You are currently browsing the category archive for the ‘2012 Žaislų muziejaus mugė’ category.
Ant virtuvės stalo žydi ryškiai geltonos chrizantemos. Pažydės, o ryt važiuos į atokų kaimelį, nusės ant smėlėto kalnelio ir gal mano protėviams papasakos, kaip mes čia gyvenam. Tyčia pirkau gėles anksčiau, tyčia jas namie jaukinau… Dar prieš dešimtmetį man visokie ritualai atrodė tik šiaip žavūs praeities reliktai, nesvarbūs, nevisai suprantami ir nebūtini. Visada patikdavo žvakelių jūra ir nerašyta giminės taisyklė kasmet susitikti “bent ant kapų“, bet ar būdavo kada pasvarstyti apie ką nors daugiau nei tos dienos materija? Eeee… vargu. Dabar turbūt amžius ir patirtis apšvietė, kad kalendorinės šventės, paminėjimai labai tinkami išlipimui iš buities pelkės ir profilaktiniam smegenų išvėdinimui. Vėdinu. Virtualų rašalą gadinu ir mąstydama apie Amžinus Rimtus Dalykus, mėginu suskaičiuoti per metus įvykusius gerumus.
ŽAISLŲ MUZIEJUS tuoj švęs gimtadienį. Po pernykštės mugės nespėjo drožti kardų ir arbaletų, suktukų-kauktukų ir kitokių senųjų žaislų kopijų, nes tokie “ginklai“ lūžo, byrėjo neatlaikę mažųjų lankytojų ordų. Čia vis dar tebevažiuoja klasės mokinukų, plūsta grupės darželinukų, švenčia ir pramogauja, žaidžia ir mokosi. Ir visi gi nori pačiupinėti ir pažaisti su žaislais, kurie neretai atrodo 100 kartų egzotiškesni, negu poryt rinkoje pasirodysiantis naujas i-pod’as.
O muziejus gražėja. Į naujas stilingas ir protingas lentynas rikiuojamos kelių kartų lėlės…
…ant sienos banguoja originalios vėliavėlės…
Dienos šviesą išvydo knygelės:
Muziejų pripažino mokslininkų bendruomenė:
Aplankė “televizoriuje gyvenantys“ žmonės:
… ir gyvenantys Holivude:
Robertas Zemeckis, režisierius
Taigi, kol KOKONAS miegojo metiniu miegu, kiti sėkmingai kimo nuo gausybės istorijų, papasakotų daugybei žymių ir dar mažų lankytojų.
Jei dar čia nebuvot, užeikit, jei jau kartą aplankėt, pasikapstykite giliau.
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Pomuginis sekmadienis būna skirtas susivokimui ir grįžimui namo iš interneto… O pirmadienis – padėkų ir liaupsių mainams.
Taigi, mugiautojams dėkoju, kad buvot, kad papuošėt, pradžiuginot mus, vieni kitus ir, pasirodo, minią tautiečių. Tai miniai pirkėjų, t.y. pirkėjų – bičiulių – pašnekovų, ačiū už kantrybę ir supratingumą – buvo karšta, ankšta, tvanku, eismo “kamščiai“ ant kiekvieno slenksčio… Baisu… Baisu, kaip jauku :D.
Čia viskas spėta įamžinti iki spūsčių. Taigi, dar kartą prabraukiam grindis ir ruošiamės antplūdžiui:
Nes jau po valandos ar dviejų, daugybės šių gėrybių nebuvo nė kvapo. Pvz. Kristinos kalendorių ir labai simpatingo bavaro (iš tikros Bavarijos!!) Leo (-poldo) virtų pomidorų padažų su bazilikais, česnakais, imbierais ir puikia pakuote.
Arba “Miesto mamų“ sausainių-burtų (kiekviename buvo… popierinis meškiukas! ar beveik kiekviename… kas jų tiek prikarpė??). Ir kmynais kvepiančias šiltas obuolių sultis liurlino (-m) litrais. Visi Lt, kuriais virto šie gardumynai, atiteko muziejui.
