You are currently browsing the tag archive for the ‘ive’ tag.
Na, laikykitės, nes šitas įrašas bus tikra drabužių spinta, didelė, su antresolėm, stalčiais, kabyklom ir… vis tiek per maža, durys ne-be-užsidaro… Hm, turbūt teks dar vieną meistrauti.
Taaaip, o nuo ko pradėti šį kartą? Nuo galvos ar nuo kojų? Enden-du, paparmali-ū—–> ir išeina, kad nuo makaulės. Gerai, I like.
I like me – kepurininkai. Na, gerai, ne tik ir gal ne visai tai. Bet man labai gražūs tokie tiesmuki amatų pavadinimai. Beje, jei kokioj Bucharoj gyventų ir tokius grožius siūtų, taigi net savo turgaus rūmą turėtų – Rytuose toks amatas labai gerbiamas, sako, kad iki šiol… Turbanų ir tiubeteikų nerasite, bet jei Jūsų pageidavimai kiek arčiau Europos centro, tai užstrigsit prie šito stalo ilgam.
Gal elegantiški dryžiukai?
Ar geriau musmiriški taškiukai po lapu?
Užmaunama? Megzta?
Užrišama? Velta?
Oi, ne kepurės tikrai ne vien vaikiškos! Visos gali būti ne vaikiškos. Ar iš viso ne vaikiškos. Gal…
Reikia didesnės? Su bumbulu?
Su dviem?
Na, gerai, aš pasiduodu, išsirinkite patys ir būkite gražūs po stilingais lapais, nes žiema jau ne už kalnų, o ausų grožis tiesiogiai priklauso nuo kepurės. Žinojote? 😉
*****
Aha, kas toliau? Kas, kas? Kaklas!!
Jolia (Jolanta) Mezga kaklus. Tinka tie kaklai bet kokio amžiaus, lyties ir religinių įsitikinimų kaklui. Skirti nesušalti. Skirti pasipuošti. Ir pasipuikuoti. Žiū, kaip puikiai čia:
Skirti pametusiems pirštines:
Nors kita vertus, jei pametėte, nebeieškokite – kitas Jolanta numegs…
Galima bus daugiau laiko praleisti žiemos glėbyje 😉
Tiesa, Jolanta mezga ne tik kaklui, bet ir ausims. Taip, čia auskarai:
O čia karoliai —>
Apyrankės nemegztos, bet aistrą siūlams, virvelėms, juostelėms išduoda. O priderintos prie žieminių megztinių, išduos dėvėtojos gerą skonį.
Tai tiesiog ieškokite mugėje megztų rietimų. Ir nevėluokite! Čia jų, tų rietimų, tik atrodo dauggg…
*****
Dabar metas atsidaryti drabužių spintą ir… pasvajoti. Apie gražias suknias, apie svarbias progas jas apsivilkti, apie tą saldų laiką, kai su jomis vėl nebesušalsime. Aušrelės galerija.
Gerai jau gerai, velkamės megztukus, kad paskui netektų gerti lašiukus…
Ir vis tiek, pasvajoti apie vasarą gi galima ištempus kojas…
…ant sofutės prie televizoriaus. Arba įsivaizduoti, kaip gražiai sukasi sijonas:
(čia suknelė…). Prisimenat? Vaikystėje tos suknelės, kurios nesisukdavo įspūdingai, būdavo tiesiog nurašomos kaip negražios. O jūs, vaikinai, ką nors panašiai svajingo ir svarbaus ar prisimenate iš darželio laikų? 😉 Pasikniskite šitam Aušros krepšy mugėje, gal ką pažįstamo rasit…
******
Prie siūtų Aušros žvėrių labai tiks ir megztos ŽIRAFOS. Tokios liežuvingos tos žirafos, tai liepiau prisistatyti pačiom. Stropiai taip ir padarė.
<< Žirafos – trijulė draugių, kurias kartu laiko stebuklinga draugystė ir, greičiausiai, daugmaž besąlygiška meilė, apie kurią jos niekad garsiai nekalba.
Žirafos labai nagingos, ko tik jos nemoka, bet labiausiai jos moka žaisti.
