You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo’ tag.
Žemė rytais skamba po kojomis ir ore kvepia šalčiu. Pirmo sniego kvapas, sunkiai nusakomas, bet visais kaulais juntamas ir atpažįstamas, toks grynos gaivos ir pradžių pradžios kvapas.
Tokia štai pradžia pernai šiuo metu buvo Melkyje. Čia – naujosios mokyklos vieta.
Dideliame lauke išbrėžta saulė-žvaigždė buvo ne tik žemės menas, bet ir geometrijos praktika, šviesos simbolis patį tamsiausią metų mėnesį ir viltingas pareiškimas į ateitį. Lyg debesų miltais nubarstytas…
****
Ir čia miltai, ir čia “sniegas“, tik kitoks, o žiema pažįstamai kvepia imbieru, cukruotais migdolais, karamele ir… pipirais. Tie kepėjai prieš 8-erius metus buvo KOKONO mugės krikštavaikiai, matyti kaip jie auga ir sulaukti svečiuose yra lyg kasmetinė kalėdinė anūkų dovana močiutei. Na, beveik, kai pradėsiu rimtai raukšlėtis, pasakysiu, ar tikrai…
Marcipaninės sniego gniūžtės, sviestiniai skonių deriniai, riešutų lobiai stiklainiuose ir stebuklinės pasakos ore… Jei galima supakuoti Kalėdas į dežutę, tai Tie Kepėjai tą ir daro!
****
Dar pati pradžia ir man dar patinka, kai žiema labai familiariai žnybia nuo šalčio atpratusią nosį ir patikrina, kokio ilgio kojinės prie trumpų batų šįryt, kokio pločio šalikas, kur pirštai prasideda, kur ausys baigiasi. Žinau, paskui prailgs, bet dabar ar girdit, ateina gruodis naujom baltom šlepetėm? 😉
Gruodis šliures pademonstruos po kelių dienų, o Unlabel kids iliustracijoje mergaitė apauta filzifelti. Jei norite tokių ar didesnių…
…arba rimtesnių:
…ateikite į mugę, kol išsimatuosite, Rita papasakos, iš kokių vilnų, kokiu muilu velia. Stilius ir šiltos kojos! (Hm… va, ką tik “nuvėliau“ naują žieminį šūkį ;))
****
Haušinkos rankdarbių pasakos sekamos ištisus metus, bet Kai Eglė pradeda rūšiuoti saviškius, kalėdinės eglutės “vaikus“, irgi pakvimpa žiema.
O tada paaiškėja, kad ji gali būti ryški, ir dar koookia ryški! Ar jūsų kolekcijai netrūksta poros burbulių?
Kita pasaka jau labiau Eglės sesės Artūrės – North Creo apie tikro vaško žvakes ir ąžuolus, palydėtus į kiekvienus namus baltiškais simboliais ir bičių “runomis“.
****
Tiek pirmam kartui. Ateikite į mugę, tikrai rasite dovanų sau ir mylimiausiems, o mes pažymėsime jas štai tokiu anspaudu:
Naujajai mokyklai reikia paramos, juk ne visos statybinės medžiagos tiesiog auga…
Jei pagavo ūpas prisijungti prie mugiautojų, dar kelios laisvos vietos yra, rašykite: 2018kokonas@gmail.com
Artėjant šventėms, drabužių spinta ima įtartinai trauktis, mažėti, tuštėti ir nuobodėti. “Ir vyro kelnės kažkokios pasitrynę ir vaikų puošnūs drabužiai darželio šventėje sudėvėti. Juk labai sunkus ir atsakingas darbas vabaliuką vaidinti…“ – padeda man rašyti Sigita, mugės “sekretoriato“ fėja-padėjėja. “Šventėms reikia naujų drabužių, ir dar kad jie būtų įdomūs, ir kas nors būtinai paklaustų: “Kur pirkai?“, o tu sakytum “Kokone pirkau, tik ten tokie grožiai!“ – rūbų spinta ir “lego“ dėliojimas iš sijonų-suknelių-kelnių-kojinių – Sigitos stichija. Iš tiesų, feisbukas išduoda, kad ne tik ji po mugės atranda kai kuriuos iki tol dar negirdėtus siuvėjus, mezgėjus, velėjus ir paskui džiaugiasi jų gaminiais. Och, koks geras jausmas pabūti tokių atradimų “garvežiu“ (:
Maple Propeller. Pernai mugėje 100% debiutas, šiemet – fotosesijos užsienio žurnalams, visų metų ataskaita puikiais vaizdais ir vis naujais kūriniais. Reikia lėkti zovada, kad taip pavyktų! Maple Propeller tiesiog pražydo.
