You are currently browsing the category archive for the ‘Dovanos’ category.
Mielas dienorašti, ar dar tu gyvas? Kadangi mes ne kažin ką nuveikiam, rodos, per dienų dienas tik žaidžiam ir pasakas skaitom, tai papasakosiu ir Tau ką nors.
Vieną kartą miške gyveno varna. Turėjo savo medį. Ir gyveno meškiukas. Turėjo savo ežiuką.
Bet ežiukas pasiklydo rūke, tiek jį ir tematė… Tada meškiukas susirado kitą draugą – paršiuką. (Hm, čia gal visai kiaulė jau…)
Che, va, taip geriau 😉
O tada paaiškėjo, kad yra čia ir daugiau žvėrių ir gyvulių.
Ir jie visi mieli iki nebegalėjimo, o dar taip protingai sutverti, kad vienas prie kito labai tinka.
Bet jau pavargo meškiukas, laikas pasnausti.
Visi pavargo? Tai tegu eina miegot. Labanakt!
“Pasaką“ l.savarankiškai dėliojo Gustavas (be savaitės trimetis), kompaniją palaikė pusseserė Upė fotografavo teta Šarūnė, o visą mielą žvėryną išdrožė Miela Siela.
p.s. Šis žvėrinčius dailiame maišelyje buvo skirtas ne mums, čia dovana nuo Mielos Sielos AVEVITUS vaikams, bet Gustavui baisingai bliaunant, kad laaabai noooori, paliktas savaitę pasidžiaugti. Labai džiaugėsi. Taip džiaugėsi, kad net… pasūdė:
…ir pagamino vyniotinį pagal “Gustavo enciklopedijos“ receptą a-la-natiurel (jei kas nežinot, ten visi taip vadinasi ;))
Puikus patiekalas Atvelykiui!
Och…. tos mano garbės skolos… Negalėsiu net Pasaulio Pabaigos ramiai per teliką žiūrėti, kol čia visko nepribaigsiu ;).
Pažadu, jau paskutinis įrašas apie dovanas ir paskutinis apie mugę šiemet (jau kitais metais papasakosiu, kuo Žaislų muziejus pavertė jūsų sudovanotų šlamančiųjų maišiuką).
Mugė šiemet buvo ypač ankšta, labai labai spaudėm kiekvieną centimetrą, bet visi norintys vis tiek netilpo. Parašiau tikrai daug laiškų:“ atsiprašau, bet jau nebėra laisvų palangių…“ . Pažadėjau parašyti apie netilpusius grožius atskirai, tik vos pora kol kas atsiuntė vaizdų, o daugiau laukti nebegaliu, ir taip jau Aušrelės Galeriją pražiopsojau Daiktų viešbučio turgelyje.
Aušra siuva:
Ir mezga:
Ir dar muilą verda. Bet aš užkliuvusi už siūto zoosodo, ten ir likau…
Tiesą sakant, po švenčių skuosiu pirkti lino ir siūdinsiuosi pas Aušrą, va, tokią suknelę (su mano tempais ir planais, pradėti ruoštis vasarai bus pac*tas, kitaip vėl grės užpernykščių sijonų glamžymas…)
Išsirinkti buvo sunku, tai greičiausiai reiškia, kad teks grįžti ir padidinti suknių kiekį spintoje ;).
Nes saulės ir šilumos norisi jau dabar!! O nauji drabužiai, žinia, labai šildo dušią...
O kol kas… Tegu sausainių ir eglučių metas Jums būna spalvingas ir šviesus.
Tegul svečiai aplanko namus, tegu dovanos džiugina, vynas švelniai svaigina ir provokuoja gražiems pokalbiams, kurie buvo atidėliojami visus metus.
Kas dar netilpo mugės lentynose, ieškokite Turgelyje. Bet jau po švenčių…
Iki!
