You are currently browsing the tag archive for the ‘vaikams’ tag.
Turbūt pažįstate bent vieną kalėdinį senį, kuris dar makaulę kasosi prie tuščio maišo dovanoms (na, korektiškai reikėtų rašyti: kuri / kuris, bet gi visi žinom, kokios padermės tas Kalėda dažniau pasimeta šitame dovanų rūke… ;)). Aš tokius turiu 2 vnt. Vienas prieš šventes prasmenga kažkokioj Laiko Duobėj, kitas – juodoj darbų skylėj. Pirmajam vis atrodo, kad laiko dar maaarios ir nuoširdžiai nustemba susivokęs, kad taip, kaip jis galvoja maaarios žmonių paskutinę dieną bet kuriam prekybcentryje. Per metus apie šitą atradimą pamiršta ir trukt už vadžių, vėl nuo pradžių… O antrasis tiesiog rečiau gyvena, negu dirba, nemoka pasakyt “ne“ (to neišmokė ir manęs…), todėl uždaryti duris, kad pro jas neišvirstų VISI viso pasaulio darbai, pažadai ir prievolės jam pavyksta Kūčių rytą. Šiam Kalėdų seneliui dovanas superka kažkas, kad nukvakęs nuo vieno streso, išgyventų šventinį. Sakysit, kam tos dovanos iš viso, juk svarbu dėmesys ir pakili dvasia? Šventa tiesa – pasirūpindami TO kalėdinio senelio dovanomis vienas kitam (ne sau!), diskretiškai pririnkdami iš vakaro gražių popierėlių, kaspinėlių, atviručių, mes taip apdovanojam dėmesiu nusidirbėlį ;). Seliavi…
O dabar po tokios muilinos dramos – REKLAMA. Pasimetusiems švenčių seniams reklamuosiu draugų ir bičiulių parduotuvėles – idealias vietas dovanoms pirkti be kamščių prie kasų. Mielą ir naudingą materiją dėmesiui parodyti ir sielą sušildyti. Nei vienas net neįtaria, ką čia rašinėju, todėl užsakytu straipsniu čia nekvepia, tikiuosi neužmėtys paskui pipiriniais meduoliais. Nuo ko pradėti? Nuo universalių dovanų skirtų… pilvams!
“Ispaniško maisto krautuvė“ atsirado po ilgų komandiruočių į pietus visai ne apie maistą. Bet po ragavimo, čepsėjimo, ieškojimo, nustebimo sužinojus, kilo noras pasidalinti tais atradimais. Parduotuvikė dar visai šviežia, tai jų pirmosios Kalėdos, taigi dovanos iš čia bus tikrai nenuvalkiotos, ne tos “pala, o pernai tie stiklainiai?…“ Aš ten eisiu mandarinų džemo ir alyvų aliejaus (nes šventėms jo kibiro reikės…).
Na, gal dar ir sangrijos 😛
O marmelado ten, va, yra ir citrinų, ir figų, ir kaštonų su vanile, net pomidorinio yra. Koookio??
Lentynų tuštėjimo ir pintinių pilnėjimo metas. Garsiojo ispaniško kumpio, to visam pasauliui žinomo chamono, krautuvėj irgi yra visa siena nukabinėta nuo paprasto iki… Man gaila tų žavių giles lapnojančių lapausių, aš jų nevalgau, tai ir nereklamuoju, bet mėsėdžiai Kalėdų seniai kažin ar atsispirs…
Lauknešėlis šventiniam piknikui ant ledo, cha, cha! Nepamirškite pasikviesti ir draugų ispanų.
(gražūs batai tų “ispanų“… ;))
Kalėdinio senio maišas kažkaip nebetenka prasmės, hm… Gal reiktų priekabos ar bent karučio?
Štai ta vieta. Gėlės turbūt jau nebežydi net ir šitoj “ispanijoj“, bet visa kita tik gerėja, pilnėja ir gražėja.
