You are currently browsing the category archive for the ‘Daiktai’ category.
Namai yra pati geriausia vieta švęsti šventes. Ką daryti, kad kiekviena būtų šventė? Ko reikia namams, kad jie būtų smagūs kasdien? Turiu atsakymą – reikia daiktų, kurie sukurtų nuotaiką, smulkmenų, kurios nustebintų, kvapų, kurie kviestų grįžti. Šiandien apie Kokono labdaros mugės dalyvius, kurie kuria daiktus namams.
Džiovintų gėlių istorijos sukūrė gausybę Kalėdinių vainikų, puoštų natūraliomis uogomis ir kitais miško turtais.
EM Keramika paruošė sniego baltumo keramikinių papuošimų eglutei. Tai ne tik puiki puošmena eglutei, bet ir puiki dovana. Kaip ir rankų darbo dubenėliai, kiekvienam šeimos nariui po vieną.
Pas Etno Design rasite padėkliukų su katinais, kurie arbatos gėrimą pavers puikią pramoga. Pasirodo, padėkliukas yra ir dėlionė. Labai tiks katinų mylėtojams.
O mažiems, pirmą kartą gyvenime Kalėdas švenčiantiems tikrai patiktų tautinių motyvų karuselė.Vejas arkliukas paukštelį ir pavyti negali.
Mugės senbuvė Godos keramika atvažiuoja pasiruošusi indų šeimos pietų stalui. Ir originalių muilinių, kurios papuoš kiekvieną vonią.
Haušinkos rankdarbių pasakos kasmet turi ypatingai originalių eglutės žaisliukų. Ant mano eglės poo pernykščio Kokono nutūpė raudonpilvė sniegena. Šiais metais pildysiu kolekciją, tik negaliu išsirinkti ar meškino, ar kiškučio noriu.
Jazzy Home kvies padžiazuoti namuose kartu su jų sojų vaško žvakėmis. Arba pasipuošti eglutę rankų darbo žaisliukais.
Jei namuose norisi amžinos vasaros Kaupolė gali padėti. Rankomis marginti, namų tekstilės gaminiai, natūralūs audiniai ir lietuviškų pievų augalai. Kas gali atsispirti tokiam deriniui?
Mamos ir dukters rankose gimsta gražuoliai Kilimai Kilimėliai. Gal vieno tokio apvalaus trūksta ir jūsų namuose?
O ant sienų su mielu noru nutūptų dailininkės Lauros Salkauskienės iliustracijos.
Naminė siuvyklėlė mielai papuoš šentinį stalą lino staltiese ir pasiūlys rankų darbo maišelių jūsų dovanoms.
Patriflora kuria vainikus ir ne tik juos. Ir visi kūriniai atrodo pasakiškai. Ar gali būti kitaip, kai visi kūriniai gimsta kaime, gamtos apsuptyje?
Pasiilgusiems natūralumo ir tikrumo, arba norintiems kitaip nei visada papuošti namus ir kalėdų eglutę, Šiaudų magija sukūrė šiaudinių žaisliukų. Kiekvienas turės ką išsirinkti.
Keramikė Kildišytė į mugę atveš koralų. bent man jos kūriniai toie pasirodė – trapūs, ypatingi, suteiksiantys individualumo kiekvieniems namams.
Ten Kur Namai yra mano, šių žodžių autorės, tinklaraštis. Kokono labdaros mugėje būsiu su katinais ir šunimis. Ir dar mamos megztais bumbulais eglutei. Ateikite, susipažinsim 🙂
Liko dar viena dalis ir viskas. Susitiksim sekmadienį!
Kaip ir kasmet mugėje bus galima įsigyti įvairių natūralių produktų, nuo muilų iki žolelių arbatų. Natūralus produktas, nesvarbu, ar tai būtų rankų darbo muilas, ar žolelių arbata, visada yra puiki dovana patiems artimiausiems.
Gamtos galia kuria arbatas-meno kūrinius. Kiekviena dėžutė sudėliota kaip paveikslas, man turbūt būtų gaila tokį grožį ardyti arbatai. Ir be reikalo, nes arbata iš gėlių žiedų turėtų būti nuostabaus skonio.
Jei nusibodo arba tiesiog nemėgstate sintetinių namų kvapiklių, Kvapai namams tikrai turi ką pasiūlyti. Kvepiantys ąžuolo kubeliai ir maišeliai tikrai pakeis namuose esančiu purškiklius.
Marmozel šiais metais į mugę atveš ne tik kremų, puoselėjančių grožį, bet ir natūralių kvepalų.
