You are currently browsing the category archive for the ‘Sveikata’ category.
Laikas ja nebe spaudžia, jis jau kulnus trina… Todėl padarom taip gudriai: kam tas tekstas bla labla bla du du zzzzz…orisdgfuchxflskdjfhcsbdrxjzolkjhwqerty uiop,mnbvcredfvrdfcujnthgp;l,msnefdjg sch;lxnevlgcXdc vgbtxnk…
….jei yra vaizdų. Ir, va, tokių vaizdų:
Vaizdų su teleportacinėm galiom…
Su žydinčiais grikiais:
…ir anyžinias lafantais:
Uuuuuuuuuuuuuu! Noooriu į vasarą, ne, geriau į pavasarį, noriu į kaimą, užkniso kompas, noriu dirvonus paknisti!
Aš nežinau ar “Gamtos galia“ tokius nukvakusius norus įvykdyti gali, bet jie bus mugėje vėl ir tos spalvingos, kvapnios arbatos iš miesčionims pirmą kartą girdimų žolelių turėtų padaryti kokių stebuklų. Nes jau vien atrodo stebuklingai…
Hm… o gal net sausas jas galima vartoti? Na, tas gervuoges ir avietes ana ten, kampe?
Šiųmetė naujiena patiks tiems, kurie pritrūko fantazijos, kaip Kalėdoms paruošti aviną ar šerną – reikia tuos gyvulius gausiai apiberti labai natūraliais žolelių mišiniais ir grūsti į pečių. Viskas. Galima prieskonius tiesiog dovanoti. Be avinų…
*****
Bet žinot ką? Ogi mugėj šiemet bus ir daugiau žolinių burtų. Visiškas neformatas,mano manymu, yra Rasoklės sirupėliai. Neragavau, dar nieko niekas neišrašė, receptų ir anotacijų skaityti irgi neteko, bet neabejoju, kad su Išmanymu ir Sąžine surinktos švarios žolės, cukrus, saulės ir žmogaus širdies energija tikrai gydo. Na, arba bent yra taip pat skanu, kaip pertusinas su plombyru vaikystėje ;). Be sirupėlių, yra fitolių (ištraukų), aliejų ir, svarbiausia, Rasos noro su jumis pakalbėti ir papasakoti apie visa tai. Va, tai:
Ir tai:
Ir dar tai:
Nors apie pošventinius vargus tai, ką čia kalbėt? Daug valgius, reikia arbatas gerti. Daug gėrus… Turbūt rimtai pagalvoti…
Na? O ko norit jūs?
Beieškodama pavadinimo šiam įrašui, nesąmoningai galvoje perkračiau (trumpai) žodžio “rožinis“ prasmes ir asociacijas. Mano “gūūūglas“ išmetė: rožančius, rožių spalva, “barbinis“ sijonas, ružavas keksiukas ar cukraus vata. Dar močiutės sode puoselėtas rožynas, kur visos keturios pusseserės turėjom po savo rožę, manoji buvo geltona su rausvais (rožiniais…) pakraštėliais, nekukliais bliūdo dydžio žiedais ir prabangiu vardu – Glorija… Hm, prasmių, vaizdinių ir sentimentų kratinys, bet bendra viena – rožės primena kažką saldžiai gražaus ir gero. Arba žada kažką saldžiai gražaus ir gero. O tai jau yra gerai, rožės pasauliui padeda neapkarsti visai, che, che. Dar gerai, kad kol mes jūrinėjam, kaiminėjam, sodinėjam, paskui bamblius bėginėjam, bičiuliai randa laiko šį tą naudingo ir gražaus parašyti ir čia pasidalinti. Ačiū, Rimante 😉
ROŽINIAI RECEPAI KŪNUI IR SIELAI
Jei šiemet lakiojat po visokias Turkijas bei neturkijas, atkreipkite dėmesį į… rožę (taip pat ir rožių hidrolatą bei eterinį aliejų).
