Egzistencinis klausimas. Retorinis. {O kuo jie skiriasi?…}
Na, pasverkim: beveik trimetis “enciklopedijos Gustavas“ tebesizulina namie, daržas gresia tik nuo kito rudens, rytais vaikis vartosi lovoj kaip virtinis tiek ilgai, kiek tik jam telpa (o telpa iki… 6.30), yra dosniai šeriamas pasakomis ir ekologiškomis morkomis, gali sau leisti dvejus pusryčius, filmuką pagal pageidavimą ir ožius. Tai čia gerai, nusprendžiu, dedam pliusą.
Aš dirbu namie. Nuo tada, kai vyresnėlis išmoko pamiegoti VISĄ pusvalandį. Po beveik 9-erių tokios modifikuotos “karjeros“ metų, kitaip net nebeįsivaizduoju, o mano mokyklinukui netenka prailgintos dienos grupės prailginti iki vakaro. Netenka jam ir tos dieninės grupės, tiesą sakant… O ir mano vaikystės simbolis-instrukcija, prisegta prie puodo šaldytuve:
…jam nepažįstamas. Ir pasvilusios vištienos skonis, ir “pritraukto“ pieno kvapas, ir buto raktas po kaklu – visa ta “vienas namuose“ romantika. Kas yra auklė, mano abu vaikai irgi nežino. Vakare išeiti dviems į teatrą ar koncertą yra misija įmanoma tik atsitarabaninus kurią nors močiutę iš Šiaurės. Taip būna nedažnai / labai retai / nutiko gal tik 4 kartus. Vakarinė auklė būtų prabanga? O namų tvarkytoja kartą per savaitę? Ne, gal tik… stressassss ir darbasss?! Juk SVETIMAS! Taigi, tektų palikti užmigdyti kažkam tuos pasakų “herojus“ (aaaa!)! Ir dar nuolat spėti išsikuopti VISUS namus prieš ateinant valytojai. Nepažįstate kitos tokios nupušelės? Užtai aš pažįstu kaip nuluptą. Ar tai, kad teatrų repertuaruose taip ir nerandam vaikų (ne)ramaus miego vertų veikalų yra pliusas ar minusas? Mmm, nuosavai inteligencijai ir manikiūrui – minusas, o vaikams? O šiems, tarkim, +, pasitikrinsiu, kai užaugs.
Kad amžinai neišsimiegojusi ir pernakt kompiuteryje nusidirbusi, paskui dienom pasakau “šiek tiek“ per daug žodžių ir “vos vos“ per garsiai, labai aišku, kad Geros Mamos CV yra minusas. O ta visokia marga veikla, kaugės mano norų, planų, idėjų, ketinimų, pažadų, pradėtų darbų ir kūrinių, kurių užtektų dar 3 gyvenimams, jei tie būtų 100-tiniai ir turėtų bent po 36 val. paroje, ilgi pokalbiai telefonu ir begaliniai – su pačia savimi (balsu), “saviraiška“ feisbuke, net kai kurie estetiniai ir gastronominiai įpročiai? Taaip… minusas.
Neišlaikysiu aš šitaip maminės sesijos… O jei nuo šiol visą gyvenimo balastą metu ir pasišvenčiu edukacijai, kokybiškam ir kiekybiškam bendravimui su vaiku, pvz. nuo pat ryto paišau žuvis pagal užsakymą?
Paišau, spalvinu ir karpau.
Įvairiausių veislių: lašišas, silkes, auksines, … latimerijas.
Dideliais kiekiais:
Paskui uoliai pildau titanikų kolekciją, kurie yra gražūs iš abiejų pusių, teisingi iš visų kampų, draugiški net kaukolėms, tokie mylimi, kad net blynais nutaukuoti, su namais, inkarais, kaminais, dūmais ir net gatavai su ledkalniais.
Ir įtarinai tikslūs (matyt, čia – vakarykštis autoriaus ArAšGerasTėtis kūrinys…).
Tada poreikiams augant į ugdymo planus įtraukiamas Tatatonas Van De(r)dekenas.
Kažkoks patižęs ir pabiręs, bet žinant, kad jis – vaiduoklis, mokymo programose yra patvirtinamas. Ir iš karto pareikalaujamas Piratas Ben Džoisas.
Istoriniai – okulistiniai netikslumai tuoj pat ištaisomi:
{Ar jau galiu eit išsivirti kavos? O į dušą ar bent pižamos persirengti?}
Turbūt dar ir dabar, kai skaitote šitas rašliavas, mūsų kaimynai tebegalvoja, kad ką nors savo namuose skerdžiu, nes langai nuo decibelų tebedreba. Todėl, kad… NETELPAAA VISOS ŽUVYYYS Į TITAAAANIKĄ!