Da, da, da! MO-TY-VA-CI-NĖ! Gauni (arba perki sau dovanų) “motyvą“, apsivelki, pasižiūri į veidrodį ir atvaizdas paties žaviausio žmogaus pasaulyje kalba pats už save. O jei neįtikina tas vaizdas ar nekalba, tada reikia skaityti:
Per veidrodį, per veidrodį!!
Štai taip! Jei ryte nėra motyvo valytis dantis ar atkasinėti mašiną, tik užmeskit akį į veidrodį ir motyvas atsiras. Arba jei po pietų dingo paskata grįžti į kontorą, universitetą, apėmė apatija ir noras nuveikti NIEKO, paskaitykit vėl. Motyvas grįš. Parsiras. Neparsirado? Tada keiskit marškinius…
Malka… Pagaminta DADADA studijos, čia, ant Lietuvos.
Jeigu jaučiate, kam reikia malkų ar motyvo gyventi, nerašykite mums (nebent komentarą kokį), nebelaukit Pasaulio Pabaigos, iš karto pulkit pas Dalią ir Marčių į DADADA shop’ą ir gyvenimas akimirksniu pagerės. Netikit? Taigi jau sakiau – paaaaskaitykit… 😉
Kuo skiriasi informacija nuo reklamos? Tiesą sakant, nelabai žinau, bet garsiai informuoju, kad KOKONAS nieko nereklamuoja, o šie keli įrašai apie gražias kalėdines dovanas yra / bus… PLETKINIMAS (labai gražus lietuviškas žodis nusakantis informacijos perdavimą iš lūpų į lūpas, kai apkalbamas subjektas paprastai trina kaistančias ausis ir skaito KOKONĄ jau post factum). Kodėl čia taip? Ogi todėl, kad gi rašom ką norim, o dabar norim parašyti apie draugus. Apie tuos draugus su kuriais geriam vyną ar vasarą troškinam triušius, apie tuos kurie, kaip ir mes augina vaikus arba DIDELES svajones. Tai čia ir apie tas svajones ir svajonių vaisius.
Domanto svajonės per porą metų nuo naivių (gink, Die, ne paikų!) užaugo iki NAIVE prabangių. Na, tiesą sakant, ne taip paprasta čia viskas: nuo virtuvinio šokolado ir naivaus tikėjimo, kad kokybė ir yra prabanga iki, va, tokio gurgždančio gražumo ir skanumo prigrūstų dovaninių dėžių iiiilgas kelias. Ir ne visą jį kiaurą parą transliuoja “Stilius“…
Viduje, sakyčiau, kolonialinės gėrybės: vanilė, kakavos pupelės, figos, migdolai ir nesūdytos pistacijos. Toks ypatingas jausmas – aromatą išlaikiusios šviežią, o dvasią anų laikų, kai Kalėdoms dovanodavo apelsinus ar iki žiemos išsilaikiusių obuolių dėžę, spalvotą skardinę ledinukų iš Peterburgo ar kafijos iš Rygos. Na, tas geras įspūdis – gavai paragauti labai subtilaus ir prabangaus Kažko, ko nebuvai ragavęs anksčiau, Kažko iš labai toli, Kažko labai tikro, dėl to brangaus. Greitai nelieka turinio, bet prisiminimai apie kokybę gyvena net sagų dėžute virtusioje tos kavos ar saldainių skardinėje {mano močiutė kone pasakas pasakodavo apie TĄ neregėtą mėtinį skonį…}. Spėju, tikros vanilės dvasia irgi dar ilgai gyvena NAIVE indelyje ;).
Lietuvoje nedaug yra riešutų, vaisių ar prieskonių, kurių pardavėjas mato juos su “kailiu“ sode (o ne vienam Hamburgo uosto sandėlių…).
– O koks skirtumas? – sakysit. Nagi, paragaukit, ir bus tuoj viskas aišku. Jūsų skonio receptoriai ir nosys yra patys geriausi kokybės kontrolieriai.