Islamiškosios šalys garbina rožę, sakoma, kad ji – tai Pranašo Muhamedo prakaitas, krintantis iš rojaus. Rože kvepia islamo poezija, muzika, religija ir virtuvė. Rožių vanduo neatskiriamas nuo maisto, ypač saldumynų, ir medicinos – gydo akių ligas, galvos skausmą, o rožių girliandos ir žiedlapiai naudojami religinėse apeigose. Rožė – sakralinis augalas, turintis „dieviškojo aš“ prasmę; rožė – gyvenimo aistra, o jos spygliai – gyvenimo kančios; rožės kvapas – tai gyvenimo grožio kvapas.
Rožių aromatas (eteriniu aliejumi galima kvepinti riešus, kaklą, švelniai perbraukti plaukus, rožių vandeniu galite purkšti veidą ir kūną) padeda moteriai žydėti, atverti širdį, skleisti džiaugsmą, meilę, jis balansuoja emocijas, palengvina savęs suvokimą. Jis puikiai tinka, kai norisi pasijusti moteriška ir geidžiama. Jis sukuria ir saugumo jausmą, padeda išgyventi santykių liūdesį, netektį, vienatvę, skatina vidinį augimą. Jei pasiklydote mintyse, nesugebant apsispręsti – pauostykite rožės ir išsigrynins esminė mintis.
Kokia bebūtų veido oda, rožių vanduo, o „ant viršaus“ rožių aliejus ją paskaistina, nuramina uždegiminius procesus (raudonį, spuoguotumą – su laiku ir išgydo), tonizuoja. Rožių veikliosios medžiagos lėtina odos senėjimo procesus, mažina raukšleles, valo poras.
Kokono bičiulė Marmozel šią vasarą atidarė duris į… Kvapų ir skonių virtuvę, kurioje karaliauja eteriniai aliejai bei hidrolatai.
Keli „Marmozel“ receptai su ROŽIŲ HIDROLATU.
NUO ŠIRDIES DULKES NUPLAUNANTIS GĖRIMAS
Geriamai kvapniai gaivai reikės į litrą vandens įpilti valgomąjį šaukštą rožių hidrolato, įlašinti truputį citrinos sulčių, įmesti kruopelę medaus. Išmaišyti. Galima įmesti su rožių žiedlapiais užšaldytų ledukų.
ROŽIŲ ARBATA SU KARDAMONU IR ŠAFRANU
Į šiltą vandenį sudėkite patraiškytas kardamono ankštis, šafraną, rožių žiedelius. Įtarkuokite šiek tiek muskato ir įmeskite trupinėlį druskos skoniui išryškinti. Uždenkite dangčiu ir keletą minučių pavirkite, įpilkite rožių hidrolato (1 litrui vandens 2-3 arbat. šaukšteliai hidrolato). Uždenkite ir leiskite skoniams susijungti. Po 10 min. galima mėgautis ypatingai darniu rytietišku aromatu, švelniu skoniu. Pagardinimui tinka medus arba cukranendrių cukrus. Tai vakaro harmonizuojanti arbata. Ypatingai tinka moters širdžiai sušildyti.
LEDAI SU ROŽIŲ VANDENIU
Rožių vanduo, pistacijos, kiaušinio baltymas, truputis šafrano, truputis vanilės, truputis kardamono ir viskas virsta dievišku maistu – persiškais ledais „Faludi“.
PERSIŠKAS ŠVENTINIS DESERTAS “SALDŪS RYŽIAI“
Išvirkite stiklinę ryžių. Būtinai įdėkite šafrano ar ciberžolės, kad nusidažytų gelsvai. Įpilkite valgomąjį šaukštą rožių vandens. Įdėkite migdolų riešutų, bet be luobelės, (turi būti mirkyti per naktį, tada lengvai nusilupa odelė. o migdolai minkštučiai, skanūs labai tampa), kardamono, cukraus pagal skonį.