Štai, vasarojo taip:
O žiemoja, va, kaip! (Žinant, išduosiu, kad tas kalnas – visai ne sniegas, o dangus vidurvasarinis, klausimų, kaip jiems tas pavyksta dar daugiau…)
Tobula dovana! Ne, modelis mėlynais akiniais neparduodamas (;
“Propelerių“ vizitinė kortelė – dėmesys detalėms.
Ir elegantiška naujiena – liemenės tikriems frantams.
Naujiena nr. 2 – propeleriškos kojinės, nes kokios Kalėdos, jei vyras dovanų negauna kojinių? “Maple Propeller“ kojinės ryškios, drąsios, šventinės ir… nuolat deficitinės! Rimtai, tuoj pat pritrūksta prekyboje. Turbūt metas išmesti į šiukšlinę stereotipą apie be galo standartinį, tradicinį ir pilkai-juodą Lietuvos vyrą.
Dovanokit kitiems ir apsidovanokit patys.
*****
Šie kombinezonai iš pukupuku mums pasirodė tinkami Kalėdų senelio pagalbininkams.
Ir pagalbininkėms.
Bet čia yra kuo aprengti ir fėjas:
Ir praktiškų rūbų mėgėjus:
Ir visą govadą “nykštukų“…
Ieškokite mugėje RŪBINĖS, ne saviems paltams pakabinti, o naujiems nuo stovo nukabinti.
*****
Dressinfelt velia. Bet kaip!!!! Gali suvelti garbanas avietines:
…o gali baltas pieno putas:
…žalias samanas:
…net meškas:
…ir lapes snapes:
*****
Ir Milksense atplauks pieno puta šiemet į mugę. (Foto šalikėlis ant kaklo iš tiesų yra reto švelnumo skraistė – mielas ir praktiškas aksesuaras.)
Maitinančioms mamoms tai gera žinia (PERDUOKIT VISOMS, KAM GALI BŪTI AKTUALU!), nes gi rasti, kuo patogiai ir elegantiškai apsirengti tokiu gyvenimo periodu yra be prooootiškai sunku, o čia juk “apie viską pagalvota“: vienas sotus, kita – graži…
O šiaip, esu beveik tikra, kad pvz. ši iš 2 audinių kombinuota suknelė…
…su kišenėmis:
…patrauks visai ir ne mamų dėmesį.
*****
Second ME – šios mugės naujakurys.
Sukneeelės! Sako, jos, kaip antrasis “tu“, tokios patogios, apgalvotos, sudėliotos, kad apsivelki ir nesinori nusivilkti.
Taip organiškai čia viskas atrodo: gyventi lengva ir paprasta!
Ir žiemą…
…ir vasarą.
*****
O dabar DĖMESIO! tiems, kas drabužių turi… per daug. KIDIBAM skelbimas Jums:
“Peržiūrėkite savo vaiko spintas, atidėkite išaugtus ar pasibaigusio sezono drabužius ir atneškite juos mums į mugę. Visas procesas bus toks pat lyg siųstumėte juos KIDIBAM, tik nebereikės keliauti į paštą. Jūsų atneštus daiktus užregistruosime, juos tuomet peržiūrėsime ir sumokėsime jums KIDIBAM taškais. Primename, kaip veikia KIDIBAM. Labai paprastai ir patogiai. Drabužių galite atnešti, kiek tik norite, kad ir vieną ar pusę spintos.“
O šiuo metu KIDIBAM margina meduolius ir laukia, kol Jūs atliksit reviziją savo spintose.
O mes laukiame VISŲ mugėje, nes, jei ant dovanos parašyta:
…vadinasi ji verta daugiau, nei galite įsivaizduoti…
Mielas dienorašti, ar dar tu gyvas? Kadangi mes ne kažin ką nuveikiam, rodos, per dienų dienas tik žaidžiam ir pasakas skaitom, tai papasakosiu ir Tau ką nors.
Vieną kartą miške gyveno varna. Turėjo savo medį. Ir gyveno meškiukas. Turėjo savo ežiuką.
Bet ežiukas pasiklydo rūke, tiek jį ir tematė… Tada meškiukas susirado kitą draugą – paršiuką. (Hm, čia gal visai kiaulė jau…)
Che, va, taip geriau 😉
O tada paaiškėjo, kad yra čia ir daugiau žvėrių ir gyvulių.
Ir jie visi mieli iki nebegalėjimo, o dar taip protingai sutverti, kad vienas prie kito labai tinka.
Bet jau pavargo meškiukas, laikas pasnausti.
Visi pavargo? Tai tegu eina miegot. Labanakt!
