas, o vaikams? O šiems, tarkim, +, pasitikrinsiu, kai užaugs.

Kad amžinai neišsimiegojusi ir pernakt kompiuteryje nusidirbusi, paskui dienom pasakau “šiek tiek” per daug žodžių ir “vos vos” per garsiai, labai aišku, kad Geros Mamos CV yra minusas. O ta visokia marga veikla, kaugės mano norų, planų, idėjų, ketinimų, pažadų, pradėtų darbų ir kūrinių, kurių užtektų dar 3 gyvenimams, jei tie būtų 100-tiniai ir turėtų bent po 36 val. paroje, ilgi pokalbiai telefonu ir begaliniai – su pačia savimi (balsu), “saviraiška” feisbuke, net kai kurie estetiniai ir gastronominiai įpročiai? Taaip… minusas.

Neišlaikysiu aš šitaip maminės sesijos… O jei nuo šiol visą gyvenimo balastą metu ir pasišvenčiu edukacijai, kokybiškam ir kiekybiškam bendravimui su vaiku, pvz. nuo pat ryto paišau žuvis pagal užsakymą?

zuvyz202

Paišau, spalvinu ir karpau.

zuvyz199

Įvairiausių veislių: lašišas, silkes, auksines, … latimerijas.

zuvyz203

Dideliais kiekiais:

zuvyz200

Paskui uoliai pildau titanikų kolekciją, kurie yra gražūs iš abiejų pusių, teisingi iš visų kampų, draugiški net kaukolėms, tokie mylimi, kad net blynais nutaukuoti, su namais, inkarais, kaminais, dūmais ir net gatavai su ledkalniais.

titanikai

Ir įtarinai tikslūs (matyt, čia –  vakarykštis autoriaus ArAšGerasTėtis kūrinys…).

zuvyz218

Tada poreikiams augant į ugdymo planus įtraukiamas Tatatonas Van De(r)dekenas.

zuvyz216

Kažkoks patižęs ir pabiręs, bet žinant, kad jis – vaiduoklis, mokymo programose yra patvirtinamas. Ir iš karto pareikalaujamas Piratas Ben Džoisas.

zuvyz215

Istoriniai – okulistiniai netikslumai tuoj pat ištaisomi:

zuvyz217

{Ar jau galiu eit išsivirti kavos? O į dušą ar bent pižamos persirengti?}

Turbūt dar ir dabar, kai skaitote šitas rašliavas, mūsų kaimynai tebegalvoja, kad ką nors savo namuose skerdžiu, nes langai nuo decibelų tebedreba. Todėl, kad… NETELPAAA VISOS ŽUVYYYS Į TITAAAANIKĄ!

zuvyz204

Tai ar aš – GERA MAMA??

Jaučiuosi dabar taip, lyg su šlapiais botais maknočiau per išplautas grindis. Tik tos “grindys” valytos beveik prieš metus ir daugiau niekas čia nebuvo užėjęs… “Fiūūūū! Nupūsiu dulkes, tiesiog vėl išsikrausiu savo mantą ir būsiu čia toliau.”- nusprendžiu.

Nea, nepavyks be pasiteisinimų…

Per tuos tylos mėnesius KOKONE, mūsuose virė gyvenimas, taškėsi ir kunkuliavo, gimė naujos idėjos (ir vaikai), lipo ant galvos darbai (ir vaikai), augo visokia patirtis (ir… vaikai). Vis dar rašau daugiskaita, matyt taip galvoti saugiau. Iš tiesų, KOKONE labiausiai reikėtų perrašyti skyrelį “APIE”. Kol čia rašinėjom-paišinėjom kelios (5, 4, 3), buvo kažin koks pilnatvės ir užnugario jausmas. Kai likom dviese, atsirado savotiška, kone patalogiška atsakomybė (jei net nieko naujo nerašant, čia vis tiek kasdien, pasak statistikos, užeina bent 200 svečių, tai kažkaip ir stebina, ir įpareigoja) ir susikratė labai aiškus tekstų – vaizdų – temų pasiskirstymas (Lemanui, Lemanui, Danieliui…). Likusi viena, kurį laiką tą vienumą neigiau, o paskui turbūt pasidaviau ir… išėjau feisbuko teršti. Ale, grįžau, čia gi palociai didesni, va, kiek hektarų grafomanijai!

