You are currently browsing the category archive for the ‘2015 Kalėdų mugė’ category.
“Prieš Velykas ištesėk visus kalėdinius pažadus, antraip prisnigs!“ – grasina liaudies išmintis. Aišku, ištirps tas kovo sniegas ir be mano burtų, bet pažadai lieka pažadais, tie tai patys netirpsta. Ypač duoti sau apie KOKONĄ…
Įrašą rašiau taaaaip ilgai, kad teko prie pavasario pritempti pavadinimą. Buvo “atostogaujanti Snieguolė“ ir ji esu aš. Prieš mugę čia rašiusi Sigita, šiuo metu turbūt jau viską papuošė Velykoms, o prieš kitas Kalėdas pati savo tinklaraščiui ieškos nykštukų pagalbininkų, nes būti 3-jų vaikų mama pastaruoju metu tapo labai madinga, jei suprantat apie ką aš čia;). Man pačiai irgi, matyt, patinka vis kartoti tas stebuklingas motinystės atostogas, kai “ryte išsiverdi kavos, vakare atsisėdi, ją išgeri“. Tikrai laikas “sėdint“ su vaikais namuose pasidaro kažkoks tąsus: diena-naktis, diena-naktis, snarglys-kosulys, ir taip be galo, be pabaigos, be atvangos. Nebeapgaudinėjau savęs, kad šiemet pajėgsiu kokių gerų darbų nuveikti – vos spėju naminius nudirbti, todėl KOKONE dirbo kiti. Tiesą sakant, nelabai suprantu, kaip tie KITI viską spėja: ir muilus virti, ir arbatą džiovinti / pakuoti, ir “paukštukus frezuoti“ arba vąšeliu kilimus narplioti, ir dar prieš pat šventinį šurmulį, patį dovanų gaminimo karštymetį kažką čia organizuoti, bėgioti, patalpų ieškoti, dalyvius rikiuoti, registruoti… Dievaži, net turint šešias rankas ir tris galvas, vis tiek būtų nelengva. “Tai kodėl žmonės tą daro?“ – šiemet jau pati kamavausi bandydama suprasti šito reiškinio prasmę ir esmę. KOKONO mugėj šiemet papramogavau pusdienį, buvo labai gera pasimatyt su begalybe mugiautojų-senbuvių..
ir nedrąsiai apeiti naujuosius:
bet žinant tokių renginių pasiruošimo užkulisius ir per 7-erius metus mieste užderėjusių visokių mugių-mugelių prieš žiemos šventes gausą, aš pati neradau atsakymo: KODĖL TAS KOKONAS GYVUOJA? Kodėl man jo niekaip nepavyksta numarinti?.. (:
Turbūt atsakymas štai čia:
Čia Ugnės (7,5 m) reportažinis piešinys iš KOKONO’ 15. Ta “jaunoji gvardija“ ir yra priežastis šitokio renginio gajumo – jei vaikai į labdaros mugę dalyvauti tempia tėvus (tiksliau, mamas), vadinasi viskas vyks, o vieta ar data – beveik nesvarbu. Ramiai įsitaisykite su arbatos puodeliu ir nuodugniai apžiūrėkite kiekvieną piešinio kampą ir veikėją. Šiemet neturėjome etatinio fotografo, bet jo gal net ir neprireikė – VISKAS pavaizduota čia (net VCUP’o vitrinos…). Ugnė – labai drąsi mergina. Mama iš kadro pabėgo ir juokdamasi prisipažino, neturinti nė trupinio dukters “prekybinio talento“, niekap negalėtų taip atvirai ir garsiai kviesti žmonių prie savo stalo, išdidžiai rodyti pačios pieštų atviručių ir nė nemirktelėjusi išpyškinti jų kainas.
– Ugne, kas dažniausiai perka tavo atvirutes? Gal draugai? Tavo ar mamos…
– Nea, dažniausiai nepažįstami žmonės. Pakalbu su jais, o jie apžiūri ir perka.
-O kodėl vienos atvirutės kainuoja 1 eurą, o kitos – 2,40? Kaip tu jas įvertini? Pagal ką čia taip?
– Gražesnės – brangesnės, – trumpai nukerta menininkė ekonomistės mina.
– Mat, kaip… Kodėl tu pieši atvirutes, o ne kokios saldainius verdi, kaip Jurgis pvz.?
– Taigi ledinukus virti sunkiau! – nuoširdžiai nusistebi mano nesupratingumu.
-Ir seniai pieši? – bandau taisyti autoritetą. – Tu juk 3-čią kartą KOKONE, kaip iš viso sugalvojai tą pirmą kartą dalyvauti? Gal mama liepė?