O kas čia, su kuo valgoma, kuris prinokęs, o kuris tinkamiausias, geriausias, klauskite paties Domo. Taip, galima paklausti, nes NAIVE siūlo ypatingą dovaną Kalėdoms (jau vien tuo ypatinga, kad skirta dviems, t.y. dovanojate savo pvz. Mylimajam (Mylimajai) Jūs, o dovaną ragaujate abu!). Čia apie šokoladinę degustaciją dviems asmenims.
Dovanos kaina – 100 Lt, užsisakyti reikėtų el. paštu: ruta@chocolatenaive.com. Dovanų kuponą su įrašytais apdovanotųjų vardais atsiųs paštu iki gruodžio 21 d., galima bus skubiai pakišti po egle, suspėsite.
O su tais mylimaisiais, smalsiaisiais, nepaprastaisiais bent pusantros valandos šnekėti apie šokoladą, jo istoriją, skonius ir kvapus ir, žinoma, ragauti, NAIVE pakvies Vilniuje sausį, tikslią datą nutarę mėnesio pradžioje.
Jeigu taip ilgai be šokolado neišgyvensite, sekite FB ir gaudykite begaliniuose prieškalėdiniuose turgeliuose ir mugėse.
Visos foto – NAIVE nuosavybė, todėl nedarykite taip, kaip aš, prieš perspausdindami, pasiklauskit ;).
Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?
Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:
Dabar praktiški reikalai. Šalikai:
Kepurės ir riešinės:
Pirštinės:
Rankinės:
Ir papuošalai:
Vabalai 😉
Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:
“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“
… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.
******
Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:
Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…
*******
O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).
Beveik juvelyrika:
Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…
Tapybiškos kojinės:
Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…
Romantika. Apie pavasarį…
Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:
Žalias optimizmas:
Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.
Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…
Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.
*****
Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉
Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.
Tik 3 vnt., nežiopsokit!
Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….
Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉
Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!
*****
Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:
Dar pažadėjo aprengti vaikus.
Nuo galvos iki kojų:
Kieminėtojai nesušals, ką manot?
******
Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉
Pirmiausia, savi raiteliai:
Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“
*****
Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!
Nuo į KOKONĄ grūdamo (jau koja pamindau, kad tik tilptų ;)) gėrio ir grožio vilnonio, molinio, medinio, megzto, siūto ir išvirto aš truputį pavargau (kad jūs žinotumėt, KIEK ten to turto!!!!) Man skubiai reikia šventės. Todėl vakar išlakusi naktinį viedrą kavos, iki paryčių rašiau, dėliojau, o paskui dar karpiau ir viniojau vaikams pavėluotą Advento kalendorių ant virvutės nuo vienos lempos iki kitos. Šįryt to kalendoriaus pusė iš 7 dienų (tik tiek manęs beužteko, kita dalis – paskui…) buvo suryta, dėl kitos pasiderėta. Reikia skubiai puoši eglutę, noooriu šventėėėės!!!
TADAM!
Eglutė ;). Na, gerai, ji turbūt nekvepia, bet ir nebyra. Galima papuošti TADAM žaisliukais, galima bobutės pasoginiais, galima meduoliais ar barbarisais. Rasti šias egles mugėje bus nesunku, net jei žada būti tikriai tiršta dalyvių.