“Pasaką“ l.savarankiškai dėliojo Gustavas (be savaitės trimetis), kompaniją palaikė pusseserė Upė fotografavo teta Šarūnė, o visą mielą žvėryną išdrožė Miela Siela.
p.s. Šis žvėrinčius dailiame maišelyje buvo skirtas ne mums, čia dovana nuo Mielos Sielos AVEVITUS vaikams, bet Gustavui baisingai bliaunant, kad laaabai noooori, paliktas savaitę pasidžiaugti. Labai džiaugėsi. Taip džiaugėsi, kad net… pasūdė:
…ir pagamino vyniotinį pagal “Gustavo enciklopedijos“ receptą a-la-natiurel (jei kas nežinot, ten visi taip vadinasi ;))
Puikus patiekalas Atvelykiui!
“Mes neužsakome drabužių fabrikuose, patys siuvame, reikia pasiruošti iš anksto, ar priimat? Ar jau siūti?“ – klausė Živilė apie dalyvavimą mugėje.
Siūti!!! Ir nemažais kiekiais! Pažiūrėkite, jau laukiančių yra 😉
Siūkite, nes gi reikės papuošti lėles tokias mėlynakes, mūsų gyvenimo gėles.
Kad tos lėlės laimingos būtų.
Arba aprengti šilčiau, kad vėjas ir darganos nenukąstų nosies.
Būsimus kapitonus, botanikus, atradėjus o gal golfo žaidėjus irgi būtina papuošti!
Och, šitos foto atima žadą! Taip galėjo atrodyti jūsų prosenelės, iš kurių paveldėjote Grožį…
…gerą skonį ir eleganciją!
Šarman!
******
Šitos 100% vilononės mielybės yra Jurgos iš Woolf rankų darbas, tiesiog pasaka!
Savus vilkiukus galima bus aprėdyti lyg šviežias kalėdų eglutes. Jie žaliuos ir kvepės 😉 
… iš tolo švies “girliandomis“. Pala, čia gal jau pasaka apie raudonkepuraites?
Užsimerkite. Juk primena mūsų vaikystės kadrus: per kailinių rankoves pervertas pirštines, kad jos nesusipainiotų – “nurašaluotus“ galus… 
Duslios spalvos, sagos, vilvelės… Hm, net nemaniau, kad mus TAIP gražiai mamos rengė, močiutės ir tetos apmezgė. Jei dabar jūsiškių neapmezga niekas, mugėje ieškokite šito (ne)pilko Vilko.
******
Prie megztų “vilkų“ tiks ir Ilmos megzti zuikinai. Ką manot?
Na, ne visi zuikiai yra kiškiai, kiti yra… pelės, bet svarbu, kad būtų suderinta viskas nuo galvos iki kojų.
Beje, tos rožinės varsos, aišku, labiau tiks princesėms…
…jei auginate… pingviną, tai teks ieškoti melsvesnių siūlų:
Man linksma ir gražu! Vaikams turbūt irgi smagu, kertu ląžybų, kad tokios kepurės nėra pešamos per pūgą nuo galvos staugiant garsiau už vėtrą. O tada gražu būna 2×2 – svarbiausia gi, tos nuosavos ausys nešąla.
Skanaus!
*****
O čia tai, ko man dabar katastrooooofiškai trūksta, žiūriu į nuotraukas ir seilėjuosi, žiovauju ir čepsiu, nes visi namai miega, o aš… O aš miegu ant kompo 😉
“Sapnų namai“ – Rasmantės ir jos draugės Ugnės namai. Prisimenate pernykščius inkariukus ir širdeles ant storo siūlo ir burtus, kad svajonės ir norai išsipildys, vos toks apyrankės siūlas nutrūks nuo ištikimo nešiojimo? Tai, va, tai – gryna tiesa! Rasmantės (ji ir buvo tų svajoklių autorė) troškimai pildosi, o jūsų norams materializuotis daug paprasčiau: IŠSIRINKITE!
Jei jūsų zuikiams sunku užmigti, gal padėtų… šitoks “rožančius“?
Paukšteliai su paukščiukais, o tie – su žirniukais?
O gal padebesių melodijos padėtų?
O gal tiesiog fantastiška patalynė?
Paskaičiuokite taškiukus lyg aveles, sapnai tuojau ateis ir į savo paslaptingus namus nusineš.
Aaaaa….. Chrrrr….