O čia jauniausias mugiautojas, pusės metų “meškiukas“, be galo ramus miesto mamos Gretos pagalbininkas, ir beveik Kalėdų medis…
Čia kitokie medžiai. Ir kitokie maži meškiukai.
Ir dar viena kalėdinė eglutė. tik TADAM ir papuošta!
Sonatos iš “Mezgimo zonos“ kojinės dovanotos mugei ir skirtos dovanoms. Į jas galima ir dėti dovanas. Tik nežinau, kas tai turėtų būti, kad “pakuotė“ nenustelbtų turinio 😉
Taip ryte atrodė mugės gyventojai kol jiems buvo ruošiamas gyvenamasis plotas.
Paskui jie sulipo į muziejaus lentynas. Trumpam. Ilgam-visam šie žaislai galėtų čia atsidurti po kokio šimtmečio, atlaikę visą vaikų meilę…
Ivės “žirniukai“ dailiai susilygiavo, dar gvardija meškinų išlipo iš lagaminų.
Visi pasipuošė logotipais. Savais.
Net moliūgų-apelsinų uogienės. Pažiūrėkit, juodai stilingos!
M O L I Ū G I E N Ė – A P E L S I N I E N Ė arba
C U K I N I J I E N Ė – C I T R I N I E N Ė. Dar yra sandėliuke truputį, rašykit, prirodysim virėją…
Na, kai bandai įsitaisyti šalia OKIIKO, tai lyg savaime suprantama.
Gaila, kad nemoku teleportuoti kvapo! Nes “Balžeko bites“ reikia uostyti ir laižyti, ką čia kalbėt…
Čia irgi kvapo siųstuvas labai praverstų, nes stiklainiuose – pyragas “išsikepk pats“, bet tose dėželėse – TIE meduoliai… Mmmmm…
Stirtos grožio! Tiesą sakant, čia irgi eglutės iš… abėcėlės. Laimos Marijos abėcelių….
Laikas pralėkė akimirksniu, išbarstęs ratukus ir krumpliaračius.
Dar viena mugė praūžė ir nusėdo padebesių archyve (gyvai po šitais debesėliais tai sėdėjo zuikūnai…), vaizdai išdils, o Žaislų muziejus dar ilgai šveis per pusdienį keleriais metais pasenusias savo baltas grindis ir džiūgaus galėdamas pripildyti naujas lentynas žaislų kopijomis. Būtinai dar ne kartą užeikite patikrinti, kas ten naujo apsigyveno 😉
Ir jei dar kas nors spėjote nufotografuoti ko nėra čia arba čia, atsiųskite, ką?
Post Scriptum. Mugė išėjo į Žmones ir, prisipažinsiu, akimirką svarsčiau, gal įrašą pradėti nuo to? Taip garsiai: BA-BAM!! FANFARAMMM!! O! pažiūrėkit, kokio pop-populiarumo pasiekta! Nes gi dar ir filmavo…
Juk smagu. Be keleto tekste aptiktų žurnalistinių kliurkų (netikslios pavardės ar veiklos apibūdinimo, galinčio be reikalo sudominti vaistų kontrolės tarnybą…), viskas pateikta gražiai, todėl ir smagu. O ar tai svarbu! Gal ta mugė tokia KAŽKOKIA ir yra, kad vyksta be pirktos reklamos, vis dar bandydama išlaikyti kamerinį kvapą ir poskonį? Ir beveik naminį privatumą… Bet turbūt viskas keičiasi. Iš tiesų, keisis ir KOKONAS. Nes… srendu į mėnulį ;).
Foto: Šarūnės ir Kristinos.
