You are currently browsing the tag archive for the ‘kalėdinė labdaros mugė’ tag.
Nesvarbu, kad jau taaaaip vėlu, kad turbūt tik pati skaitysiu šį įrašą, bandydama klaidas kvailas išgaudyti, vis tiek nepabaigusi cilko apie mugės grožius ir neatsisveikinusi, užmigti negalėsiu….
Hoposkopai spiegia, kad kiti metai bus Ožkos / Ožio vardo metai. Mugėje bus ožių. Ne, rimtai:
Laima Marija pasistengė.
Turės ji ir kitokių “žvėrių“, bet, va, oželius tai pritaikysite ir savo muškietininkams, ir princesėms, nes gi nebūna vaikų, kuriems bent kartais ragiukai neprasikala… Pvz. raidžių besimokant:
******
Apie ožkas “atvirutę“ turės ir Igaga.
(: “Ožkų namutis“ – taip vadinasi ši “atvirutė“.
na, ką, beliko tik laišką parašyti / nuspalvinti ir – į paštą!
******
Šiemet mugėje bus “Šokolado paštas“.
Tai yra, štai tokiame grožyje įpakuotas šokoladas, kurį galiama sųsti paštu. Tikru paštu.
Saldų siurprizą gavę tokiu senoviniu, romantišku būdu, …
…sako, būna laaabai laimingi!
*****
Jūsų adresatas alergiškas šokoladui (o taip būna?!)? Laikosi dietos… Tuomet siųskite medinį atviruką:
Jų stendas rytoj mugėje švies kaip žvaigždė Vakarinė iš tolo…
****
Sninga irgi rytojui pakuoja atvirutes.
O be jų gausybės, turės dar ypatingų kalendorių, kuriuos reikia… nusipiešti patiems:
Čia pati geriausia anūkų dovana seneliams – visokių kalendorių mėgėjams ir kalendorinių tradicijų puoselėtojams.
*****
Sveikinimų pabaigai pasilikau “saldainį“ – vaikų pieštus atvirukus. Mugėje bus ir patys jų autoriai. Va, čia yra tie mugiautojai, kuriems vietos randame net po egle, jei kitur nebėra, nes neturime jiems imuniteto, nuginkluoja… O gal atvirkščiai, apginkluoja viltimi ateičiai – nauja karta auga versli ir labdaringa (;
******
Viskas, laiškai išsiųsti, šokame puošti eglučių! Kuo gi?
– Ožiais, aišku!! – “Medinis arkliukas“ rekomenduoja:
Ir eglučių, štai, bus, žinau, kokiems “puošėjams“ jos labiau nei tikros patiktų… Ir kol ateis Kalėdų Senis, galima daugybę jo kepurių sulaižyti, ot! Be sąžinės graužimo.
******
Haušinka mugėje turės net savo eglutę, apsidairykite gerai ir rasite…. ožiais nukabinėtą (:
Juokauju, bus ir kitokių gyvių, rankų darbo šilumos sušildytų:
Bus ir jau jos klasika tapusių eglutinių “bobulyčių“.
Nežinia, kuri foto, kurią įkvėpė, bet Haušinkai čia artima tema, todėl taip širdingai ir gerbėjų priimama.
*****
Viskas, aš degu Advento žvakę ir einu pasimelsti, kad ryte kelių lijundra neužlietų, žmonių gerų ir su gera nuotaika į mugę užsuktų, o jei neturite adventinio vainiko, išsirinkite iš Kalėdinių vainikų dirbtuvių kūrinių, ryt ir įsigysite:
Labanakt! 00:21
Sunku kai ką iš mugės dalyvių kitaip ir įvardinti. Tai žmonės matantys tai, ko daugelis tikrų miestiečių matyti negali arba belėkdami nebesugeba: ryto rasą, vakaro rūkus, prasikalantį daigą, žydinčias pievas, bręstančius javus, šalnos pakąstą sodą, skambantį gruodą – tą paprastą žemės poeziją ir atviro dangaus prozą. O gal atvirkščiai… Man ir pačiai iš aukštos palėpės miesto vidury ne kažin kas matosi, tai belieka tik džiaugtis, kad šį bei tą bent įsigyti ir suvartoti galima iš viso šito gamtos lobio. Ir dovanoti brangiems žmonėms, žinoma.
Gamtos galia tikrai galinga! Na, kur dabar rastumėte bijūnų?!
Vualia! Čia —>
O čia – gaurometis – turbūt pati “madingiausia“ šio sezono žolė. Kodėl? Paklauskite patys Zitos arba Sigos, tikrai tokias paslaptis išduos.
O kai jau išduos, tada nebebus abejonių, ką dovanoti artimiesiems per šventes:
Taigi… Puikią nuotaiką ir savijautą iš gamtos.
******
Gyvas aliejus – Ievos, Tomo ir mažojo Teodoro misija ir tikras gyvenimas, nes jauna šeima pati sėja, pati kulia, pati aliejų spaudžai, parduoda jį gryną arba gamina dar visokio gėrio.
Taip renkamas derlius:
Taip pakuojamos Kalėdos:
Taip rūpinamasi mažaisiais:
O taip buriama iš gamtos turtų…
Linkiu, kad tie burtai suveiktų!
*****
Rasoklė ir šiemet jau spėjo “išsunkti“ eglutes. Buteliuke uždaryta tiesiog gryna Kalėdų esencija. Pernai mugėje ta kalėdinė dvasia aromato pavidalu tiesiog išgaravo per porą valandų, nepražiopsokite šiemet!
Čia Rasos mažoji pagalbininkė, savanorė, tikrai niekas vaikų neišnaudoja (;.
Taip, čia dilgėlės. Apie žiemos kosulius ir dovanas sveikatai kai kas galvoja ankstyvą pavasarį. Kaip gera, kad galvoja!
******
Balžeko bitės ir jų ketvirtoji karta auga (:
Savais vaško žaisliukais puošia eglutę —>
Pakuoja dovanas kitiems —->
Rūpinasi sielos ir kūno gerove —>
Ir prižiūri bites taip, kaip jau kartų kartos prieš tai…
Pasisemkite ramybės iš jų!
*****
Nalšios arbata šiemet taip puikiai susipakavo, kad negaliu pažinti.
Taip steriliai, lyg laboratorijoje.
Paslaptinga. Kas ta žalia arbata, kas ta gegužinė?? Kaip sulaukti sekmadienio ir spėti viską mugėje išlausinėti?