Gamtos Pilnatvė mugėje pasiūlys dovanas tiems, kas mėgsta savo kūną palepinti natūraliais aliejais, pasilepinti kokybišku muilu. Gal turite draugę, kuriai geriausia dovana – ypatingas aliejus kūnui?
Nalšios arbata yra ypatinga. Ar gali būti kitaip, jei ji ruošiama pagal senovinį receptą ir brandinamą beveik penkis mėnesius.
Žali burtai pribūrė įvairiaspalvių natūralių muilų. Nežinau, ar muilą reiktų rinkitis pagal kvapą, ar pagal grožį.
Rasoklė mugėje turės vasara ir pievų gėlėmis kvepiančių natūralių aliejų, hidroliatų, sirupų ir esencijų. Tiesiog vasaros skoniai mažame buteliuke.
Sako, kad geriausios dovanos – valgomos. Beveik tokie, valgomi, yra Wilkės muilai. Žinoma, aš perdedu, valgyti muilo nereikia, bet praustis juo vienas malonumas ir didžiulė nauda.
Su Kokonu galima draugauti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Ryt dvi paskutinės dalys, kuriose pasakojame apie Kokono mugės dalyvius. Šeštadienį pasiliksime pasiruošimui.
Yra įrašų, kur beletristika tik mašytų, kur VISĄ darbą už mane jau nudirbo kiti. Ir nudirbo taip TOBULAI, kad tik belieka suvapėt: “ be žodžių…“. Ir sukti tuos vaizdus 7 kartus iš eilės, tada užsiplikyti arbatos ir… dar pakartoti.
OKIIKO: Laura ir Eivaras
Filmukas: Šarūnės ir Eligijaus
Ką dar? Nebent tik pridurti – TAIP, papuošalai bus mugėj!
Ir gal dar priminti OKIIKO pradžių pradžią gan vėsiu oru 2009 čia. Dabar ordinus kabint reikia už tokį kantrumą ir savo kelio mynimą! Už nuopelnus…
Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija“ turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė“, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:
Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos“? “Pampersinio“ amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba“ lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi ;). Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)
…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai“ raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės“ skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų“…
Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju“ įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų“ kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Uf… Senokai aš čia bebuvau, kažkas tikrai, įtariu, ėda mano Laiką. Ar bent jau stipriai apgraužia…
Trumpai. Norit dovanų? Rašykit… pasakas. Rimtai. Jauku.lt turi dėlionių, o dviems jų – Meškutei su širdute ir Sraigei ieško istorijų. T.y. prašo sukurti pasakas ir siųsti jas paštu: raimonda@jauku.lt. “Feisbuke“ rinks gražiausią ir apdovanos. Va, ką žada:
“Geriausios istorijos kūrėjui padovanosime dėlionę, kuri bus įpakuota į lininį maišelį ir bus lydima Jo sukurtos istorijos. Istorija bus išversta į 3 kalbas ir pažymėta kūrėjo vardu (pasaka bus neatsėjama žaisliuko dalis, kuri bus atspausdinta ant ekologiško popieriaus ir keliaus su kiekvienu žaisliuku į platų pasaulį“. Na? ką manot? Jamam šitą mešką? 😉
ar geriau Sraigę?
Prie gamintojų paveikslėlių (jūros, rūko ir pan.) prisirišti tikrai nebūtina – kurkit savus vaizdus ir savas pasakas. Tikrinsiu Jauku.lt FB kasdien, bus faina sužinot, kas išgarsės su savo pasakom ;).
Sėkmės!
Aš laaaaabai gerbiu, žaviuosi ir tyliai pavydžiu žmonėms, išdrįsusiems trenkti velniop įgrisusius valdiškus ar tiesiog samdinio darbus ir imtis mėgstamos veiklos. Na, gerai, nebūtinai drastiškai trenkti, gal tiesiog eilinėj gyvenimo (karjeros) kryžkelėj pasukti širdies troškimų keliu. Čia trumpo ciklo apie tokius man pažįstamus žmones pirmasis įrašas.