*
*
Žirafos todėl, kad žirafa labai nepaprastas gyvūnas – dėl didžiulės kūno masės ji labai tvirtai stovi ant žemės, o dėl ilgo kaklo jos galva kažkur padebesiuose.
*
Žirafos mezga fantastiško gerumo mezginius – kepures, pirštines, kaklašildžius…
*
*
Žirafų mezginiai ypatingi, todėl, kad žirafos nevaržo savęs megzdamos – laisvai paleidžia fantaziją sekti paskui spalvotus siūlų kamuolius, dosniai naudoja tik pačius mylimiausius, pačius geriausius siūlus ir mėgaujasi, pilnomis širdimis mėgaujasi šiuo procesu.
*
*
Viena iš žirafų mėgsta daikteliauti, todėl pas žirafas galima rasti gausybę tikrai puikių, kartais neįprastų ir įdomių daiktų – išgelbėtų iš tamsių spintų, dulkėtų bufetų ir drėgnų rūsių. Žirafos leidžia rastinukams sužibėti iš naujo ir galbūt rasti naujus namus.
*
*
Dar pas žirafas galima atrasti išpieštų, o gal pasiuvinėtų, o galbūt dar kitaip pramanytų siuvinių. Su džiovintais levandų žiedais viduje. Labiausiai mėgiamus dėl kvapo. Bet dar ir dėl grožio. Kad būtų ką pasidėti sau po pagalve. O gal į lentyną, stalčių ar spintą. Ar padovanoti kažkam. Dėl džiaugsmo. Ir dėl kvapo. Žinoma. >>
Tai nuo savęs tik pridėsiu, kad TAAAIP čia tos amžinos muginės deficitinės kandys, TOOOS!!!—- —>
*
*****
Mamų numylėtas Milksense vasarą prasisuko valso ritmu, liko be galo gražių vaizdų, jausmų auginant vaikus, dalinantis šiluma ir artumu.
Dar liko spalvų:
Naujų modelių ar derinių:
Truputis jaukios klasikos:
Ir pavykęs eksperimentas pritaikyti liną suknelėms apie “pieno jausmą“…
******
*
Tikrai miestietiška avelė ta city sheep. Todėl ir pirštinės skirtos aristokratams
Gal dar jūreiviams ir kosmonautams. Dar lapinų, katinų ir šunų mylėtojams. Na, ir dar stileivoms. Tai išeina, kad visiems tinka?
Tokia klasikinė kalėdinė dovana, kad, ką čia bekalbėti, tereikia tik išsirinkti ir priderinti prie batų pvz.
****
Ose – Jelenos rankdarbiai. Na, pavadinkite rankdarbiais tokius kataloginius vaizdus!! Sakiau, sakiau… Pamirškite vilnonių kojinių klasiką mugėse, dabar klasika atrodo kitaip:
Kaklaraištis – vyriškas aksesuaras. Nors… Čia jau irgi vakarykštis supratimas apie klasiką.
Na, bet man vis tiek smagu, kad vyrus kas nors tokiuose renginiuose prisimena. Nes gi, Dievaži, kooooks galvos skausmas būna sugalvoti dovanas džentelmenams!
*****
Tai pratęskime vyrų temą. Pristatau turbūt pačią žaliausią “brendą“, labai labai šviežią ženklą –
Tokį šviežią, kad dar tik pirmas sagas nokina. Bet rašo drąsiai:
Maži dalykai gali vyrus įkvėpti didiems darbams.
Kadaise broliai Raitai pakilo ir sėkmingai nusileido pirmuoju istorijoje žmogaus valdomu lėktuvu.Pasakojama, kad propelerį savo lėktuvui jie sukonstravo stebėdami klevo sėklos aerodinamines savybes.
Mes tikime, kad kokybiškos, patogios ir stilingos kelnės gali paskatinti vyrus keisti pasaulį. Arba bent jau… jaustis puikiai ir gyventi įdomiai 🙂
Maple propeller. Inspiring men.