Paskutinis įrašas apie mugę prieš mugę. Laikas išbyrėjo, o mano virtualiuose stalčiuose dar liko vaizdų apie grikinius ežius, vilnonius meškius, medinius paukščius, dar liko stirtos be galo dailiai įrištų knygelių odiniais ir lininiais viršeliais, iliustruotų papuošalų iš Galicijos, odinių aksesuarų, eglutės žaisliukų, lėlių ir paveikslėlių. Dar tiek daug… Jau nebespėjau, laiko tiek nebuvo, atsiprašau.
Gal geriau vieną kartą pamatyti visą šitą gražų šurmulį gyvai, negu skaitinėti KOKONĄ?
Apibendrinant: šiemet mugiautojų amžius nuo nė metų neturinčio bamblio iki kelių anūkų močiutės (tiesa, įtariu, kad grožiui ir jaunystei šis solidus statusas įtakos neturi ;)). O visokio gėėėrio ir įspūdingo grooožio “asortimentas“: nuo naujoviškų žaislų 0-6 mėn. kūdikiams:
….iki džiovintų saldžių moliūgų ir traškių obuoliukų (beje, tai tos pačios močiutės Gražinos fabrikėlio produkcija):
Man nuo šilto geltonumo net saldu darosi…
Gerai, gana jau tos grafomanijos, lekiu pakuoti savų saldėsių (minimalių iki nebegalėjimo) ir, kaip iš “Telebimbam“ dainos: “…rytoj skrisim, šiandien būūūnam, būnam čia ir dabar…“
O rytoj, gruodžio 8 d., šeštadienį būsim nuo 10 val. iki maždaug 16 val. Žaislų muziejuje, B.Radvilaitės g. 7 / Šiltadaržio g. 2, Senamiestyje:
Iki pasimatymo!
Niekam ne paslaptis – diiiievinu asmeniškumus. Man žvėriškai patinka švieži mamų versliukai-veikliukai, kurie prasideda nuo savų vaikų, sapnų, ilgai austų svajonių, konkrečių vardų ar tiesiog Gyvenimo pakišto iššūkio…
“Milksense“ drabužiai skirti… dviems. Mugėje jie buvo ir pernai. Kol kitur žmonės žiopsojo, spoksojo, plepsėjo ir niekur neskubėjo, milksense’sų Rima lakstė suplukusi ir nešiojo sukneles, palaidines į labai simpatišką kartoninę matavimosi kabiną, nes “Pieno jausmo“ pirkėjos labai greitos, jos labai žino, ko nori, ir labai greitai tai gauna. Nėra kada svarstyti – jei žindai kūdikį, tai specialiai tam sukurtų drabužių ir ieškai “Milksense“, o jeigu mažius čia pat paleido dūdas, apsisprendi kuo pasipuoši akimirksniu. Šiemet Rima turbūt pati išbando visus modelius, nes… nes yra proga! Ir nuo to jos bizniukas tik žavesnis. Tiesą sakant, tai ir yra didžiausia vertė – šitas šiltas jausmas ir laaaabai asmeninis dėmesys su laaaabai asmenine patirtimi. Tikrai pieno jausmas…
Įsisupkite.
Pasisukite su vėjeliu!
Pasistaipykite.
Ir kol namuose tylu, išgerkite arbatos.
Ech… Gera būt mama!*
* Tokiai idilei yra papildomų sąlygų 😉
*******
“Ivė – mergaitės vardas. Mano dukrytė Ieva man jau nuo mano svajonių paauglystėje yra Ivė, tiesiog vardas buvo paslėptas, kad būtų mūsų. O įgavo naują prasmę…“ – tikiuosi Kristina nesupyks už citatą iš laiško. Nes man graaažu! Ir vardas. Ir cukriniai taškėliai…
{pažiūrėkit priežiūros etiketę viduje, pažiūrėkit! antytė…eeee…}
Man tokios saldžios tos istorijos apie vaikų atsineštus vardus (ir apie mamų išsipildžiusius sapnus, nes mano svajonių Adelė, tai yra nusiutęs “adelius“…), taip net graudžiai miela, kai vaikai tampa mūzomis ir tada atrodo, kad tokia veikla, darbai turi palaiminimą iš Viršaus. Nemanot?