******
Wilkes muilas irgi kvepia Kalėdomis. Jokios sintetikos! Levandos, medetkos…
…šokoladas, mėtos…
…čiobrelių arbata,…
Truputis magijos ir…
…vasaros prisiminimų.
Vilkė (Elvyra) į mugę be savo kūrinių dar atsiveš ir Vileikiškių kaimo bendruomenės moteris. Tai jos gerų darbų arimai – išmokyti ir įkvėpti pasitikėjimo, įgudžių, o kartais tiesiog vilties neturinčias provincijos moteris to, ką geba pati, paskatinti burtis, veikti, kurti. Elvyros globotinės turės savo stendą, o mes tyliai prisižadame jas pagloboti per mugę, kad namo parsivežtų gerų emocijų ir planų ateičiai. Va, kaip plinta gerų darbų virusas.
*****
“Marmozel“ ištikima nuo pirmosios mugės. Labai pasigesčiau Vilmos, jei būtų kitaip, juk smagu matyti, kaip kasmet auga gerbėjų būrys, o ant staliuko nutūpia vis kita aromatinga naujiena, išieškota, išbandyta, išmylėta, tokia marmozeliška, kad ir kalbėti daug nebeverta:
Saldieji apelsinai ir cinamonai – net nebūtina kepti meduolius ar džiovinti cukatus, kad užuostum šventes.
Arba visas rinkinys plaukams, net simpatiškos medinės šukos – paprasta, miela, universalu.
Marmozelė tik primena apie veido priežiūrą žiemą ir laukia Jūsų jau poryt!
*****
“Muilinė“ irgi dalyvauja ir šiemet. Kvepia apelsinais-mandarinais-rozmarinais:
Ir juoduoju šokoladu su migdolais (kaip be jų per šventes?)
Iiiirrrr… marcipanais su ruduoju cukrumu! Vaje, vėl seilę tįsta…
******
O jeigu jau apie riešutus, tai mugės naujiena – riešutų sviestas. Taip, taip, valgomas ir dar kaip! Jį gamina pora gražiais vardais, o savo gardžią erdvę pavadino dar gražiau – “Laukinis čiobrelis“. “Laukinio čiobrelio vardas – tai duoklė gamtai, miškui ir draugams, su kuriais tiek laiko praleista gryname ore, ieškant to, kas tikra.“ – rašo šio sviesto gamintojai.
O štai čia apie gamybą: “Mūsų riešutų sviestas pagaminti remiantis sveiku protu. Supratimu, kad mažos gamybos apimtys lemia geresnę kokybę. Užtikrintumu, kad natūralių ingredientų pasirinkimas lemia geresnį skonį. Ir tikėjimu, kad bet kuris gamintojas turi būti dėmesingas savo pirkėjams, darbuotojams ir bendruomenei.“ Nesinori nė žodžio išbraukti, neturiu ir ką bepridėti. Aš ragausiu. O paskui į dovanų maišą čiupsiu, žinau, kam patiks (;
DD Workshop Ditė įšoko į mugės traukinį bene paskutinė, bet įrašą apie papuošalus pradedu nuo jos, nes… nes kiekvienos Kalėdos kažkam atneša ir sužadėtuvių žiedą (turbūt iš amerikėniškų filmų nusižiūrėta tradicija, bet tikrai žinau, kad ji jau ir mūsuose yra), o jei šie žiedai nėra tai, dėl ko net tekėti verta, tada nebežinau, kas yra… (;
Oi, užsižaidžiau… Linkiu laimės ir gerovės tiems, kieno rankas ir širdis šildo šitas grožis:
…o visiems kitiems dar baksteliu pirštu į auskarus:
… ir “amuletus“:
… ir einu seilėtis toliau.
******
Laukės fabrikėlis dalyvauja kaip ir kasmet. Stropiai pasiruošė.
Susipakavo ir pasipuošė:
Su visom savo subtilybėm, naujienom ir atradimais.
Ir visom šmaikštybėm: pvz. ant kaklo nešiojamu jaunikiu…
…arba su ūsais, kuriuose atsispindi… žiūrėtojo ūsai, ot!
Užeikit!
*****
Tagua.LT visai kitokie. Jie karoliukų negamina, nepjausto, o juos… užaugina. Gerai, kažkas kitas užaugina, bet, kaip ten bebūtų, karoliai iš egzotiškų sėklų yra egzotikų egzotika. Gali būti, kad čia dar ir kokių burtų esama…
Bet, jei manote, kad šie papuošalai skirti tik laukiniams natūralistams, kurie laksto po (miesto) džiungles ir lietuviškas paežeres su vilko dantų karoliais, laaabai klystate.
Tai skirta ir viršelių madistėms (;
*****
O Kartotė iš tų, kurie papuošalų neveria, o… kala.
Bet mistikos, burtų ir žalčių čia irgi netrūksta.
Gali būti, kad šie papuošalai visai ir ne vyriško dydžio, bet energija vyriška ir stipri žiūri iš ekrano (sidabrinių auskarų) akytėm, blink, blink (:
*****
Agnera – Agnė šaldo į “ledą“ viską, ką tik pagauna.
Žemuoges ir vaikystės vasaros skonį:
Levandų svaigų aromatą:
Pirmos šalnos pakąstus žolynus:
Paskutinį bobų vasaros saulėlydį…
O keisčiausia, kad labai kalbi šių papuošalų Ledo Karalienė akimirksniu randa taką į pirkėjo širdį ir ją… sušildo. Štai kokie kalėdiniai stebuklai!
*****
Nice Idea taip dailiai pakuoja, taip saldžiai dėlioja , kad Dievaži, vos atsilaikiau pagundai prikabinti šiuos grožius kai rašiau apie… saldumynus.
Cukrinės pablukusios rožės, …
…šventės valso, suknelių ir amžinų priesaikų ilgesys,…
…angliško sodo žavesys, …
ir net naivus sentimentalumas…
– visa lyg nužengę iš nekaltybės amžiaus, iš tos Belle Époque, kai, rodos, niekur nebuvo nei karo, nei bado, net keiksmažodžių (:
*****
O, va, DZY DZY Design tikrai kepa saldumynus. Kiek kitokius…
Oi, net ne tik saldumus kepa!
Labiausiai man ten patinka įbedus nosį bandyti ištirti, KAIP gi ta neįtikėtina smulkybė pagaminta??
*******
Jolia prieš porą metų mugėje gavo ankštą palangę. Ne, tik jos dalį ar kampą, o dabar jau turbūt vos beišsitenka ir savoj kūrybinėj erdvėj:
Raskite saviškį.