*******
Karina parašė už širdies griebiantį laiškiuką, pacituosiu prabėgom, bet neabejoju, pajusite ir iš nuotrupų šilumą:
“Aš labai labai noriu dalyvauti su savo karusielkom pas jus Kalėdų mugej, net laisvadienį pasiėmiau darbe. Esu dvimečio Jokūbo mama ir priklausoma nuo kofeino kavavirė. Laisvalaikiu siūvu mažyliams karuseles virš lovyčių, ypač draugų leliukams dovanų, tai poilsis po darbų ir naminių/ūkinių reikalų. Turgelyje turėsiu vos 5 darbelius, bet manau ir su tiek bus galima smagiai praleist laiką ir susipažinti su įdomiais ir kūrybingais žmonėmis. Visos karuselės pasiūtos rankomis, kiekviena siūlė… Nuo ko viskas prasidėjo? Ogi, kai kitos būsimos mamos mezgė, aš sugalvojau savo Jokūbui pagaminti karuselę virš lovytęs, tokia vienintelę ir išskirtinę, tik jam vienam skirtą. Ir pagaminau. Po gerų metų mamavimo pradžiamokslio, ėmiau daryt ir draugams dovanų, pamaniau, kad gal ir ne tik draugai tokių norėtų? Dar viskas tik pačių pradžioj, nes minčių/idėjų daug, o rankos tik dvi. Kartais pagelbėja mano mama ir kartu po truputi tobulėjam. Dar nešu tokią mintį, kad kiekviena karuselė ne tik saugotų mažuosius, jų sapnus, puoštų kambarius, bet ir kiekvienai jaunai ir ne tik, šeimai skleistų harmoniją ir meilę, todėl ir pavadinimą tokį sugalvojau – “Myyylu“. Nežinau, žmonės sako, kad latviškas, gal turėjo įtakos puse metų ten praleistų, bet man taip vaikiškai natūraliai skamba…♥“
oi… tikrai MYYYLU!
Pasisekė Jokūbui, ką ir bepridursi…
Ir zuikiams šiteims irgi.
Ir sniegenoms —->
Taip tas mamų darbas vyksta, kai visi jau 4-tą sapną sapnuoja…
Bet jausmas, kai jau viskas baigta ir supakuota – nerealus! Labai pažįstamas…
Labanakt…
*******
Na, jeigu jau ir debesimis grojate, apie taškuotas aveles dainuojate, ir karuseles virš lovelės sukate, o vis tik KAIKAS niekaip negali užmigti, gal ne tą vardą išrinkote? Gal nevertėjo vadinti Audra, gal geriau Raminta? ;). Vardinukas įvardina viską, ką suveria:
Ir vardų turbūt girdėję šimtus. Jei jūsų Kalėdų seneliai nežino, kas tiktų mažiems anūkams, padėkit gi tiems seneliams… 😉
******
Julijos vardą jau minėjau šiemet įrašuose apie mugę. Taip, tai ta pati “Vilties“ centro Julija, kur suspėja ir savus vaikus auginti, ir likimo nuskriaustiems padėti, ir dar nuo vienkartinių vystyklų versliuką pradėtą puoselėti.
Dar pernai Julija ir Co iš vystyklų išaugo. Labiausiai prilipo minkštas trikotažinis aksomas. Ir kaklaskarės, ir vaikiški drabužėliai “pliušiniai“ kaip meškiukai – Julijos vizitinė kortelė
Beje, kaklaskarėmis apdalins autizmo asociacijos mamas, kurių vaikiukus vis dar vargina seilėtekis. Bet toks stilingas aksesuaras ir šiaip puikiausiai tiks ir grožiui, ir šilumai. Ir žinutei ne ant kaktos, o ant pilvo užrašyti 😉
Šiemet bus ir veiklių virtuvės “šefų“ atributų:
Ir darželiokiškų “apsaugų“:
O visa graži Julijos šeimyna linu aprengta nuo galvos iki kojų. Galite užsisakyti ir jūs. Nesvarbu, žiema ar vasara.
********
O čia dar šis bei tas į apie miegą, apie jaunus virėjus ir dar jaunesnius valgytojus – seilinukas.lt mugėje turės daaaaug šio-bei-to, galima iš anksto susigalvoti, ko jums reikia.
Patalėlių?
Apsaugėlių?
Apsaugėlių su lėktuvėliais? Lėktuvėliais skraidinamai košei pagaut…
Gal reikia vyriausiojo vyrėjo kepurės?
O gal Caro sosto prei pietų stalo?
Gana seilėtis per ekraną, visko visko čia parodyti jau nebeįmanoma, tiesiog patikėkite garbės žodžiu: mugėje rasite keliasdešimt kartų visko daugiau. Pasiimkite dyyyydelius krepšius ;).
Gerai, tik fabrikėlis… O Laukė ir Vilkė – taip labai gražiai nuskilusios pavardės, tikiuosi, niekas neįsižeis, kad žaidžiu žodžiais. Dabar linksminuosi juos vartaliodama ir žaviuosi mugiautojų atsiųstus vaizdus rūšiuodama.
Šįkart – mugiautojos su patirtimi ir, nežinau, kaip tiksliai pavadinti, tokiu lengvumu, apskritai: lengva bendrauti, paprašyti pagalbos, lengvai, rodos, abi savas idėjas nusikabina nuo debesėlio ir įgyvendina. Jei taip nėra, jei kūrybinės kančios ir jas aplanko, tai laaabai lengvai jas užmaskuoja tikrai kokybiškais grožiais ir gėriais.