“Ive“ – dar tik pati pradžia. Dabar dar rikiuojami “žirneliai“, bet tylios ambicijos ir teisinga trauka kokybiškiems audiniams, išieškotoms konstrukcijoms ir siūlėms, atrinktoms ir suskaičiuotoms sagoms jau akivaizdi. O rodos, taip paprasta!
Jei dabar kas nors jau bamba (ar dūsauja) dėl spalvų, derinių, pinigų, turiu argumentą – KIEKVIENAM vyrui reikia PADORIŲ kelnių! Kad išlipęs iš smėlio dėžės, purvyno patvory, išsikratęs varles iš užančio galėtų pasipuošti ir PADORIAI atrodyti ir elgtis tetos jubiliejaus baliuje, teatre ar bažnyčioje. Ir čia be juokų, kaip gi kitaip išauginti VTIKRUS vyrus?
*****
Tai priešpaskutinis įrašas. Tuoj skaitykite epilogą ir ryt susitiksim gyvai (jei tik išgyvensiu aš ;)))
Ne, čia ne tik apie eglutes, lemputes, Kalėdinius vainikus.
Iš tiesų, sklaidydama kelių mugiautojų nuotraukas, vis nerasdavau bendro vardiklio ir aiškaus pavadinimo – KAS TAI, kokiu rankdarbiu įvardinti. O TAI turbūt tiesiog aistra viską puošti. Ir tas Laikas, kol yra dekoruojama, ir tas, kai koks nors patobulintas daiktas būna dėvimas ar dovanojamas yra… PAPUOŠTAS Laikas. Turbūt puoštas jis ir gražesne buitimi, Būtimi, ir geromis emocijomis (žarstant karoliukus ar sagas, dėliojant juosteles ir nėrinius klijuojant, siuvinėjant, karpant, pakuojant). Man kažkodėl pasirodė, kad tokia čia mano pačios sugalvota Papuošto, Neskubaus, Sentimentalaus Laiko “filosofija“ tinka net kelioms, nesvarbu, ką gaminančioms.
Pavyzdžiui Patricijai iš “Patriflora“ , nes tikrai puošia beveik viską aplink. Advento vainikais (žr. pirmą pav.) duris, karoliukais ir kaspinais pirštines:
Spalvomis papuošia paprastą piniginę:
…šiluma – akinių dėklą,
…net plaukų gumytes ar segtukus ir tuos apdovanoja dėmesiu.
O šie katinai, manau, tiktų nudžiuginti eglutę. Tikrai originalu.
*******
Indrė savo dirbtuvėlėje irgi nuolat ką nors dabina, kaip pati sako:“Yra PRIVALOMA kurti. Viską iš eilės“… Indrė draugauja (cituoju) su adatom ir nėriniais, medžiagėlėmis, sagėmis, sagutėmis, ponaičiu popieriumi – bet kuo, kas gražu. Ir viskas toj jos dirbtuvėlėj žydi…
Spalvomis sprogsta:
Meilumu “užmuša“ 😉
O mugėje turės stebuklų! Tsssss…. Snieginių stebuklų 😉
********
Hm… Jei Rosanos lėlės neskirtos žaisti, o sutvertos džiuginti ir…. puošti namus, tai ir ji yra dekoratorė? Gražus žodis. Puošnus… Kaip tie auksiniai bateliai.