Kai su Jolanta prieš beveik dešimtmetį vienoj kontoroj paurgzdavom, kad norėtume ištrūkti iš to “korporacinio žiurkiaračio“ ir imtis kažko, Kažko, ėėėė… KAŽKO (ko?), nė neįtariau, kad vieną dieną ji taip ir padarys, tylom įsigis gudrią mašiną ir pradės… megzti. Savo kelią (kaip toj dainoj). Paprastai kokiam vakarykščiam žurnale perkaičius panašią istoriją, daugelis tautiečių paburba: “ai, gerai tai poniutei svajonėm gyvent, kai vyras milijonus uždirba“ arba “taigi ji tokį įtakingų pažįstamų ratą turi, bepigu!“, arba “nu, nu, pažiūrėsim, kiek ilgai čia ji ištemps…“. Sakiau gi, pavydu. Bet man labai patinka bet kokia įdomių darbų pradžia, aš entuziastingai palaikau, stebiu, ir mokausi. Juo labiau, kad nė viena iš mano pažįstamų nėra nuobodžiaujanti poniutė, o atkaklus kažkieno klampojimas savu taku, įkvepia tokiai drąsai ir kitus, a’ne?
Gerai, gana beletristikos, pasimatuokim ką nors iš rudeninės kolekcijos ;):
Jūros mėlio kašmyro megztukas-užmestukas. Plonas, bet laaaabai šiltas.
Dar lengvesnis ir dar universalesnis rūbas – pončas. Mohera.
O čia – tik rankovės, jei šaltoka, bet suknelės iškirptės uždengti vis tiek nesinori ;). Mohera.
Tikro vyro tikros vilnos liemenė. Tinka darželinukui. Labai tinka nosinių rinkiniui, nes kišenė itin talpi, megzta iš karto, paskui atlenkta ir sutvirtinta 3 medinėmis sagomis.
Tiesiog klasikinis paltukas. Jis buvo bandomuoju ‘triušiu“ – mašina sugeba išmegzti ir pynes. Ką ji moka dar? Siūlykit iššūkius 😉
Didesnė (ir vis papildoma) mezginių kraitelė – www.mezgyklele.wordpress.com
Baigiasi mergos. Tikrai. Pasibaigė mūsų “rate“ mergos – beveik visos ištekėjo (net tos, šmotą jaunesnės…). Apskritai, tai gerai ir gražu. Tik ką reiks veikti kitą vasarą? Pripratau, jau 5-erius metus iš eilės vis kur nors einam ar važiuojam veseliot. Ir tiek pat metų vidurvasarį kartojasi isterija: KUO APSIRENGTI??? Visko jau buvo: ir naujo, ir seno, ir kažko mėlyno, ir net skolinto (panašiai, kaip iš amerikoniškų nuotakų filmų litanijos). O ką šiemet? O kuo šiemet? Po vieno tokio “smegenų plovimo“ kurso iš mano garderobo buvo ištrenkta juoda, ruda, visi dryžiukai ir kontrastingi langiukai, išguitos kelnės. Kas liko? Ogi,… nieko. Avalynės atnaujinimu uoliai rūpinasi Gilė (šuo). Todėl dabar esu laisva kaip vėjas: spintoj švaru, kišenėse skersvėjai. O troškimai gražūs, spalvoti, taškuoti:
grakštūs:
languoti
ir su didelėmis kišenėm (saldaniams slėpti):
Būna, kad braidant po internetą (kaip po itin populiarų ežerą šią išprotėjusio karščio dieną…), užeina noras palaižyti ekraną. Arba pabučiuoti ;). O kartais tiesiog knieti įlįsti į kokį www ir susigrūsti maišan visa, kas patiko… Patinka iš pažiūros paprasti dalykai: spalvoti, margi, žemakulniai, liemenuoti, lininiai, medvilniniai, aksominiai, keraminiai, mediniai, stikliniai. Truputį kasdieniški, bet džiugūs. Sentimentalūs, bet kiek ironiški.
[čia ne “servyzas“, čia stovelis-padėkliukas-vazelė… sausainiams. Arbatiniai džiuvesėliai ar “Gaidelis“ iš tokio šedevro tikrai būtų delikatesas]
Prabangybė šaltibarčiams? Ir aš taip manau… O kokio skonio kopūstienė iš šitokio “bliūdo“!!!
Su anropologijos (www.anthropologie.eu) “mokslu“ mane supažindino Šarūnė turbūt dar po jos Amerikės nr. 1. Ant “žalio“ popieriaus atspausto katalogėlio vos nesutryniau bevartydama. Keistas jausmas, lyg būtum grįžusi namo. Namo, prieš kokius 50 metų. Arba į tuos, kuriuos vakar sapnavai…
…va, šitoj lovoj.
Rrrrrr… nervuoja – neturiu tokios lovos!! Gal pagerėtų į naująją tėčio gamintą spintelę susukus bent rankenėles “su polėkiu“?