Apie tai, kaip sekasi (o SEKASI!) kitiems ir kitoms, parašysiu vėliau, prižadu. Dabar tik užsiminsiu, kuo gyvenu pati.

Aš seku pasakas pagal užsakymus. Maždaug tokius: “Neee, nenoje miegooo! Mama, ateeeik! Papasakok apie džyyypą!”.

Na, ką gi, prašom: apie tą džipą, kuriam šiandien ant užpakalio buvau priversta priklijuoti nuo kitos mašinėlės nusuktą ratą. Irgi pagal užsakymą…

PASAKA APIE DŽIPĄ, KURIS IEŠKOJO ATSARGINIO RATO

Kartą gyveno, va, toks Džipas:

masinos 1333

Gyveno ilgai ir laimingai, kol vieną dieną susizgribo, kad gi neturi atsarginio rato. Ir Laimė kaip mat jį paliko. Išvažiavo Džipas į Margąjį Pasaulį rato ieškoti. Važiavo, važiavo ir sutiko mažą Mašinytę. “Labas, gražuole, gal turi atsarginį ratą?” – paklausė Džipas. “Neee, netelpa niekur, labai gadina nervus ir stilių, tai nesivežioju.” –  pamirksėjo Mašinytė ir nuvažiavo į degalinę kavos.

22masinos

O Džipas patraukė toliau. Privažiavo miškelį, ten rado Traktorių. Jis kasė griovį. “Gal turi atsarginį ratą?” – pasidomėjo Džipas. “Turiu! Reikia? Paskolinsiu.” – tuoj pasiūlė Traktorius. “Paskolink!” – apsidžiaugė. Bet ratas pasirodė beesąs per didelis kokiais penkiais dydžiais. Nusiminė Džipas, rodos, akyse sumenko ir nieko nesakęs, nuriedėjo.

Keliavo jis toliau. Važiavo, važiavo ir privažiavo didelį miestą. Ten sutiko Autobusą ir Troleibusą. Autobusas iliustracijų nemėgo, o Troleibusas net su murzinais ūsais mielai pozuodavo turistams. Štai:

auto

Džipas ir jų pasiteiravo apie atsarginį ratą. Autobusas ir Troleibusas pasiūlė pavažiuoti septynias stoteles iki raudonų plytų garažo, kuriame prikrauta daugybė ratų. “Paprašyk sargo, ir gausi vieną,” – sako Autobusas. “Juk ratai – visi vienodi, visiems tinka.” – pritarė Troleibusas. “Tai kad ne…” – pagalvojo sau Džipas ir nubirbė toliau.

(maždaug šioje vietoje pasakos Užsakovas užmigo, bet įsijaučiau ir jau nebegalėjau sustot…)

Dar kiek pasižvalgęs po Didelį Miestą, Džipas privažiavo Didžiulę Parduotuvę su daugybe naujutėlaičių blizgančių automobilių. Paspoksojo per langą ir įsidrąsinęs įsuko pro vartus. “Kas tu toks, kodėl toks suplotas?” – paklausė Džipas vieno raudono blizgūno.

lenktyn 2

“Aš – Sportinis!” – atkirto tas. “Sportinis Super Auto.” – parodė auksinius užrašus ant nosies ir užpakalio ir paklausė, ko toks pavargęs ir dulkinas Džipas čia ieško. “Atsarginio rato.” – atsiduso Džipas. “Kam tau jis? – nusistebėjo Sportinis Super Auto. “Na, maluosi miškais ir laukais, kur nėra kelių, tai kartais ratus pametu, praverstų atsarginis”, – paaškino. “Cha, aš tai net nežinau kiek ratų pats turiu! Ir man tai nerūpi, tegu mechanikai dirba ir galvas kvaršina. O tu nustok ieškot, ko nepametęs, važinėk tik euro-greitkeliais arba pagrindinėmis didmiesčio gatvėmis į grožio salonus, ir atsarginio rato niekada neprireiks, tavo gyvenimas nerealiai pasikeis!” – paprotino Super Auto. Džipas taip ir padarė. Neilgai trukus jis nuo gero gyvenimo solidžiai nusipenėjo ir sublizgėjo rimtuose žurnaluose.