Taškeliai, varpeliai, avelės… Prisipažinsiu, man toks pastoralinis rokokas jau savaime yra Kalėdos, nes jis kitokiu metu mano pasaulio ir neužkabina, nepasilabina. Visa, kas PAPUOŠTA man yra šventė, kiek primenanti žavius pradinės mokyklos naujamečius karnavalus, kai tik kartą per metus gauni progą naktį pasikamuoti su bigudukais, o paskui visą dieną džiaugtis (ne)nuosavom garbanom, (ne) realia ilga, romantiška suknia ir kokios nors karalaitės vardu… Jooo… ir tas laikas irgi būdavo PAPUOŠTAS 😉
Žadėjau, kad ne tik apie eglutes, bet nunešė mane kažin kur tie nėriniai ir vis tik buvo apie nostalgiškas, sentimentalias švenčių nuojautas…
******J
Jau taip ir matau, kaip tokių grožybių kūrėjos poryt papuošia muziejų vien buvimu, juk svarbi kiekviena smulkmena, kiekviena žavi smulkmena…
Prisimenate, pernai “Menų spaustuvėje“ vyko spektaklis vaikams? Jau tuomet girdėjau (ir pati mačiau), kaip džiūgavo… mamos. Nagi, priduodi vaikus su tėveliu į teatrą ir gali naršyti mugėje ramiai skersai išilgai be to labai pažįstamo: “pava’gau“, “sysiu noliu“, “kada eisim namo?“, “nooooriu keksiuuuuko!!!! ne to, kiiito!! ir drambliuuko, ir šuniuuuuko!!!“. Šiemet, deja, tokių patogių pramogų muziejuje nebus (dėl erdvės stokos), beeeet… ta pati “Menų spaustuvė“ (muziejaus kaimynė Šiltadražių g-vėje, vos kita broma, kiti vartai) kviečia į šokio spektaklį apie vorą. Taip, vorą – KAMPAVORĮ, spėju, mielą ir mandagų šokantį padarą. Veiksmas skirtas 2-5 m. vaikams, vyks Kišeninėje salėje, jaukiai ir šiltai. 15 val. Šokėjai paprastai paskui dar pabendrauja, pastraksi su vaikais, jei yra kam noro straksėti, ir visi būna laimingi prasmingai praleidę šventadienio popietę.
Taigi, KAMPAVORIS ir šokio teatras “Dansema“ laukia pipirų, norinčių sužinoti viską apie vorus ir jų kampus.
O mes laukiame mugėje, visus įmanomus kampus užgrūdę nebeįmanomu kiekiu nerealaus grožio…
Laikas ja nebe spaudžia, jis jau kulnus trina… Todėl padarom taip gudriai: kam tas tekstas bla labla bla du du zzzzz…orisdgfuchxflskdjfhcsbdrxjzolkjhwqerty uiop,mnbvcredfvrdfcujnthgp;l,msnefdjg sch;lxnevlgcXdc vgbtxnk…
….jei yra vaizdų. Ir, va, tokių vaizdų:
Vaizdų su teleportacinėm galiom…
Su žydinčiais grikiais:
…ir anyžinias lafantais:
Uuuuuuuuuuuuuu! Noooriu į vasarą, ne, geriau į pavasarį, noriu į kaimą, užkniso kompas, noriu dirvonus paknisti!
Aš nežinau ar “Gamtos galia“ tokius nukvakusius norus įvykdyti gali, bet jie bus mugėje vėl ir tos spalvingos, kvapnios arbatos iš miesčionims pirmą kartą girdimų žolelių turėtų padaryti kokių stebuklų. Nes jau vien atrodo stebuklingai…
Hm… o gal net sausas jas galima vartoti? Na, tas gervuoges ir avietes ana ten, kampe?