O tada mėgaukitės…
*****
GG boutique žėri. Spindi. Tviska. Auksu, sidabru, deimantais, žemčiūgais ir… ledu. Sūdau, aišku, truputį, bet tą daryti labai smagu, nes bežiūrint į visa tai:
…atrodo, kad ir Kalėdos, ir Naujieji, ir net 3 Karaliai JAU atėjo, atšuoliavo, štai ant elnio:
Ir jeigu TIKRAI parašėte laišką K.Seneliui…
…ir jeigu visus metus buvot geri, mielaširdingi…
…tai Jis TIKRAI ką nors išrinks dovanų iš V-I-S-O šito begalinio lobio! O žinote kas yra neįtikėtina? Ogi čia – tik dalis visų mugėje būsiančių papuošalų!!!
Negaliu patikėt…
Keramikai šiemet mugėje turės savo “kiemą“. Iš pradžių pasirodė nelabai gerai juos visus į vieną pasvietį surinkti, bet kai pažiūrėjome, koookie visi skirtingi, nusiraminome – jie ne konkurentai. O moliui gi reikia saugios erdvės. Ir erdvės apskritai…
*****
Bet pradėsiu visai ne nuo molio, o nuo… lino. Kaupolė įkvėpimo semiasi pievose.
Tai taip akivaizdu, kad net… net kvepia tos audinyje atspaustos nakvišos, palergonijos ar paprasti dobilai…
Tokiu būdu ir lino rietimai pražysta visomis lietuviškų pievų ir palangių gėlėmis:
O! Dievinu šitą japonišką pakavimo būdą – furošiki. Paprasta lino ar medvilnės skiautė po kelių spaudo prisilietimų pavirsta prabangia dovana. Net šios pakuotės turinys nebe toks svarbus.
Supakuokime šiemet Kalėdas taip!
O dabar užtieskim stalą ir…
…traukim iš indaujos grožius!
*****
Pavyzdžiui Godos keramikos angelus ir gėlynus:
*****
Arba Rkeramikos sodus, rožynus ir…
…ir žvėryną:
*****
Manot, per daug spalvota? Gal tada EM Keramikos santūrius, lakoniškus, indus?
Jie patys ateis…
…kaip šventės ateina.
*****
Pukmuse gerbia tradicijas. Jiems dalyvauti KOKONO mugėje irgi jau tradicija. Už tai mes labai gerbiame juos (:
O Kūčių silkė tikrai būtų labai pagerbta, jeigu jai tektų ši serviravimo lėkštė. Ar čia kalėdiniam karpiui skirta, hm?
Pasirausiau “pakmusių“ sandėliuke, radau grožio net baugiai trapaus…
…saugiai paslėpto:
…šmaikščiai Kalėdų Briedžio padainuoto (muzikinė dėžutė).
*******
Jei esate iš tų, kurie nuolat kartoja:“Dievinu knygas ir kavą!“ tai šie puodeliai Jums būtini!
Čia draugams, dievinantiems kates:
O čia pamišusiems dėl dviračių:
Visiems kitiems širdžiai mieliems pakvaišeliams ieškokite dovanų irgi čia.
*****
Na, tai ką? Lyginame staltieses, šluostome indus ir dengiame šventinius stalus? Lininių rankšluosčių su rankų darbo kutais teks ateiti į mugę – Skara irgi šių metų atradimas.
Mes čia visos nusprendėme, kad tai labai puiki universali dovana.
Juk tokių, tinkančių daug kam, labiausiai ir ieškome. O kai dar jos kvepia laukais, jūra ir smėliu…
Artėjant šventėms, drabužių spinta ima įtartinai trauktis, mažėti, tuštėti ir nuobodėti. “Ir vyro kelnės kažkokios pasitrynę ir vaikų puošnūs drabužiai darželio šventėje sudėvėti. Juk labai sunkus ir atsakingas darbas vabaliuką vaidinti…“ – padeda man rašyti Sigita, mugės “sekretoriato“ fėja-padėjėja. “Šventėms reikia naujų drabužių, ir dar kad jie būtų įdomūs, ir kas nors būtinai paklaustų: “Kur pirkai?“, o tu sakytum “Kokone pirkau, tik ten tokie grožiai!“ – rūbų spinta ir “lego“ dėliojimas iš sijonų-suknelių-kelnių-kojinių – Sigitos stichija. Iš tiesų, feisbukas išduoda, kad ne tik ji po mugės atranda kai kuriuos iki tol dar negirdėtus siuvėjus, mezgėjus, velėjus ir paskui džiaugiasi jų gaminiais. Och, koks geras jausmas pabūti tokių atradimų “garvežiu“ (:
Maple Propeller. Pernai mugėje 100% debiutas, šiemet – fotosesijos užsienio žurnalams, visų metų ataskaita puikiais vaizdais ir vis naujais kūriniais. Reikia lėkti zovada, kad taip pavyktų! Maple Propeller tiesiog pražydo.
Štai, vasarojo taip:
O žiemoja, va, kaip! (Žinant, išduosiu, kad tas kalnas – visai ne sniegas, o dangus vidurvasarinis, klausimų, kaip jiems tas pavyksta dar daugiau…)
Tobula dovana! Ne, modelis mėlynais akiniais neparduodamas (;
“Propelerių“ vizitinė kortelė – dėmesys detalėms.
Ir elegantiška naujiena – liemenės tikriems frantams.
Naujiena nr. 2 – propeleriškos kojinės, nes kokios Kalėdos, jei vyras dovanų negauna kojinių? “Maple Propeller“ kojinės ryškios, drąsios, šventinės ir… nuolat deficitinės! Rimtai, tuoj pat pritrūksta prekyboje. Turbūt metas išmesti į šiukšlinę stereotipą apie be galo standartinį, tradicinį ir pilkai-juodą Lietuvos vyrą.
Dovanokit kitiems ir apsidovanokit patys.
*****
Šie kombinezonai iš pukupuku mums pasirodė tinkami Kalėdų senelio pagalbininkams.
Ir pagalbininkėms.
Bet čia yra kuo aprengti ir fėjas:
Ir praktiškų rūbų mėgėjus:
Ir visą govadą “nykštukų“…
Ieškokite mugėje RŪBINĖS, ne saviems paltams pakabinti, o naujiems nuo stovo nukabinti.