******
Jei dar kokio gulbės pieno pritrūktumėte šventėms, tai ir nuzvimbkit į “Paukščių pieną“. Geriau gyvai. Tikrai rasit! Visko. Kaip visad tylom pasiknisu po Noros lentynas ir parodau čia mizerną dalikę to, ką rada. Bet, žiū, gal kokį laiko prispaustą Senį su jam adresuotais vaikų laiškais ir pageidavimais ant tako užvesiu.
Mano meilė visokiems praėjusiems smetoniniams ir secesiniams laikams yra tokia stipri, kad ją įveikti naujiems plačių pažiūrų vėjams ne visada lengva. O, ne, neskirstau žaislų į berniukiškus ir mergaitiškus, bet kalėdinės krakmolytos panelės su slystančiu kaspinu plaukuose ir nauja lėle, man vis tiek iki apsiseilėjimo gražu. Ir (beveik) klasikinis traukinukas berniūkščiui jau nebe baltais po šokoladinio keksiuko marškiniais irgi…
Ką padarysi, gerai gyventi, svajoti ir seilėtis gi neuždrausi.
Aš pvz. svajoju apie naujus miegamojo baldus. Suprantu, kad laiško į Šiaurės ašigalį neparašiau, greičiausiai šventėms lovos ir negausiu, bet jei turėjote tokį užsakymą kiek mažesnių gabaritų, tai gali būti, kad kažkam pasisekė.
Išpildyti troškimus apie šuniukus, kačiukus ir net stirniukus irgi labai paprasta. Na, reikės tik susiklijuoti patiems. Bet juk čia ir “razina“! Palaukit, jie dar Kūčių vakarą prakalbės… 😉
Apskritai, čia rasite ne tik žavaus retro, yra visiško moderno, ne, konceptualaus, tiesiog kontekstualaus šio bei to. Ir tas “šis-be-tas“, jei norit lyja, jei ne – ne, jis paklūsta Jūsų norams ir paliepimams, paspaudimams (oi, man tokio vieno reikia, nors kas manęs klausytų…):
Lengva išrinkti dovanas bet kokiu gyvenimo atveju. Pvz. jei šventėms kas nors pasidalino pūsleline, dovana gali būti be gydomųjų savybių, bet su estetinėm pretenzijom, angliško jumoro doze ir Prano Juozapo manierom.
O čia dar pleistriukai kapėjams, morkų pjaustytojoms ir visiems virtuvėje nukentėjusiems veteranams, kurių ūpą skubiai reikia kelti nuo taukuotų grindų. Išbandyta!
Super valgytojams (arba supernevalgytojams) – super šaukštai. Košė būna irgi super ir per super greitą laiką suryjama (kol kramtoma, galima pažaisti…). Nebandžiau, bet ir taip gi matosi, kad superrr!
Lazdelės ne japonams. Anie jau gimsta mokėdami tobulai žongliruoti “sušis-soja-burna-imbieras-burna“. Visiems kitiems mirtingiesiems labai tiks šitos, galima pradėti praktikuotis su silkių rolmopsais.
Yra dovanų būsimiems taupiomosios kasos kasininkams:
Gydytojams (šis “kaip-jis-vadinasi“ yra TIKRAS, gali girdėti pacientų širdies dūžius ir troškimus!!):
Būsimiems saldainių pardavėjams:
Esamiems svajokliams – sūpuokliams:
Žodžiu, bet kam, kuo tik Jūsų bonapartai sugalvos patapti.
Na, arba, kaip jau pražioj rašiau, visad gelbsti klasika: neutrali praktika (ypatingas tįstantis plastilinas ar…
…ypatingas stebuklingas lietas sargas:
Aaaarba senamadiška romantika mergytėms:
ir berniukams:
O gal atvirkščiai…
******
Kitos dvi parduotuvės labai originalios, nes…
…nes čia – “Žaislų turgaus“ VIENOS DIENOS PARDUOTUVĖ Coockoo Design House, Gedimino pr. 45, nuo 11.oo iki trečios popiet. “Meškos lauks, naminis limonadas ir sausainiai irgi – turgaus Kalėdas švęsim. Tai perduokit žinią paskutinės minutės dovanų ieškotojams, kalėdų seneliams ir snieguolėms – šeštadienį meškos žiemos miego miegot dar neis!“ – pažadėjo turgininkė Violeta. Ir pridėjo: “Skleiskit žinią! Ateikit.“ Kaip gali neit?
