You are currently browsing the tag archive for the ‘marmozel’ tag.

Kaip ir kasmet mugėje bus galima įsigyti įvairių natūralių produktų, nuo muilų iki žolelių arbatų. Natūralus produktas, nesvarbu, ar tai būtų rankų darbo muilas, ar žolelių arbata, visada yra puiki dovana patiems artimiausiems.

Gamtos galia kuria arbatas-meno kūrinius. Kiekviena dėžutė sudėliota kaip paveikslas, man turbūt būtų gaila tokį grožį ardyti arbatai. Ir be reikalo, nes arbata iš gėlių žiedų turėtų būti nuostabaus skonio.

Gamtos-galia1 Gamtos-galia2

Jei nusibodo arba tiesiog nemėgstate sintetinių namų kvapiklių, Kvapai namams tikrai turi ką pasiūlyti. Kvepiantys ąžuolo kubeliai ir maišeliai tikrai pakeis namuose esančiu purškiklius.

kvapai-namams1

Marmozel šiais metais į mugę atveš ne tik kremų, puoselėjančių grožį, bet ir natūralių kvepalų.

marmozel marmozel1

Gamtos Pilnatvė mugėje pasiūlys dovanas tiems, kas mėgsta savo kūną palepinti natūraliais aliejais, pasilepinti kokybišku muilu. Gal turite draugę, kuriai geriausia dovana – ypatingas aliejus kūnui?

gamtos-pilnatve1

gamtos-pilnatve

 

Nalšios arbata yra ypatinga. Ar gali būti kitaip, jei ji ruošiama pagal senovinį receptą ir brandinamą beveik penkis mėnesius.

nalšios-arbata

Žali burtai pribūrė įvairiaspalvių natūralių muilų. Nežinau, ar muilą reiktų rinkitis pagal kvapą, ar pagal grožį.

zali-burtai

Rasoklė mugėje turės vasara ir pievų gėlėmis kvepiančių natūralių aliejų, hidroliatų, sirupų ir esencijų. Tiesiog vasaros skoniai mažame buteliuke.

rasokle1

Sako, kad geriausios dovanos – valgomos. Beveik tokie, valgomi, yra Wilkės muilai. Žinoma, aš perdedu, valgyti muilo nereikia, bet praustis juo vienas malonumas ir didžiulė nauda.

Wilks_dut Wilks_Kald_rinkinys

Su Kokonu galima draugauti Facebook

Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.

Ryt dvi paskutinės dalys, kuriose pasakojame apie Kokono mugės dalyvius. Šeštadienį pasiliksime pasiruošimui.

Sunku kai ką iš mugės dalyvių kitaip ir įvardinti. Tai žmonės matantys tai, ko daugelis tikrų miestiečių matyti negali arba belėkdami nebesugeba: ryto rasą, vakaro rūkus, prasikalantį daigą, žydinčias pievas, bręstančius javus, šalnos pakąstą sodą, skambantį gruodą – tą paprastą žemės poeziją ir atviro dangaus prozą. O gal atvirkščiai…  Man ir pačiai iš aukštos palėpės miesto vidury ne kažin kas matosi, tai belieka tik džiaugtis, kad šį bei tą bent įsigyti ir suvartoti galima iš viso šito gamtos lobio. Ir dovanoti brangiems žmonėms, žinoma.

Gamtos galia tikrai galinga! Na, kur dabar rastumėte bijūnų?!

10334241_10152289561723649_7031505291195785885_n

Vualia! Čia —>

gamtos-galia3

O čia – gaurometis – turbūt pati “madingiausia” šio sezono žolė. Kodėl? Paklauskite patys Zitos arba Sigos, tikrai tokias paslaptis išduos.

10313135_10152334001828649_2924430726945988825_n

O kai jau išduos, tada nebebus abejonių, ką dovanoti artimiesiems per šventes:

gamtos-galia2

Taigi… Puikią nuotaiką ir savijautą iš gamtos.

gamtos-galia4

******

Gyvas aliejus – Ievos, Tomo ir mažojo Teodoro misija ir tikras gyvenimas, nes jauna šeima pati sėja, pati kulia, pati aliejų spaudžai, parduoda jį gryną arba gamina dar visokio gėrio.

gyvas-aliejus3

Taip renkamas derlius:

1375808_590839034296310_1028108652_n

Taip pakuojamos Kalėdos:

1398097_607107242669489_1835415474_o

Taip rūpinamasi mažaisiais:

10845656_780748905305321_1171745129054479683_o

O taip buriama iš gamtos turtų…

10431182_753838647996347_6567985033760286391_o

Linkiu, kad tie burtai suveiktų!

*****

Rasoklė ir šiemet jau spėjo “išsunkti” eglutes. Buteliuke uždaryta tiesiog gryna Kalėdų esencija. Pernai mugėje ta kalėdinė dvasia aromato pavidalu tiesiog išgaravo per porą valandų, nepražiopsokite šiemet!

rasokle

Čia Rasos mažoji pagalbininkė, savanorė, tikrai niekas vaikų neišnaudoja (;.

rasokle1

Taip, čia dilgėlės. Apie žiemos kosulius ir dovanas sveikatai kai kas galvoja ankstyvą pavasarį. Kaip gera, kad galvoja!

rasokle2

rasokle3

******

 Balžeko bitės ir jų ketvirtoji karta auga (:

balzeko-bites

Savais vaško žaisliukais puošia eglutę —>

balzeko-bites1

Pakuoja dovanas kitiems —->

balzeko-bites2

Rūpinasi sielos ir kūno gerove —>

balzeko-bites4

Ir prižiūri bites taip, kaip jau kartų kartos prieš tai…

balzeko-bites5

Pasisemkite ramybės iš jų!

*****

Nalšios arbata šiemet taip puikiai susipakavo, kad negaliu pažinti.

10473209_907995692553671_5242315580322548094_n

rožine juoda 1517384_907998662553374_2761732153382592905_n

Taip steriliai, lyg laboratorijoje.

10256740_893684783984762_8524072002639585980_o

Paslaptinga. Kas ta žalia arbata, kas ta gegužinė?? Kaip sulaukti sekmadienio ir spėti viską mugėje išlausinėti?

******

Wilkes muilas irgi kvepia Kalėdomis. Jokios sintetikos! Levandos, medetkos…

_MG_1648

…šokoladas, mėtos…

wilkes-muilas

…čiobrelių arbata,…

wilkes-muilas5
Truputis magijos ir…

IMG_1729_1
wilkes-muilas1

…vasaros prisiminimų.