Linos fabrikėlis ištikimas laukų padarams, ramioms, lakoniškoms formoms ir spalvoms. Čia jau beveik firminiai šuniukai. Jų variacijų yra daug, bet visi lengvai pritaikomi prie įvairių damų (ir ne tik) apdarų. Ar vėl parašiau “lengvai“? …
Auskarai, auskariukai:
Štai naujiena. Pavadinau savo juodraštyje jas Laukės virvelėmis. Kito pavadinimo ir nebesugalvoju. Bet galite jų niekaip nevadinti, tiesiog pabandykite priderinti prie kontorinių marškinių arba…savų riešų ir pradėsite pastebėti, kad panašiai atrodo madingų žurnalų madingos personos ;).
Paukštelis Meilei.
Laumžirgis – gyvenimo prasmės, savų susikurtų iliuzijų nugalėjimo, kitimo ir virsmo bendrąja prasme simbolis. Oho! Įsivaizduokite dovaną su tokiu nebyliu linkėjimu!
O jei dar baltas…
*****
“Tobuliau už gamtą nesukursi, svarbiau nepagadinti “ – Elvyros moto. Kas galėtų ginčytis? “Wilke’s“ muilas muilinamas patvirtina šią tiesą.
Šiemet jis turi naują vilkišką veidą ir pakuotę.
Bet neskubėkit rinktis nepasitarę su pačia gamintoja. Mugė – ne supermarketas, pakalbinti kūrinio autorių galima ir būtina!
Mmmm. Na, manau, ras čia tie Kalėdų seniai ką maišan įsimesti tikrai. Ir Jam, ir Jai…
TIE patys, kurių garsieji keksiukai
mugėje tiesiog išgaravo, o aplink nemačiau nė vieno švaraus vaiko – visi buvo laimingai išsiterlioję šokoladiniu kremu… Kepėjų fėja Laura minėjo, kad ruošia gamybines patalpas ir rimtai imsis tų keksų (ir ne tik) kepimo, bet jei atvirai, nemaniau, kad taip greitai “susisuks“. Panašu, kad svajonės ir rimti ketinimai – puikus tandemas, įveikiantis p. Laiko kaprizus. KOKONAS baisingai mėgsta visokias pradžias ir ištikimų svajoklių kelius, juk taip ir turėtume gyventi – išdrįsti daryti tai, ko trokšta širdis. Laura ir Co – dar vienas geras pvz.
Čia jie patys apie save:
Esame maža kompanija su didelėmis svajonėmis. Svajojame daug. Kaip šiandien nueiti laiku miegoti, kaip būti gerais tėvais, kaip ryt iškepti patį skaniausią keksiuką ir kaip padaryti pasaulį šiek tiek geresniu.
Norime didžiuotis kiekvienu savo sprendimu ir galvojame apie mus supančią aplinką. Nenaudojame jokių keistų priedų, kurių pavadinimų negalime ištarti ir stengiamės visada per Kalėdas aplankyti mamą.
Esame įsitikinę, jog skaniausi pyragai iškepami tik iš kokybiškiausių produktų. Gaminamiems skanumynams nuolat ieškome kuo natūralesnių ingredientų. Norime žinoti viską apie kiekvieną produktą, kuris atkeliauja į mūsų “skonio fabriką”, dėl to pažadame istorijų apie bičiuolį Stanislovą, kuris medų pilsto tik į trijų litrų stiklainius bei nuolat miltuotus malūnininkus, kurie mano, kad mes verdame “naminę”.
Paprastai ir natūraliai. Šiuo principu vadovaujamės tiek bendraudami tarpusavyje, tiek kepdami duoną jūsų pusryčių stalui. Mums išties rūpi, ką jūs valgote. “Koks mūsų reikalas?” – paklausite. “Skonio reikalas” – atsakysime.
Su skaniausiais linkėjimais,
Tie kepėjai
Che, che, man labiausiai patinka malūnininkų fantazijos apie naminės degtinės varymą – kam gi dar šiais laikais reikalingi miltai ;). O kam keksai, sausainiai, duona kepta be “E“ ir su tikru medumi ar tikrais kiaušiniais? Juk pilnos parduotuvės visko. Ir jei tik žinotume VISKĄ apie tai, ko tuose kepiniuose pilna… Tiesą sakant, prieš 10 metų susipažinusi su “patobulinimais“ restoranų, kavinių virtuvėse, nuoširdžiai pasibaisėjau: nei grietinėlės, nei braškių jau visai nebesinorėjo… Kepti namuose – smaližių išeitis. Bet juk ne visi moka, gali, laiko turi. Man kažkada vienas bičiulis priekaištavo, kad tinklaraščiuose nebegali žiūrėti į, va, tokias:
seilėtekį skatinančias nuotraukas – kaskart būna pikta, jei nemoki gaminti, kur tokių gaut??? Jau yra kur 😉
www.kepejai.lt
Arba galite užeiti į “Pink Milk Shake“ pieno barą senamiestyje, Vilniaus g., priešais Salomėjos Neries gimnaziją ir apsiryti Kepėjų keksiukų. Bet jie kepa ir duoną, ir dar daug ką (ir turbūt taip užsiėmę, kad neturi kada parodyti vaizdžiai visko…). Iš tiesų, pirmą kartą (mugėje, kur gi dar… ;)) pamačius išpuoštus, jau akimis “valgomus“ kąsnelius, tuoj smegeninėj pradėjo bėgti tokie vaizdai:
Vietoj torto.