*****
O kita parduotuvė dar keistesnė. Na, ji internetinė, beeet Irma savo Irmalu vežiojasi kartu su savimi maršrutu “Belgija – Lietuva“. Gruodžio 22d. parduotuvė bus Vilniuje. Kaip sakoma, pristatymas iki durų. Beliko išsirinkti.
Impregnuota lino rankinė suš…, eee…. sušlapusioms kalėdinėms prognozėms:
O gal kokia kita:
Priegalvėlis, užklotėlis šventiniam miegeliui prie žydrojo ekrano:
Pavadėlis raktams. Kad, bjaurybės, niekur nepabėgtų!
Dvipusis šalikėlis, ne, ŠALIKAS be pradžios ir pabaigos, ne anginai, Jūsų grožiui ir sveikatai:
Ir jeigu jau visi viskuo apsirūpino, yra laimingi ir gražūs patys sau, iškabinam vėliavas (irgi Irmos, jei reikia, rašykit jai gal dar yra) ir einam ŠVENTĖS švęsti!
“Mes neužsakome drabužių fabrikuose, patys siuvame, reikia pasiruošti iš anksto, ar priimat? Ar jau siūti?“ – klausė Živilė apie dalyvavimą mugėje.
Siūti!!! Ir nemažais kiekiais! Pažiūrėkite, jau laukiančių yra 😉
Siūkite, nes gi reikės papuošti lėles tokias mėlynakes, mūsų gyvenimo gėles.
Kad tos lėlės laimingos būtų.
Arba aprengti šilčiau, kad vėjas ir darganos nenukąstų nosies.
Būsimus kapitonus, botanikus, atradėjus o gal golfo žaidėjus irgi būtina papuošti!
Och, šitos foto atima žadą! Taip galėjo atrodyti jūsų prosenelės, iš kurių paveldėjote Grožį…
…gerą skonį ir eleganciją!
Šarman!
******
Šitos 100% vilononės mielybės yra Jurgos iš Woolf rankų darbas, tiesiog pasaka!
Savus vilkiukus galima bus aprėdyti lyg šviežias kalėdų eglutes. Jie žaliuos ir kvepės 😉
… iš tolo švies “girliandomis“. Pala, čia gal jau pasaka apie raudonkepuraites?
Užsimerkite. Juk primena mūsų vaikystės kadrus: per kailinių rankoves pervertas pirštines, kad jos nesusipainiotų – “nurašaluotus“ galus…
Duslios spalvos, sagos, vilvelės… Hm, net nemaniau, kad mus TAIP gražiai mamos rengė, močiutės ir tetos apmezgė. Jei dabar jūsiškių neapmezga niekas, mugėje ieškokite šito (ne)pilko Vilko.
******
Prie megztų “vilkų“ tiks ir Ilmos megzti zuikinai. Ką manot?
Na, ne visi zuikiai yra kiškiai, kiti yra… pelės, bet svarbu, kad būtų suderinta viskas nuo galvos iki kojų.
Beje, tos rožinės varsos, aišku, labiau tiks princesėms…
…jei auginate… pingviną, tai teks ieškoti melsvesnių siūlų:
Man linksma ir gražu! Vaikams turbūt irgi smagu, kertu ląžybų, kad tokios kepurės nėra pešamos per pūgą nuo galvos staugiant garsiau už vėtrą. O tada gražu būna 2×2 – svarbiausia gi, tos nuosavos ausys nešąla.
Skanaus!