_MG_8445

wilkes-muilas3
Vilkė (Elvyra) į mugę be savo kūrinių dar atsiveš ir Vileikiškių kaimo bendruomenės moteris. Tai jos gerų darbų arimai – išmokyti ir įkvėpti pasitikėjimo, įgudžių, o kartais tiesiog vilties neturinčias provincijos moteris to, ką geba pati, paskatinti burtis, veikti, kurti. Elvyros globotinės turės savo stendą, o mes tyliai prisižadame jas pagloboti per mugę, kad namo parsivežtų gerų emocijų ir planų ateičiai. Va, kaip plinta gerų darbų virusas.

*****

“Marmozel” ištikima nuo pirmosios mugės. Labai pasigesčiau Vilmos, jei būtų kitaip, juk smagu matyti, kaip kasmet auga gerbėjų būrys, o ant staliuko nutūpia vis kita aromatinga naujiena, išieškota, išbandyta, išmylėta, tokia marmozeliška, kad ir kalbėti daug nebeverta:

https://i2.wp.com/www.marmozel.lt/wp-content/uploads/gaiviklis_apelsino_cinamono.jpg

Saldieji apelsinai ir cinamonai – net nebūtina kepti meduolius ar džiovinti cukatus, kad užuostum šventes.

Arba visas rinkinys plaukams, net simpatiškos medinės šukos – paprasta, miela, universalu.

https://i2.wp.com/www.marmozel.lt/wp-content/uploads/plaukams_rinkinys4.jpg

Marmozelė tik primena apie veido priežiūrą žiemą ir laukia Jūsų jau poryt!
*****

“Muilinė” irgi dalyvauja ir šiemet. Kvepia apelsinais-mandarinais-rozmarinais:

10418229_485627858233884_3536334244976139875_n

Ir juoduoju šokoladu su migdolais (kaip be jų per šventes?)

10329174_485627828233887_3322097898168484380_n

Iiiirrrr… marcipanais su ruduoju cukrumu! Vaje, vėl seilę tįsta…

10383683_572722119524457_8307666306725441626_n

******

O jeigu jau apie riešutus, tai mugės naujiena – riešutų sviestas. Taip, taip, valgomas ir dar kaip! Jį gamina pora gražiais vardais, o savo gardžią erdvę pavadino dar gražiau – “Laukinis čiobrelis”. “Laukinio čiobrelio vardas – tai duoklė gamtai,  miškui ir draugams, su kuriais tiek laiko praleista gryname ore, ieškant to, kas tikra.” – rašo šio sviesto gamintojai.

variety

O štai čia apie gamybą: “Mūsų riešutų sviestas pagaminti remiantis sveiku protu. Supratimu, kad mažos gamybos apimtys lemia geresnę kokybę. Užtikrintumu, kad natūralių ingredientų pasirinkimas lemia geresnį skonį. Ir tikėjimu, kad bet kuris gamintojas turi būti dėmesingas savo pirkėjams, darbuotojams ir bendruomenei.” Nesinori nė žodžio išbraukti, neturiu ir ką bepridėti. Aš ragausiu. O paskui į dovanų maišą čiupsiu, žinau, kam patiks (;

Ilgiausiai kybantis juodraštis…  Bet negendantys čia gėriai : D. Kita vertus, žinau, kad hidrolatus ruošia ir dabar, jei tik yra iš ko (eglučių, pvz.,..), tai šviežumas visur svarbu.

Jonas iš ForWellness viskuo pasirūpino laiku, nes iš kur gi dabar gauti žydinčių liepų? Man liepos — vaikystė+vasara+laimė — viskas viename ir tokiame gerume, kad ketinu pasinaudoti tarnybine padėtimi ir paprašyti Jono kur nors po prekystaliu paslėpti man butėlaitį šito gėrio. Tssss….

02_liepukai

Levandos mane iš karto nuneša į Kroatijos Hvar salą — ten pirmą kartą jas pamačiau, o pamačius net akyse fioletava pasidarė, to stipraus aromato nenupūtė nei jūros vėjas, nei žuvies pardavėjas. Tiesą sakant, išlipusi iš kelto ne iškart supratau, iš kur tas “vaistinės” kvapas. Visiška vėpla…  Dabar levandos visokiais pavidalais apgyvendintos visuose namų kampuose. Jei ir jūsų meilės istorija panaši, mugėje gaudykit Joną, jis papasakos, kur augo šios levandos.

01_levanda

Čia saulės bučkis pajuodusio dangaus realybėje: gretimo darželio medetkos…

03_medetkos

04_medetka

…ir lietuviški šlamučiai.

05_slamutis

Jonai, o čia kas žydi? Mėtos? Vasara buvo taaaaip seniai, kad jau nebepažįstu.

   05_meta

Būtinai ilgėliau sustokite prie žolininkų, muilininkų, aliejininkų! Na… Nepralėkite vėju ir pro visus kitus, bet šie YPAČ mėgsta pakalbėti ir TIKRAI turi ką pasakyti, naudokitės proga, retai kur galima už skvernų nučiupti ir pakamantinėti gamintojus, augintojus.

Rasoklė pernai debiutavo, o šiemet štai kiek pripakavo:

rasokle_01

Tiesiog kalėdinis altorius!! Taip ir traukia užgiedoti. Gal net visi Trys Karaliai čia dovanų rastų 😉

rasokle_02

Čia — kalėdiniai rinkiniai: plaukų grožiui (dilgėlių ir beržų lapelių aliejinės ištraukos), visai šeimai (jonažolių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas), vyrams po skutimosi (kraujažolių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas) ir brandžiai odai (šlamučių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas). 

rasokle_04

O čia pernykštis mano atradimas — sirupėliai. Ideali dovana vaikystės draugui, su kuriuo kadaise kartu laižėte pertusiną be gydytojo recepto, vaistininko patarimo ir be jokios įtikinamos priežasties.

rasokle_03

Na štai,  dovanomis visai giminei pasirūpinta…

*******

Marmozel‘ė Vilma — viena iš tų mugiautojų, apie kurias rašant iš karto į galvą lenda mintis — “…o prieš penkerius metus”. Iš tiesų, ištikimybė — ta pati tyliausia vertybė mano sąrašėlyje — užima per svarbią vietą, kad nepradėčiau ašaroti ir dėkoti. Ištikimybė savai idėjai, savo mūzai — Marmozel’ės vizitinė kortelė. Šiemet www.marmozel.lt keičia “sukneles”, bet ne viziją.

automobiliui_namams_rinkinys

Naujovės ir eksperimentai, tobulinimai ir vėl bandymai. Ir, vualia!