Tai ar aš – GERA MAMA??
Komentarų: 15
Comments feed for this article
7 vasario, 2014 10:24 pm
Rasa
Nežinau, kuom tas gerumas matuojamas: ar snarglių valymu, ar pietų iš penkių patiekalų paruošimu, bet daryk ką nori ir kiek nori, nebūsi gera tol, kol pati taip nesijausi. Iš šalies – tobulumas: ir daug kalba, ir verda, ir plauna, ir šluosto, o dar ir dirba, pyragus kepa, svarbiausia moka visų rūšių žuvis nupiešti ir įvairias Titaniko modifikacijas. Ko daugiau norėti? 😉 Super!
7 vasario, 2014 10:30 pm
gintė
Rasa, o tu? 😉
7 vasario, 2014 10:31 pm
Rasa
Aš? Puiki 😀
7 vasario, 2014 10:39 pm
Ice Beautiful
Žinai, Ginte, ką aš pati sau sakau tokiais momentais? “Yra geresnių mamų, nei aš, bet yra ir blogesnių“
8 vasario, 2014 4:48 am
LinaLina
Kiekviena mama savo vaikui geriausia. taškas.
8 vasario, 2014 8:22 am
Lapė
Labai geras įrašas! Labai! Skaičiau išsišiepusi iki ausų po gera sveikos (savi)ironijos doze atpažinsama tokią pažįstamą būti ar nebūti, jei kalbėt apie tą karjerą, kuri vyksta namuose 🙂
Siunčiu šilčiausius linkėjimus iš šarvų gaminimo dirbtuvėlių ir edukacijos prie molio Motiejų – su beveik atšąlusios kavos puodeliu ( o ar dar būna tokia, kuri nespėja atšalti?).
Tvirtai žinau – Jūs tikrai gera mama.
🙂
8 vasario, 2014 8:34 am
Lapė
Klaidų padariau irgi atitinkamai pagal lygį:))
8 vasario, 2014 11:00 am
gintė
Lape, ačiū :). ir vis tiek mano “darbdavys“ jau vėl nuo ryto inkščia, kad titanikų per mažai…. “o gal čia žuvų per daug, ką?“
man pačiai paieškot “žuvų-titanikų“ tinkamo santykio ar bent pasidžiaugti, kad turiu ir tą, ir aną, pavyksta ne visada.
hm… tos pagyrūniškos žuvys čia – vieno ryto prisėdimo pasekmė, bet gal tą spontanišką temą pratęsti? t.y. kitas temas: ar gera aš specė, ar gera žmona, ar gera skaitytoja, parodų lankytoja… ir taip be gaaaalo. ir, įtariu, visur vidutiniška, nes bent aš TOOOKIOS plačios veiklų gamos tai nebeatlaikau…
8 vasario, 2014 2:43 pm
agne nananai
less is more !!!
8 vasario, 2014 4:18 pm
Sigita
Man tai kiekvieną pavasarį užplaukdavo – “aš bloga mama“ depresija. Ir vienais metais man psichologė paaiškino, kad visos mamos kartais galvoja taip. Ir aš nusiraminau. Jei jau žmogus, konsultuojantis šeimose problemų turinčius kartais taip galvoja, tai tada aš normali. Visos mes normalios.
8 vasario, 2014 7:00 pm
Raimonda
Kokia panaši situacija! O pižama iki… pietų (ar pavakarės) visai gerai. Patogu! Svarbiausia, kad titanikai, tatatonai, vaikai ir mama yra laimingi.
14 kovo, 2014 10:56 pm
Jurga
Gera mama BŪTINAI turi sąmoningai atrasti/išsikovoti laiko tik sau ir savo poreikiams. Kasdien, bent po pusvalandį (galima ir ilgiau). Tam, kad galėtų duoti, dovanoti, dalinti, jai būtina pačiai iš kažkur pasisemti gyvybės 🙂
14 kovo, 2014 11:12 pm
gintė
sutinku. tik per rimtai jūs čia visi į mano rašliavas reaguojat. aš gi tik erzelioju ir žodžiais žongliruoju 😛
5 balandžio, 2014 11:09 pm
Lina
neapsakomai žiauriai gera kai jau su bebaigiančiais mokyklą pasakų herojais pižaminiais sekmadienio rytais kartu gali plepėti iki geros popietės…ir dar ilgiau.
Gera žinot, kad laikai nesikeičia:)….
13 balandžio, 2014 8:45 am
Reda
svarbiausia seimai laimes suteikti ir inesti i ja silumos 😛