You are currently browsing the category archive for the ‘Rankdarbiai’ category.
Iki 7 – osios Kokono labdaros mugės liko 7 dienos. Laikas tiksi, dalyvių registracija sustabdyta, o aš rinkdama nuotraukas įrašams džiaugiuosi. Kiek daug senbuvių, ištikimų Kokono labdaros mugės dalyvių, kurie dalyvauja ne pirmus ir net ne antrus metus. Kiek daug naujų dalyvių, kurie nori parodyti savo kūryba pasauliui ir tuo pačiu – dalintis gerumu.
Pažintį su šiųmetinės mugės dalyviais pradedam nuo brangenybių. O kaip daugiau pavadinti papuošalus, kuriais daugelis moterų norėtų pasipuošti. Ir ne tik per artėjančias šventes. Jei viskas priklauso nuo požiūrio, tai pasipuošus – kiekviena diena yra šventė!
Agnera papuošalai tarsi nukelia į vasarą, kur pievos ir gėlės, pienės pūko lengvumas.
O gal uogų raudonumas? Toki auskarai kaip tik Kalėdoms.
Indrė Savulionė į Kokoną atveš Bijūnus. Bijūnai romantiški, vėjavaikiški ir papuoštų bet kurį kaklą. Tik tam, kad kiti pavydėtų… baltai.
Eva Rica atkeliaus su spalvingais grožiais.
Kuriuos ant sparnų atneš švelnių spalvų paukšteliai, kurie taip pat gali nutūpti jūsų ausyse.
Dzy Dzy Design yra pačių puikiausių ir skaniausių desertų kūrėja. Tiesa, šie desertai ne valgyti, o grožėtis, puoštis ir akį džiauginti. Kas nesidžiaugtų, atlape segėdamas avokadą?
O jei prancūziškas desertas – ant kaklo?
O gal norisi būti ne tik puošniai, bet ir elegantiškai? Tuomet GG boutique papuošalai – labai tinka. Karoliukai, dekoratyvios detalės, truputį blizgesio ir netikėtumo.
Labai norisi parašyti, kad Laukės Fabrikėlis atskris paukšeliu. Na jei neatskris, tai į mugę tikrai atsiveš visą būrį paukštelių ir jų draugų.
Pasiilgusiems egzotikos, spalvų, ryškumo ir saulės spindulių kasdienybėje jų rasite pas Pukke Design.
Visai nerimtiems, kartais reikia labai imtų dalykų. Tokių, koki yra Serious Ceramics kūriniai. Labai rimti pakabukai, labai nerimtiems žmonėms.
Ir labai labai rimtos dėžutės svarbiausiems papuošalams susidėti.
Sutvėrimai atkeliauja ir atveža istorijas. Kiekvienoje sagėje ir apyrankėje, kiekvienuose auskaruose, kiekviename Sutvėrimų kūrinyje telpa istorija. Kaip ją papasakosite jūs?
Jei stikle galima paslėpti katiną, arba mažą liūdną meškutį, Stiklinė žino kaip. Tu įsitikini pažiūrėjęs į stiklines sages, kuriose tikrai slepiasi ir katinai, ir meškinai.
Tykki parodys kokį grožį galima sukurti iš šimtų ir tūkstančių mažų karoliukų.
Auskarų mėgėjoms, ypač jei jos mėgsta kažką netradicinio savo ausyse, Marigo tikrai turės ką pasiūlyti.
Ir tai tikrai ne viskas! Ryt ir toliau skaičiuosime dienas iki Kokono labdaros mugės ir planuosime pirkinius. Liko dar tiek daug visko neparodyta ir namams, ir vaikams, ir sveikatai, ir laimei.
Kokoną galima rasti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Och…. tos mano garbės skolos… Negalėsiu net Pasaulio Pabaigos ramiai per teliką žiūrėti, kol čia visko nepribaigsiu ;).
Pažadu, jau paskutinis įrašas apie dovanas ir paskutinis apie mugę šiemet (jau kitais metais papasakosiu, kuo Žaislų muziejus pavertė jūsų sudovanotų šlamančiųjų maišiuką).