plaukams_rinkinys

Dar pora metų praktikos ir eksperimentai virsta klasika.

roziu_linija_rinkinys

Och, vis dėlto koookios gražios tos gėlėtos marmozelės suknelės!

vaskiniai_kvepalai_rinkinys

Kosmetinio stalelio gyventojų daugėja…

veidui_rinkinys

…ir randa savo šeimininką, kas jis bebūtų.

vyrui_rinkinys

Nes dabar tai — nedidelis, bet jau žinomas ir turtingas įvairove prekės ženklas.

bendrinis_rinkinys

O prieš penkerius metus 1-ojoje mugėje Vilma turėjo steriliai gražų violetinį kampelį, dėžutę ir SIAUBINGAI per mažai lūpų balzamo — raudančių, kad nebegavo, buvo jau po pusvalandžio nuo mugės pradžios…

*******

muilinuke

Šitaip vadinasi Ingos namai. Ji rašo, kad čia verda muilas ir tikras gyvenimas. Dar muilinėje gyvena Ugnius, save nekukliai “įdarbinęs” komercijos direktoriumi. Dar šuniukai Bachas ir Sausainis, mamos, tėčiai, sesės, broliai, draugai… Žodžiu, ten linksma, o čia bus labai naudinga susipažinti ir išbandyti visokias Muilinės daržo…

IMG_1169

…ir sodo gėrybes:

IMG_1443

Bus proga išsirinkti savą derinį ir…

IMG_1154

…gyvenimo prieskonius.

IMG_2329 (2)

******

Na, ar jau pasirūpinote DIDELIAIS Kalėdų Senio maišais? 😉

Įvadas. Hm, gal aš apsidrausiu ir parašysiu tiesiai šviesiai – šio įrašo autorė yra Gustė. Ir darželis “Aukštyn kojom” yra… ne mano :), jis Gustės ir jos bičiulės (nors gauti seniai matytų pažįstamų sveikinimų pradėjus naują veiklą, visai smagu, chi, chi…). Tiesiog KOKONE retsykiais rašinėjam mes kelios, o skaitytojams “persijungti” nuo vienos temos į kitą, pastebėti mažomis raidėmis pažymėtą autorės vardą straipsniuko viršuje būna keblu. Aš ir toliau triūbinsiu apie mugę ir jos gėrius, bet smagu jau ir šį tą kitokio čia rasti, a’ne? Temos, galų gale, tik iš pirmo žvilgsnio tolimos. Iš tikrųjų, Vilmą iš “Marmozel” pažįsta nuolatiniai mugės lankytojai, o ir šiemet ji bus. Ir kuo nors nudžiugins, o perskaitę šį įrašą, garantuoju, turėsit jai ir klausimų apie savo… nosis. Taigi, skaitykit, švieskitės ir švieskit!

        Gintė

Kalėdų laukimo malonumą pirmiausia pajunta mano nosis, nes kalėdinių kepinių sezoną pradedu gerokai anksčiau už namų puošimą ir dovanų pakavimą. Galbūt todėl Kalėdos man labiausiai asocijuojasi su imbiero, cinamono, vanilės, gvazdikėlių, apelsino žievelės, kardamono kvapais, o visi vaizdiniai, taip pat ir eglutės, sukelia kur kas mažiau emocijų.

Dažnai nutinka, kad šį prieššventinį periodą užpuola sloga, kuri atima pusę pasiruošimo malonumo – skonį jaučiu, bet neužuodžiu. Uoslė labai svarbi ne tik mums, suaugusiems, bet ir vaikams. Jie uosdami mokosi ir susipažįsta su pasauliu. Pastebėjot, kad vaikai dažnai pirma pauosto, o tik paskui valgo? Žinojot, kad kai vaikui “neveikia” nosis, tai ne tik trukdo suvokti tikrovės jausmą, bet netgi gali įtakoti vaizduotės trūkumą?!

Taigi, visai neatsitiktinai praėjusią savaitę “Aukštyn kojom” vaikai mankštino… uoslę! Užsiėmimui dirigavo sveikos kosmetikos ir aromatų kūrėja marmozel’ė Vilma, talkino ir fotografavo neurobiologė Rugilė.

Mūsų tikslas buvo žaidimo forma suaktyvinti šį svarbų pojūtį ir lavinti fantaziją. Todėl parinkome 3 užduotis: pažintinis uodimas, spėjamasis uodimas, kvapo pažinimas liečiant ir kūrybiškai naudojant kvepiantį objektą.

Pažintinis uodimas. Vaikai apžiūrinėjo, uostė, ragavo tai, kas valgoma: apelsinus, mandarinus, svarainius ir  svarainių sirupą, vanilę ir vaniliną, eglės šakelę, bičių vašką. Viską parinkome sąmoningai. Rūpėjo sužinoti, ar vaikai skiria apelsino kvapą nuo mandarino, tikrą vanilę, nuo kepinius, ledus ir sūrelius kvėpinančio vanilino (sintetinto kvapiklio). Kalėdų dvasiai bundant uodėme eglutę. Norėjosi pažindinti vaikus ir su lietuviškomis aromatingomis gėrybėmis – parinkome svarainius ir bičių vašką. Tyrinėjome susėdę ratu, su padūkimo minutėmis ir po jų sugrįžusiu noru pažinti. Kvapų pažinimui naudojome ir vaizdus. Kiekvieną “kvapą” rodėme gyvai ir paveikslėlyje: kaip auga mandarinai, apelsinai, kaip atrodo vanilės lazdelės ir vanilino pakelis, kaip susiglaudę ant šakelės auga svarainiai, eglutės miške, kaip bitės lipdo korius.

Spėjamasis uodimas. Davėme vaikams uosti tik pakvėpintą juostelę (apelsino ir mandarino žievelės sultimis, svarainių sirupu, vanilės ir vanilino milteliais) ir prašėme parodyti, kuris tai paveikslėlis. Įdomumui ir veiksmui vaikai įdėdavo kaštoną ar kokį konkorėžį į dežutę su kvapą atitinkančiu paveikslėliu.