Pagerėtų…
Čia ne apie muses ;). Apie Mūzas, kurios ekonominės ir nervininės krizės patrankoms riaumojant, pasirodo, visai netyli. Na, nedainuoja, tupi sau ir… siuva. Ir siuva ne tik sau. Taigi, brangūs skaitytojai, tęęęsiame temą apie lietuviškus drabužius.
Prieš 9 mėnesius Turgelis “atrado“ Liną ir jos “kokonus“ (aplodismentai!!) Chi, pasirodo KOKONAS buvo pirmasis parašęs apie tuo metu vos gimstančią idėją (laurai, laurai… ), kuri per mažiau nei metus išsivystė į… Le Muse (fanfaros!!!).
*
*
Iš mūsų archyvo [2009 gegužės 30 d.]: “(…) o prasidėjo šis užsiėmimas nuo sau suraukto rūbo ir keliolikos draugių “o, pasiūk ir man” komercinio pasiūlymo. Kažkas naująjį kūrinį juokais pavadino KOKONU ir neįdėti jo į KOKONO turgelį būtų buvę šventvagiška. “Kodiniai” žodžiai: trikotažinė medvilnė, patogu, vieno dydžio, to paties rūbo keli rankovių ilgio ir apykaklės variantai, nevaržo judesių, nesimato “žieminio” pilvuko 
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“*
Dabar “meniu“ jau gerokai papilnėjo, Lina ir jos siuvėja siuva sukneles, tunikas, universalius šalius-apykakles iš vilnos, medvilnės, satino.
*
*
*
*
Minkšta – Miela – Jauku – toks moto išlieka. Ir sušildo, jei vis dar žvarbu…
*
*
“Mūzų“ nenulipant nuo kompo galima įsigyti Etsy, o dar ir pasimatuoti Happeak (čia ta mintis apie šių drabužių tinkamumą būsimoms mamoms ;)), “Daiktų viešbutyje”, “Spicy look” ir “CAC shop” (lietuviškai – Šiuolaikinio Meno Centre Vokiečių g., Vilniuje)
Pirkdami gausit, va, tokį eko-eko maišą:
*
Mes tokį jau turim 😉
Jei dar neradote, mūzų ieškokite čia -http://lemuse.eu
Tiesą sakant, kur gyvena visos, nežinau, nes pažįstu tik vieną – Auksaplaukę. Jau taip seniai žadu pasekti pasaką apie ją… Bet išėjo ne pasaka, o reportažas apie Fėjos gyvenimą, vertas… paskalų žurnalo ;).
Taigi, nuo pradžių. Fėja gimė Antakalnyje su laaaabai kilnia misija – dalyvauti Kalėdų labdaros mugėje. Ir dalyvavo, ir sulaukė šilto dėmesio, šokinėjo ten visi apie ją kaip apie tikrą damą, juk ji… laukiasi fėjuko! Berniuko. Aukcionas darželio mugėje kažkaip “paslydo-praslydo“, todėl Fėjai naujų namų teko palūkėti. Bet užtai kokius dabar turi!! Ji nuo šiol gyvena senamiestyje…
… šokoladinėje 😉
Su vaizdu į judrią gatvę, žiopsančius turistus, vietinius katinus ir kelių amžių senumo kaminus. Su įspūdingu valgiaraščiu:
O užvakar Fėją aplankė draugai:
Fredis (jis Rasos), Širdukas ir Tupsis (jiedu Irmos). Kompanija tupėjo ant stalo, voliojosi ant sofutės, vaišinosi kava ir šokoladu su citrina ir pipirais, su cinamonu, su pelėsiniu sūriu, su brendžiu, su marcipanu, su migdolais… (eee… kapt, kapt…seilės tykšta…), dar diskutavo apie meškių siuvimo technologijas, asmenybės tobulėjimo kursus ir nuosavo verslo pradžių pradžią. Taip buvo atšvęstos Fėjos įkurtuvės.
“Įkurtuvių“ fotografas: Marijus B
“Meniu“ foto – Šarūnės
Skanaus!
P.S. jei sugalvosite aplankyti Fėją, čia jos adresas 😉
Tikrai taip, gaiviname KOKONO Turgelį (ačiū, Agne) ir pristatome naują kaukių kolekciją. Kas sakė, kad būtina jas maukšlintis ant galvos? Galima “galvas“ segti į atlapus ir drąsiai važiuoti į Rumšiškes jau šį savaitgalį – niekas neprikibs, atrodysite užgavėniškai, o pilna burna ryti riebius blynus netrukdys jokios “papje-maše“ 😉
… tęsinys Turgelyje ——>
kokonas.wordpress.com 