Mugė šiemet buvo ypač ankšta, labai labai spaudėm kiekvieną centimetrą, bet visi norintys vis tiek netilpo. Parašiau tikrai daug laiškų:“ atsiprašau, bet jau nebėra laisvų palangių…“ . Pažadėjau parašyti apie netilpusius grožius atskirai, tik vos pora kol kas atsiuntė vaizdų, o daugiau laukti nebegaliu, ir taip jau Aušrelės Galeriją pražiopsojau Daiktų viešbučio turgelyje.
Aušra siuva:
Ir mezga:
Ir dar muilą verda. Bet aš užkliuvusi už siūto zoosodo, ten ir likau…
Tiesą sakant, po švenčių skuosiu pirkti lino ir siūdinsiuosi pas Aušrą, va, tokią suknelę (su mano tempais ir planais, pradėti ruoštis vasarai bus pac*tas, kitaip vėl grės užpernykščių sijonų glamžymas…)
Išsirinkti buvo sunku, tai greičiausiai reiškia, kad teks grįžti ir padidinti suknių kiekį spintoje ;).
Nes saulės ir šilumos norisi jau dabar!! O nauji drabužiai, žinia, labai šildo dušią...
O kol kas… Tegu sausainių ir eglučių metas Jums būna spalvingas ir šviesus.
Tegul svečiai aplanko namus, tegu dovanos džiugina, vynas švelniai svaigina ir provokuoja gražiems pokalbiams, kurie buvo atidėliojami visus metus.
Kas dar netilpo mugės lentynose, ieškokite Turgelyje. Bet jau po švenčių…
Iki!
Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?
Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:
Dabar praktiški reikalai. Šalikai:
Kepurės ir riešinės:
Pirštinės:
Rankinės:
Ir papuošalai:
Vabalai 😉
Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:
“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“
… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.
******
Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:
Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…
*******
O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).
Beveik juvelyrika:
Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…
Tapybiškos kojinės:
Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…
Romantika. Apie pavasarį…
Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:
Žalias optimizmas:
Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.
Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…
Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.
*****
Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉
Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.
Tik 3 vnt., nežiopsokit!
Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….
Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉
Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!
*****
Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:
Dar pažadėjo aprengti vaikus.
Nuo galvos iki kojų:
Kieminėtojai nesušals, ką manot?
******
Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉
Pirmiausia, savi raiteliai:
Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“
*****
Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!
Nuo į KOKONĄ grūdamo (jau koja pamindau, kad tik tilptų ;)) gėrio ir grožio vilnonio, molinio, medinio, megzto, siūto ir išvirto aš truputį pavargau (kad jūs žinotumėt, KIEK ten to turto!!!!) Man skubiai reikia šventės. Todėl vakar išlakusi naktinį viedrą kavos, iki paryčių rašiau, dėliojau, o paskui dar karpiau ir viniojau vaikams pavėluotą Advento kalendorių ant virvutės nuo vienos lempos iki kitos. Šįryt to kalendoriaus pusė iš 7 dienų (tik tiek manęs beužteko, kita dalis – paskui…) buvo suryta, dėl kitos pasiderėta. Reikia skubiai puoši eglutę, noooriu šventėėėės!!!
TADAM!
Eglutė ;). Na, gerai, ji turbūt nekvepia, bet ir nebyra. Galima papuošti TADAM žaisliukais, galima bobutės pasoginiais, galima meduoliais ar barbarisais. Rasti šias egles mugėje bus nesunku, net jei žada būti tikriai tiršta dalyvių.
Šventė = nieko nedirbti = graži suknelė = malonūs siurprizai = saldumynai = dovanos = šilti prisiminimai. Hm… tai jeigu gražiai apsirengsite, mugė turėtų būti Šventė, o siurprizo vaidmenį vaidins LOTERIJA! Sugalvojo ir jai diriguos Frøken Sandra (10 m.), kuri specialiai atskrenda iš Norvegijos. Pritaikys tokių labdaringų loterijų patirtį įgytą fiordų šalyje (na, gerai, jos mama padės…) Prisipažinsiu, man šita idėja – rengti Žaislų muziejaus loteriją, kur visi prizai – fantastiški rankdarbiai (juos entuziastingai skirs mugiautojai), o visas pelnas atiteks muziejui, vaikiškam muziejui, yra absoliučiai fantastiška! Vaikiška drąsa ir užsidegimas vaikiškame muziejuje…. Gėris…. Gal nebus dar šiemet tos Pasaulio pabaigos? Būtų gaila, kai tokios iniciatyvos ir tokia jaunoji karta auga. Be to, ir muziejus absoliučiai šiltas ir jaukus! – jau buvau neoficialiame atidaryme, VISI yra laukiami nuo gruodžio 6 d., žaismingų muziejų era Lietuvoje prasideda!
Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:
Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija“. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.
Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:
Ir kaimene lininių arklių:
Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.
******
Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti… O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.
Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉
Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.
Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…
Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)
Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.
Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…
Nes jie nepamiršta gėlių:
Myli naminius gyvūnėlius:
Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉
******
Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).
Zuikis su obuoliu. Taikus.
Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.
Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.
Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.
Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…
******
Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug“ feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.
Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…
…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…
Nebijo klonavimo.
Ir net raudonų ragų…
Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…
********
Na, ir pabaigai – Agnės iš “DEBESY“ Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….
Čia Zuikūnas. Negi nesimato…
O čia Meškūnas.
Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.
Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉
*****
Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki“.
Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…
Tiksliau, “Sekretai“. Taip vadinosi pirmoji Rasos darbų paroda ir šitaip kažkas kadaise “pakrikštyjo“ tuos po kieme rasta stiklo šuke suspaustus ir slapta kur po alyva užkastus grožius: YPATINGUS blizgius ar šiaip retus saldainių popierėlius, spalvingas gėles, smulkius lapus ar žoles. Prisimenat? Jei ne, tada esat arba užuomarša, arba… per jaunas (-a) tokiems sentimentams.
Manau, tų sekretų tikroji paskirtis buvo visai ne slėpti grožį, o išmokti jį pastebėti aplink save. Visur ir bet kur. Detalėse. Smulkmenose. Mažmožiuose. Gal net niekniekiuose, dailiame šlamštelyje.
Rodos, Rasa tą pamoką išmoko pirmūniškai.
Man baisiai smagu stebėti kūrybos evoliuciją, tobulėjimą ir turtingėjimą, beatsirandančią meistrystę, savo kelio: dominuojančių spalvų, formų, medžiagų ir filosofijos pradžią. Rasa gi KOKONO mugių veteranė (medalių nedalinam, teks susiverti pačiai ;)), taip jos kūryba atrodė prieš porą metų. Dabar iškojimai nuvedė toli miško takeliu.
O aš tai šventai įsitikinusi, kad po tais stikliukais ji pavožia ir dalį savo prigimtinės ramybės, todėl šie papuošalai taip traukia, net nesvarbu ką žadėdami – nėriniuotą gėlėtą, caro laikų puošnumą ar beveik modernią sugedusių laikrodžių eleganciją, tiesiog laiką be streso…
Visi Rasos turtai čia – www.rasosperliukai.eu, o nemenka dalis gyvai – mugėje.
T.y., ką dar turime po mugės. Turime gyvūnų 😉
“Žaislų turgaus“ Renaldas.
Nors nežinau, ar galima šitokius draugelius vadinti gyvūnais… Renaldo istorija paprasta: jis troško tapti cirko artistu (kas to nenorėjo vaikystėje?), bet jo mama griežtai draudė laipioti kopėčiomis, labai saugojo, kad nenudribtų, nesusiplėšytų kelnių, neleido dažyti nosies raudonai, net valgyti ledų nuo rugpjūčio 30d. iki gegužės 27d., kad neperšaltų ir… nosis neparaudonuotų pati. Kas Renaldui beliko? Ogi įsisegti ženkliuką-sagą su klauno atvaizdu ir taip tyliai maištauti. Na, gerai, tiesą sakant, protestuodamas jis dar ryte rydavo ledus laukdamas autobuso. Bet kokiu oru, bet kokiu sezonu. Nosis taip ir neparaudo (varge, varge…), bet gerklė nukentėjo, dainuoti “džingl bels“ jis šiemet negalės. Užtai šalikas gi l.gražus, ar ne? Taigi, kam reikia Renaldo po egle, rašykit: kokonas.blog@gmail.com. o pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (šį kartą – VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ).