Šiųmetė naujiena patiks tiems, kurie pritrūko fantazijos, kaip Kalėdoms paruošti aviną ar šerną – reikia tuos gyvulius gausiai apiberti labai natūraliais žolelių mišiniais ir grūsti į pečių. Viskas. Galima prieskonius tiesiog dovanoti. Be avinų…
*****
Bet žinot ką? Ogi mugėj šiemet bus ir daugiau žolinių burtų. Visiškas neformatas,mano manymu, yra Rasoklės sirupėliai. Neragavau, dar nieko niekas neišrašė, receptų ir anotacijų skaityti irgi neteko, bet neabejoju, kad su Išmanymu ir Sąžine surinktos švarios žolės, cukrus, saulės ir žmogaus širdies energija tikrai gydo. Na, arba bent yra taip pat skanu, kaip pertusinas su plombyru vaikystėje ;). Be sirupėlių, yra fitolių (ištraukų), aliejų ir, svarbiausia, Rasos noro su jumis pakalbėti ir papasakoti apie visa tai. Va, tai:
Ir tai:
Ir dar tai:
Nors apie pošventinius vargus tai, ką čia kalbėt? Daug valgius, reikia arbatas gerti. Daug gėrus… Turbūt rimtai pagalvoti…
Na? O ko norit jūs?
Pernai įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra persikėlė į kitas patalpas tuose pačiuose Giedraičiuose, bet mūsų vasara kažkaip prabėgo taip ir neužsukusi prie Kiemento ežero. Laikas, atkaklus darbas ir informacijos priemonių galia padaro savo ir dabar kaimiečių nė kvapo tuose steriliuose buteliukuose. Prabangus minimalizmas. Išgrynintas vaizdas ir skonis. Iki nukritimo kokybiški produktai, iš kurių gaminamos šios pagundos, absoliučios pagundos…
Pasididinkite nuotrauką ir išsinagrinėkite stropiai.
Tada nusišluostykit seiles ir sužinokite apie viską nuosekliai:
Garsusis “BEATOS VIRTUVĖS”
Chocolate Naive, Beatos Nicholson ir TV3 Išsipildymo akcijos bendras gamybinis-kūrybinis-labdarinis susivienijimas. Rūšinio 100% šokolado drožlės, skirtos karštajam šokoladui, šokoladiniams triufeliams ar šokolado sausainiams ruošti. Indelio turinio užtenka 8 rajūnams. Dar rasit čili pipirus, cinamonus, gvazdikėlius. Nenusikąskite liežuvio!
KAKAVOS PUPELĖS IŠ PERU
Šviežios kakavos pupelės džiuto maišuose jūrų keliais pasiekia Lietuvą iš Peru. “Naive“ atidžiai atrenka ir paskrudina pupeles, po to jas švariai supakuoja. Ar kada ragavote kakavos pupelę? Ją galima valgyti kaip riešutą, naudoti desertams, pyragams, sausainiams, meduoliams…
KONJAKE (!!) MIRKYTOS FIGOS, IŠSIMAUDYTOS NAIVAME ŠOKOLADE
Lietuvė, Siera Nevadoje ekologiškai auginanti figas, tiekia džiovintus vaisius tiesiai iš savo sodo! “ Naive“ tris paras mirko figas konjake (ohooo! laikykitės, negriūkit!), o vėliau padengia jas Naive šokolado plutele. Figos viduje – migdolinis siurprizas. Pikantiška ir nepamirštama. Atsiranda priklausomybė! 2012 m. rugsėjo derlius.
KARAMELIZUOTI MIGDOLAI su NAIVIU ŠOKOLADU
Saldieji migdolai iš Graikijos ūkių, lupami rankomis, o vėliau karamelizuojami. Karamelizuoti migdolai padengiami Naive šokoladu, o po to voliojami kakavoje ir cukraus pudroje. Visiškai pižoniškas, l.gardus užkandis, tikram pižonui labai sunku migdolams atsispirti, todėl paprastai net nebando.
MIGDOLAI
Balti ir saldūs branduoliai, sąžiningai auginami ir rūšiuojami ūkininkų kooperatyve, krizės purtomoje Graikijoje. Įspūdingas migdolų branduolių dydis parodo kad dirvožemis, saulė ir ūkininkų meistriškumas veikia išvien. 2012 m. rugsėjo derlius.