Moralas. Kartais reikia tiek nedaug, vos vieno verto patarimo, kad taptum Aukštuomenės Džipu.

*****

P. S. O man Žinovas, per petį patikrinęs, ką veikiu, pareiškė, kad čia visai nepanašu į sportinę mašiną. Nepatenkinta pakišau po nosim lapelį ir pieštuką, Žinovas padėjo ant stalo TV pultelį  ir, iliustravo pasakos pabaigą:

lenktynine

Zzzzzummmm…

Mmmm… taip…  Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!!   Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…

Kai visos “užsienietės” ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai” internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?

Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?

Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.

{papildyta}

Linos “Laukės fabrikėlio” svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.

Svajoniu jaunikaitis su suniuku_m

O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.

Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉

dahlia-balta-web1

*******

Viktorijos “Pienių pievoje” pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol”. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.

Christmas Carol

416811_240547206071177_318116560_n

*******

Violetos iš “Žaislų turgaus” mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.

554850_10151063906003121_1217791813_n

Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.

378235_10151063906353121_990613136_n

Mane žavi šitos sagos…

376753_10151063906298121_1583692198_n

******

“Mezgimo zonos” šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.

Moteriškos pirštinės “Švedų vasara”, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}

IMG_5328_medium

Tiesiog juvelyrinis mezgimas…

IMG_5335_medium

“Paukštis tavo delne”, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.

IMG_0037_medium

******

“Ivės” padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.

Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉

312764_413063168766118_2081549161_n

*****

Dar bus papildymas, dar keletas grožių…

Muziejaus “iždo” rekvizitai:

VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885

Niekam ne paslaptis – diiiievinu asmeniškumus. Man žvėriškai patinka švieži mamų versliukai-veikliukai, kurie prasideda nuo savų vaikų, sapnų, ilgai austų svajonių, konkrečių vardų ar tiesiog Gyvenimo pakišto iššūkio…

384058_321233364557635_1253510637_n  “Milksense” drabužiai skirti… dviems. Mugėje jie buvo ir pernai. Kol kitur žmonės žiopsojo, spoksojo, plepsėjo ir niekur neskubėjo, milksense’sų Rima lakstė suplukusi ir nešiojo sukneles, palaidines į labai simpatišką kartoninę matavimosi kabiną, nes “Pieno jausmo” pirkėjos labai greitos, jos labai žino, ko nori, ir labai greitai tai gauna. Nėra kada svarstyti – jei žindai kūdikį, tai specialiai tam sukurtų drabužių ir ieškai “Milksense”, o jeigu mažius čia pat paleido dūdas, apsisprendi kuo pasipuoši akimirksniu. Šiemet Rima turbūt pati išbando visus modelius, nes… nes yra proga! Ir nuo to jos bizniukas tik žavesnis. Tiesą sakant, tai ir yra didžiausia vertė – šitas šiltas jausmas ir laaaabai asmeninis dėmesys su laaaabai asmenine patirtimi. Tikrai pieno jausmas…

Įsisupkite.

406908_553300544684248_87070537_n

Pasisukite su vėjeliu!

559358_557070077640628_169157389_n

Pasistaipykite.