*****
Mortos gyvuliukai
(kodėl Mortos? nagi toks vardas šovė į galvą pirmas, bet gali būti ir Veronikos ar Vincento, Elzės ar Jokūbo.)
– Seneli, ar esi matęs kada tikrą, gyvą karvę? – iš tolo pradeda Morta.
– Čia tas gyvulys, kur duoda pieno? – tik pasitikslina “žinovas“.
– Na, taip… Negi nežinai?… – numykia M.
– Taigi žinoma, esu. Augau kaime, ūkyje visokių padarų buvo. Prisižiūrėjau. O kodėl klausi?
– Matai, seneli, darželyje paišėm gyvuliukus, man teko karvė ir avelė. Nupiešiau, va, tokią:
Vaikai labai juokėsi, sakė, mėlynų karvių nebūna, o avelių:
…o avelių tokių storų irgi ne…
-Nesamonė!! Gal tie tavo darželiokai nėr’ matę karvių patys??? Taigi būna visokių veislių! (čia kaip su angelais – įvairių rūšių…) – pareiškė senelis.
– Kokių veislių? Mėlynų? – parūpo Mortai.
– O kaip gi?? Paprastai labai anksti ryte, kai laikas jas melžti, o melžėja dar ne visai prabudusi, karvės ir būna mėlynos spalvos… O dar mėlynmarges prieš miegą skaičiuojam.
– Bet, seneli, ten avelės, ne karvės…
– Aš tai karves skaičiuoju, nes ilgai neužmiegu ir avys baigiasi. Ir storos jos visos, nes yra kryžiukinės.
– ?
– Kryžiukinės – močiutės kryželiu išsiuvinėtos…
Taigi, du Justės mamos mikroskopiniais kryželiais siuvinėti paveikslėliai (18×14 cm) – “Miegamojo gyvulėliai“ – laukia sapnų skaičiuotojų 😉
Keliam pabaigtuvių “vainiką“ – mugė praėjo labai sklandžiai ir šiltai.
Elenos Gedo foto (foto Gedo, o Gedas Elenos…)
Taigi, dabar dėkosiu (laikykitės ;)).
AČIŪ!!
“Menų spaustuvei“ už svetingumą, savanoriams “spaustuvininkams“ už paslaugumą ir kantrybę, mugiautojams už punktualumą (nerealų) ir organizuotumą (pritrenkiantį), rankdarbių dovanotojams (tiems, kas siuntė savo kūrinius iš Ispanijos ar Saločių) už rūpestį ir tobulas pakuotes, svečiams-pirkėjams už ankstyvus vizitus ir konkretumą (teko net ką tik gautą siuntinį, tiesiai iš stoties prigriebtą, čia pat vietoje su pirkėja draskyti, autorės laišką skaityti ir dėžes tikrinti, nes labai, labai, labai reikėjo TŲ eglaičių :)), mažiesiems dalyviams už smagumą, visų namie paliktų pyplių močiutėms už tų pyplių priežiūrą, VISIEMS už DOSNUMĄ – knygutes, spėju, jau karpo, klijuoja, ir vietoje planuotų 15, išeis dvigubai daugiau. Arba pinigai bus skirti jau naujai rengiamos antrosios knygos su V.V.Lansbergio pasaka leidybai. Kaip bebūtų, lauksim žinių, a’ne?
Mugės foto neturiu, t.y. nesugebėjau rasti smegenų žmoniškai paprašyti savų fotografų, kad padirbėtų, todėl esu be galo dėkinga Justei, kuri spėjo aplėkti ryte visus kampus ir įamžinti beveik visus mugiautojus.
Čia įdedu vos kelis vaizdus, didumos ieškokite FB albume (spausti nuorodą).
Pradedam rytą šokoladu. Karštu. Su prieskoniais. Ir angelais (žr. pirmame plane)
“Zuikių fabrikas“ – visos šeimos fabrikas. Ir nuo zuikio meduolių ir keksų iki riešutinių saldainių…
Lauros iš “Kėpėjų“ keksiukai. O po stalu – meduolių kalnai medinėse ir laaaabai stilingose dėžėse. Per keletą valandų liko tik dėžės.
