You are currently browsing the tag archive for the ‘mediniai žaislai’ tag.
O čia tiems, kas labiausiai laukia Kalėdų, buvo laaabai geri, todėl laaaabai jų nusipelnė ir dabar “neb’trivoja“, kaip pasakytų mano krikštamotė. Tiems, kurių svajonė – likti bent kartą nakčiai Kalėdų Senelio dirbtuvėse su visais nykštukų sumeistrautais stebuklingais žaislais, paslėptais… mamos drabužių spintoje. Iš mugės galėsite išeiti su glėbiu tokių stebuklų, tiks visiems: ir vaikams, ir šiaip suvaikėjusiems.
Lapalai KOKONO mugėje debiutavo pernai ir jų kaladėles svajonių pilims statyti jau atpažįsta ne tik nykštukai. Įsivaizduojat, kokią pilį galima pastatyti iš kaladėlių rinkinio, kuris vadinasi – “Šermukšnis apsnigo“?! Tiesiog tobula dovana būsimam poetui (o gal literatūros kritikui…)!
Arba kaladėlės “Lapė snapė“. Čia tikros lapės iš pavydo nusprogtų arba lauktų eilėse sutūpusios būsto tokiame kaladiniame daugiabutyje…
Ir eglutę puoštų, va, taip:
“Mano pirma mintis buvo – tokį aš ant kaklo nešiočiau“ – parašė mano Nykštukė pagalbininkė Sigita. O ką? Jei kartais norisi pasijusti Kalėdų eglute, galima puoštis originaliai.
*****
Kai namai iš kaladžių jau pastatyti, galima ten ir daugiau visokių įdomių gyventojų apgyvendinti. Žaislų turgus – pats ištikimiausias mugės draugas. Ir šiais metais turgaus gyventojai pasiruošę / pasišuošę nuotykiams su naujais draugais.
Šis Raudonkelnis patiktų Karlsono gerbėjams:
Rožinė Balerina – E.Degas fanams…
O šitas trendy Langius – visiems moOdistams ir mAdistėms.
*****
Jei “Turgaus“ meškinų po egle kai kas rado pernai, šiemet siūlom juos pakeisti mūsų naujos bičiulės Miusla draugeliais. Arba draugėmis. Raudonomis pėdkelnėmis, aišku:
…dryžuotais marškiniais, žinoma:
Arba tutu sijonu. Mmmm… balerinos vis tik valdo!
Iš tiesų, žaislų kūrėjai ir panašūs (juk mieli, juk šmaikštūs, juk kiek suvaikėję), ir skirtingi. Visai tokie pat kaip ir kiekvieno mūsų vaikai…
*****
“Dar yra jėgų? Man atrodo tiek namų pastačius, tiek nuotykių kartu su draugais patyrus norisi vieno – miegelio.“ – rašo Sigita, o aš pati tai žiovauju nuo septynių ryto iki kokios antros valandos nakties non stop… Užmigčiau ir ant akmens (bet apie tai kiek vėliau), ką jau ten kalbėt apie Sapnų namus!
O šiaip, paprasta logika: jei miegi ant taškuotų patalų, sapnuoji taškučius, jei ant gėlėtų – gėlėtą pievą…
Pasirinkite ir dovanokite gražius sapnus. Ramius sapnus. Spalvotus. Kalėdinius. {Uaaaa….}
*****
Jei dar neužmigote (ant darbastalio), priminsiu, kad Myyylu turi miego draugų, o gal pavydovų, nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Jie turi super galių nuskraidinti ant spalvingų sparnų į spalvotų sapnų karalystę.
Arba palinkėti saldžių sapnų iš visos širdies!
****
Patiems atspariausiems – pasaka. Irena piešia ant akmenukų. Turi 3 vaikus ir papasakoti tikrai yra ką… Maišelyje labai kompaktiškai telpa ir fėjos, ir bobutės, rūmai, ir pilys, ir …
…ir laivai, ir (Kūčių) silkės, ir undinės. Tik truputis fantazijos ir vaikai galės sekti pasakas Jums (kol jūs savaitgaliais saldžiai miegosit…).