197053_553300374684265_1587651809_n

Ir kol namuose tylu, išgerkite arbatos.486168_561570213857281_1028197894_n

Ech… Gera būt mama!*

* Tokiai idilei yra papildomų sąlygų 😉

*******

fb poveikliukas
“Ivė – mergaitės vardas. Mano dukrytė Ieva man jau nuo mano svajonių paauglystėje yra Ivė, tiesiog vardas buvo paslėptas, kad būtų mūsų. O įgavo naują prasmę…” – tikiuosi Kristina nesupyks už citatą iš laiško. Nes man graaažu! Ir vardas. Ir cukriniai taškėliai…
 _3IS3111
{pažiūrėkit priežiūros etiketę viduje, pažiūrėkit! antytė…eeee…}
Man tokios saldžios tos istorijos apie vaikų atsineštus vardus (ir apie mamų išsipildžiusius sapnus, nes mano svajonių Adelė, tai yra nusiutęs “adelius”…), taip net graudžiai miela, kai vaikai tampa mūzomis ir tada atrodo, kad tokia veikla, darbai turi palaiminimą iš Viršaus. Nemanot?
“Ive” – dar tik pati pradžia. Dabar dar rikiuojami “žirneliai”, bet tylios ambicijos ir teisinga trauka kokybiškiems audiniams, išieškotoms konstrukcijoms ir siūlėms, atrinktoms ir suskaičiuotoms sagoms jau akivaizdi. O rodos, taip paprasta!
_3IS2640 - Copy
Jei dabar kas nors jau bamba (ar dūsauja) dėl spalvų, derinių, pinigų, turiu argumentą – KIEKVIENAM vyrui reikia PADORIŲ kelnių! Kad išlipęs iš smėlio dėžės, purvyno patvory, išsikratęs varles iš užančio galėtų pasipuošti ir PADORIAI atrodyti ir elgtis tetos jubiliejaus baliuje, teatre ar bažnyčioje. Ir čia be juokų, kaip gi kitaip išauginti VTIKRUS vyrus?
_3IS2734
*****
Tai priešpaskutinis įrašas. Tuoj skaitykite epilogą ir ryt susitiksim gyvai (jei tik išgyvensiu aš ;)))

Prisimenate, pernai “Menų spaustuvėje” vyko spektaklis vaikams? Jau tuomet girdėjau (ir pati mačiau), kaip džiūgavo… mamos. Nagi, priduodi vaikus su tėveliu į teatrą ir gali naršyti mugėje ramiai skersai išilgai be to labai pažįstamo: “pava’gau”, “sysiu noliu”, “kada eisim namo?”, “nooooriu keksiuuuuko!!!! ne to, kiiito!! ir drambliuuko, ir šuniuuuuko!!!”. Šiemet, deja, tokių patogių pramogų muziejuje nebus (dėl erdvės stokos), beeeet… ta pati “Menų spaustuvė” (muziejaus kaimynė Šiltadražių g-vėje, vos kita broma, kiti vartai) kviečia į šokio spektaklį apie vorą. Taip, vorą – KAMPAVORĮ, spėju, mielą ir mandagų šokantį padarą. Veiksmas skirtas 2-5 m. vaikams, vyks Kišeninėje salėje, jaukiai ir šiltai. 15 val. Šokėjai paprastai paskui dar pabendrauja, pastraksi su vaikais, jei yra kam noro straksėti, ir visi būna laimingi prasmingai praleidę šventadienio popietę.

Taigi, KAMPAVORIS ir šokio teatras “Dansema” laukia pipirų, norinčių sužinoti viską apie vorus ir jų kampus.

kampavoris3

O mes laukiame mugėje, visus įmanomus kampus užgrūdę nebeįmanomu kiekiu nerealaus grožio…

Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai,  a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones”, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!

O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.

Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:

kuprine raudona

Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:

kuprine smelio

ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus” išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!

550432_10151117180588121_1985781792_n

Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike”, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.

527671_10151117180518121_1505049765_n

Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.

319861_10150831816628121_1406335051_n

Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:

190347_10151119897338121_947477671_n

Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.

39293_10151084118978121_1992391024_n

Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.

406113_10150965729973121_1459720617_n

Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉

303628_10151063906383121_1333082772_n

******

Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas

309159_463872406986216_1872456912_n

…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.