Viską kartu pavirkite, kol suminkštės ir pavirs „košele“. Atvėsinkite ir patiekite.
****
Grįždama nuo jūros nesąmoningai ištiesiau ranką ir nubraukiau erškėtrožės žiedlapių. Užpylus karštu vandeniu, žiedai pasiraivė, išblyško ir pasklidęs aromatas akimirksniu nunešė į močiutės rožyną, kur sukišus vaikiškas nosis į glorijas ir sofijas, tiesiog pradingdavo laikas ir vieta ir, rodos, galėjai užuosti savo rožinę ateitį…
Tais romantiškais balados gadynės laikais, kai žmonės patys viską ūkyje užsiaugindavo, krautuvėn užsukdavo tik prisireikus muilo, arbatos ar žibalo. Dabar yra atvirkščiai: muilą kai kas verda namie, o ir arbatą augina patys toooli nuo… parduotuvių.
Į KOKONO paštą atsiuntė muilo. Su laiškeliu. Tobula…
“Dangiškieji Migdolai“ – tai Kristina ir Dovilė. Abi turime po du vienodo amžiaus berniukus (viso 4 padaužiukai), taigi ir rūpesčiai abiems buvo panašūs. Vaikai mūsų jautrūs, turintys odos bėdelių, teko susiimti. Reikėjo kuo skubiau rasti išeitį, kaip kuo švelniau prausti savo jau paaugusius mažiukus. Išnagrinėjus parduotuvių lentynas, priėjome išvados, kad niekur nedingsime, teks prausiklius, muiliukus ir kitus džiaugsmus gamintis pačioms. Taip ir gimė pirmieji “Dangiškųjų Migdolų“ muilai. Prisipažinsime – mums gražūs spalvoti muilai, bet tai, ką gaminame, švelniai pulsuoja natūraliomis gamtos duotomis spalvomis, kvapais ir yra sukurta pačioms jautriausioms odelėms. Kiekvienas muilas skirtas skirtingam odos tipui ir palengvina arba visai panaikina tam tikras jos problemas.
Šalia muiliukų šį kartą įdėjome ir puikiai kvepiančių vonios bombų… Paieškokite „Prieskonių princesės“ – JI kvepia KALĖDOMIS…
O ieškoti reikės Julijos, namie siūtų eko-sauskelnių kaimynystėje rasit ir muilo. Simboliška 😉
*****
Siga apie “Gamtos galios“ arbatas nedaugžodžiavo. O kam čia ir kalbėt, užtenka pažiūrėt:
Molėtų raj., Medeikių kaimas
Žydi…
Nuskinta…
Džiūsta…
Pakuojama…
Laukia po egle 😉
Apie “Marmozel“ Vilmą KOKONAS rašė ne kartą, kaip, beje, ir pati Vilma KOKONUI… Gal šį kartą nebeaušinkim burnos, tiesiog pasižiūrėkim, pasigrožėkim.
Tuo, kas auga ir žydi:
Tuo, kas kvepia ir į esencijas, aliejus, balzamus, kremus, muilus virsta:
Paskui gražiai ant lentynų nutūpia:
Ir galiausiai į dovanų maišelius sulenda 😉
Vasariški linkėjimai nuo Marmozel. Iki susitikimo mugėje. Jau žiemą…
Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija“ turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė“, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:
Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos“? “Pampersinio“ amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba“ lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi ;). Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)
…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai“ raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės“ skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų“…
Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju“ įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų“ kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Šalta? Ar kada ragavot tokios kavos? Saldžiai kvepia…
Morkų kava
Morkas nuvalyti, sutarkuoti ir džiovinti apie 5 val. orkaitėje prie 80°C su ventiliatoriumi ir pravertomis durelėmis, retsykiais pamaišant. Baigus džiovinti (morkos tampa traškios, bet nepakeitusios spalvos) švelniai paskrudinti prie 130-150°C iki rusvos spalvos.