“Nauji mados vėjai“ – dovanėlė gali už jus pasakyti AČIŪ 😉
Taigi, jei Jūsų (ir mūsų) skoniai sutampa ir tai TIE Kepėjai, vadinasi, ką tik radot dar vieną tikrą kepyklėlę mieste ir dar vieną būdą pasaldinti gyvenimą. Sveikiname!
O Laurą ir kompaniją sveikiname radus savas kopetėles į vanilinį dangų ir jau pasilypėjus jomis porą laiptelių :).
Chi, aš ištvermingesnė už TEO internetą 🙂 – užsilenkė šiandien pusdieniukui pailsėti. Pailsėjo, o dabar dar turi keletą vaizdų ir tekstų:
Prekės pavadinimas
Vitaminai
• Rankų darbas.
• Unikalūs, vienetiniai, išskirtinio dizaino modeliai.
• Patogumas, nevaržantys judesių rūbeliai, avalynė.
Konservantai
Mažas dydis, skirta tik vaikams.
Fizinės savybės
• Natūralūs, ekologiški arba specialiai vaikams skirti siūlai.
• Natūrali vilna.
Naudojimas
kasdien, švenčių proga ir visada, kada norima gražiai atrodyti.
Galiojimo laikas
vaikystė – batukai iki 1 m., rūbeliai iki 3 m.
Skanaus! ;),
Inga iš “Tactus vitea“
Ir pridėjo keletą paveikslėlių “vitamininių“:
Na, aš atrinkau žalius, bet yra ir raudonų, rožinių, baltų… “vitaminų“. Prie jų bus dar visiškai fantastinių kvapių dalykų. Natūralių. Skirtų žmonėms, kurie… dar negimė!!
****
Kita “opera“. Ir čia “orkestras“ (che, che, spėkit, miesčionys, kas tai? jei neatspėsit, kailį iškaršiu ;))
Vilnos karšimo mašinaaa!!
Nuotraukas atsiuntė Donatas, o visa tikrame ūkyje sušilusi kompanija vadinasi –
Iš lietuviškų avinų vilnų ta baisinga mašina karšia visokį gėrį, su kuriuo nebus baisios jokios pūgos, Sibiro žiaurumo speigai ar pirties karštis. Žodžiu, neperkais ir nenušals nei ausys…
…nei nagai,
…nei ragai 😉
Turbūt ir šeštadienio mugėje šiltas “bardakėlis“ atrodys panašiai taip: vilnoniai patalai ir patalėliai, velti švarkai, šlepetės, šalikai…
****
Dovilės “Nykštukų spąstai“ (čia mano pavadinimas kažkokiam nerealaus trapaus grožio daiktui) yra siuvinėta, rankomis ir širdimi išdabinta kabyklėlė saldainiams ir svarbiems norams (adresuotiems nykštukams ir fėjoms ;)).
Labai knieti pamatyti ir pačiupinėti viską gyvai!
****
Tai Kūčios bus laisvos? Jau nuspręsta – dirbti nereikės. Ką gi, atidirbkim šeštadienį prieš tai, o paskui pasipuoškim eglutę ir… kalėdokim ;). O kuo puošim?
Močiutės guzikais.
Gerais ketinimais ir pažadais (beje, tas vilnonis kamuoliukas – adatinė!)
Vaikystės prisiminimas ir širdies troškimais.