560828_492804294093027_1492739305_n

Paskui pižamiškai:31542_497297563643700_376905003_n

o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:

mazos 20120928 1959

Ir dar toliau ir ružaviau.

mazos 20120926 1817

Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.

9659_494835307223259_872847356_n

Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –

8815_497700576936732_1191126121_n

*****

“Adatytei” kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:

378541_10151902294354057_788994520_n

ir kitokiom gėlėm.

ad

Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…

IMG_1930

Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.

IMG_1835

Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!

IMG_1773

*****

Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė”. “Medinio arkliuko” mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.

IMG_9363-1

Beje, “Medinis arkliukas” jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.

IMG_9312-1

Jaukuma ir šiluma:

Foto: www.asmeninesfotosesijos.lt fotografuota Žaislų muziejuje

Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje

Įvadas. Hm, gal aš apsidrausiu ir parašysiu tiesiai šviesiai – šio įrašo autorė yra Gustė. Ir darželis “Aukštyn kojom” yra… ne mano :), jis Gustės ir jos bičiulės (nors gauti seniai matytų pažįstamų sveikinimų pradėjus naują veiklą, visai smagu, chi, chi…). Tiesiog KOKONE retsykiais rašinėjam mes kelios, o skaitytojams “persijungti” nuo vienos temos į kitą, pastebėti mažomis raidėmis pažymėtą autorės vardą straipsniuko viršuje būna keblu. Aš ir toliau triūbinsiu apie mugę ir jos gėrius, bet smagu jau ir šį tą kitokio čia rasti, a’ne? Temos, galų gale, tik iš pirmo žvilgsnio tolimos. Iš tikrųjų, Vilmą iš “Marmozel” pažįsta nuolatiniai mugės lankytojai, o ir šiemet ji bus. Ir kuo nors nudžiugins, o perskaitę šį įrašą, garantuoju, turėsit jai ir klausimų apie savo… nosis. Taigi, skaitykit, švieskitės ir švieskit!

        Gintė

Kalėdų laukimo malonumą pirmiausia pajunta mano nosis, nes kalėdinių kepinių sezoną pradedu gerokai anksčiau už namų puošimą ir dovanų pakavimą. Galbūt todėl Kalėdos man labiausiai asocijuojasi su imbiero, cinamono, vanilės, gvazdikėlių, apelsino žievelės, kardamono kvapais, o visi vaizdiniai, taip pat ir eglutės, sukelia kur kas mažiau emocijų.

Dažnai nutinka, kad šį prieššventinį periodą užpuola sloga, kuri atima pusę pasiruošimo malonumo – skonį jaučiu, bet neužuodžiu. Uoslė labai svarbi ne tik mums, suaugusiems, bet ir vaikams. Jie uosdami mokosi ir susipažįsta su pasauliu. Pastebėjot, kad vaikai dažnai pirma pauosto, o tik paskui valgo? Žinojot, kad kai vaikui “neveikia” nosis, tai ne tik trukdo suvokti tikrovės jausmą, bet netgi gali įtakoti vaizduotės trūkumą?!

Taigi, visai neatsitiktinai praėjusią savaitę “Aukštyn kojom” vaikai mankštino… uoslę! Užsiėmimui dirigavo sveikos kosmetikos ir aromatų kūrėja marmozel’ė Vilma, talkino ir fotografavo neurobiologė Rugilė.

Mūsų tikslas buvo žaidimo forma suaktyvinti šį svarbų pojūtį ir lavinti fantaziją. Todėl parinkome 3 užduotis: pažintinis uodimas, spėjamasis uodimas, kvapo pažinimas liečiant ir kūrybiškai naudojant kvepiantį objektą.

