You are currently browsing the category archive for the ‘Drabužiai’ category.
Šiais metais Kokono mugėje užderėjo šiltų, minkštų, švelnių, vilnonių. Apie ką aš čia? Va tuoj ir išsiaiškinsim.
City sheep rimtiems reikalams. Planšetėms ir ne tik. Viskas iš natūralių medžiagų vilnos ir odos, kad ne tik žmonėms, bet ir jų technikai būtų jauku.
O jei jau apie šilumą ir jaukumą – Filzi Felti pasiruošė apauti kojeles ir sušildyti pirštelius. Tokiomis juoda balta šlepetėmis, su kuriomis net ir į vestuves nebūtų gėda eiti.
Arba rožėmis dabintomis kurpaitėmis, kurios tiktų net princesei.
Simple Coziness pasirūpins, kad kaklai būtų apsaugoti nuo žiemos vėjo, o atsitiktinė snaigė, kad neperšaldytų balso stygų.
Prie šalikų reikia kepurių! O tokių, pačių gražiausių, tinkančių ir jam, ir jai tikrai turės I Like Me.
Kokono draugė Irmalu buvo dar tada, kai gyveno Belgijoje. Šiais metais savo kūrinius ji atveš iš Anykščių. Irmos kuriamos rankinės ir kuprinės atlaikys ne vieną Kalėdų dovaną.
Pasipuošti šventinį vakarą pats tinkamiausias – šilkas. Ypač jei jis ištapytas rankomis. Rūta Burbulė ir Šilko Tapyba pasirūpins, kad gražiausias metų šventes pasitiktumėt pasipuošusios.
Grožis grožiui, o kojas reikia laikyti šiltai. Todėl Emisa į mugę atveš štai tokių puikių vilnos šlepečių, kurias drąsiai galima derinti ir su šilko rūbais.
Kartu rankinės tiks kiekvienai, vertinančiai kokybiškus daiktus ir norinčiai kasdien atrodyti stilingai. Ne tik su įprastos spalvos rankine, bet ir…
…su madinga sidabriškai blizgančia.
Šalikiukas į Kokono mugę atveš baltiškais raštais margintų, iš merino vilnos numegztų šalikų. Tokio ryškaus akcento neatsisakytų nei vienas žieminis paltas.
Ar teko kada turėti vilnos sijoną? Ne, ne pasiūtą iš medžiagos, o nuveltą iš tikros vilnos? Sija Felt Veltinis tokį sijoną nuvėlė ir greičiausiai ne vieną atveš į mugę.
Kaip ir nuostabių spalvingų, garbanėlėmis puoštų šiltų pirštinių.
Svajingai siūlo keliauti, susidėjus daiktus į tokias svajngas rankines. Ant rankinių, kosmetinių, piniginių telpa ne tik miestai, kuriuose norėtųsi būti, bet ir transporto priemonės, kuriomis galima keliauti.
Šilti drabužiai žiemą gerai, bet jei jie dar kaip meno kūriniai! Tokių, iš vilnos veltų rūbų Kokono mugėje bus galima rasti pas JurgaFelt. Ten ne tik pirštinių, bet ir švarkelių ar net suknelių bus.
Pasakojama, kad Raudonkepuraitė žiemą nesušaltų ausų, močiutė jai pasiuvo raudoną kepuraitę. Kad ausų žiemą nesušaltume mes, Vilnos Dizainas į mugę atveš ne tik raudonų, bet tikrai šiltų kepurių, kurių net Raudonkepuraitė pavydėtų.
Dar daugiau anonsų jau rytoj. Skaičiuojam dienas!
Kokoną galima rasti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Da, da, da! MO-TY-VA-CI-NĖ! Gauni (arba perki sau dovanų) “motyvą“, apsivelki, pasižiūri į veidrodį ir atvaizdas paties žaviausio žmogaus pasaulyje kalba pats už save. O jei neįtikina tas vaizdas ar nekalba, tada reikia skaityti:
Per veidrodį, per veidrodį!!
Štai taip! Jei ryte nėra motyvo valytis dantis ar atkasinėti mašiną, tik užmeskit akį į veidrodį ir motyvas atsiras. Arba jei po pietų dingo paskata grįžti į kontorą, universitetą, apėmė apatija ir noras nuveikti NIEKO, paskaitykit vėl. Motyvas grįš. Parsiras. Neparsirado? Tada keiskit marškinius…
Malka… Pagaminta DADADA studijos, čia, ant Lietuvos.