Kvapo pažinimas liečiant ir kūrybiškai naudojant kvepiantį objektą. Lipdėme iš bičių vaško plokštelių. Nauja medžiaga stebuklingai paveikė emocijas, kūrybinį mąstymą, susitelkimą. Bičių vaško plokštelės, jų faktūra tapo kūrybiniu iššūkiu ne tik vaikams, bet ir auklėtojoms. Visi stengėmės perprasti, kaip lipdyti iš plokščios plokštelės – ar ją minkyti lyg plastiliną, ar dėlioti karpinius, gal lankstyti origami? Mergaitės iš karto ėmėsi veiksmo – lankstė vėduoklę, voką, suko rožes; berniukai ilgai mąstė, o prasiveržus idėjoms – vienas susuko kaulą šuneliui, kitas suminkė automobilį, vėliau atsinešė net grąžtus, pjūklus ir plaktukus… Bičių vaškas kvepėjo saldžiu, bičių meilės kupinu kvapu, o laikas jame tirpo…

Ką pastebėjome mes, ir į ką dėmesį atkreipė Vilma su Rugile:

  • 3 – 4 metų vaikai imliai uodė ir ragavo, visgi spėjimo užduotis jiems buvo kebloka. Kartais jie iš tiesų sakė, ką užuodžia, o kartais tiesiog sakė kitką, nei kaimynas, ar tą pavadinimą, kurį prisiminė. Jei turite 6 – 7  metų vaikus, spėjimo užduotyje juos būtų galima „prakalbinti“ tikslingiau. Augdami vaikai ima teikti daugiau reikšmės uosliniams stimulams, ir tai susiję su kalbos bei kitų pažintinių gebėjimų vystymusi. Gerėjant šiems gebėjimams vaikai kaupia patirtį ir apie kvapus. Mažesnius verta pažindinti, mokyti ne tik regėti, girdėti, liesti ir valgyti, bet ir užuosti, o egzaminuoti galėsite vėliau;
  • pertraukėlių metu berniukai bėgdavo užsiimti savo reikalais – traukė žaidimus, knygas, o mergaitės ratu apsėsdavo Vilmą ir toliau apžiūrinėdavo padėklą su kvapniom gėrybėm. Tiesa, vienas berniukas atrado vanilino dubenėlį ir vis atbėgdavo jo skanauti. Lipdymo dalyje, į pabaigą, liko sėdėti vien berniukai! Mergaitės išėjo gyventi darželio gyvenimo, o berniukai konstravo toliau. Tokie paprasti pastebėjimai patvirtino, kad moterims ir vyrams rūpi skirtingi dalykai, aktyviau veikia skirtingos juslės. Mergaitės ilgai išbuvo pažintinėje uodimo ir spėjimo dalyje, vėliau netgi ėmė uostyti kitus daiktus (kaštonus, konkorėžius), o berniukai pasireiškė konkretesniuose darbuose;
  • visi vienodai aktyviai dalyvavo užbaigiamoje vanilinio sūrelio valgymo dalyje. Vanilinas išties galingas mokslo kūrinys 🙂

“Aukštyn kojom” uoslės mankštoje dalyvavo 3 – 4 m. vaikai. Pagrandukų (1 m.) ir Jaunėlių (2 m.) klasėse, kuriose vaikai susikoncentruoti į veiklą geba trumpiau ir naujas žmogus dažnai būna ne tiek įdomus, kiek baugina, vaikai mankštinsis su auklėtojomis pagal Vilmos patarimus. Tiems, kas norėtų kvapų žaidimus su savo vaikais pažaisti namuose, Vilma pataria:

  • išmokite ir išmokykite savo vaikus (jei jau pamiršo šį instinktą) pirma pauostyti maistą ir tik vėliau ragauti. Iš kvapo gauname daugiausia informacijos, ar maistas sveikas, nesugedęs, ar skanus. Pastebėsite įdomų dalyką – būtent natūralus ir gyvas maistas (vaisiai, daržovės, pienas) gardžiai kvepia, o dirbtinai užaugintas ir apdorotas (kuris miestiečio juslėms dažnai skanesnis) – ne. Toks uoslės lavinimo pratimas padeda pamėgti kūnui sveikus ir organiškus produktus ir atsisakyti nesveikų;
  • augalai pakvimpa patrynus jų lapelį ar žievę. Ypač vasarą pastebėsite, kokia lauko žolių / augalų kvapų įvairovė mus supa;
  • uosti pavyksta geriau ir įdomiau užmerktomis akimis, galite žaisti spėjimo žaidimus;
  • natūraliais eteriniais aliejais (itin švelniai) pakvėpinkite vaiko mylimą žaisliuką, rūbus – priklausomai nuo augalo, tai pagerins miegą, suteiks saugumo, džiaugsmo, mažins irzlumą, saugos nuo peršalimo. Vieni tinkamiausių ir saugiausių: levandų, ramunėlių, mandarinų eteriniai aliejai;
  • apetitui sužadinti patalpoje pagarinkite bergamotės, apelsino, mandarino. Citrinos gerina susitelkimą, koncentraciją, levandos ir ramunėlės ramina, pušų kvapas atpalaiduoja ir stiprina;
  • improvizuokite, pvz. galite vienu lašu pakvėpinti molį ar plastiliną ir taip pagerinti vaiko koncentraciją, norą pabaigti pradėtą užduotį;
  • svarbiausia –  vaiko nespauskite. Uodimas turi būti malonus, kvapas būtinai turi patikti. Kai jums uodimas taps natūraliu, savo pavyzdžiu sudominsite uosti ir vaikus;
  • tiesiog prisiminkite, kad turite nosį: kai įeinate į patalpą, sutinkate žmogų, renkatės maistą, kai lyja, kai atsiduriate gamtoje…

Jei pritrūksite šviežių gėrybių kvapų dirbtuvėms namuose, kreipkitės į Vilmą – ji tikrai patars, kokiais aliejais labiausiai verta eksperimentuoti lavinant vaizduotę. Kam trūksta fantazijos renkant kalėdines dovanas, pasufleruosiu, kad “Marmozel” turi krūvą naujienų, kurios tikrai bus Kokono mugėje. Pavyzdžiui, veido kremas su ramunėlėmis ir levandomis. Gelinis drėkiklis. Kūno aliejus “Dausos”. Plaukų balzamas, kvepiantis švelnia kava, pasaldinta lašeliu kvapniosios kanangos aromato. Kalėdų seni, tikiuosi tu skaitai Kokoną 🙂

Na, o smalsiems ir smalsioms rekomenduoju apsilankyti Vilmos vedamose „Uoslės mankštose“ suaugusiems