Elės darželis. O gal sodelis? Žydintis sodelis žiemą. Balti parafino briedžiai su liepų žiedais.
Lėlės.
Meškiai, meškinai… (kaip gi be jų?)
Vilnos ir… meškinai, mieli jų snukiai (kirčiuoti gale, tada rimuojasi :)) Pirmame plane – “varlikės“, jų jau neliko, stilingi kalėdotojai pasiruošę / pasipuošę.
Grikių apsiriję siūti draugužiai ir vilnoniai krepšiai. Va, kam tie krepšiai tokie nemaži siuvami – draugų daug galima sutalpinti…
Tikri nykštukai yra maži. Jie gyvena atlapuose arba dėžutėse nuo saldainių. Ir ten, ir ten jų telpa daug. (Maniškis – geltonas. Gavau dovanų. Ačiū Eglei iš “Eko Daiktų“)
Sutvėrimų pristatinėti nereikia. Sutvėrimai ir yra Sutvėrimai… Šiemet jei turėjo (ir dar turi) savo atvaizdų – atviručių. Jei siunčiate kalėdinius atvirukus, raskite knygynuose sutvėrimus – jie perduos jūsų linkėjimus tetoms, dėdėms ar draugams. Saugiai, smagiai iri originaliai.
O dar jie daro gerų darbų geriems sutvėrimams. Naminiams. Na, bent turėtų būti naminiai jie…
“Medinis arkliukas“. Šiemet ši šeimyninė kompanija (Simona, jos vyras ir jų baltapūkiai dvyniai ;)) nominuoti “Metų verslo pirmoko“ vardui. Tai kai’ ką!!!? Balsuojam? Balsuojam!! (parašysiu plačiau vėliau, bet balsuoti galima ir reikia jau dabar – čia, susiradus “verslo pirmoko“ nominaciją kiek žemiau). Man tai žiauriai smagu matyti, kaip mugiautojai kasmet vis pakyla savo kopėčiom aukščiau, kai pasėta pupa auga, stiebiasi į dangų, kaip viskas nuosekliai tobulėja. Juk smagu?
Na, ir truputis statistikos: iš viso mugiautojų buvo 40+, jauniausiai dalyvei 13 metų (sakė, medį kalti padėjo senelis), bet aš negaliu atsidžiaugti – va, čia tai ATEITIS, čia tai naujoji karta… Beveik pavydu, kad mes (kalbu apie save ir savo aplinką tuomet) nebuvom tokie sąmoningi…
Taigi, čia Onos Marijos ir jos senelio kūriniai, o daugiau vaizdų nuorodoje.
O dabar metas užsukti į “likučių“ sandėliuką. Man sunkiai apsiverčia liežuvis taip vadinti tokius grožius. Pavadinkim taip:
Laukia savų
nes man visad atrodo, kad mielų, širdingų ir kokybiškų daiktų mugėj nenuperka iš karto tik dėl to, kad jų naujieji šeimininkai pramiega arba suserga ir negali atvykti. Tiesiog tą dieną jie nesusitinka…
Pradėkim nuo Zoologijos Sodo Atlape. Maži, šilti, velti – Geltonoji žirafa ir Raudonausis dramblys Ringailės iš “Tapu tapu“. Kur ištipens? Po kieno egle?
3 poros nerealiai dailių pypliškų (iki 6 mėn.) batukų -tapukų:
“Morkos su žirneliais“
“Žali obuoliai“ (ir ant padų!!)
“Obelų žiedai“ (tiktų krikštynoms ar tetos vestuvių proga pasipuošti mažai pupai)
Dar yra keletas tokių apyrankių, “matuojančių“ Suveltą Laiką. Turi galios sustabdyti akimirką žavingą, tinka dovanoti amžinai skubantiems.
Raminta iš Saločių atsiuntė tas jau aprašytas eglaites, kurių į mugė atskuodė turbūt pati pirmoji pirkėja (tuo labai mane nudžiugindama). Liko 2 dėžutės. Rinkinius galima koreguoti. Proto ribose 😉
TIKRAS šienas. Eko. Traukit per Kūčias po šiaudą – burtą ir gyvenkit ilgai, nes šiuos eglutės papuošimus teks anūkams palikti paveldėti.