Šventė = nieko nedirbti = graži suknelė = malonūs siurprizai = saldumynai = dovanos = šilti prisiminimai. Hm… tai jeigu gražiai apsirengsite, mugė turėtų būti Šventė, o siurprizo vaidmenį vaidins LOTERIJA! Sugalvojo ir jai diriguos Frøken Sandra (10 m.), kuri specialiai atskrenda iš Norvegijos. Pritaikys tokių labdaringų loterijų patirtį įgytą fiordų šalyje (na, gerai, jos mama padės…) Prisipažinsiu, man šita idėja – rengti Žaislų muziejaus loteriją, kur visi prizai – fantastiški rankdarbiai (juos entuziastingai skirs mugiautojai), o visas pelnas atiteks muziejui, vaikiškam muziejui, yra absoliučiai fantastiška! Vaikiška drąsa ir užsidegimas vaikiškame muziejuje…. Gėris…. Gal nebus dar šiemet tos Pasaulio pabaigos? Būtų gaila, kai tokios iniciatyvos ir tokia jaunoji karta auga. Be to, ir muziejus absoliučiai šiltas ir jaukus! – jau buvau neoficialiame atidaryme, VISI yra laukiami nuo gruodžio 6 d., žaismingų muziejų era Lietuvoje prasideda!
Kas yra rankdarbiai šiais laikais? Kaip čia kokį apibrėžimą išraičius, kad į jį sutilptų ir naminis muilas, ir šokoladas, gamintas nuo pupelių. Visi amatai? Kaip bebūtų, kas ne kojomis padaryta, tas ir rankdarbis 😉 Man visai nebesvarbūs terminai buvo radus “DogTag“ laiškelį “…ar mus priimsit?“, nes taip labai reikėjo to, ką jie gamina!
Žinoma, galima nešioti kaip papuošalą, aksesuarą, kuris vis užsuka į madingą spintą su kokia mėgiama citata. Arba yra kokio nors gyvenimo įvykio priminimas.
Bet man buvo svarbi ta klasikinė šio mažo metaliuko paskirtis – tapatybės ženklas. Mūsų pirmokui jis būtinas. Segame prie striukės užtrauktuko, jis smagiai skamba, krenta į akis tuoj pat, bet perskaityti tekstą (telefonų numerius) galima tik rimtai susirūpinus vaiko saugumu, jei įtariama, kad kas nutiko, pasiklydo ar pan.
Tokią pat paskirtį žymeklis atlieka ir pametus raktus. Na, tik gal nereikėtų spausdinti namų adreso ant jo 😉
Arba psimetęs bagažas. Būna gi atvejų, kai jis tiesiog pasimeta, be kriminalinės potekstės… Būna? Gal lagamino papuošalas tada praneštų šeimininkams ir gerų žinių…
Parūpo, kaip jauna šeima sugalvojo tokius “rankdarbius“, kaip įsigijo aparatėlį, kuriame po raidę dėlioja tekstus. “Vieną dieną pabėgo šuo..“ – pradėjo Edita… Kam nors tai pažįstama? Mūsų Gilė šioj foto vaidina Reksą (su tokiu vardu pakabukas ant jos kaklo), bet Kalėdoms gaus savo asmeninį kolje su asmeniniu el.adresu, chi, chi!
Tradiciškai tokiu medalionus gaudavo kareiviai, bet nebūtinas karas Afganistane. Jei kariaujama su pavojinga alergija, cukriniu deabetu, epilepsija ar autizmu, tai iš šito “karo“ dalyviams labai praverstų pakabukas, kad bėdai nutikus, kiti galėtų padėti…
*****
O čia jau kitoks tapatybės patvirtinimas. Ekslibris.lt pasiskolino lotynišką žodį – (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, skirtas žymėti nuosavą biblioteką. Skamba romantiškai, solidžiai, kažkaip net žaviai senamadiškai, kvepia tikru rašalu ir tais gerais laikais, kai visi rašė gyvus laiškus, turėjo laiko poezijai ir savų knygų anspaudavimui. O kas sako, kad dabar ne tie geri laikai 😉 Anspaudukus kuria dvi profesionalios grafikės, baigusios VDA. Mugėje jų anspaudu – dovana Žaislų muziejui – žymėsime čia pirktus grožius, o asmeninis anspaudukas – originali dovana rankdarbiautojams (savo kūrinių žymėjimui), knygų rijikams ir nepataisomiems grafomanams, gadinantiems popierių ir pašto ženklus.