Beieškodama pavadinimo šiam įrašui, nesąmoningai galvoje perkračiau (trumpai) žodžio “rožinis” prasmes ir asociacijas. Mano “gūūūglas” išmetė: rožančius, rožių spalva, “barbinis” sijonas, ružavas keksiukas ar cukraus vata. Dar močiutės sode puoselėtas rožynas, kur visos keturios pusseserės turėjom po savo rožę, manoji buvo geltona su rausvais (rožiniais…) pakraštėliais, nekukliais bliūdo dydžio žiedais ir prabangiu vardu – Glorija… Hm, prasmių, vaizdinių ir sentimentų kratinys, bet bendra viena – rožės primena kažką saldžiai gražaus ir gero. Arba žada kažką saldžiai gražaus ir gero. O tai jau yra gerai, rožės pasauliui padeda neapkarsti visai, che, che.  Dar gerai, kad kol mes jūrinėjam, kaiminėjam, sodinėjam, paskui bamblius bėginėjam, bičiuliai randa laiko šį tą naudingo ir gražaus parašyti ir čia pasidalinti. Ačiū, Rimante 😉

ROŽINIAI RECEPAI KŪNUI IR SIELAI

Jei šiemet lakiojat po visokias Turkijas bei neturkijas, atkreipkite dėmesį į… rožę (taip pat ir rožių hidrolatą bei eterinį aliejų).

Islamiškosios šalys garbina rožę, sakoma, kad ji – tai Pranašo Muhamedo prakaitas, krintantis iš rojaus. Rože kvepia islamo poezija, muzika, religija ir virtuvė. Rožių vanduo neatskiriamas nuo maisto, ypač saldumynų, ir medicinos – gydo akių ligas, galvos skausmą, o rožių girliandos ir žiedlapiai naudojami religinėse apeigose.  Rožė  –  sakralinis augalas, turintis „dieviškojo aš“ prasmę; rožė  – gyvenimo aistra, o jos spygliai – gyvenimo kančios; rožės kvapas  – tai gyvenimo grožio kvapas.

Rožių aromatas (eteriniu aliejumi galima kvepinti riešus, kaklą, švelniai perbraukti plaukus, rožių vandeniu galite purkšti veidą ir kūną) padeda moteriai žydėti, atverti širdį, skleisti džiaugsmą, meilę, jis balansuoja emocijas, palengvina savęs suvokimą. Jis puikiai tinka, kai norisi pasijusti moteriška ir geidžiama. Jis sukuria ir saugumo jausmą, padeda išgyventi santykių liūdesį, netektį, vienatvę, skatina vidinį augimą. Jei pasiklydote mintyse, nesugebant apsispręsti – pauostykite rožės ir išsigrynins esminė mintis.

Kokia bebūtų veido oda, rožių vanduo, o „ant viršaus“ rožių aliejus ją paskaistina, nuramina uždegiminius procesus (raudonį, spuoguotumą – su laiku ir išgydo), tonizuoja. Rožių veikliosios medžiagos  lėtina odos senėjimo procesus, mažina raukšleles, valo poras.

Kokono bičiulė Marmozel šią vasarą atidarė duris į… Kvapų ir skonių virtuvę, kurioje karaliauja eteriniai aliejai bei hidrolatai.

Keli „Marmozel“ receptai su ROŽIŲ HIDROLATU.

NUO ŠIRDIES DULKES NUPLAUNANTIS GĖRIMAS

Geriamai kvapniai gaivai reikės į litrą vandens įpilti valgomąjį šaukštą rožių hidrolato, įlašinti truputį citrinos sulčių, įmesti kruopelę medaus. Išmaišyti. Galima įmesti su rožių žiedlapiais užšaldytų ledukų.

ROŽIŲ ARBATA SU KARDAMONU IR ŠAFRANU

Į šiltą vandenį sudėkite patraiškytas kardamono ankštis, šafraną, rožių žiedelius. Įtarkuokite šiek tiek muskato ir įmeskite trupinėlį druskos skoniui išryškinti. Uždenkite dangčiu ir keletą minučių pavirkite, įpilkite rožių hidrolato (1 litrui vandens 2-3 arbat. šaukšteliai hidrolato). Uždenkite ir leiskite skoniams susijungti. Po 10 min. galima mėgautis ypatingai darniu rytietišku aromatu, švelniu skoniu. Pagardinimui tinka medus arba cukranendrių cukrus. Tai vakaro harmonizuojanti arbata. Ypatingai tinka moters širdžiai sušildyti.

LEDAI SU ROŽIŲ VANDENIU

Rožių vanduo, pistacijos, kiaušinio baltymas, truputis šafrano, truputis vanilės, truputis kardamono ir viskas virsta dievišku maistu – persiškais ledais „Faludi“.

PERSIŠKAS ŠVENTINIS DESERTAS “SALDŪS RYŽIAI”

Išvirkite stiklinę ryžių. Būtinai įdėkite šafrano ar ciberžolės, kad nusidažytų gelsvai. Įpilkite valgomąjį šaukštą rožių vandens. Įdėkite migdolų riešutų, bet be luobelės, (turi būti mirkyti per naktį, tada lengvai nusilupa odelė. o migdolai minkštučiai, skanūs labai tampa), kardamono, cukraus pagal skonį.

Viską kartu pavirkite, kol suminkštės ir pavirs „košele“. Atvėsinkite ir patiekite.

****

Grįždama nuo jūros nesąmoningai ištiesiau ranką ir nubraukiau erškėtrožės žiedlapių. Užpylus karštu vandeniu, žiedai pasiraivė, išblyško ir pasklidęs aromatas akimirksniu nunešė į močiutės rožyną, kur sukišus vaikiškas nosis į glorijas ir sofijas, tiesiog pradingdavo laikas ir vieta ir, rodos, galėjai užuosti savo rožinę ateitį…

Apie “Marmozel” Vilmą  KOKONAS rašė ne kartą, kaip, beje, ir pati Vilma KOKONUI… Gal šį kartą nebeaušinkim burnos, tiesiog pasižiūrėkim, pasigrožėkim.