Pažintinis uodimas. Vaikai apžiūrinėjo, uostė, ragavo tai, kas valgoma: apelsinus, mandarinus, svarainius ir  svarainių sirupą, vanilę ir vaniliną, eglės šakelę, bičių vašką. Viską parinkome sąmoningai. Rūpėjo sužinoti, ar vaikai skiria apelsino kvapą nuo mandarino, tikrą vanilę, nuo kepinius, ledus ir sūrelius kvėpinančio vanilino (sintetinto kvapiklio). Kalėdų dvasiai bundant uodėme eglutę. Norėjosi pažindinti vaikus ir su lietuviškomis aromatingomis gėrybėmis – parinkome svarainius ir bičių vašką. Tyrinėjome susėdę ratu, su padūkimo minutėmis ir po jų sugrįžusiu noru pažinti. Kvapų pažinimui naudojome ir vaizdus. Kiekvieną “kvapą” rodėme gyvai ir paveikslėlyje: kaip auga mandarinai, apelsinai, kaip atrodo vanilės lazdelės ir vanilino pakelis, kaip susiglaudę ant šakelės auga svarainiai, eglutės miške, kaip bitės lipdo korius.

Spėjamasis uodimas. Davėme vaikams uosti tik pakvėpintą juostelę (apelsino ir mandarino žievelės sultimis, svarainių sirupu, vanilės ir vanilino milteliais) ir prašėme parodyti, kuris tai paveikslėlis. Įdomumui ir veiksmui vaikai įdėdavo kaštoną ar kokį konkorėžį į dežutę su kvapą atitinkančiu paveikslėliu.

Kvapo pažinimas liečiant ir kūrybiškai naudojant kvepiantį objektą. Lipdėme iš bičių vaško plokštelių. Nauja medžiaga stebuklingai paveikė emocijas, kūrybinį mąstymą, susitelkimą. Bičių vaško plokštelės, jų faktūra tapo kūrybiniu iššūkiu ne tik vaikams, bet ir auklėtojoms. Visi stengėmės perprasti, kaip lipdyti iš plokščios plokštelės – ar ją minkyti lyg plastiliną, ar dėlioti karpinius, gal lankstyti origami? Mergaitės iš karto ėmėsi veiksmo – lankstė vėduoklę, voką, suko rožes; berniukai ilgai mąstė, o prasiveržus idėjoms – vienas susuko kaulą šuneliui, kitas suminkė automobilį, vėliau atsinešė net grąžtus, pjūklus ir plaktukus… Bičių vaškas kvepėjo saldžiu, bičių meilės kupinu kvapu, o laikas jame tirpo…

Ką pastebėjome mes, ir į ką dėmesį atkreipė Vilma su Rugile:

  • 3 – 4 metų vaikai imliai uodė ir ragavo, visgi spėjimo užduotis jiems buvo kebloka. Kartais jie iš tiesų sakė, ką užuodžia, o kartais tiesiog sakė kitką, nei kaimynas, ar tą pavadinimą, kurį prisiminė. Jei turite 6 – 7  metų vaikus, spėjimo užduotyje juos būtų galima „prakalbinti“ tikslingiau. Augdami vaikai ima teikti daugiau reikšmės uosliniams stimulams, ir tai susiję su kalbos bei kitų pažintinių gebėjimų vystymusi. Gerėjant šiems gebėjimams vaikai kaupia patirtį ir apie kvapus. Mažesnius verta pažindinti, mokyti ne tik regėti, girdėti, liesti ir valgyti, bet ir užuosti, o egzaminuoti galėsite vėliau;
  • pertraukėlių metu berniukai bėgdavo užsiimti savo reikalais – traukė žaidimus, knygas, o mergaitės ratu apsėsdavo Vilmą ir toliau apžiūrinėdavo padėklą su kvapniom gėrybėm. Tiesa, vienas berniukas atrado vanilino dubenėlį ir vis atbėgdavo jo skanauti. Lipdymo dalyje, į pabaigą, liko sėdėti vien berniukai! Mergaitės išėjo gyventi darželio gyvenimo, o berniukai konstravo toliau. Tokie paprasti pastebėjimai patvirtino, kad moterims ir vyrams rūpi skirtingi dalykai, aktyviau veikia skirtingos juslės. Mergaitės ilgai išbuvo pažintinėje uodimo ir spėjimo dalyje, vėliau netgi ėmė uostyti kitus daiktus (kaštonus, konkorėžius), o berniukai pasireiškė konkretesniuose darbuose;
  • visi vienodai aktyviai dalyvavo užbaigiamoje vanilinio sūrelio valgymo dalyje. Vanilinas išties galingas mokslo kūrinys 🙂