Nuotraukas pokštaudamas šis šeimyninis duetas aprašė taip: “ na, va, ką tik baigėm superfotosesiją savo aifonais ;)“
Bet siūlės tiesios kaip “francūzams“, audinių nuobodžiais nepavadinsi, o drąsos ir užmojų neatimsi: taip žino, ko nori, kad net neabejoju, kitoje mugėje blizgės guzikais ir išbaigtu stiliumi. Paminėsit mano žodį!
*****
Ir pabaigai – Ivė – pernykštis atradimas. Prisimenate tas padorias kelnes?
O subtilias sagutes?
Suknutes prisimenate tikrai!
O žirneliai apskritai – Ivės firminis saldainis…
O man pats firmiškiausias kasmet jų dovanojamas smagus iki nebegalėjimo mugės skelbimas! Dalinkitės! Mes laukiame visų, mažų ir dideliųųų!
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Niekam ne paslaptis – diiiievinu asmeniškumus. Man žvėriškai patinka švieži mamų versliukai-veikliukai, kurie prasideda nuo savų vaikų, sapnų, ilgai austų svajonių, konkrečių vardų ar tiesiog Gyvenimo pakišto iššūkio…
“Milksense“ drabužiai skirti… dviems. Mugėje jie buvo ir pernai. Kol kitur žmonės žiopsojo, spoksojo, plepsėjo ir niekur neskubėjo, milksense’sų Rima lakstė suplukusi ir nešiojo sukneles, palaidines į labai simpatišką kartoninę matavimosi kabiną, nes “Pieno jausmo“ pirkėjos labai greitos, jos labai žino, ko nori, ir labai greitai tai gauna. Nėra kada svarstyti – jei žindai kūdikį, tai specialiai tam sukurtų drabužių ir ieškai “Milksense“, o jeigu mažius čia pat paleido dūdas, apsisprendi kuo pasipuoši akimirksniu. Šiemet Rima turbūt pati išbando visus modelius, nes… nes yra proga! Ir nuo to jos bizniukas tik žavesnis. Tiesą sakant, tai ir yra didžiausia vertė – šitas šiltas jausmas ir laaaabai asmeninis dėmesys su laaaabai asmenine patirtimi. Tikrai pieno jausmas…
Įsisupkite.
Pasisukite su vėjeliu!
Pasistaipykite.
Ir kol namuose tylu, išgerkite arbatos.
Ech… Gera būt mama!*
* Tokiai idilei yra papildomų sąlygų 😉
*******
“Ivė – mergaitės vardas. Mano dukrytė Ieva man jau nuo mano svajonių paauglystėje yra Ivė, tiesiog vardas buvo paslėptas, kad būtų mūsų. O įgavo naują prasmę…“ – tikiuosi Kristina nesupyks už citatą iš laiško. Nes man graaažu! Ir vardas. Ir cukriniai taškėliai…
{pažiūrėkit priežiūros etiketę viduje, pažiūrėkit! antytė…eeee…}
Man tokios saldžios tos istorijos apie vaikų atsineštus vardus (ir apie mamų išsipildžiusius sapnus, nes mano svajonių Adelė, tai yra nusiutęs “adelius“…), taip net graudžiai miela, kai vaikai tampa mūzomis ir tada atrodo, kad tokia veikla, darbai turi palaiminimą iš Viršaus. Nemanot?
“Ive“ – dar tik pati pradžia. Dabar dar rikiuojami “žirneliai“, bet tylios ambicijos ir teisinga trauka kokybiškiems audiniams, išieškotoms konstrukcijoms ir siūlėms, atrinktoms ir suskaičiuotoms sagoms jau akivaizdi. O rodos, taip paprasta!
Jei dabar kas nors jau bamba (ar dūsauja) dėl spalvų, derinių, pinigų, turiu argumentą – KIEKVIENAM vyrui reikia PADORIŲ kelnių! Kad išlipęs iš smėlio dėžės, purvyno patvory, išsikratęs varles iš užančio galėtų pasipuošti ir PADORIAI atrodyti ir elgtis tetos jubiliejaus baliuje, teatre ar bažnyčioje. Ir čia be juokų, kaip gi kitaip išauginti VTIKRUS vyrus?
*****
Tai priešpaskutinis įrašas. Tuoj skaitykite epilogą ir ryt susitiksim gyvai (jei tik išgyvensiu aš ;)))