Tuo, kas auga ir žydi:

Tuo, kas kvepia ir į esencijas, aliejus, balzamus, kremus, muilus virsta:

Paskui gražiai ant lentynų nutūpia:

Ir galiausiai į dovanų maišelius sulenda 😉

Vasariški linkėjimai nuo Marmozel. Iki susitikimo mugėje. Jau žiemą…

Ne, nesu beraštė, tikrai taip – “y” 😉

Prieš gerus metus užsimušdama ieškojau vyriškos dovanos. Ir tada toptelėjo: o kodėl nepakeitus vyro “nivėjų” ir “old spaisų” kuo nors natūralesniu, kuo nors ne tokiu aitriu? Aha… Pabandykit: arba brangu be galo be krašto, arba visai ir nenatūralu… Tada paprašiau marmozelės Vilmos, kad man ką sumaišytų. Ji nusijuokė, kad maišyti reiktų ne man, o tam, kuris barzdą tuo mišiniu šlakstys – jam turi patikti. Kadangi turėjo būti siurprizas, tai tiko / patiko ir mano parinkta pačiulių kompozicija, bet dabar jau yra vyrams ir pačių VYRŲ išsirinktas kvapas (levandų, ramunėlių ir imbierinės citrinžolės “trio”). Geriausiais įvertinimas mano tuo metu originaliai dovanai buvo tai, kad po gero pusmečio išsunkęs paskutinį lašą to “barzdos” aliejaus, nenulėkė pirkti anų “nivėjų” į artimiausią “IKI”. Dabar lentynėlėje stovi “Myster’is”. Chi, tai ką šiemet pakuot po eglute? Hm…

MUGĖJE Vilma pažadėjo labai įvairų vaizdą. Ir krūvas naujienų. Na, pabandom išsirinkti 😉

Gal kvepalą?

Ir JAM, ir JAI tinka šis:

Fužeras nr. 1

Mėgstantiems sunkius: žemės, medžių ir prieskonių aromatus. Tai saldžiai, karčiai šildantys kvepalai, kurie įžemina, apgaubia saugiu rūbu. Arabinis jazminaitis poroje su indišku kumynu kuria netikėtą dabartį, primena kažką patirto, bet neišgyvento. Jiems antrina kvapusis ajeras, ąžuolo kerpės, laukinis Provanso čiobrelis paskleidžia kompoziciją erdvėje. Intensyvus, prabangus, labai ilgai išliekantis aromatas.

Nauji, purškiami kvepalai su eteriniais aliejais skirti norintiems kvepėti ne tik sau, bet ir kitiems.

“OM”lengvas henos žiedų virpėjimas citrusų fone. “LABAI LABAI” darni dervos, citrusų ir rozmarinų kompozicija (tokie anksčiau buvo aliejiniai). “BORDO” kvepia prabanga, kurioje šafranas jungiasi su spygliuočiais ir balzaminiais tonais. “ŠERBETAS” juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.

O gal kremą?

Iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų aliejų, sviestmedžio sviesto ir levandų, labdanum, citrinų eteriniai aliejų. Jau kvepia…

Arba lūpoms (spėju, galima ir valgyti ;))

Tikrai galima, žiū, kas parašyta: “Nepasotinamo aromato, turtingos sudėties balzamas. Kvepia šokoladu, kava ir gaivia pipirmėte.”

O čia praktiškoms “natūroms”:

Plaukų kaukė iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų, simondsijų, avokadų aliejų su santalų, rozmarinų, levandų, pačiulių eteriniais aliejais.

Arba:

Saugus, natūralus dezodorantas su alūno milteliais naikina nemalonų prakaito kvapą.

Arba:

Makiažo valiklis. Ramunėlių, pelargonijų vandenys tausoja ir drėkina jautrią paakių odą, simondsijų aliejus ją maitina. Riebesnei odai tinkamas naudoti vietoje kremo. (Vadinasi, tiks ir ekonomiškiems “Kalėdų seniams ;))

Na, ir pabaigai pasiūlymas bijantiems, kad nepataikys išrinkti asmeninės kvapnios dovanos. Rinkitės mažiau asmenišką, bet nemažiau kvapnų variantą – patalpų gaiviklį. Be jokių chemijų.

Uh, išuostysim viską MUGĖJ 😉

“ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.

Ot ir ne, ne apie bulviakasį 😉

Apie … Provansą!

provansas

Ir levandas. Provansas frankofilus žavi iki alpimo, o visokie neromantiški kietuoliai purkštauja kažką apie banalumą ir pan. Nesvarbu kuriai barikadų pusei priklausote, įsileiskite Marmozel Vilmos kelionių įspūdžius į namus (kontorą) ir širdis – nuramins, atgaivins, praskaidrins mintis. Juk čia LEVANDOS…

laukai

Dažnai girdime „Provansas“, „Provanso stilius“, „Provanso virtuvė“, retkarčiais „Provanso levandos“. Šis pietų Prancūzijos kraštas diktuoja madas kuriantiems interjerus, eksperimentuojantiems ruošiant maistą, ieškantiems subtilių aromatų. Mūsų kelionės tikslas – levandos. Tradicinės ir hibridinės, augančios natūraliai kalnuose ir auginamos ekologiškuose ūkiuose. Levandų įvairovė apsuka galvą ne vienam žinovui: levandula angustifolia / officinalis (lotyniškai) – tikroji levanda, lavandula latifolia / spica – varpinė levanda, lavandula stoechas – italinė levanda, levandinai, o kur dar porūšiai: tikroji laukinė levanda, tikroji sėjamoji levanda.

laukai 2

Lydint kaitriai Provanso saulei, susiruošėmė į laukines pievas „Simiane la Rotonde“ apylinkėse. Mus lydėjo augalų mylėtoja ir vietinių apylinkių žinovė Margarita. Ji rūpestingai lankstėsi prie laukinio čiobrelio, dašio, šlamučio, rodė kaip atskirti levandą nuo levandino. Sutiktas šilkmedis vaišino saldžiomis juodomis uogomis, „Simiane la Rotonde“ miestelio kavinukė džiugino ledais. Prisirinkome drobinius maišus aromatingųjų dašių, puokštes iš saulėjė išdžiūvusių šlamučių, laukinių levandų ir jų hibridų – levandinų.