Išeiga: iš 3 kg nevalytų morkų arba 2 kg nuvalytų gauname 200g kavos. Laikyti uždarame inde, kad nesudrėktų.
Į verdantį vandenį puodeliui kavos dėti 2 šaukštelius ar daugiau paruoštų morkų traškučių, pavirinti 1-2 min., palaikyti uždaram puode, pagardinti pienu ar grietinėle (ar dar ir cinamonu).
Skanaus!
Gintės ir Šarūnės mama
Jei gaminti (skusti, tarkuoti, džiovinti) tingite, atbėkit į mugę laiku (kokią 10-10.30 val.) – rasite štai tokius indelius su eko-natūr-sveikuolių kava. Mano vyras sakė, išvirs ir paragavimui-vaišinimui puodą, kai pasiskundžiau, kad į termosą mažai tilps, o virti “Vilties“ mokykloje nebus kada…
Tekstas ir morkų kava mugei: mano Mamos
Foto: mano Sesės
p.s. oi, gal einu pažliumbsiu kur, kaip man pasisekė – visi palaiko mano net keisčiausias idėjas…. AČIŪ!
p.p.s. Tėti, girdi? Atvažiuok mugėn ir tu ;), tau patiks…
Ne, nesu beraštė, tikrai taip – “y“ 😉
Prieš gerus metus užsimušdama ieškojau vyriškos dovanos. Ir tada toptelėjo: o kodėl nepakeitus vyro “nivėjų“ ir “old spaisų“ kuo nors natūralesniu, kuo nors ne tokiu aitriu? Aha… Pabandykit: arba brangu be galo be krašto, arba visai ir nenatūralu… Tada paprašiau marmozelės Vilmos, kad man ką sumaišytų. Ji nusijuokė, kad maišyti reiktų ne man, o tam, kuris barzdą tuo mišiniu šlakstys – jam turi patikti. Kadangi turėjo būti siurprizas, tai tiko / patiko ir mano parinkta pačiulių kompozicija, bet dabar jau yra vyrams ir pačių VYRŲ išsirinktas kvapas (levandų, ramunėlių ir imbierinės citrinžolės “trio“). Geriausiais įvertinimas mano tuo metu originaliai dovanai buvo tai, kad po gero pusmečio išsunkęs paskutinį lašą to “barzdos“ aliejaus, nenulėkė pirkti anų “nivėjų“ į artimiausią “IKI“. Dabar lentynėlėje stovi “Myster’is“. Chi, tai ką šiemet pakuot po eglute? Hm…
MUGĖJE Vilma pažadėjo labai įvairų vaizdą. Ir krūvas naujienų. Na, pabandom išsirinkti 😉
Gal kvepalą?
Ir JAM, ir JAI tinka šis:
Fužeras nr. 1
Mėgstantiems sunkius: žemės, medžių ir prieskonių aromatus. Tai saldžiai, karčiai šildantys kvepalai, kurie įžemina, apgaubia saugiu rūbu. Arabinis jazminaitis poroje su indišku kumynu kuria netikėtą dabartį, primena kažką patirto, bet neišgyvento. Jiems antrina kvapusis ajeras, ąžuolo kerpės, laukinis Provanso čiobrelis paskleidžia kompoziciją erdvėje. Intensyvus, prabangus, labai ilgai išliekantis aromatas.
Nauji, purškiami kvepalai su eteriniais aliejais skirti norintiems kvepėti ne tik sau, bet ir kitiems.
“OM” – lengvas henos žiedų virpėjimas citrusų fone. “LABAI LABAI” – darni dervos, citrusų ir rozmarinų kompozicija (tokie anksčiau buvo aliejiniai). “BORDO” kvepia prabanga, kurioje šafranas jungiasi su spygliuočiais ir balzaminiais tonais. “ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.
O gal kremą?
Iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų aliejų, sviestmedžio sviesto ir levandų, labdanum, citrinų eteriniai aliejų. Jau kvepia…
Arba lūpoms (spėju, galima ir valgyti ;))
Tikrai galima, žiū, kas parašyta: “Nepasotinamo aromato, turtingos sudėties balzamas. Kvepia šokoladu, kava ir gaivia pipirmėte.“
O čia praktiškoms “natūroms“:
Plaukų kaukė iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų, simondsijų, avokadų aliejų su santalų, rozmarinų, levandų, pačiulių eteriniais aliejais.
Arba:
Saugus, natūralus dezodorantas su alūno milteliais naikina nemalonų prakaito kvapą.
Arba:
Makiažo valiklis. Ramunėlių, pelargonijų vandenys tausoja ir drėkina jautrią paakių odą, simondsijų aliejus ją maitina. Riebesnei odai tinkamas naudoti vietoje kremo. (Vadinasi, tiks ir ekonomiškiems “Kalėdų seniams ;))
Na, ir pabaigai pasiūlymas bijantiems, kad nepataikys išrinkti asmeninės kvapnios dovanos. Rinkitės mažiau asmenišką, bet nemažiau kvapnų variantą – patalpų gaiviklį. Be jokių chemijų.
Uh, išuostysim viską MUGĖJ 😉
|
“ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą. |
Brangieji skaitytojai, pristatau – “Gamtos galia“!
Superinės vaiztažolių arbatos (ir ne tik) iš Mikoliūnų ūkio, malonios p. Zitos su meile surinktos ir išmoningai sukombinuotos į gydomus ar šiaip gerti skanius mišinius. Kalėdoms gautą arbatą jau baigiame išgerti, ir ką gi, teks traukti į mugę užsipirkti dar. Tikrai verta. Jokiose vaistinėse negausite tokios kokybės produkto, tokiam gražiam įpakavime ir dar su didžiausiu dėmesiu jums pristatytą!
Kiekvieną sekmadienį Gedimino pr. ūkininkų turgelyje ieškokite jų prekyvietės. O rytoj arbatos pirkėjams jie žada kažką dalinti, gal braškių uogienės?.. Daugiau informacijos apie produktus www.gamtosgalia.lt arba jų “veidaknygės“ puslapyje.
komentaras: “man tai šis mišinys laaaaabai…“ [ginte]
Šį kartą apie kitokį aliejų, ne maistinį. Ir apie kitokius rankdarbius, nes juk tai, kas pagaminta rankomis ir su meile, neabejotinai yra rankdarbis, ar ne? Na, pavyzdžiui balzamai lūpoms su bičių vašku:
…kvepia vasara…
…vėsa…
…citrusais ir …Kalėdomis 😉
O kokosų aliejaus pagrindu sukurtas rankų kremas šildo, saugo, maitina. Skirtas šerpetojančiai odai ir sužvarbusiai “dūšiai“, pasiilgusiai saulės ir atostogų.
Kaip atsiranda tokie rankdarbiai, kas sunkia aliejų, kas ką maišo, kas “fėjas“ paišo – ateikit į mugę ir paklauskit Marmozel 😉
P.S. Mūsų vonioje “gyvena“ specialus aliejus po skutimosi. Vyriškas. Originalus. Skalsus. Gamintas pagal užsakymą ir barzdos savininko skonį (kvapų skonį ;)) bei mano norą (mane erzina “gaivūs“ sintetiniai losijonai, ilgai išliekančio aromato, toli besidriekiančio šleifo, be “identifikacijos“). Kadangi tą simpatišką buteliuką aš ir dovanojau, tai mergaitiška “Marmozel“ etiketė vyriškumo nesumažina – čia dovana vyro barzdai ir mano nosiai 😉
Tik norėjau pasigirti, kad nuoroda į TIKRO MAISTO exelinę lentelę pagaliau veikia (ačiū Karinai…).
Tikiuosi veikia… Veikia?
kokonas.wordpress.com 