*****
Dressinfelt velia. Bet kaip!!!! Gali suvelti garbanas avietines:
…o gali baltas pieno putas:
…žalias samanas:
…net meškas:
…ir lapes snapes:
*****
Ir Milksense atplauks pieno puta šiemet į mugę. (Foto šalikėlis ant kaklo iš tiesų yra reto švelnumo skraistė – mielas ir praktiškas aksesuaras.)
Maitinančioms mamoms tai gera žinia (PERDUOKIT VISOMS, KAM GALI BŪTI AKTUALU!), nes gi rasti, kuo patogiai ir elegantiškai apsirengti tokiu gyvenimo periodu yra be prooootiškai sunku, o čia juk “apie viską pagalvota“: vienas sotus, kita – graži…
O šiaip, esu beveik tikra, kad pvz. ši iš 2 audinių kombinuota suknelė…
…su kišenėmis:
…patrauks visai ir ne mamų dėmesį.
*****
Second ME – šios mugės naujakurys.
Sukneeelės! Sako, jos, kaip antrasis “tu“, tokios patogios, apgalvotos, sudėliotos, kad apsivelki ir nesinori nusivilkti.
Taip organiškai čia viskas atrodo: gyventi lengva ir paprasta!
Ir žiemą…
…ir vasarą.
*****
O dabar DĖMESIO! tiems, kas drabužių turi… per daug. KIDIBAM skelbimas Jums:
“Peržiūrėkite savo vaiko spintas, atidėkite išaugtus ar pasibaigusio sezono drabužius ir atneškite juos mums į mugę. Visas procesas bus toks pat lyg siųstumėte juos KIDIBAM, tik nebereikės keliauti į paštą. Jūsų atneštus daiktus užregistruosime, juos tuomet peržiūrėsime ir sumokėsime jums KIDIBAM taškais. Primename, kaip veikia KIDIBAM. Labai paprastai ir patogiai. Drabužių galite atnešti, kiek tik norite, kad ir vieną ar pusę spintos.“
O šiuo metu KIDIBAM margina meduolius ir laukia, kol Jūs atliksit reviziją savo spintose.
O mes laukiame VISŲ mugėje, nes, jei ant dovanos parašyta:
…vadinasi ji verta daugiau, nei galite įsivaizduoti…
O čia tiems, kas labiausiai laukia Kalėdų, buvo laaabai geri, todėl laaaabai jų nusipelnė ir dabar “neb’trivoja“, kaip pasakytų mano krikštamotė. Tiems, kurių svajonė – likti bent kartą nakčiai Kalėdų Senelio dirbtuvėse su visais nykštukų sumeistrautais stebuklingais žaislais, paslėptais… mamos drabužių spintoje. Iš mugės galėsite išeiti su glėbiu tokių stebuklų, tiks visiems: ir vaikams, ir šiaip suvaikėjusiems.
Lapalai KOKONO mugėje debiutavo pernai ir jų kaladėles svajonių pilims statyti jau atpažįsta ne tik nykštukai. Įsivaizduojat, kokią pilį galima pastatyti iš kaladėlių rinkinio, kuris vadinasi – “Šermukšnis apsnigo“?! Tiesiog tobula dovana būsimam poetui (o gal literatūros kritikui…)!
Arba kaladėlės “Lapė snapė“. Čia tikros lapės iš pavydo nusprogtų arba lauktų eilėse sutūpusios būsto tokiame kaladiniame daugiabutyje…
Ir eglutę puoštų, va, taip:
“Mano pirma mintis buvo – tokį aš ant kaklo nešiočiau“ – parašė mano Nykštukė pagalbininkė Sigita. O ką? Jei kartais norisi pasijusti Kalėdų eglute, galima puoštis originaliai.
*****
Kai namai iš kaladžių jau pastatyti, galima ten ir daugiau visokių įdomių gyventojų apgyvendinti. Žaislų turgus – pats ištikimiausias mugės draugas. Ir šiais metais turgaus gyventojai pasiruošę / pasišuošę nuotykiams su naujais draugais.
Šis Raudonkelnis patiktų Karlsono gerbėjams:
Rožinė Balerina – E.Degas fanams…
O šitas trendy Langius – visiems moOdistams ir mAdistėms.
*****
Jei “Turgaus“ meškinų po egle kai kas rado pernai, šiemet siūlom juos pakeisti mūsų naujos bičiulės Miusla draugeliais. Arba draugėmis. Raudonomis pėdkelnėmis, aišku:
…dryžuotais marškiniais, žinoma:
Arba tutu sijonu. Mmmm… balerinos vis tik valdo!
Iš tiesų, žaislų kūrėjai ir panašūs (juk mieli, juk šmaikštūs, juk kiek suvaikėję), ir skirtingi. Visai tokie pat kaip ir kiekvieno mūsų vaikai…
*****
“Dar yra jėgų? Man atrodo tiek namų pastačius, tiek nuotykių kartu su draugais patyrus norisi vieno – miegelio.“ – rašo Sigita, o aš pati tai žiovauju nuo septynių ryto iki kokios antros valandos nakties non stop… Užmigčiau ir ant akmens (bet apie tai kiek vėliau), ką jau ten kalbėt apie Sapnų namus!
O šiaip, paprasta logika: jei miegi ant taškuotų patalų, sapnuoji taškučius, jei ant gėlėtų – gėlėtą pievą…
Pasirinkite ir dovanokite gražius sapnus. Ramius sapnus. Spalvotus. Kalėdinius. {Uaaaa….}
*****
Jei dar neužmigote (ant darbastalio), priminsiu, kad Myyylu turi miego draugų, o gal pavydovų, nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Jie turi super galių nuskraidinti ant spalvingų sparnų į spalvotų sapnų karalystę.
Arba palinkėti saldžių sapnų iš visos širdies!
****
Patiems atspariausiems – pasaka. Irena piešia ant akmenukų. Turi 3 vaikus ir papasakoti tikrai yra ką… Maišelyje labai kompaktiškai telpa ir fėjos, ir bobutės, rūmai, ir pilys, ir …
…ir laivai, ir (Kūčių) silkės, ir undinės. Tik truputis fantazijos ir vaikai galės sekti pasakas Jums (kol jūs savaitgaliais saldžiai miegosit…).