3

Atėjus popietei nuvykome į Martinos ir Rišaro levandų ūkį. Akmeniniame, 600-tų metų senumo name, vasarą darbuojasi elegantiška prancūzė. Kiek akis užmato,  jaukius namus supa levandų laukai. Kadaise, čia laukines levandas rinko Martinos prosenelis, vėliau senelis, kuris pradėjo jas sodinti, auginti; dabar Martina su šeima ir keliais padėjėjais traktoriumi ravi levandų vagas, kloja tarp jų šieną, nurenka derlių ir distiliuoja. Tobulai apvalaini levandų krūmai bręsta 3-5 metus, kol ateina laikas nurinkti derlių. Gerai jei vasara karšta, jei liūtys neišplauna žemių, visgi keičiantis klimatui, levandoms tinkamų sąlygų mažėja. Net jei viskas klojasi, po 9 metų reikia keisti krūmus, vėl laukti 3-5 metus kol jie subręs. Svajonių darbas dvelkia rūpesčiais, sunkiai pasiekiamais kokybės sertifikatais, bet ir svaiginančia ramybe, kurią atpučia levandų vėjas. Šie violetinės spalvos, švelnaus kvapo augalai mėgsta saulę ir karštį, net sausrą. Nereikalauja „geros“ žemės, puikiai tinka smėlėta, akmeninga, uolinga dirva. Kuo karščiau, kuo „prastesnės“ sąlygos, tuo subtiliau kvepia levandos. Jos mėgsta aukštį, kalnuose atsiveria pustoniai, subtiliosios natos, kvapo turtingumas. Kalnuose kiekviena levanda savitos spalvos, savito aromato, kiekviena – asmenybė. Ko nepasakysi apie populiarius levandinus. Šios „levandos“ kiek aukštesnės už tradicines ir yra pastarųjų „klonai“. Prisitaiko prie aukščio, klimato, visada vienodai ir stipriai kvepia, duoda daug eterinių aliejų. Pramonė juos myli. Subtiliojo aromato mažiau, bet ir tų subtilių aromatų paklausa nedidelė. Levandinus mėgsta dideli ūkiai. Pjauna galingais kombainais, smulkina su koteliais ir didžiuliuose konteineriuose distiliuoja aukštos klasės, sertifikuotus aliejus. Ir nieko čia blogo, jei reikia daug, kokybiško ir stipriai kvepiančio aliejaus. Ne visur tvyro romantika, žmonės dirba sunkius ūkio darbus, buriasi į asociacijas, sertifikuojasi, tiesiog užsiima amatu, uždirba duoną. Skiriasi tik požiūris: vieniems tai darbas, pragyvenimo šaltinis, kitiems – tradicijos, sielai mielas amatas.

derlius

Romantikos radome Alpėse, tarp laukinių levandų ir jas skinančio jaunimo.

pankas levandu lauke

Čia viskas lyg pakylėta, nepaliesta civilizacijos. Levandų vėjas švelniai kuteno nosį, atpūtė ramybę, beveik euforiją. Levandos auga pavieniais krūmais, kiekvienas krūmas mėlynuoja skirtinga spalva, aptikome kelis baltų levandų krūmelius! Dirbome kartu su vietiniais pjovėjais, pjautuvais pjovėme trumpus levandų kotelius, be lapų, be sumedėjusios dalies, tik grynus žiedynus. Levandos renkamos į drobes, kurias reikia užsirišti ant nugaros, pasidaryti didžiulę kuprinę – nešyklę. Pririnkus pilną drobę, apie 30kg, ryšulys užsimetamas ant pečių ir nešamas į kalno viršūnę, kur gali privažiuoti džipas ir surinkti.

plesiniai

Levandos skirstomos pagal aukštį kuriame renkamos: 1200m, 1400m, 1600m, 1800m. Skirtingame aukštyje surinktos levandos distiliuojamos atskirai, nes iš jų  gauti eteriniai aliejai aiškiai skiriasi – kuo aukščiau, tuo daugiau sluoksnių turi aromatas. Jis kiek švelnesnis, subtilesnis, bet jame telpa daugybė pustonių: 1800m aukščio levandų eterinis aliejus pirmoje natoje gaiviai ir vėsiai kvepia žole, net primena pipirmėtę, antrojoje – atsiveria šiluma ir kartokas gėlių saldumas, kuris transformuojasi į solidų medžio ir žemės aromatą.

laukines

Laukinėse valdose šeimininkauja Silviano šeima. Vyras vadovauja pjovėjams, perveža levandas ir kartu su žmona vėsiame akmeniniame kalnų namelyje distiliuoja eterinį aliejų. Silvianas itin tausoja vietinę gamtą – laukinių levandų karalystę, todėl savo rankomis prirenka mūsų komandos damoms po puokštę laukinių gėlių. Jis žino kaip pjauti, kad nepakenktų krūmui, kiek levandų galima išpjauti šiame levandų rojuje. Dėmesingai įteikia puokštę į rankas, mes atsidėkojame plačia šypsena. Vyksta nedidelė ceremonija, kuri atveria jusles į nepaliestos gamtos stebuklo suvokimą. Silviano šeima viską atlieka savo rankomis: kadaise sukūrė didžiulį distiliavimo aparatą, dabar rankomis krauna levandas į puodą, kojomis sutrypia, kad neliktų oro tarpų, grandinėmis užtempia dangtį ir paleidžia aparatą. Po pusvalandžio pasirodo pirmas skaisčiai geltonos spalvos lašas.

distiliatorius

Šviežias levandų aliejus labai aitriai kvepia žole, grūdais – visai neįprastu levandoms kvapu. Šviežiam aliejui reikės laiko, maždaug vienerių metų, kad įgautų įprastą levandos aromatą. Kvapas pasklinda po rūsį ir kiemą. Veiksmas vyksta aukštai kalnuose, arčiau saulės ir dangaus.

aliejus

Kelionė čia nesibaigė, bet levandų pasaka pasiekė kulminaciją ir liko gyventi atmintyje. Daug visko buvo: daug serpantinų, daug laukinių augalų, daug civilizacijos nepaliestų veidų, daug šypsenų, nusistebėjimų, daug klausimų, jaustukų, labai daug levandų krūmų ir dar daugiau gerų emocijų.

kelias

Levandų gaivumo ir ramybės, šiltos Provanso saulės –

Vilma

P.S. O jei dar negana svaigių aromatų, čia kelios įdomybės apie levandų aliejų.

virsus

Sveiki ir sveikos,

Sulčių bare “Sulčius” (Totorių g. 15) atsirado nedidelis “Marmozel” skyrelis No name kvapai. Tai sukauptų bandyminių kvapų išpardavimas. Kvapai kurie nepraėjo atrankos stovėti stende ir turėti normalų vardą 🙂 Vienam – No name , o kitas gal atras savo svajonių kvapą! 😉 Šiais aliejiniais kvapais galima: kvėpintis, galima įsilašinti į kremą, aliejų kūnui ar aromatinę lempą, pakvėpinti automobilį. Sudėtis: bazinis aliejus ir eterinių aliejų kompozicija. Kaina: 15 Lt.