O čia Ramintos močiutės nertos pirštinaitės. Irgi iš Saločių, nuo latvių sienos. Stilinga močiutė, spalvingi linkėjimai. Gaila, Šarūnei fotografuojant rankų pritrūko – pirštinės fantastiškai atrodo apsimautos, ilgia ieškojau nors kokios siūlės, Raminta, kaip jos numegztos???
Kristinos Sabaitės – Krizės 2 sagės. Ispanijos saulės ir dangaus įkvėptos. Neturėtų būti šalta ir liūdna su jomis (dirbtinis veltinis, Kristinos originalių iliustracijų “sagutės“).
“Dangaus žuvis“
“Saulės mergelė“ (hm… ją gal net ant lankelio galima apgyvendinti)
Apie dar keletą daiktų parašysiu greitai. O jei pamatėte savo kalėdinę dovaną čia arba žinote, kad Kalėdų Senis ieško šių daiktų, rašykite – kokonas.blog@gmail.com. Pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ), aplenkiant mus, mes tik “dovanų sandėliuką“ saugom.
O dabar jau laukiu komentarų 🙂
Šarūnės foto.
Toks labai gražus lietuviškas žodis, pakankamai dažnai vartojamas šitam švogerių (o, dar vienas gražus…) krašte. Tai va, noriu tiesiai šviesiai pareikšt, kad “Žaislų turgus“ KOKONE turi BLATĄ!! Nuo neatmenamų pirmosios mugės laikų, nuo tada, kai Violeta paliko kartoninę dėžę su Steponu ir jo bičais vienoje Vilniaus šokoladinių tik prisegusi raštelį: “Gintei į mugę“ ir į ant kaklo pakabintą odinį maišelį tam Steponui (meškiui, jei ką…) įdėjo “apvalų“ susuktą… pinigą, kad meškinas perduotų mugės fondan. O, ne, ne patys pinigai papirko. Beribis pasitikėjimas, juk net akyse viena kitos nebuvom mačiusios!! Nuo tada kartą per metus tie pavalgę meškinai yra keičiami į eko kreideles (užpernai), ar ergo šaukštus (pernai), ar taktilines knygeles (šiemet). Na, jie padeda tų dalykų gauti, patys meškiai tai, spėju, sulenda po Kalėdų egle, paskui suminga ant vaikų pagalvių… O kur blatas? Asmeninis KOKONO įrašas ir krūvos nuotraukų ir yra tas blatas :D. Prašom, žvaigždės, eteris jūsų!
Šauni šutvė. Šiltai aprengta…
Aidis su džinsiukais
Aldona Primadona
p.Antanas Langauskas -Stileiva
Aaaa… Nojus. Vakar peršalo persiėdęs plombyro.
Renaldas (beveik kaip R.Reiganas)
Žydrūnas. Bet raudonas 😉
Da-daaaam!! Čia visi. Ateikit šeštadienį, jie mėgsta paplepėti. Apie ūkį ir bites…
Pradedu nuo vaizdo. Tyloj geriau matosi.. praėjusi vasara. Lapkričio “nuobaigoj“ tie geltoni pievų laukiniai vėdrynai atrodo beveik nepadoriai ryškūs. Jei kas norit Kalėdų proga padovanoti gabalą saulės, mugėje ieškokit Linos papuošalų. Tik ilgai nebraidykit po “pievas“, spėju, greitai nuskins tas gėleles ;).
O spėkit, kieno čia pakalnutės?
Daivos iš “Stiklo karolių dirbtuvėlė“ . Ir sendino stiklo karoliai lyg vaikystės cukruoti marmeladiniai saldainiai:
Ir naujiena – lango vitražiukai, tiffany vitražo technologija
Gaudykim saulę ;). Daiva žadėjo dar šio to stiklinio ir šio be to varinio. Aš tai esu priklausoma nuo to stiklo, jei nesergate šia liga, atsargiai – užkrečiama 😉
kokonas.wordpress.com 