Ir gi kaip smagu dėliot tokius visur: ant knygų, sąsiuvinių, sienų, delnų, kaktų… Čmok, čmok…
*****
Rasmantės (reta vardas…) svajokliai – kažkokios neišpasakytos subtilybės būtybės. Ir su prasme. Prasmė ir naudojimo instrukcija aprašyta kortelėse. Pagaminta su didele meile iš 100% medvilnės siūlo ir lašelio sidabro.
Lyg svajonės, rodos nieko nesveria. Ir kažką buria. Kodėl TAPATYBĖ? Todėl, kad: Širdelė – damoms, Inkaras – kavalieriams. Kas Jūs? 😉
Yra įrašų, kur beletristika tik mašytų, kur VISĄ darbą už mane jau nudirbo kiti. Ir nudirbo taip TOBULAI, kad tik belieka suvapėt: “ be žodžių…“. Ir sukti tuos vaizdus 7 kartus iš eilės, tada užsiplikyti arbatos ir… dar pakartoti.
OKIIKO: Laura ir Eivaras
Filmukas: Šarūnės ir Eligijaus
Ką dar? Nebent tik pridurti – TAIP, papuošalai bus mugėj!
Ir gal dar priminti OKIIKO pradžių pradžią gan vėsiu oru 2009 čia. Dabar ordinus kabint reikia už tokį kantrumą ir savo kelio mynimą! Už nuopelnus…
Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:
Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija“. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.
Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:
Ir kaimene lininių arklių:
Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.
******
Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti… O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.
Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉
Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.
Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…
Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)
Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.
Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…
Nes jie nepamiršta gėlių:
Myli naminius gyvūnėlius:
Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉
******
Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).
Zuikis su obuoliu. Taikus.
Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.
Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.
Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.
Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…
******
Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug“ feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.
Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…
…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…
Nebijo klonavimo.
Ir net raudonų ragų…
Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…
********
Na, ir pabaigai – Agnės iš “DEBESY“ Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….
Čia Zuikūnas. Negi nesimato…
O čia Meškūnas.
Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.
Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉
*****
Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki“.
Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…
Taip, SNIEGUOLĖ! Ne, staipytis vaikų darželyje nereikės ;). Snieguolės vis dar laukia tas garsusis žiedelis:
Visą jo istoriją galima perskaityti dar ir dar kartą, priminsiu trumpai: dailininkės Eglės Babilaitės sukurtas ir kalėdinei labdaros mugei, t.y. taktilinių knygelių leidybos “fondui“ padovanotas autorinis, vienetinis, tiesiog sidabro “nertinis“, 17-18 dydžio žiedas (juvelyras pažadėjo padidinti, jei reikės), dengtas rodžiu su metalo keramikoje įlydytais “svarovskiais“. Žiedas kalba pats už save, jis sunkus, tikras, laaaabai įspūdingas, toks – ASMENYBĖ, kuriam tikrai neįdomu, prie ko bus derinamas, nes jis turi magijos derėti prie šeimininkės širdies… Ir čia tikrai ne tušti žodžiai.
Taip jau nutiko, kad būsima šeimininkė mugėje nepasirodė, gal pramigo, gal apsnigo ;), todėl skelbiame visuotinę jos paiešką!!!
Labai prašome pasidalinti (tinklaraščiuose, facebook’e) šia nuoroda su paveikslėliu, nes ŽIEDUI būtina rasti jam Skirtąją, o knygelių leidėjai bus be galo dėkingi už žiedelio atneštą piniginę paramą. Iš tiesų, tai dėkingi bus 2-5 metų neregintys vaikai – žiedas virs specialios taktilinės knygos lapais ir net kelių miestų bibliotekose mažieji galės rankutėmis paliesti ne tik iki tol nepažįstamas geometrines formas, Brailio rašto raides, bet ir Jūsų gerumą.
Radusiems Snieguolę rašyti: kokonas.blog@gmail.com. o pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (šį kartą – VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ).
kokonas.wordpress.com 