LAZDYNO RIEŠUTAI
Aliejingi lazdynų riešutai taip pat auginami ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. Sąžiningas auginimo būdas užtikrina riešutų švarumą ir ekologiškumą. Būdami maistingi, šie riešutai puikiai numalšins alkį. Jie taip pat gardžiai paskanins patiekalus ar desertus! 2012 m. spalio derlius.
PISTACIJOS
Žalia arba purpurinė – štai tokia turi būti pistacijų riešutų spalva. Saldžios, nesudegintos, sveikos pistacijos, kurių skonis neužgožtas pigia akmens druska. Pistacijos auginamos ir renkamos ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. 2012 m. rugsėjo derlius. Chocolate Naive komandai istorijos (ar istorija?) – svarbus dalykas (arba svarbi sritis).. Žydų kilmės amerikietis, turintis biodinaminį ūkį Kosta Rikoje, mūsų gaminiams augina cinamoną, juoduosius pipirus ir… vanilę. Ar žinote, kad vanilė gaminama iš orchidėjų anksčių? Ar žinojote, kad vanilės ankščių verslas pagal pavojingumą yra prilygintas pogrindinei ginklų prekybai? Kaip ten bebūtų, tai yra vienas aromatingiausių augalų pasaulyje: egzotinis, užburiantis ir valdantis žmonių likimus.
JŪROS DRUSKA „IL SALE DI PAPI“ – Popiežiaus druska
Turbūt daug kam bus netikėta, kad nedidelis Italijos miestelis Červas (ital. Cervo)yra vienos geriausių pasaulyje druskų gimtinė. Jau 2000 metų šis miestelis yra žinomas savo druska, netgi miestelio pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „acervus“, t.y. baltasis auksas.
Ši Adrijos jūros pakrantėje išgaunama druska yra vadinama „Il sale di Papi“ – „Popiežiaus druska“, nes yra tiekiama popiežiui, jo patiekalams sūdyti.
Italijos kulinarinis paveldas.
MEDUS SU KAKAVOS PUPELĖMIS
Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, žalojančių bites. Gydyti bites tik ekologiškomis gydymo priemonėmis. Nežudyti bičių motinėlių. Sukti medų atsižvelgiant į mėnulio padėtį danguje. Ar kada ragavote šiais biodinaminiais principais prižiūrimo bityno medaus?
Mindaugas – ypatingas bitininkas, kuris laisvu nuo darbo Molėtų astronomijos observatorijoje laiku augina bites. Jo aviliai stovi pamiškėje, todėl medus visada sodrus, tamsus ir gilaus skonio.
Chocolate Naive tiki Mindaugu ir jo bitininkystės principais, todėl Mindaugą pakvietė prisijungti prie “išskirtinių augintojų–gamintojų klubo“. Jo medus yra gardinamas traškiomis kakavos pupelėmis – negirdėtas, neregėtas derinys!
*****
Ir čia dar ne viskas, ką turi “Naive“. Gal ir gerai, kad ne viskas, nes vien nuo žiūrėjimo galima susirgti diabetu ;). O šeštadienį tai bus balius smaližiams. Vilkitės smokingą ir skubėkite į mugę!
Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?
Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:
Dabar praktiški reikalai. Šalikai:
Kepurės ir riešinės:
Pirštinės:
Rankinės:
Ir papuošalai:
Vabalai 😉
Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:
“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“
… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.
******
Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:
Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…
*******
O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).
Beveik juvelyrika:
Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…
Tapybiškos kojinės:
Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…
Romantika. Apie pavasarį…
Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:
Žalias optimizmas:
Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.
Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…
Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.
*****
Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉
Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.
Tik 3 vnt., nežiopsokit!
Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….
Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉
Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!
*****
Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:
Dar pažadėjo aprengti vaikus.
Nuo galvos iki kojų:
Kieminėtojai nesušals, ką manot?
******
Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉
Pirmiausia, savi raiteliai:
Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“
*****
Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!
kokonas.wordpress.com 