Jeigu jaučiate, kam reikia malkų ar motyvo gyventi, nerašykite mums (nebent komentarą kokį), nebelaukit Pasaulio Pabaigos, iš karto pulkit pas Dalią ir Marčių į DADADA shop’ą ir gyvenimas akimirksniu pagerės. Netikit? Taigi jau sakiau – paaaaskaitykit… 😉
Niekam ne paslaptis – diiiievinu asmeniškumus. Man žvėriškai patinka švieži mamų versliukai-veikliukai, kurie prasideda nuo savų vaikų, sapnų, ilgai austų svajonių, konkrečių vardų ar tiesiog Gyvenimo pakišto iššūkio…
“Milksense“ drabužiai skirti… dviems. Mugėje jie buvo ir pernai. Kol kitur žmonės žiopsojo, spoksojo, plepsėjo ir niekur neskubėjo, milksense’sų Rima lakstė suplukusi ir nešiojo sukneles, palaidines į labai simpatišką kartoninę matavimosi kabiną, nes “Pieno jausmo“ pirkėjos labai greitos, jos labai žino, ko nori, ir labai greitai tai gauna. Nėra kada svarstyti – jei žindai kūdikį, tai specialiai tam sukurtų drabužių ir ieškai “Milksense“, o jeigu mažius čia pat paleido dūdas, apsisprendi kuo pasipuoši akimirksniu. Šiemet Rima turbūt pati išbando visus modelius, nes… nes yra proga! Ir nuo to jos bizniukas tik žavesnis. Tiesą sakant, tai ir yra didžiausia vertė – šitas šiltas jausmas ir laaaabai asmeninis dėmesys su laaaabai asmenine patirtimi. Tikrai pieno jausmas…
Įsisupkite.
Pasisukite su vėjeliu!
Pasistaipykite.
Ir kol namuose tylu, išgerkite arbatos.
Ech… Gera būt mama!*
* Tokiai idilei yra papildomų sąlygų 😉
*******
“Ivė – mergaitės vardas. Mano dukrytė Ieva man jau nuo mano svajonių paauglystėje yra Ivė, tiesiog vardas buvo paslėptas, kad būtų mūsų. O įgavo naują prasmę…“ – tikiuosi Kristina nesupyks už citatą iš laiško. Nes man graaažu! Ir vardas. Ir cukriniai taškėliai…
{pažiūrėkit priežiūros etiketę viduje, pažiūrėkit! antytė…eeee…}
Man tokios saldžios tos istorijos apie vaikų atsineštus vardus (ir apie mamų išsipildžiusius sapnus, nes mano svajonių Adelė, tai yra nusiutęs “adelius“…), taip net graudžiai miela, kai vaikai tampa mūzomis ir tada atrodo, kad tokia veikla, darbai turi palaiminimą iš Viršaus. Nemanot?
“Ive“ – dar tik pati pradžia. Dabar dar rikiuojami “žirneliai“, bet tylios ambicijos ir teisinga trauka kokybiškiems audiniams, išieškotoms konstrukcijoms ir siūlėms, atrinktoms ir suskaičiuotoms sagoms jau akivaizdi. O rodos, taip paprasta!
Jei dabar kas nors jau bamba (ar dūsauja) dėl spalvų, derinių, pinigų, turiu argumentą – KIEKVIENAM vyrui reikia PADORIŲ kelnių! Kad išlipęs iš smėlio dėžės, purvyno patvory, išsikratęs varles iš užančio galėtų pasipuošti ir PADORIAI atrodyti ir elgtis tetos jubiliejaus baliuje, teatre ar bažnyčioje. Ir čia be juokų, kaip gi kitaip išauginti VTIKRUS vyrus?
*****
Tai priešpaskutinis įrašas. Tuoj skaitykite epilogą ir ryt susitiksim gyvai (jei tik išgyvensiu aš ;)))
Šį kartą rašyti buvo lengva…
Lengvas, “orinis“ logotipas
Lengva buvo bendrauti su Vaida ir Agne iš www.paukstukai.com
Lengvai, be galo grakščiai atrodo jų kūriniai:
100 % lino ir 100 % (išvirkščioji pusė) dvipusės surišamos peteliškės, 41-42 dydis.
Tikiu, kad jos lengvai suras ir savo Džnentelmenus (arba tų džentelmenų kalėdines dovanų dėžutes kalėdinėse kojinėse prie kalėdinio židinio). O paskui tai jau tikrai bus labai lengva gyventis pasirišus tokį grožį po kaklu. Ir, kaip sako “paukštukai: “ kiekviena nauja diena Jums bus šventė!“ Beje, niekas nesako, kad Damoms jos netinka ;)…
Ringailė velia. Na, sakysit, dabar velia daug kas. Aha. Bet ji velia laaabai kruopščiai, stilingai, spalvingai, su meile ir… jumoru:
Visai dėl “obuolių“ pakvaišusiai šeimynai.