*****
O čia tai, ko man dabar katastrooooofiškai trūksta, žiūriu į nuotraukas ir seilėjuosi, žiovauju ir čepsiu, nes visi namai miega, o aš… O aš miegu ant kompo 😉
“Sapnų namai“ – Rasmantės ir jos draugės Ugnės namai. Prisimenate pernykščius inkariukus ir širdeles ant storo siūlo ir burtus, kad svajonės ir norai išsipildys, vos toks apyrankės siūlas nutrūks nuo ištikimo nešiojimo? Tai, va, tai – gryna tiesa! Rasmantės (ji ir buvo tų svajoklių autorė) troškimai pildosi, o jūsų norams materializuotis daug paprasčiau: IŠSIRINKITE!
Jei jūsų zuikiams sunku užmigti, gal padėtų… šitoks “rožančius“?
Paukšteliai su paukščiukais, o tie – su žirniukais?
O gal padebesių melodijos padėtų?
O gal tiesiog fantastiška patalynė?
Paskaičiuokite taškiukus lyg aveles, sapnai tuojau ateis ir į savo paslaptingus namus nusineš.
Aaaaa….. Chrrrr….
*******
Karina parašė už širdies griebiantį laiškiuką, pacituosiu prabėgom, bet neabejoju, pajusite ir iš nuotrupų šilumą:
“Aš labai labai noriu dalyvauti su savo karusielkom pas jus Kalėdų mugej, net laisvadienį pasiėmiau darbe. Esu dvimečio Jokūbo mama ir priklausoma nuo kofeino kavavirė. Laisvalaikiu siūvu mažyliams karuseles virš lovyčių, ypač draugų leliukams dovanų, tai poilsis po darbų ir naminių/ūkinių reikalų. Turgelyje turėsiu vos 5 darbelius, bet manau ir su tiek bus galima smagiai praleist laiką ir susipažinti su įdomiais ir kūrybingais žmonėmis. Visos karuselės pasiūtos rankomis, kiekviena siūlė… Nuo ko viskas prasidėjo? Ogi, kai kitos būsimos mamos mezgė, aš sugalvojau savo Jokūbui pagaminti karuselę virš lovytęs, tokia vienintelę ir išskirtinę, tik jam vienam skirtą. Ir pagaminau. Po gerų metų mamavimo pradžiamokslio, ėmiau daryt ir draugams dovanų, pamaniau, kad gal ir ne tik draugai tokių norėtų? Dar viskas tik pačių pradžioj, nes minčių/idėjų daug, o rankos tik dvi. Kartais pagelbėja mano mama ir kartu po truputi tobulėjam. Dar nešu tokią mintį, kad kiekviena karuselė ne tik saugotų mažuosius, jų sapnus, puoštų kambarius, bet ir kiekvienai jaunai ir ne tik, šeimai skleistų harmoniją ir meilę, todėl ir pavadinimą tokį sugalvojau – “Myyylu“. Nežinau, žmonės sako, kad latviškas, gal turėjo įtakos puse metų ten praleistų, bet man taip vaikiškai natūraliai skamba…♥“
oi… tikrai MYYYLU!
Pasisekė Jokūbui, ką ir bepridursi…
Ir zuikiams šiteims irgi.
Ir sniegenoms —->
Taip tas mamų darbas vyksta, kai visi jau 4-tą sapną sapnuoja…
Bet jausmas, kai jau viskas baigta ir supakuota – nerealus! Labai pažįstamas…
Labanakt…
*******
Na, jeigu jau ir debesimis grojate, apie taškuotas aveles dainuojate, ir karuseles virš lovelės sukate, o vis tik KAIKAS niekaip negali užmigti, gal ne tą vardą išrinkote? Gal nevertėjo vadinti Audra, gal geriau Raminta? ;). Vardinukas įvardina viską, ką suveria:
Ir vardų turbūt girdėję šimtus. Jei jūsų Kalėdų seneliai nežino, kas tiktų mažiems anūkams, padėkit gi tiems seneliams… 😉
******
Julijos vardą jau minėjau šiemet įrašuose apie mugę. Taip, tai ta pati “Vilties“ centro Julija, kur suspėja ir savus vaikus auginti, ir likimo nuskriaustiems padėti, ir dar nuo vienkartinių vystyklų versliuką pradėtą puoselėti.