Pasapnuokit iki mugės (;
Mielas dienorašti, ar dar tu gyvas? Kadangi mes ne kažin ką nuveikiam, rodos, per dienų dienas tik žaidžiam ir pasakas skaitom, tai papasakosiu ir Tau ką nors.
Vieną kartą miške gyveno varna. Turėjo savo medį. Ir gyveno meškiukas. Turėjo savo ežiuką.
Bet ežiukas pasiklydo rūke, tiek jį ir tematė… Tada meškiukas susirado kitą draugą – paršiuką. (Hm, čia gal visai kiaulė jau…)
Che, va, taip geriau 😉
O tada paaiškėjo, kad yra čia ir daugiau žvėrių ir gyvulių.
Ir jie visi mieli iki nebegalėjimo, o dar taip protingai sutverti, kad vienas prie kito labai tinka.
Bet jau pavargo meškiukas, laikas pasnausti.
Visi pavargo? Tai tegu eina miegot. Labanakt!
“Pasaką“ l.savarankiškai dėliojo Gustavas (be savaitės trimetis), kompaniją palaikė pusseserė Upė fotografavo teta Šarūnė, o visą mielą žvėryną išdrožė Miela Siela.
p.s. Šis žvėrinčius dailiame maišelyje buvo skirtas ne mums, čia dovana nuo Mielos Sielos AVEVITUS vaikams, bet Gustavui baisingai bliaunant, kad laaabai noooori, paliktas savaitę pasidžiaugti. Labai džiaugėsi. Taip džiaugėsi, kad net… pasūdė:
…ir pagamino vyniotinį pagal “Gustavo enciklopedijos“ receptą a-la-natiurel (jei kas nežinot, ten visi taip vadinasi ;))
Puikus patiekalas Atvelykiui!
Šį kartą mano grafomanijai vietos nebeliko, naujokai mugiautojai prisistatė patys. Aš dabar tik sėdžiu, į fainus vaizdus veizėju ir žvengiu:
igaga – šeimyninis sesių ir pusseserių projektas. Pati idėja gimė šį snieguotą pavasarį, kai vienas mažas berniukas jau visai “supaišė” ir “sužaidė” turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą abiejų su mama. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną mama su teta nutarė: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės, ir kur baldelius papuošė arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Taip igaga ir tapo igaga😉 O mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“:
“Arkliukas, kuris norėjo spalvų“:
“Įkvėpimo kampelis“:
ir, žinoma, “Nuotykių namutis“:
Visi jie “pagal kilmę“ – balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms, pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono. Neapsirikome – mūsų vaikai savo kartono namučiuose praleidžia labai daug laiko, o kūryba čia liejasi laisvai. Labai patinka ne tik tai, kad su kartono baldeliais galima veikti, ko tik širdutė geidžia, bet ir tai, kad vaikai bet kada gali patys juos perkelti į norimą vietą – juk kartonas toks lengvas! Draugų vaikams irgi patiko, tad vėlyvą rudenį nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Kol kas dar labai nedrąsiai. Jau pasirodėme poroje krautuvėlių, papuošėme vaikų kampelį mažoje kavinukėje, o KOKONAS bus pirma proga apčiupinėti ir apipaišyti igaga kūrybą gyvai;)
* Tik pridėsiu, kad rašydama “apipaišyti“ Agnė iš igaga turėjo galvoj –
APIPAIŠYTI,
todėl aprenkite vaikus į mugę gražiai, baltai – jiems patiks 😉
******
Kiti vaikų kampo debiutantai labai šildo širdį, nes yra mano žemiečiai ir “medinukai“.
Šiauliuose jauna šeima gamina tiesiog medines svajones –
Dėžėse jas pakuoja:
Svajonės gali būti paprastos…
…arba spalvotos…
… apie pasakiškus namus (su televizoriumi ir nauja knyga…)
apie nuosavus laivus…
…ir pašėlusius nuotykius…
Užuodžiat medieną? Mane tas kvapas lydi nuo lopšio, kaip ir kelias mano giminės kartas, gal dėl to tik lapatai, lapatai ir nunešė mane LAPALAI toli ir atgal. Neabejoju, kad visi tie laivai TIKRAI atlaikys ne vieną kartą piratų, šitos stebuklų dėžės bus paveldimos ir pailsėjusios palėpėj vėl augins jau kitų vaikų vaizduotę, o lėlių namuose keisis “nuomininkai“, bet ne džiugi nuotaika.