Pasapnuokit iki mugės (;
KOKONO juodraštyne – krūva pradėtų straipsnių, bet kaip visada, mugės saldėsiai gauna čia dėmesio pirmiausiai, nes… nes, na,… mmm…
Šiemet iš “cukraus kioskelių“ (taip meiliai vadinu mažus saldžius verslus, kurių pradžia – nuosava virtuvė arba maisto tinklaraštis) išaugusių grandų irgi bus ir man vis dar tepa širdį medumi prisiminimai, apie kai kurių pirmus žingsnius, kuriuos teko laimė, kad ir ne iš labai arti, bet vis tiek smalsiai stebėti.
Adventas jau čia, ar jau turite vainiką? Tie kepėjai šiemet tokį iškepė. Tiesa, pavadino apdairiai “kalėdine dekoracija“, nes jei mintis būtų kasdien nusilaužti po adventinį kąsnelį imbierinės žvaigždės, tai KAS galėtų sulaukti Kalėdų, nenusidėjęs ir nesurijęs visko vienu ypu??
Tiesą sakant, nežinau, ką turės Kepėjai mugėje, bet turbūt bus klasikos, nuo kurios šokoladiniais ūsais šviečia laimingi vaikų veidai. Nes ir tie “ūsai“ jau yra mugės klasika.
O dar šiemet Kepėjai naudoja (“ūsams“ ir “neūsams“) ne bet kokį, o Naive šokoladą, todėl ir tinginys iš čia pat keptų sausainių, apelsinų cukatų, skrudintų lazdyno riešutų yra vertas JUOOOODO tingėjimo visą pirmadienį. Ir antradienį…
Net ir šiems mažulyčiams teko lašas pieniško šokolado. (Uf, negaliu ramiai į viską čia žiūrėti, jau išlaižiau net medaus stiklainio likučius.)
Turbūt nespėliosiu, nesvarbu, kuo šiemet nustebins Kepėjai, vis tiek pradžiugins. Visada pradžiugina…
***
O “Naive“ ir pats šiemet turi naujienų. Be tradicinio karšto šokolado puodo gali būti, kad čia rasite… džiungles. Egzotiškas ir vaizdas, ir skonis.
Ir čia dar taaaip šviežia viskas, visom prasmėm! O “sena“ ir tradiciška yra tai, kad, kaip ir kasmet “Naive“ šokoladas šluoja visur ir visokius apdovanojimus, tokius kaip šitas aukso medalis auksinio medaus šokoladui.
O dar šiemet naivuoliai atsidarė savo namus:
Ir į tuos namus romantiška suknele…
…auksinėm kurpaitėm…
…ateina Žiema ir atneša dovanų
O jūs mugėn ateikit ir patys sužinokit, apie ką čia (;
****
Kamanė Gurmanė kepa tortus. Ne bet kokius ir ne bet kaip.
Bet mugėje ieškokite meduolinių namukų (juose tikrų tikriausiai gyvena Advento nykštukai) …
…puošnių meduolių, kalėdinių keksų ir “cake pops“. Mes dar rezgame vieną planą-chuliganą su Kamane, jei išdegs, bus dar viena šilta staigmena.
*****
Apsalote? Gurkštelkit kavos.
“Taste map“ dalyvaus ir šiemet. Kvepės. Plepės. Kavą virs (sunks? gamins? – paklauskite jų pačių, koks žodis čia tinkamas) ir gaivins nuo mugės margo šurmulio. Būtinai pakalbinkite, papasakos apie kavą, skrudinimą, degustavimą, apie visą tą aromatingą pasaulį už jų studijos Bazilijonų g. durų.
Ak, taip, nė kiek neabejoju, kad ir šypsenomis apdalins. Žodžiu, užsukite.
****
Jei dar nenuplovėte saldumo, čiupkite sūrio gabalą! Iš “Varinio puodo“, čia sūrio visuomet yra.
Mano galva, apie sūrį nėr ko kalbėt, jį ragauti reikia, o dar geriau – pilna burna valgyti. Čia gal tik “papasakosiu“, kaip an’s gaminam’s yr’.
Viskas paprasta ir aišku! Jei vis tik nesusigundėte spausti sūrių namuose, ateikite į mugės sūrinę.
*****
Dar bus “Zuikių fabrikas“ – smagi tradicinė kasmetinė giminaičių kompanija, atidaranti fabriką tik kartą per metus, per kelias dienas dideliame name prikepanti didelį kalną visoookio gėrio, o mugės dieną tą kalną paverčianti pilna paramos dėžute. Dabar jie dirba ir neturi kada fotografuotis, o sekmadienį dalyvaus net 6 “zuikiai“ ir bus tikrai linksma!
*****
O pabaigai pasilikau saldainį. Dar vieną, tiesą sakant, jų čia tiek bus…
Renata – Sezoninės virtuvės šeimininkė, dviejų knygų autorė ir… mano grupės kuratorės dailės m-kloje marti (;. Pasaulis mažyyytis. O virtuvė didelė, sentimentai saldūs:
Taip, mugėje Renata “vaišins“ knyga. Pavartę, pavarvinę seilę (vien Eglės iliustracijos ko vertos!) galėsite paskui išsikepti “Medutį“ ar “Skruzdelyną“ tokį, kokį kadaise pirmą kartą ragavote. O gal mama galėtų iškepti? Joooo! Ši knyga – puikiausia kalėdinė dovana mamoms, marčioms, kaimynėms, pas kurias užbėgate arbatos, arba pusseserėms, su kuriomis vaikystėje rijote krikštamotės spurgas.
Oi, kokia čia diskriminacija? Labai labai tiks ir broliams, ir naujiems kandidatams į ranką ir širdį. Lai išmoksta kepti močiutės sausainius dar iki Naujų Metų.
Trumpas asmeniškas įvadas. Nuoširdžiai bandžiau šiemet nusimuilinti ir nustumti kalėdinę labdaros mugę į kitų metų pabaigą. Nepavyko. Neišvengiau. Senieji mugiautojai nesutiko. Ilgai zurzė, prisižadėjo visko, apie ką tuomet net patys nenutuokė ir… ir aš vėl “pasirašiau“ balaganui gruodžio pradžioje. Užtai dirbsiu šiemet tik čia, tinklaraštyje. Visa registracija, kuri net dorai nepaskelbta nuo dalyvių aktyvumo užsilenkė po kelių dienų, kvadratinių metrų skaičiavimai, naujų taisyklių įvedimai, korespondencija ir visi kiti administravimo džiaugsmai yra kelių entuziastų darbas ir aš negaliu nespirgėti džiaugsmu, nes prieš 6-erius metus galėjau tik pasvajoti, kad mugė pavirs benduomeniniu reiškiniu. Dabar virsta! Ir tai ne tik apie organizavimą, kiek vėliau papasakosiu ir apie kitas iniciatyvas, kurias turbūt įkvėpė šiųmetis mugės labdaros tikslas.