Dar pernai Julija ir Co iš vystyklų išaugo. Labiausiai prilipo minkštas trikotažinis aksomas. Ir kaklaskarės, ir vaikiški drabužėliai “pliušiniai“ kaip meškiukai – Julijos vizitinė kortelė
Beje, kaklaskarėmis apdalins autizmo asociacijos mamas, kurių vaikiukus vis dar vargina seilėtekis. Bet toks stilingas aksesuaras ir šiaip puikiausiai tiks ir grožiui, ir šilumai. Ir žinutei ne ant kaktos, o ant pilvo užrašyti 😉
Šiemet bus ir veiklių virtuvės “šefų“ atributų:
Ir darželiokiškų “apsaugų“:
O visa graži Julijos šeimyna linu aprengta nuo galvos iki kojų. Galite užsisakyti ir jūs. Nesvarbu, žiema ar vasara.
********
O čia dar šis bei tas į apie miegą, apie jaunus virėjus ir dar jaunesnius valgytojus – seilinukas.lt mugėje turės daaaaug šio-bei-to, galima iš anksto susigalvoti, ko jums reikia.
Patalėlių?
Apsaugėlių?
Apsaugėlių su lėktuvėliais? Lėktuvėliais skraidinamai košei pagaut…
Gal reikia vyriausiojo vyrėjo kepurės?
O gal Caro sosto prei pietų stalo?
Gana seilėtis per ekraną, visko visko čia parodyti jau nebeįmanoma, tiesiog patikėkite garbės žodžiu: mugėje rasite keliasdešimt kartų visko daugiau. Pasiimkite dyyyydelius krepšius ;).
Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai, a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!
O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.
Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:
Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:
ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!
Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.
Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.
Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:
Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.
Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.
Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉
******
Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas
…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.
Paskui pižamiškai:
o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:
Ir dar toliau ir ružaviau.
Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.
Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –
*****
“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:
ir kitokiom gėlėm.
Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…
Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.
Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!
*****
Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.
Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.
Jaukuma ir šiluma:

Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje
Milksense – labai subtiliai apie vaikus. Ir laaabai apie tikrąją ekologiją. O man dar labai labai taiklus šių drabužių maitinančioms (ar dar tik besilaukiančioms) mamoms pavadinimas – iš tiesų, Pieno Jausmas, 7-asis (o gal net pats 1-asis) Pojūtis… Jei žemiškiau, tai drabužiai skirti toms, kas šiuo metu nemeluoja -TIKRAI NĖRA KUO APSIRENGTI. Nes visi turėti drabužiai nebetinka dėl milijono šį kartą tikrai objektyvių priežasčių. Rima (dabar jau beveik 3 vaikų mama) tą pajuto pati savo kailiu ir taip atsirado Milksense suknelės, palaidinės, net paltukai.
Šį kartą mugėje turėsite progą pasidovanoti kalėdinę dovaną ir sau. Atsineškite ir Pieno Direktorių ;), tegu padeda jums išsirinkti šventinę suknelę, kol matuositės (bus ir matavimosi kabina), mažių paglobosime ir palinksminsime.
Arba šį tą pamatuosime 😉
Čia Julijos ir Co medžiaginių sauskelnių “kalėdinė kolekcija“ iš lino, bambuko, kanapių, medvilnės ir neperšlampančių audinių. Tos kelnės, kurias išbandžiau (t.y. bandė tai pusmetinis bamblys) patiko. Abiems… Praktiška dovana ekologiją praktikuojantiems mažų vaikų turėtojams.
Ir pagaliau pažiūrim, ką pasiūlys Eko daiktai . Nagi? Kartono briedžiukų, traukinukų ir net lesyklų, prikeltų antram gyvenimui medinių kėdučių ir rankų darbo riešinių bei pačių siūtų rūbelių vaikams.
Ir dar turi skudurinių “onyčių“ ir nuostabių medinių rūtusėlių.