Gerai, užteks svaigti, šaldytuvas rėkia:
Išlak kavos ir važuojam toliau…
*****
… nes BRĖDŽIAI laukia 😉
Nesuprantat, kas tai per padarai? O… o kam gi būtina viską pasaulyje suprasti, jausti reikia… 😉 Jei jaučiat, kad mirtinai reikia paaiškinimo arba neišgyvensit iki mugės be šio bei to spalvingo, skambinkite Erikai:
O čia kiek kita Erikos kūrybos pusė. Trikotažinė. Pastelinė. Kaklus puošianti.
Vaikams ar ne vaikams, bet kalėdiniai briedžiai, oi, atsiprašau – brĖdžiai – jau neša Kalėdas. Gaudykit!
******
Rosanos lėlės -Valdorfo lėlytės. Tai visai kita filosofija ir kita estetika. Skirtingiems vaikams patinka skirtingi briedžiai ir lėlės. Kalėdų seniai gi puikiai žino ne tik, kas buvo geras visus metus, bet ir kas geriausiai saugo jų vaikų sapnus, ar ne? Nesusilaikiau, “pakrikštijau“ šitas paneles.
Katriutė
Saliutė
Amiliutė
Vilna, sagos ir vata… Negi ne iš to gaminami tikri draugai?
******
Na? Tai kur tie vikingai? Ot, ir bus! Čia dar vienas mugės NeFormatas, įsikursiantis greta lėktuvėlių dirbtuvių ir visų aukščiau aprašytų vaikiškų džiaugsmų. Vikingai, aišku, atvažiuos iš Vikingų Kaimo ant Širvintos kranto ir mokys tuos brĖdžius ir vaikus, lėles ir tėvelius žaisti kvirkatą.
Skamba taip rimtai, kad siūlau pasimokyti iš anksto, chi, chi. Ir su vikingais šiais laikais galima susipažinti internetu—> Vikingų Kaimas. O jei mėgstate keliauti laiko mašina, tai ši kompanija jums labai pakeliui: senovinių amatų dirbtuvės, dar senoviškesnių žaidimų rungtynės, šimtų raištelių siuvimas ant iki saginės eros drabužių… Oi, labai gydo visa tai nuo asfaltligės, stresligės ir kalėdinės karštinės. Jei ir jūs savajojate gyventi kuo arčiau gamtos, braidyti rytais po rasą, auginti medžius, ganyti gyvulius, užsiimti amatais – välkommen! Ateikit pakariauti su vikingais į mugę, o vasarą patikrinkite visas siūlomas pramogas. Kažkaip įtartinai jie laimingi be i-pod’ų, ką? 😉
Kai kasmet prieš muges dideliais kiekiais, tiesiog urmu vagiu laiką ir dėmesį nuo savo namų ir vaikų, prisiekinėju, kad tai TIKRAI paskutinį kartą, kitą lapkritį siūsiu meškius, kepsiu vaikams imbierinius kiškius ir būsiu GERA MAMA. Ir… Ir vėl įsiveliu! Ir koookios gi egoistinės priežastys – man be proto smagu susitikti tuos, kurie muginėja kartu jau ne vienus metus, internetu pasirašinėti su niekad nematytais žmonėmis, gauti jų šventės pradedančius siuntinius su fantastiškais kūriniais, šiltais linkėjimais, dovanotu Laiku ir… gabaliuku jų Sielos. Vampyyyriška, chi,chi. Bet tai tiesa. Matyt, mintu tuo, ammm!
Vėlyvą lapkritį paprastai lekiu susitikti su Kristina iš “Smagu visiems“. Ir tikrai velniškai smagu! Matomes vidutiniškai kartą per dvejus metus, turim vos valandą papliurpimui, bet kiek daug, pasirodo, per tą valandą galima kalbėti… Na, nežinau, ar ką papasakojam iki galo, ar ką išgvildenam, ar bent spėjam sužinoti naujienas, eee, rodos, ne – tiesiog tratam be perstojo ir dar grįžtant namo visą kelią aš “tebekalbu“. Ir dar kitą rytą valydamasi dantis… Kokie čia burtai?