Jei tokie pasiūlymai jums priimtini, ieškokite MUGĖJE “Kitokių amatų“. Labai tikiuosi, jų neužpustys sodyboje…
****
Pabaigai – dar sauja “vitaminų“. Šito grožio technologija lyg ir netinka į kompaniją jau aprašytiems darbams, bet nuotaika ir spalvos man pasirodė kažkuo artimos. Marija žadėjo visa tai užnešti į mugę, lauksiu. Nekantriai…
Kad jau pradėjom pasakas sekti, tai tęęęęsiam. Juo labiau, kad vienas, MUGĖJ dalyvausiančių, nerėjų (tų, kur vąšeliu neria) duetas taip ir vadinasi –
Pernai mugėje dalyvavo šiek tiek išsigandusi (be reikalo…) Ly (Ligita) su gyvų samanų terariumu, zuikių šeimyna ir eskimuke, tai ne vienas ašarą ir seilę bežiūrėdamas į tą grožį nubraukė. Šiemet prisijungė ir Bocozoo (Rita). Ir pažiūrėkit, kokia pasaka išėjo:
Che, šitą pasaką žino turbūt visi 😉
Bonifacijus…
O čia snieginis geltonasis Liūtas
Vilnonis, visai nebaisus…
Ir dar vienas Ritos darbas – Krabas Keliauninkas. Jis – kelionių mėgėjų talismanas, padeda nepamesti krypties, pinigų ir paso, apskritai, yra labai vertinga apsauga blaškantis po pasaulį, todėl turėtų būti puiki kišeninė dovana Kalėdų proga visokiems bastūnams 😉
****
Ligitos personažai:
“Užpuolikas (baltas padaras su išskėstom violetinėm rankom)“ – taip pavadino pati autorė. Ir ką čia dar bepridėsi…
Visa banditų Gauja. 1909 -ųjų leidimo rubliais, kažin ar pavyktų atsipirkti, jei tokie mielybės užpultų kur po krūmu ar eglute Kalėdų rytą…
O dar buvo du veikėjai: Mėnulio Godardas (raudonas kosmonautas apsikabinęs mėnulį) ir Kiškutis ninzė, bet atėjo teta Kolekcininkė ir šiuos du priglobė dar iki MUGĖS :(, tokia štai liūdna pabaiga…
Beje, Pasakon.lt logotipą nupaišė ta pati Agnė, kurios MUGEI skirtas meškiukas plasnoja ne tik mūsų kairiajame viršaus kampe, bet ir dar dešimtyje draugų blog’ų (AČIŪ!!!). O pasaką apie pačią Agnę skaitykite čia.
Snigo jau ketvirtą dieną, kelininkai ir kiemsargiai nebuvo pasiruošę nei sniegui, nei ledui, nei žiemai apskritai. Jie tik bambėjo ir bejėgiškai skėsčiojo rankomis. Draugelio kiemas taip pat skendo pusnyse. Draugelis nuo pat ryto vargo bandydamas atkasti savo mėgstamą suoliuką. Tai kaimynai jį Draugeliu vadino, nors niekas iš tiesų su juo nedraugavo. Net nekalbėjo. Tik apkalbėjo: “o, koks plikas! o, koks pilkas! o, koks tylenis…“. Negalima sakyti, kad Draugeliui labai rūpėjo, ką apie jį kalba kaimynai, bet draugų jis buvo labai labai pasiilgęs. Kalbėti nebuvo pratęs, bet užtai labai daug galvodavo, viską girdėdavo, tiek gražaus pastebėdavo. „Draugui parodyčiau kur ant mano suoliuko vasarą tupi boružės. Dar pavaišinčiau vakar virtais spanguoliniais ledinukais, juos labai skanu pabarstyti šviežiu sniegu, niekas tokio recepto nežino, nes…. juk niekas ir nesidomėjo tuo…“. Tikra tiesa, kaimynai neklausė nei ledinukų, nei varškinių debesėlių recepto, net neklausė ar reikia pagalbos kieme taką kasant. Jie tik skambinėjo visokioms valdiškoms įstaigoms ir reikalavo, kad kuo greičiau sniegą kas nors kur nors išvežtų. Bet valdiškos įstaigos buvo tvirtai įsitikinusios, kad sniegas nutirps ir pats. Pavasariop. Sunku čia ginčytis…
O štai sniegą kasti nėra sunku, net smagu: galima išsirausti visokių tunelių, pristatyti pilių ir taip pamiršti, kam tą takelį kasei ;). Ir dar galima ramiai apie viską pagalvoti, kol kastuvu mojuoti. Tik šiandien dangus sunkus, pilkas, sniegas lyg švininis, o mintys baisiai susivėlę. Draugelis tada ėmė svajoti. Svajoti apie šventes per televizorių, apie tulpes ir bijūnus palangėj, ir apie draugus. Tikrus. Tik iš kur jie galėtų imtis? Negi iš dangaus nukristi?
Ogi… ėmė ir nukrito. „Na, nežinia, ar tikrai tikras draugas, gal kiek susivėlęs toks (o gal tokia?), labai jau mažas…“ – pradėjo kabinėtis Draugelis. „Cit!!“ – sudraudė susigėdęs pats save, – „Nebūk toks apkalbus, nes kaimynu pavirsi!“. Tada nubėgo namo užkaisti morkų kavos. O grįžęs kieman, nubraukė sniegą nuo ką tik atkasto suolelio, mostu pasiūlė tam mažam veltinukui atsisėsti, o pats prisiminė seną kaip tas sniegas tiesą: „Tik su tikru draugu gali sėdėti ant pasaulio krašto ir… tylėti“.