Rūtusėlius ant eglutės, lėles, sukneles ir kartono namus – po egle. O kartonines lesyklas – ant eglės šakos kieme. Dabar jau galima švęsti – ekologija VALDO!! 😉
Taip, dar yra MUGĖS atspindžių ir puikių kalėdinių dovanų.Turbūt vis pildysiu šį įrašą, nes kol susigrabaliosiu visas foto, gal jau kai kas ir namus iš šių grožybių ras.
Šiandien – žaislai. Fantastiški…
Pirma (nes geltona, ir dar kitų metų simbolis ;)) – Inos Zuikė Gintarytė (turbūt tiktų ir suaugusioms gintarėms, kur nors mielai ant sofos atkaltės pasėdėtų, arba galėtų būti meilės talismanas paveldimas iš kartos į kartą…). Apie ją ir jos gimimo intencijas ir subtilybes rasite Inos blog’e, aš tik ne “profams“ parašysiu, kad Zuikė G. pasiūta iš dirbtinio saulės ryškumo ir švelnumo kailiuko ir retro stiliaus gėlėtos medvilnės, yra visiškai saugi žaisti vaikams ir nevaikams (plastiko akys ir sąnariukai), turi ne-rea-liai gražų pasą, patvirtinantį jos kilmę, rankų darbo ir širdies šilumos “investiciją“. Sėdinčios Zuikės dydis su kaspinu apie 20 cm. Na, gražu….
O aušyš iiiilgoš iiilgoš 🙂
O ketinimai – angeliški…
Zuikė Gintarė (atkreipkite dėmesį į jos kaspino brangakmenius) reziduoja puošniame dovaniniame maišelyje ir dar turi mielą prie kailiuko derančią rankų darbo atvirutę voke (Julijos) – galima užrašyti šventinį linkėjimą.
****
Kitą be galo žavų žaislą – lėlę Beatą (eee… gal ne Nicholson;)) atsiuntė iš paties Londono!!
Mia minkšto popieriaus prigrūstoje dėžėje dar paslėpė ir 3 juokingus ežiukus, kalną sausainių be gliuteno ir šiltų linkėjimų. Viską Kalėdų senio briedžiai kažkokiu nesuvokiamai greitu būdu sugebėjo per pūgą pristatyti iki mugės dienos.
Beata aprengta dar ir veltinio paltuku bei šaliku (žinia, žiema, šalta…), jos ūgis apie 35 cm, lanksčios rankos ir liaunos kojos, vėją ir kitokį nepalankų orą puikiai atlaikanti klasikinė vilnonė šukuosena ir medvilninė “oda“. Chi, turėtumėte pamatyti suknelės sagutę nugaroje – mane papirko :). Lėlė pradžiugintų mielą, švelnią megytę. Be to, Beata bus supakuota kaip dovana ir į naujuosius namus atvyktų su saldžia angliška dovanike.
Čia MUGEI dovanoti kūriniai, todėl, ką pirkti už pinigus, gautus pardavus, spręsiu ne aš – bus smagu dar “šmotelį“ gėrio perduoti “Vilties ugd. centrui. Beje, jie (tėveliai ir pedagogai) jau sutarė, kam skirs lėšas, sudovanotas per mugę: beveik 1/3 skirs spec. indams ir stalo įrankiams, 1/6 – mokomiesiems ir ergoterapiniams žaislams, dar dalį – vilnoniams pledams (centre gan daug nevaikštančių ar net nesėdinčių vaikų), o dar kažkokią dalelę sugebėjo atidėti “juodai dienai“ – palikti sąskaitoje. Aš tikiuosi, kad jokių juodų dienų ten nebus…
Rašykit komentaruose arba kokonas.blog@gmail.com (jei greit nesureaguosiu -rėėėėkit garsiai :))
Mes su Ursula dėkojame seneliui ir tėveliui už išsvajotas supynes. Labai įvertinom šias lietuviškas supynes nupirktas Žaislų
planetoje (Vilniaus g.). Dabar Ursula gali būti dvejuose kambariuose vienu metu.