Arba būsimąjam fanui. O jeigu auginate vaikus be TV ir baisiųjų kompų, rasite ir gamtinių motyvų avalynės:
Sunku patikėti, kad tos cukrinės rožės, iš tiesų – vilnonės…
O dar ji linksmina švarkus ir paltus, kad šiems žiemą nebūtų taip nyku ir šalta:
Bet čia tik mažytė dalis jos darbų. Taigi, apsiaukit veltinius (jei turit tokius) ir TAPU TAPU pas mus 😉
Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija“ turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė“, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:
Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos“? “Pampersinio“ amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba“ lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi ;). Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)
…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai“ raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės“ skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų“…
Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju“ įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų“ kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Baigiasi mergos. Tikrai. Pasibaigė mūsų “rate“ mergos – beveik visos ištekėjo (net tos, šmotą jaunesnės…). Apskritai, tai gerai ir gražu. Tik ką reiks veikti kitą vasarą? Pripratau, jau 5-erius metus iš eilės vis kur nors einam ar važiuojam veseliot. Ir tiek pat metų vidurvasarį kartojasi isterija: KUO APSIRENGTI??? Visko jau buvo: ir naujo, ir seno, ir kažko mėlyno, ir net skolinto (panašiai, kaip iš amerikoniškų nuotakų filmų litanijos). O ką šiemet? O kuo šiemet? Po vieno tokio “smegenų plovimo“ kurso iš mano garderobo buvo ištrenkta juoda, ruda, visi dryžiukai ir kontrastingi langiukai, išguitos kelnės. Kas liko? Ogi,… nieko. Avalynės atnaujinimu uoliai rūpinasi Gilė (šuo). Todėl dabar esu laisva kaip vėjas: spintoj švaru, kišenėse skersvėjai. O troškimai gražūs, spalvoti, taškuoti:
grakštūs:
languoti
ir su didelėmis kišenėm (saldaniams slėpti):
Būna, kad braidant po internetą (kaip po itin populiarų ežerą šią išprotėjusio karščio dieną…), užeina noras palaižyti ekraną. Arba pabučiuoti ;). O kartais tiesiog knieti įlįsti į kokį www ir susigrūsti maišan visa, kas patiko… Patinka iš pažiūros paprasti dalykai: spalvoti, margi, žemakulniai, liemenuoti, lininiai, medvilniniai, aksominiai, keraminiai, mediniai, stikliniai. Truputį kasdieniški, bet džiugūs. Sentimentalūs, bet kiek ironiški.
[čia ne “servyzas“, čia stovelis-padėkliukas-vazelė… sausainiams. Arbatiniai džiuvesėliai ar “Gaidelis“ iš tokio šedevro tikrai būtų delikatesas]
Prabangybė šaltibarčiams? Ir aš taip manau… O kokio skonio kopūstienė iš šitokio “bliūdo“!!!
Su anropologijos (www.anthropologie.eu) “mokslu“ mane supažindino Šarūnė turbūt dar po jos Amerikės nr. 1. Ant “žalio“ popieriaus atspausto katalogėlio vos nesutryniau bevartydama. Keistas jausmas, lyg būtum grįžusi namo. Namo, prieš kokius 50 metų. Arba į tuos, kuriuos vakar sapnavai…
…va, šitoj lovoj.
Rrrrrr… nervuoja – neturiu tokios lovos!! Gal pagerėtų į naująją tėčio gamintą spintelę susukus bent rankenėles “su polėkiu“?
Pagerėtų…
Taip, gerai išgirdote (perskaitėte) – Mūzų.
Čia Majakovskio. Mes ieškom savų…
Kam? LeMuse rudens kolekcijos fotosesijai.
Kada? Mmmm… rudeniop, turbūt per rugiapjūtę.
Kokių Mūzų? Eee…eee-ee-ee… Fotografės pageidavimai [laikykitės…]: “ieškau, ne lėliškų, ne olia lia lia pupyčių, o su charakteriu, charizma (bet tai nereiškia, kad naglų)… gali būti ryžos, gali būti dvynės, trynės, blondinės, brunetės, mulatės, didžiaakės, siauraakės, garbanės, strazdanės, putlios, “lentos“ – žodžiu, Į-DO-MIOS, traukiančios dėmesį. Būtų žavu, kad LeMuse drabužiai ir mano fotkinimo stilistika nebūtų svetima“…
Nenualpote nuo tokių reikalavimų ir jų pateikimo leksikos? O gal net atpažinote save? Esate Mūza iš prigimties ir pašaukimo, tik dar niekam to nesakėt? Netylėkite kaip Marytė Melnikaitė! Rašykite – milijonų niekas nežada, bet pramogą atvirame ore su iliustracijomis, teisinga kava ir KOKONO pyragais garantuoja 😉
Čia ne apie muses ;). Apie Mūzas, kurios ekonominės ir nervininės krizės patrankoms riaumojant, pasirodo, visai netyli. Na, nedainuoja, tupi sau ir… siuva. Ir siuva ne tik sau. Taigi, brangūs skaitytojai, tęęęsiame temą apie lietuviškus drabužius.