Ir Draugelis prisėdo. Tylom.
****
Gal pažinot? Taip, čia Rūtos Elzės draugeliai, tik ji tokius ir “lipdo“ ;). Bus mugėje pati, galėsit paklausti, iš kur tokie, iš kokio dangaus nukrenta… Taip pat bus jos meškiai, gvardija veltų kitokių “draugelių“ ir dar šio bei to.
O dabar:
DĖMESIO! ATTENTION! ACHTUNG!
Šie draugeliai ant suoliuko yra parduodami jau nuo šiandien. Su pasaka, dėže ir gera žinia: visi pinigai gauti už šį duetą bus skirti “Vilties“ ugdymo centrui, vienam iš jau dabar mokyklos lentoje surašytų “punktų“ tema: “Įsigytume, jei turėtume pinigų“…
Ne, nesu beraštė, tikrai taip – “y“ 😉
Prieš gerus metus užsimušdama ieškojau vyriškos dovanos. Ir tada toptelėjo: o kodėl nepakeitus vyro “nivėjų“ ir “old spaisų“ kuo nors natūralesniu, kuo nors ne tokiu aitriu? Aha… Pabandykit: arba brangu be galo be krašto, arba visai ir nenatūralu… Tada paprašiau marmozelės Vilmos, kad man ką sumaišytų. Ji nusijuokė, kad maišyti reiktų ne man, o tam, kuris barzdą tuo mišiniu šlakstys – jam turi patikti. Kadangi turėjo būti siurprizas, tai tiko / patiko ir mano parinkta pačiulių kompozicija, bet dabar jau yra vyrams ir pačių VYRŲ išsirinktas kvapas (levandų, ramunėlių ir imbierinės citrinžolės “trio“). Geriausiais įvertinimas mano tuo metu originaliai dovanai buvo tai, kad po gero pusmečio išsunkęs paskutinį lašą to “barzdos“ aliejaus, nenulėkė pirkti anų “nivėjų“ į artimiausią “IKI“. Dabar lentynėlėje stovi “Myster’is“. Chi, tai ką šiemet pakuot po eglute? Hm…
MUGĖJE Vilma pažadėjo labai įvairų vaizdą. Ir krūvas naujienų. Na, pabandom išsirinkti 😉
Gal kvepalą?
Ir JAM, ir JAI tinka šis:
Fužeras nr. 1
Mėgstantiems sunkius: žemės, medžių ir prieskonių aromatus. Tai saldžiai, karčiai šildantys kvepalai, kurie įžemina, apgaubia saugiu rūbu. Arabinis jazminaitis poroje su indišku kumynu kuria netikėtą dabartį, primena kažką patirto, bet neišgyvento. Jiems antrina kvapusis ajeras, ąžuolo kerpės, laukinis Provanso čiobrelis paskleidžia kompoziciją erdvėje. Intensyvus, prabangus, labai ilgai išliekantis aromatas.
Nauji, purškiami kvepalai su eteriniais aliejais skirti norintiems kvepėti ne tik sau, bet ir kitiems.
“OM” – lengvas henos žiedų virpėjimas citrusų fone. “LABAI LABAI” – darni dervos, citrusų ir rozmarinų kompozicija (tokie anksčiau buvo aliejiniai). “BORDO” kvepia prabanga, kurioje šafranas jungiasi su spygliuočiais ir balzaminiais tonais. “ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.
O gal kremą?
Iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų aliejų, sviestmedžio sviesto ir levandų, labdanum, citrinų eteriniai aliejų. Jau kvepia…
Arba lūpoms (spėju, galima ir valgyti ;))
Tikrai galima, žiū, kas parašyta: “Nepasotinamo aromato, turtingos sudėties balzamas. Kvepia šokoladu, kava ir gaivia pipirmėte.“
O čia praktiškoms “natūroms“:
Plaukų kaukė iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų, simondsijų, avokadų aliejų su santalų, rozmarinų, levandų, pačiulių eteriniais aliejais.
Arba:
Saugus, natūralus dezodorantas su alūno milteliais naikina nemalonų prakaito kvapą.
Arba:
Makiažo valiklis. Ramunėlių, pelargonijų vandenys tausoja ir drėkina jautrią paakių odą, simondsijų aliejus ją maitina. Riebesnei odai tinkamas naudoti vietoje kremo. (Vadinasi, tiks ir ekonomiškiems “Kalėdų seniams ;))
Na, ir pabaigai pasiūlymas bijantiems, kad nepataikys išrinkti asmeninės kvapnios dovanos. Rinkitės mažiau asmenišką, bet nemažiau kvapnų variantą – patalpų gaiviklį. Be jokių chemijų.
Uh, išuostysim viską MUGĖJ 😉
|
“ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą. |
kokonas.wordpress.com 