Tai gerai, o KADA šiemet bus mugė?
Nuo 10 val. iki vėlyvos popietės, kokios 16val.
KUR?
Konstitucijos pr. 25, t.y. čia, kur ir pernai.
Visas organizacinis šaršalas – https://www.facebook.com/events/792503460802962/?fref=ts
KĄ REMSIME? Jei sausai ir valdiškai – socialinės rizikos šeimų vaikų meninį popamokinį ugdymą, kuriuo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras labai noriai sutiko pasirūpinti. O jeigu žmonių kalba – vaikiškas svajones apie baletą, dainavimą, dailės pamokas, o gal meninį plaukimą. Kodėl jas reikia paremti, kodėl tuo nepasirūpina tėvai? Todėl, kad yra vaikų, kurių svajones tėvai dažnai paprasčiausiai… prageria. Alkoholis yra “brolis“ ir nedarbui, ir vaikų nepriežiūrai, ir smurtui, ir beviltiškai tokių vaikų ateičiai. Viskas čia tempiasi iš paskos… Tiesą sakant, man pačiai neteko susidurti su tokiomis šeimomis ir jų problemomis iš arti, rodos, ir nėra aplinkui jų. “Yra! Tik tokie vaikai paprastai apie savo tėvų problemas garsiai ir viešai nerėkia – jiems gėda (!)“ – tuojau mane patikino buvęs mokinys iš mano repetitoriavimo laikų. Kai nusistebėjau tokiu tvirtu tonu, pasirodė, kad dabar jau suaugęs, darbuose paskendęs grynas vilnietis, tokius vaikus remia… Biržuose. Skiria metų pabaigoje “kalėdinių“ pinigų, dar perbėga per didelės ir spindinčios kontoros kolegas ir kaimynus, viską paverčia būtinomis prekėmis ir su kartu keliauti panorusiais bendradarbiais viską sava mašina nugabena vieno biržiečio pastoriaus globojamo dienos centro vaikams, t.y. į kiekvieno jų namus. Beje, per savą slenkstį vaikai labai nenoriai įsileidžia prašalaičius. Iškalbingu ne vaikišku gestu spragtelėjęs sau į pasmakrę šešiametis taip perspėja apie galbūt jau įkaušusius tėvus. Mano bičiulis nežinojo, kiek tokių vaikų yra Biržų krašte. Pataršiau statistiką pati ir radau Vilnių – vien mieste rizikos šeimose augančių vaikų skaičius viršyja 800. Jis gan stabilus, nei ekonominės krizės, nei pakilimai tos velniavos neįtakoja, tiesiog visada yra suaugusių darbingo (ir vaisingo…) amžiaus žmonių, kurie nenori matyti jokios realybės. “Taaaip!“ – antrina man viena šios mugės organizatorių. “- Iš pradžių alkoholis, paskui narkotikai, paskui vagystės dėl “dozės“, o tada arba slapstymasis nuo policijos, arba kalėjimas. Bet tai jokio skirtumo, nes pvz. mūsų kaimynystėje taip liko 4 vaikai. Tiesa, dar yra mama ir pagerianti močiutė…“. Po tokių kalbų sunku patikėti, kad tuose pelenuose dar gali sužibėti auksas. “Bet sužiba!“ – patvirtina dienos centrų Vilniuje darbuotojų patirtis. Kasmet čia vis kas nors atranda talentų, o paskui bando rasti būdą juos lavinti, bet kol ieškomi elementarūs pinigai, rimti būreliai, vaikas, žiūrėk, jau ir nebeateina į centrą. Taip yra todėl, kad tokiuose vaikystę globojančiuose dienos centruose dažniausiai ir mieliausiai lankosi pradinukai, paskui paaugliams tai jau nebe “lygis“. Ir… ir vaiko talentas dingsta nieko nežadančiose ateities miglose, nuvysta taip ir neišsiskleidęs, neradęs dirvos ir palaikymo, neatnešęs laimės ir naudos nei jam pačiam, nei kitiems. Gerai pagalvojus, tai ne tik apmaudu, tai ir pavojinga – nepadėję užaugti šokėjui, aktoriui, daininkui ar dailininkui, gali būti, kad kai kam “padėsime“ tapti dar vienu “šnapso broliu“. Arba šiaip nelaimingu žmogumi. O gal net dar blogiau. Ir šita skaudi grandinė tęsis be galo.
Pabūname Kalėdų angelais ir šiemet? Žiū, kokie jie gražūs vaikų piešiniuose:
LVJC, atsiuntęs šitą grožybę, diskretiškai nepatikslino, ar piešinio autorei Adrijai irgi reikia pagalbos. Centras tik užsiminė, kad vaikų iš to rizikingo paribio jie turi ir, kad mūsų paramos idėja labai džiugi, labai reikalinga, labai mažintų nelemtą socialinę atskirtį, t.y. padėtų vieniems ištrūkti iš užkeikto nevilties rato, kitiems – įvertinti savo “šiltadaržio“ sąlygas. Net jei kam nors pasirodys, kad visokie brangūs būreliai ir “menai“ ne būtinybė, o prabanga, aš vis tiek labai pritarsiu liaudiškai įžvalgai, kad talentams reikia padėti, o vidutinybės prasimuša pačios…
Oi… Kaip čia tos savaitės taip prazvimbė? Ar čia aš ropojau? Per sniegus ir miegus. Vėluoju, vis dar “atsipagirioju“, bandau kažkaip išsišluoti visa, ką atidėliojau su etikete “po mugės“. Daug, pasirodo, prisidėliojau…
Pradedu nuo padėkų, žinoma! Labai vėluojančių, bet ŠIRDINGŲ!!
Tikrai – iš VISOS širdies!
Dėkoju (ir man choru pritaria “Lietaus vaikai“) visiems dalyvavusiems abiejose prekystalių pusėse! Kiekviena mugė – ir šventė, ir išbandymas, ir nuotykis, ir patirtis. Man taip.
Be Sandros iš LVJC būčiau užsilenkusi likus savaitei iki mugės, o be jos vyro foto, nebūtų čia man šventė dabar spoksoti į tokius spalvingus vaizdus. Jei kas planuojate kokią DIDELĘ DIENĄ, laaabai rekomenduoju pasitarti (ne su gydytojais ar vaistininkais) su žmonėmis, kuriems šventes puošti patinka. Sandra ir Kristijonas iš tokių. Ir man tai buvo metų atradimas – užsirašau ;).