Kristina visada pirmoji parašo: “dalyvauju!“. Ir tuomet tiesiog tyliai lipdo:
O paskui BUM! – ir visiems atvimpa žandikauliai:
Kai pamačiau DIIIIIDELĮ raudoną popierinį maišą, pilną dailiai apraišiotų, aprašinėtų, žodžiu, apšokinėtų, numylėtų rankdarbinių dėželių, man ne tik žandikaulis atvipo, bet ir seilės varvėt pradėjo. Jos labai skaniai atrodo tos sagelės! Kiekviena dar pazulinta, pasendinta, nes taikyta į senų žaislų temą, tik vis tiek panaši ne į bevardį muziejaus eksponatą, bet į Tavo (mano, sesės ar jaunėlio brolio…) jau kartą lyžteltą ir vėl kišenėj paslėptą barbarisinį saldainį. Toks jaukiai infantiliškas vaizdas, ne papuošališkas, ne derinamas prie megztinio spalvos, o prie savų prisiminimų, žiauriai sentimentalus reikalas.
“Linguolytė“ (dar žinoma Vanka-vstanka ar Cingu Lingu vardu. Kaip jūs vadinot?)
Va, čia tie barbarisai, argi ne?
Och, šitaip mano liežuvis atrodė per šv. Onos atlaidus “pas bobas“ šventoriuje nelegaliai (“nu, nu, nu“ – grasė mama ir močiutė) prisipirkus ir čia pat už kampo prisirijus krakmolinių saldainių. Graži spalva… Zelionka turbūt dažydavo tuos skanius saldainius.
O šiems NEŽINIUKAMS priklausė mūsų (trisdešimtmečių) vaikystės televizorius. Nors, kur aš JUOS mačiau, nepamenu…
Gal čia zefyrai? Gal morengai?
Kaip bebūtų, jie visi iš “anos“ vaikystės… Sagelės mažutės:
…bet jų daug!
Vis tiek, siūlau ilgai nesmurgsoti ir griebti patinkančią vos pamačius, nes Kristinos kūriniai mugėje paprastai būna “ant griebtukų“, kaip sakydavo mūsų močiutė. Ir šiaip gyvenime nesmurgsokit, o žaiskit 😉
******
Kita artima siela – Mia (ten) arba Giedrė (čia) dalyvauja KOKONO mugėse irgi nuo pat pradžių.Visokiais originaliais būdais: internete aukciono būdu pardavusi vieną savo neįtikėtinų žaislų rinkinių , “grobį’ padovanodama mažam specialiam vaikų darželiui arba kitais metais atsiųsdama tuntą fantastiškų siūtų ežių tiesiai į mugę. Šiemet (valio, valioo!) ji ketina atvažiuoti Lietuvon kaip tik tinkamu metu ir atlėkti su savo brolio kuriamas labai jautriais, šiltais, man net graudžiai “Labanakt vaikučiai!“ filmukų repertuarą primenančiais medinukais.
Žvėreliai:
Gyvulėliai:
Patys mieliausi katinėliai:
Net šmaikštūs briedžiai ant eglutės ir tie mieli mieli mieli!
Ir kaip nebus meilūs ir mieli, jei šeimyninis klaipėdiškių duetas {Dainius ir Dainora} taip ir vadinasi – Miela Siela…
Tikiuosi pavyks nors ką nors iš šių vardorfiškų mielybių pamatyti mugėje.
****
Toks sentimentalus įrašas išėjo… Na, pasakykit ką nors, alio!
Po mugės kilo mintis giliau pasikapstyti tose keliose internetinėse parduotuvėse, kurios dalyvavo ir tikrai labai gražiai atrodė. Gal mano rekomendacijos pravers paskutinės minutės dovanų alkiui ir stresui numalšinti 😉
Pradėsiu nuo ne materealių dovanų, t.y. tokių, kai dovanoji galimybę patirti geras emocijas arba ko nors išmokti. “Artoteka“ turi visokio bieso, paskui patikrinkite patys, o aš išrinkau dvejas kūrybines dirbtuves, visiškai skirtingoms “natūroms“.