Smagios pramogos,

Vilma

www.marmozel.lt

Šlovė Alachui, kad turim draugų, kurie keliauja ir rašo apie neregėtus kraštus, kai mes čia savaitėm sergam, snarglinus vaikus ganom, naujus namus mazgojam ar vestuves planuojam…

Ačiū Marmozelei Vilmai, kad pasidalino savo nerealiais įspūdžiais iš Rožių ir Pasakų šalies – Persijos. Ėėėė, gerai, Irano (bet argi Persija skamba ne prabangiau? ;))


Rožių gimtinė – šalis po šydu

Iranas. Gegužės mėnuo.

gamta

Pirmieji kilometrai pabrėžia šalies geografinį savitumą: dykuma persipynusi su kalnais, pavieniai žaliuojantys medžiai linguoja mečečių pašonėj.

laisto

Miesto link vaizdai sparčiai keičiasi. Begalinio žalumo parkai, sodai nustumia smėlį ir kalnus. Kiekvienas žalias metras dėmesingai laistomas gaiviu kalnų vandeniu. Sodininkų netrūksta, paprastai tai vyrai.

auto

Mus prisijaukinęs autobusas kadaise lėkęs nuo Teherano iki Miuncheno neprarado nei formos, nei stiliaus. 3000 km mus vežė be jokių gedimų, švariais stiklais ir celofanuotomis sėdynėmis. Viskas šioje šalyje kruopščiai prižiūrima ir saugoma.

Naktį atvykome į rožių karalystę – Meimand’ą (Maimand). Išvertus iš farsi kalbos reiškia „distiliavimo vieta“. Buvo metas, kai Meimande distiliavo vyną. Dabar, kambario viduryje, kiaurą parą rožių žiedai vėdina savo aromatą. Fermentuojasi. Farsi rašmenimis pažymėtose statinėse saugomi didieji stebuklai – hidroliatai (kvapieji vandenys): rožių, mėtų, kumino (Romos kmynų), neroli, kupranugario dyglės, gudobelės.

58Untitled-1

3

Hidroliatai nuo seno naudojami gydymo tikslais, maistui gardinti, grožiui puoselėti. Darbas vyksta visą parą: dega krosnys, verda puodai, pluša sukaitę rožių žinovai.

20 dienų žydi rožės, būtent tiek laiko turi rožėms atsidavę kaimiečiai, kad jas surinktų, paruoštų ir išdistiliuotų.

Per sezoną vidutinis ūkininkas pagamina 3 – 5 tonas rožių vandens (hidroliato). Darbas atsakingas ir sunkus. Distiliavimo būdai visur skirtingi, visgi, esmė panaši. Į didžiulius katilus iki pusės pripilama vandens, kita dalis – rožių žiedai. Sandariai uždaroma ir verdama. Vieni deda daug rožių ir verda trumpai, kiti – mažiau žiedų, bet ilgesnis procesas. Rožių vanduo gaunamas iš garų, kurie kondensuojasi ir įgauna vandens pavidalą.

Todėl iš 5 tonų gaunama tik 3,5 tonų rožių vandens, o tam sunaudojamos 3 tonos lengvų kaip pūkas rožių žiedlapių.

7

Žiedus renka vietiniai. Moterys ir vyrai keliasi saulei tekant ir eina į laukus rinkti brangiausių Irano žiedų. Tai reikia atlikti iki pietų, iki kaitros, kol rožės neišvėdino eterinių aliejų. Laukai nukvipę tauriu žiedų ir jų medaus aromatu.

6

Rožė persų kultūroje vaidina ypatingą vaidmenį, toli gražu ji nėra tik botaninis augalas ar grožio eliksyras. Jos vardas „Gulab“ arba „Gul“. Lakštingala „Bul-bul“, rožė „Gul-gul“. Citata: „Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip rožė negali nekvepėti.“ Neveltui „Gul-gul“ turi daug prasmių, neveltui rožių girliandos ir žiedlapiai naudojami religinėse apeigose. Rožė – sakralinis augalas, turintis „dieviškojo aš“ prasmę; rožė, tai gyvenimo aistra, o jos spygliai – gyvenimo kančios; rožės kvapas tai gyvenimo grožio kvapas. Apie rožių kultūrą galima skaityti paskaitas, rašyti knygas, todėl palieku tai žinovams.  Ilgus tūkstantmečius rože žavėjosi persų valdovai, išminčiai ir tikintieji. Būtent iš Persijos rožė paplito po visą pasaulį. Paplito kaip meilės, dorybės ir turtingumo gėlė, visgi labiausiai pagerbta ir kvapniausia ji savo gimtinėje, Persijoje. Šiuose kraštuose gerai kvepėti privalu, nes malonus kvapas – dorybės požymis.

Dar įstabesnis mums pažįstamo rožių aliejaus kelias. Būtent rožių hidroliato gaminimo procese, kaip pašalinis produktas susidaro rožių aliejus, teisingai vadintinas rožių ottu. Tai drebučių pavidalo, balkšvos spalvos kristalinis skystis.

x9

Be galo brangus, tik kiekvienam savaip. Musulmonui brangus, nes pasitepes rožės ottu jis kreipiasi i Alachą, vakariečiui brangus, nes iš 3,5 tonų rožių vandens išgaunama vos 60 -100 ml rožių otto. Paprastai ottas patenka į sumanias rankas, kur gerokai praskiedžiamas kitokiu aliejumi, pabranginamas 10, 20 ar daugiau kartų ir sėkmingai parduodamas „išrankiam“ vakariečiui. Kiekvienam lašui savas kelias…

Kelionė tęsiasi. Širazas (Shiraz) pasitinka legendiniais ledais: rožių vanduo, pistacijos, kiaušinio baltymas, truputis šafrano, truputis vanilės, truputis kardamono ir viskas virsta dievišku maistu – persiškais ledais „Faludi“.

10

Esvahanas (Esfahan) saldumynų ir kilimų sostinė. Jų įvairovėje gali pasimesti arba pažinti save: putlūs pistacijomis paskaninti „Gaz“ saldainukai rungtyniauja su traškiais sezamo sėklų paplotėliais, jiems nepasiduoda kardamono ir kokoso skanėstai.

Kašanas (Kashan) – dar vienas audėjų miestas. Aplankome senuką, kuris jau 70 metų neišeina iš mylimo rūsio. Audžia. Pradėjo kaip ričių padavinėtojas, pramoko ir tapo paskutiniu šio amato žinovu, po kurio sidabro siūlais austi šaliai taps antikvarinėmis vertybėmis. Virpančios staklės, džiūstantys siūlai ir keli saulės spinduliai.

13

12

Virš rūsio verda gyvenimas: svečiai pasitinkami saldintu rožių vandeniu, vaišinami baklažanų troškiniais ir migdomi vėsiuose molio nameliuose, kurių kieme, fontanėlyje sukasi rožių žiedlapiai.

11

Kol mes stebim ir stebimės, stebi ir mus. Tamsios akys, plačios šypsenos ir susižavėjimas balta oda lydi visą kelionę. O ji tęsiasi…

Vilma *

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com