Beje, kadangi šiemet etatinė KOKONO fotografė išrūko į pietus, tai pirmą žiemos dieną mūsų šiaurėje atlaikyti man pasisiųlė (arba aš įsiūliau…) nerealus kiekis fotografų – 4! Kad jau sumakalavau foto ne pagal autorystę, o pagal man vienai suprantamos operos libretą, iš karto atsiprašau už bendrą foto plakinį ir dėkoju Vėtrei, Laurynui ir Tomui kiekvienam atskirai, nesvarbu, kad nebuvo kaip net rankos paspausti tą sekmadienį… Nes buvo tiršta:
Ne nuolat taip, bet vis tik visi pajuto didelių erdvių privalumus: oro šįkart gaudyti neteko net piko metu. Apie kamerines praeitų kelių metų muges tam kartui teko pamiršti – dalyvių būta virš 100. O tai yra daug. Nežinau, gal man jau net per daug… 5-ojo jubiliejaus susivokimai ir buvo tokie: viskas keičiasi, ką darom? Kaip išsaugoti tą mielumą ir jaukumą, kaip nepamesti nei vieno mugiautojo (nebepavyko…), kaip spėti papliurpti su tik kartą per metus matomais bičiuliais per tas niekingas 5 val.? Kaip apskritai suvaldyti visa, kas vyksta “prieš“ ir “po“? Jau nebe viena valdžiau. Be Sandros ir jos bendradarbių, be savų KOKONO mergų (čia gražus liet. komplimentas ;)) šiemet jau įdarbinau ir ne vieną “nykštuką“. Sigita palikusi <<ten, kur namai>> su visom dažymo, kalimo, kūrybiško namų keitimo ir tautos švietimo apie Panton’ą subtilybėm, trumpam persikraustė į KOKONO paštą. Būčiau visai paklaikusi viena liuobdama tokį kiekį laiškų, t.y. bandydama surūšiuoti ir savo asmeniu adresu transportuoti. Vis dar nuoširdžiai stebiuosi: iš kur imasi tas organizacinis šaršalas? Juk tik atsakai į klausimus, išsiunti nurodymus ir suskaičiuoji “galvas“.
Samdysiu kitiems metams kokią nors galvą, kuri bent ekseliu turėtų norą naudotis – maniškė tam nesutverta, o atmintinai visų ir visko (kaip buvo dar pernai) įsiminti jau nebesugeba. Per daug “stalčiukų“…
Kokia laimė, kad stalus rikiavo kiti! Kėdes nešiojo kiti. Šiukšles rinko…. ėėėė… kažkas. Dievaži, net nežinau, kas. Čia taip gerai buvo, nes viena kolegija – Vilniaus verslo kolegija – savanoriškai parūpino “kolegų“. Simpatiškų merginų ir vieno vaikino būrelis studijuoja, rodos, svetingumo paslaugų industriją. Prisipažinsiu, man skamba kaip kosmosas. Bet jauni žmonės stebėtinai žemiški ir brandūs, sugebėjo stebuklingai savarankiškai rasti kuo padėti ir taip teisingai savanoriavo, kad… kad… kad aš jų net nepastebėjau. Kaip ir beveik nepastebėjau, kada buvo sutvarkyta tiek baldų po mugės. Tik išgirdau gero vakaro linkėjimą ir pamačiau kaugę stalų koridoriaus kampe. Tikrai paslaugūs! Kavos ar arbatos?
“Blizgaus laaako!“ – pasak Agnės iš Let’s HA!R dažniausiai skambėjęs jaunųjų klienčių pageidavimas. Taip dažnai, kad lakas sulig paskutine paskutinės ilgaplaukės kasele ėmė ir pasibaigė. Ašarų buvo pilna implovizuota kirpykla – kasų saliOnas. Ką gi, tikras jomarkas – aistros tik verda…
Vis tik ir arbata virė. Ir dar kažkas ten variniuose puoduose. Gal kas paklausėte Jono, ką ten sunkia? Nespėjau…
Apskritai, tai pokalbiai labiausiai virė.
Jei žandai ne nuolat meduoliais ir cukriniais avinėliais užimti buvo:
Dar viena šiųmetės mugės naujiena (bent man kritusi į akį ir širdį) buvo vaikų dalyvavimas. Visaip. Pvz. savų pieštų atviručių pardavimas ir bene viso “pelno“ skyrimas labdarai! Na, tikrai, TIKROJI Kalėdų dvasia, tikra labdaros mugė! Man tokios tradicijos limpa kaip medus, kaip tas ledinukas ant pakaliuko, nes jos gyvos, jos turi galimybę augti pačios. Nežinau, kas Ugnei, Liepai ar Ūlai pakišo mintį apie piešinius, apie paramą, bet gi nei vieno vaiko nepriversi vien ideologiniais išvedžiojimais tiek laiko sėdėti ant taburetės ir žiūrėti į pirmą kartą matomas tetas ir dėdes, kurie dar ir klausinėja: “O! pati(-s) piešei? Kaip gražu!“, ir skiria šį kompimentą tiek atvirutei su mėlynu zuikiu, tiek papurusiai dailininko galvelei. Nes gi tikrai GRAŽU, ar begali kas būt gražiau, jautriau, viltingiau… Kaip ten sakoma: vaikai – ateitis? Tai tada čia mūsų graži ir spalvota ateitis matosi 😉
čia mugės muzika ir “Spalvų orkestro“ klausytojas.
O šis netyčia pagautas kadras turbūt sušildė net tris: Aistį, kuris tą magnetuką dekoravo, pirkėją geltonu megztuku, garsiai patvirtinusią gerą energiją, sklindančią nuo vaiko kūrinio, ir… Aisčio mamą. Šių grožių autoriai – ypatingi vaikai, mugėje nedalyvavo tiesiogiai, bet juos pajusti buvo galima lengvai.
Dar nustebino “Vilties“ mokyklos direktorės mugiautojams ir turbūt ne tik jiems išdalinta visą pintinė mažyčių atvirukų-linkėjimų su spec. poreikių vaikų pirštų anspaudais (paveikslėlyje buvo paversti malūnsparniais, briedžiais…). Taip miela!