Perkusija ir ritmas patrakėliams. Tiems, kurie “muša būgnus“ net šaukštais ar pieštukais, o darbe dažnai būna priversti būti tylesni už vandenį…
Ir ebru (tapyba ant vandens) visiškoms “ramyyybėms“ (arba jos siekiantiems). Rodos, čia net kvėpuoti reikia atsargiai, o vaizdai užburia ir pakeri lyg pirmą kartą pamačius gerą animaciją. Ir TO galima išmokti, viską pačiupinėti patiems!
Daugiau visko – ARTOTEKOJE
*****
Jei vis tik dovanos skirtos Kalėdų senio maišeliui ir jas smagu suvyniotas pakišti po egle, tada lįskit čia:
“Medinis arkliukas“ – labai šviežia, dar medžio klijais kvepianti krautuvytė. Joje – tik lietuviški žaislai, drabužiai, naminiai muilai ir pan. gėris.
DĖMESIO!!! Specialiai “KOKONO“ skaitytojams dovana – 5% nuolaida. Tereikia nuolaidų langelyje įvesti – KOKONO.
Man patiko daaaaug kas, bet dovanų idėjoms “pakišiu“ keletą vaizdų iš “labai labai“ operos 😉
Retro vežimėlis lėlėms, panelėms ir kalėdinėms dovanoms:
“Medinio arkliuko“ simbolis ir “logotipas“ 😉
Lėlių namas
Šis tas skanaus visai šeimai:
Ir kaklaskarės (- šalikas, arba -seilinukas (dešinėje)) kalėdiniam orui ir šventiniam stalui:
*****
“Pyplių palėpė“ – tokia minkšta ir maloni vieta pirkti dovanas. Irgi mielas ir minkštas 😉
Šitokią kepurę (tik garstyčių geltonumo) prieš kokius 25 metus turėjo Šarūnė (mūsų auksarankė močiutė mezgė…), negalėjau jos čia neparodyti – visiški SENTIMENTAI…
Ir šalikas “su polėkiu“:
Praktiškiems Dovanų Seniams – iš žavios klijuotės pasiūta prijuostė mažajam silkių pomidorų padaže valgytojui ;).
O tai – eglutė. Dėl jos “Palėpėje“ net galima derėti šiuo metu, juk Kalėdos.
Sniegas. Nertas. Tinka ant tikros eglutės. Jei kur per šventes būtų atodrėkis ir balos, prisiminkite, kur galima įsigyti amžinų snaigių.
*****
“Jauku.lt“ sykį “jaukininėjo“ KOKONE, spėju, pasirausėt jų sandėliuke. Bet radau keletą ir labai ūkiškų, ir gerai “priplaukusių“ dovanų idėjų, kurios mane pralinksmino, gal ir Jus įkvėps.
Duoną dabar kepa kas antra (-as). Jei norit būt originalūs – namie muškit patys sviestą 😉
Arba pabandykit raugti kopūstus pagal senovinius receptus, aišku, būtinai medinėj bačkoj. Čia telpa 11 l, turėtų užtekti ir kaimynams..
Šita gal labiau “nuplaukusi“, nei ūkiška, bet gi labai labai praktiška – “Debesėlis“- kabykla (autorė – Rasa Sabutytė)
Čia laikrodis neskaičiuojantiems… laiko. Žodžiu, visiems laimingiems 😉
Ekologiško, perdirbto popieriaus sieninis kalendorius (pagaminta LT) – skaičiuojantiems dienas iki kitų švenčių = laisvadienių ir atostogų“
Och… o kiek liko iki Kalėdų?
Tikras kalėdinis pasiūlymas :D. Neeeee!Nieko nepardavinėjame. Bet… dovanojame. Dovanojame galimybė padaryti 2 gerus darbus vienu metu. Štai ką atsiuntė Mantas iš jauku.lt, vienas iš Vilties mugėje dalyvausiančios žavios komandos narių:
Jauku.lt komanda skelbia akciją, kurios metu rinksime Jums nebereikalingus žaislus ir per Šv. Kalėdas padovanosime juos vaikų namuose gyvenantiems vaikams. Šitaip metų pabaigą pažymėsime gerumo akcentu, o prie jo prisijungti kviečiame ir Jus!