Prieš 9 mėnesius Turgelis “atrado“ Liną ir jos “kokonus“ (aplodismentai!!) Chi, pasirodo KOKONAS buvo pirmasis parašęs apie tuo metu vos gimstančią idėją (laurai, laurai… ), kuri per mažiau nei metus išsivystė į… Le Muse (fanfaros!!!).
*
*
Iš mūsų archyvo [2009 gegužės 30 d.]: “(…) o prasidėjo šis užsiėmimas nuo sau suraukto rūbo ir keliolikos draugių “o, pasiūk ir man” komercinio pasiūlymo. Kažkas naująjį kūrinį juokais pavadino KOKONU ir neįdėti jo į KOKONO turgelį būtų buvę šventvagiška. “Kodiniai” žodžiai: trikotažinė medvilnė, patogu, vieno dydžio, to paties rūbo keli rankovių ilgio ir apykaklės variantai, nevaržo judesių, nesimato “žieminio” pilvuko 
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“*
Dabar “meniu“ jau gerokai papilnėjo, Lina ir jos siuvėja siuva sukneles, tunikas, universalius šalius-apykakles iš vilnos, medvilnės, satino.
*
*
*
*
Minkšta – Miela – Jauku – toks moto išlieka. Ir sušildo, jei vis dar žvarbu…
*
*
“Mūzų“ nenulipant nuo kompo galima įsigyti Etsy, o dar ir pasimatuoti Happeak (čia ta mintis apie šių drabužių tinkamumą būsimoms mamoms ;)), “Daiktų viešbutyje”, “Spicy look” ir “CAC shop” (lietuviškai – Šiuolaikinio Meno Centre Vokiečių g., Vilniuje)
Pirkdami gausit, va, tokį eko-eko maišą:
*
Mes tokį jau turim 😉
Jei dar neradote, mūzų ieškokite čia -http://lemuse.eu
Prisipažinsiu, šį įrašą “taupiau“ Valentino dienai. Sutaupiau… (net pikta iš apmaudo nuo užgriuvusių darbų…)
“Kviečiame mus pamilti“ – taip baigėsi prisitatymo laiškas KOKONUI nuo MUKU. Kas tai? Ogi TAI, ko nepamilti tiesiog neįmanoma!! Ir TAI, kas pažymėta, va, šitokia etikete ir…
… ir ką galima su pasididžiavimu vežti Londono parduotuvių išlepintai pusseserei ir jos pirmagimiui dovanų, nes TAI lietuviška! Ir dar šilta. Ir jauku. Ir natūralu. Vaikiška (bet ne barbiška). Patogu. Gal kiek nostalgiška. Tiesiog miiiiiiela…
MUKU gyvybę įkvėpė du jauni menininkai, gyvenantys po vienu stogu, besidalinantys vienu džiaugsmu – mažąja Agota (Gold Nugget – Kimono Karalienė) :
Bendrai kuriantys ir vienas kitą papildantys Dovilė ir Mindaugas —> [Dole & Mija].
O čia – Matas (Pure Joy), spėju, tokį psiaudonimą “užsidirbęs“ plačia šypsena, kuri…
…paskęsta dar platesnių vilnonių kelnių super kišenėse. Mane čia papirko ta spalvota saga ir petneša “valgyk ir storėk“ (arba – “augu, augu-neišaugu“, nes gi po metų kelnės gali būti nors ir iki kelių, o vis dar tikti tam pačiam Matui ;))
Ši gražuolė (Kaya – Warm Beauty) man primena vieną seną pažįstamą… O ir suknutė tokia ’80-ųjų “fasono“, baisiai tiktų į mūsų vaikystės fotoalbumą. Apskritai, suknelė tiks visoms visoms gražuolėms, o kišenė – kokiai vienai kitai “Meškai šiaurėje“ 😉
MUKU jau turi ne tik fantastiškus modelius-mūzas, originalias studijos ar siuvyklos sienas (“Burdos“ iškarpų “tapetai“?), bet ir krūvą naujų draugų, gerbėjų bei naujus namus – Happeak.
Na, ką? Pamilsime? 😉
Papildyta: jei jau pamilote, rašykite info@madebymuku.com ir Jūsų Matas-Jonas-Jurgis galės užrietęs nosį vaikščiokit stilingom kelnėm su super kišenėm pilnom “bombonkių“…
kokonas.wordpress.com 