“Aukštyn kojom” uoslės mankštoje dalyvavo 3 – 4 m. vaikai. Pagrandukų (1 m.) ir Jaunėlių (2 m.) klasėse, kuriose vaikai susikoncentruoti į veiklą geba trumpiau ir naujas žmogus dažnai būna ne tiek įdomus, kiek baugina, vaikai mankštinsis su auklėtojomis pagal Vilmos patarimus. Tiems, kas norėtų kvapų žaidimus su savo vaikais pažaisti namuose, Vilma pataria:

  • išmokite ir išmokykite savo vaikus (jei jau pamiršo šį instinktą) pirma pauostyti maistą ir tik vėliau ragauti. Iš kvapo gauname daugiausia informacijos, ar maistas sveikas, nesugedęs, ar skanus. Pastebėsite įdomų dalyką – būtent natūralus ir gyvas maistas (vaisiai, daržovės, pienas) gardžiai kvepia, o dirbtinai užaugintas ir apdorotas (kuris miestiečio juslėms dažnai skanesnis) – ne. Toks uoslės lavinimo pratimas padeda pamėgti kūnui sveikus ir organiškus produktus ir atsisakyti nesveikų;
  • augalai pakvimpa patrynus jų lapelį ar žievę. Ypač vasarą pastebėsite, kokia lauko žolių / augalų kvapų įvairovė mus supa;
  • uosti pavyksta geriau ir įdomiau užmerktomis akimis, galite žaisti spėjimo žaidimus;
  • natūraliais eteriniais aliejais (itin švelniai) pakvėpinkite vaiko mylimą žaisliuką, rūbus – priklausomai nuo augalo, tai pagerins miegą, suteiks saugumo, džiaugsmo, mažins irzlumą, saugos nuo peršalimo. Vieni tinkamiausių ir saugiausių: levandų, ramunėlių, mandarinų eteriniai aliejai;
  • apetitui sužadinti patalpoje pagarinkite bergamotės, apelsino, mandarino. Citrinos gerina susitelkimą, koncentraciją, levandos ir ramunėlės ramina, pušų kvapas atpalaiduoja ir stiprina;
  • improvizuokite, pvz. galite vienu lašu pakvėpinti molį ar plastiliną ir taip pagerinti vaiko koncentraciją, norą pabaigti pradėtą užduotį;
  • svarbiausia –  vaiko nespauskite. Uodimas turi būti malonus, kvapas būtinai turi patikti. Kai jums uodimas taps natūraliu, savo pavyzdžiu sudominsite uosti ir vaikus;
  • tiesiog prisiminkite, kad turite nosį: kai įeinate į patalpą, sutinkate žmogų, renkatės maistą, kai lyja, kai atsiduriate gamtoje…

Jei pritrūksite šviežių gėrybių kvapų dirbtuvėms namuose, kreipkitės į Vilmą – ji tikrai patars, kokiais aliejais labiausiai verta eksperimentuoti lavinant vaizduotę. Kam trūksta fantazijos renkant kalėdines dovanas, pasufleruosiu, kad “Marmozel” turi krūvą naujienų, kurios tikrai bus Kokono mugėje. Pavyzdžiui, veido kremas su ramunėlėmis ir levandomis. Gelinis drėkiklis. Kūno aliejus “Dausos”. Plaukų balzamas, kvepiantis švelnia kava, pasaldinta lašeliu kvapniosios kanangos aromato. Kalėdų seni, tikiuosi tu skaitai Kokoną 🙂

Na, o smalsiems ir smalsioms rekomenduoju apsilankyti Vilmos vedamose „Uoslės mankštose“ suaugusiems

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com