Atėjus Šv. Kalėdų laikui, nauji žaislai pakeičia senuosius, atnešdami džiaugsmą vaikams ir jų tėveliams. O kur keliauja senieji žaislai? Taip, tie patys senieji, kurie kažkada vaikams atnešė gausybę teigiamų emocijų, tačiau dabar guli kampuose, o vaikai su jais žaidžia vis mažiau, kadangi turi kitus- naujesnius ir gražesnius…? Dažniausiai tokie žaislai būna išmetami ir tiesiog nepastebimai pradingsta iš namų, o jų gyvavimas baigiasi sąvartyne. Ar gali būti kitaip?
Taip, gali.
Jauku.lt komanda kviečia pratęsti senųjų žaislų istoriją ir pradėti ją iš naujo kitų, mažiau gyvenimo džiaugsmo mačiusių, vaikų rankose.
Vedami šios minties kviečiame Jus prisijungti prie „Žaislų dovanų“ akcijos, kurios metu rinksime žaislus iš tų, kurie gali juos duoti ir dovanosime tiems, kurie negali jų įsigyti.
Šį gražų kiekvieno prisijungusiojo indėlį įamžinsime mažais mediniais zuikučiais, kuriuos mainais už žaislus ir gerus ketinimus, dovanosime geros valios žmonėms.
Surinkti žaislai keliaus į vaikų namus bei socialinius centrus, kuriuose pradės kurti savo naują istoriją, į pirmą lapą įrašydami šypseną vaiko, jį gavusį Šv. Kalėdų proga.
Kaip galiu padėti?
Siųsk šį laišką savo draugams ir artimiesiems, platink Facebook tinkle, dėk į BLOG‘ą ar pakabindamas skelbimą namo laiptinėje- žodžiu, pranešk pasauliui apie tai pagal savo galimybes.
Atnešk žaislą į „Jauku.lt“ parduotuvę, esančią „Gedimino 9“ prekybos centre arba į „Jauku.lt“ biurą Smolensko g. 10b.
Jei negali atvykti, bet nori dovanoti- susisiek su mumis el. paštu mantas@jauku.lt arba http://jaukublog.wordpress.com/ir mes patys atvažiuosime arba rasime kitą sprendimą.
Nelik nuošaly! Juk dovanoti- taip paprasta.
Jauku.lt komanda.
Galima žaislus nešti ir į Vilties mugę šeštadienį – užversim Manto mašinos bagažinę ;). Bus dviguba nauda ir džiaugsmas.
Kokios Kalėdos be žaislų? Perkam, siuvam, mezgam vaikams, saviems ar šiaip brangiems, gal net nepažįstamiems. Gaunam patys, jei dūšioj esam vaikai ar dar prisimenam koks tai jausmas. Hm… Kažkodėl suspaudė gerklę – prieš tokias šventes yra proga prisiminti savo vaikystės žaislus ir visas į širdį įstrigusias Kalėdų Senelio dovanas. Ir neišsipildžiusius norus, surašytus ant languoto popieriaus paprastame voke be pašto ženklo, bet stropiai iškeverzotu adresu: “Į Šiaurės ašigalį…“ Apie kokį žaislą svajojot vaikystėj? Gal rasit jį čia…
Siūtą pliušių Mataušiuką
Megztą “frantą“ raudonu švarkeliu
Egzotišką lėlę iš … Šiaurės ašigalio, Kalėdų Senio kaimynę 😉
Zuikių šeimyną
ar kitokį vaikystės priminimą…
(į šitą šeimyninę nuotrauką ramiai žiūrėti negaliu – akys rasoja… ar čia jau man protelis nuo tokio kiekio gėrio skystėja? :))
Bet jei jau ne nuo sentimentų, tai dėl šitų prabangių retro auto “lietais ratlankiais“ galvas tikrai ne gėda pamesti:
O spėkit, kas čia?
Ką tiksliai turės, medinių stebuklų pardavėjas nesakė, bet juk ir “tikri“ kalėdiniai seniai apie dovanų asortimentą nutyli…
kokonas.wordpress.com 