O čia dar viena mielybė austrų tautinio kostiumo pavidalu. Gal galėtų būti uniforma mugiautojams? Būtų šmaikštu! Garantuoju, kad beveik visi šias sukneles pastebėjo. Ir mergeles 😉
Turbūt todėl, kad pati mergelės neturiu, tai pro sijonus sunkiai praeinu. Padūsauju, pačepsiu ir… praeinu, o kas belieka? Bet juk tokie arba tokie apdarai jau patys savaime yra Kalėdos.
Kas dar YRA Kalėdos? Saldumai cukriniai:
Saldumai necukriniai:
Man dar būtinai kava ne ryte, būtinai kokia nors nauja ir labai gera, būtinai su GERA kompanija yra šventė.
Aišku, eglutė YRA Kalėdos! {ši buvo papuošta žaisliukais su… kavos pupelėmis – man dvigubos Kalėdos ;)}
Keliagubos Kalėdos būtų čia?
Užsimerkit, įsivaizduokit: medus, šiaudai (ilgi kaip gyvenimas), vaškas, tykštantis nuo degančių žvakių, gruodas skamba po kojom, šerkšnas šiapus lango… Kuo kvepia? KALĖDOM!
Vynu, sakot? 😉 Ne, nebūtinai. O linkėjimais – BŪTINAI!
Iš tiesų, man mugiautojų išradingumas yra ta šventė ir vertybė, kuri net dėl smalsumo (“o ką šiemet sugalvosite? kas naujo?“) verta rengti muges kasmet.
Ką gaminsit? Tiesiog mugėje kalsit?
Paišysit?
Kaip linksminsit?
Ar gal ko mokysit?
Simpatiškai suvaikėsit…
{ir mamos, ne tik tėčiai…}
Ką dar keisto sugalvosit?
Apie ką apskritai galvosit ir…
…ir svajosit??
Bet už vis svarbiau, kiek ŠYPSENŲ išdalinsit!
Tikrų:
Šiltų:
Ryškių:
Ne tik šypsenų dalybos, kiek žemiškesni mainai mugiautojų tarpe irgi įprasti, užtenka garsiai pasakyti: “keičiu naminį muilą į naminę karamelę“ ir valstybinė valiuta kuriam laikui dingsta. Ši nuotrauka turi istoriją: Salomėja ilgai žiūrėjo į žiedelį su saldžiais pabarstukais, taip ilgai ir taip ilgesingai dūsavo, tiek kartų grįžo, kad Agnės širdis neatlaikė: ką daryti, jei tas žiedas baisingai per didelis ploniems pirščiukams?? Galų gale, abi sutarė, kad kaspinėlis-segtukas į plaukus bus geresnė dovana ir mergaitės švytinčios akys dovanotojai nuskaidrino lietingą dieną. Bet kalėdinė istorija tuo nesibaigė. Baigėsi Salomėjos mamos keptais sausainiais Žiedų Su Pabarstukais Valdovei, chi, chi – štai ką aš vadinu TIKRĄJĄ kalėdinių mugių dvasia…
Tiek prisiminimų tam kartui (niekaip nesuprantu, ką čia dvi savaites “rašiau“…), linkiu šviesos ir šilumos širdy, laukiu susitikimų prie kavos.
P.S. Beje, jei jau apie šypsenas ir susitikimus. Lygiai po savaitės “Lietaus vaikų“ mamos šypsojosi Prezidentės globojamoje NVO mugėje prezidentūros kieme. Ir spėkite, kas buvo sukabinta ant improvizuotos eglutės, sudėta į kašutes, ir kas buvo nušluota per valandą mugės lankytojų? Ogi, KOKONO mugiautojų sudovanoti maži grožiai! Todėl AČIŪ dar ir už šitą susitikimą, už galimybę “lietaus vaikus“ pristatyti pasauliui, jiems to labia reikia…
Ir post Post Sciptum: ČIA ir ČIA yra daugiau mugės vaizdų ir prie kiekvieno paliktų komentarų su grožybių autorių nuorodomis. Jei ko nespėjote ir nebeprisimenate, kur rasti…
Ypatingo orkestro pasirodymas – dovana mugės draugams. Repertuaro atskleisti negaliu, bet bus šilta ir spalvinga. Muzika pasitiks vos įėjusius tuo metu arba išlydės atsisveikinančius. Žodžiu, nepražiopsokite, ne kasdien gi sutinka su orkestru 😉
Visi visų mugių šeimininkai buvo labai svetingi, o paskui liko draugais, bet tokių pagalbininkų, kaip šiemet yra Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotojai – reikia paieškoti! Jau surikiuoti stalai, jau sudėlioti 100 mugiautojų vardai, pasirūpinta dalyvių daiktų saugumu – išdalintos spintelės ir rakteliai, pranešta spaudai, prispausdinta vietinių skelbimų-nuorodų… Ir dar nuveikta milijonas darbų, apie kuriuos aš turbūt net nesužinosiu. O pati originaliausia LVJC mintis, kaip prisidėti prie “Lietaus vaikų“ vasaros stovyklos —>
Užeikit, buzzz smagu!
Šiandien kažkur paskaičiusi apie mugę, supratau, kad – VISKAS! Mugė jau tampa kažkokiu reiškiniu, jau nebe vieno tinklaraščio žaidimas kalėdinių angelų tema. Ir pasidarė baugu. Ir gal net kiek nostalgiškai graudu, ir keista ir nuostabu. Kaip taip nutiko, šitaip viskas sulipo, kad pažįstami virsta bičiuliais, bičiuliai – artimais draugais ar kolegomis, o aš jau nebegaliu negirdėti jų: “o KADA šiemet bus mugė? Niekas nebeklausia AR bus… O! Iliustruosiu pačia keisčiausia mugėje būsiančia dovana, tikrai keista dovana:
Taip ir vadinasi – KEISTA DOVANA.
Šitaip apsirengus galima arba plėšytis, arba… apsikabinti. Turbūt nuo požiūrio priklauso. Kalbant apie šios mugės paramą ir autistiškus vaikus, irgi galioja ši dviprasmybė, toks pasirinkimas: gali visą gyvenimą kovoti, o gali Tą Gyvenimą apkabinti. Net jei tai nepakeis situacijos, tuo metu kol niekas nekariaus, bus ramu širdyje. Kas žino, ar tik tai nėra didžiausias mums duotas turtas…
Čia paskutinis įrašas prieš mugę, jau ko nebespėjau aprodyti, pamatysite patys gyvai. Labai lauksime visų nuo 10 val. (iki 16.00)
Pasimatysim!
kokonas.wordpress.com 