-Nežinau… Mamaaa, kaip ten buvo? – o tada balsas iš už kadro papasakoja visą istoriją, kaip pamačiusi mamą piešiant ir ruošiantis mugei, tada dar penkiametė užsidegė noru dalyvauti pati, kad piešia Ugnė seniai ir nuolat, kad tą daro stropiai, ilgai, gali sugaišti ir kelias dienas, kad smulkmenos piešiniuose iškalbingos, turtingi vaizdai paskui jau ir nebereikalauja daug žodžių pasakojimui. Pvz. čia matot kurmio namą. Piešinio paieškos kiek užtruko, bet buvo verta pakabėti Skype su kamera ir luktelt šito išsamaus 3D vaizdo.
Kiekvienas ruduo Ugnei – atvirukų gamybos darbymetis. Mama išduoda, kad pinigai, gaunami parduodant savus kūrinius, dabar įgauna jau kitą vertę, darosi sunkiau dalį pelno nesavanaudiškai paaukoti kilniems (bet tolimiems) tikslams. Hm, jau visai suaugusiųjų pasaulio širdies ir sąžinės problemos, dosnumo – šykštumo dilemos, ar ne? Man pasirodė net labai prasminga: juk “altruizmas“ tėra tik žodis, o “pagalba“ irgi gali likti įkalinta kabutėse arba televizinių paramos akcijų reklamose, kol pats nepabandai nugalėti savų slibinų ir pasidalinti ne tuo, ko tau nereikia ar neturi, kur dėti, o uždirbtais pinigais čia ir dabar.
Ir dar trumpai pagvildename labdaros temą kitu kampu.
-Ugne, ar žinai, kam skirti surinkti pinigai šiemet?
– Eeee… Vaikams, kurie neturi tėvelių.
– O tai kas nutinka vaikams, kurie netenka tėvų?
– Jiems kažkas duoda kitus. Naujus tėvus.
– Manai, jiems dabar bus gerai?
-Gerai, – patikina ir belieka tik nusiųsti šitą įsitikinimą kaip prašymą “aukščiausiai ministerijai“.
****
Paplepsėjom su dar vienu senu KOKONO lapinu – šešiamečiu Jurgiu. “Biški“ mugėj, o paskui virtualiai. Ir pokalbio temos, ir pats vaikis taip šokinėjo po ekraną, kad užsirašyti ką nors rišlaus sekėsi sunkiai, o dar sunkiau suprasti, kaip judrus berniukas taip stropiai ruošėsi mugei – norint šitaip nukloti stalą, reikia paplušėti.
Ir šiuo atveju visažinis balsas už kadro padėjo išrišti mįslę: pasirodo, viską gelbėja dis-cip-li-na, t.y piešiama buvo kelis vakarus ant tvarkingų ruošinių (mama pasirūpino), kad jaunasis autorius nepavargtų ir kiekvienai atvirutei užtektų dailininko dėmesio ir laiko. Saldainius virė kartu su mama, t.y. virė mama, Jurgis buvo atsakingas (labai atsakingas…) už pabarstukų barstymą ir pagaliukų sukaišiojimą. (Och, kaip man patinka tokios “edukacinės programos“! Labdara – šios mugės tikslas, bet tie labi darbai pradeda vykti dar gerokai iki prekybos dienos, o gėris užkabina dalyvius ir pirkėjus pačia netikėčiausia forma.) Dar sužinojau, kad skanesni yra rudesni saldainiai (pritariu, man jie priminė dieviško vaikystės skonio “gaidelius“ ant pagaliuko), kad bet ką nupiešti yra belenkaip lengviau negu saldainių prigaminti (čia visi vaikai tą žino?), ir kad mugiautojai vieni su kitais visada mainosi savo darbais, Jurgis irgi pademonstravo mainų programos rezultatą – tapatybės žetoną su spec.užrašu. Jėga!
-O žiūrėk, ką dar turiu! – ir į ekraną įšoka kažkoks leginis padaras, o gal lėktuvas. Pasirodo, Jurgis savo muginio uždarbio dalį jau investavo – lego kaldėlių babaisa nedidelė, bet tikrai baisi. Man. Oi, ne, vis tik čia kažkokia transporto priemonė.
-O žinai, ką pirks už mugės pinigus ta didelė šeimyna? Automobilį. Tikrą, ne leginį.
-Jie neturi mašinos?
-Turi, bet visi į ją niekaip netelpa, reikia autobusiuko. Nors jiems ir lėktuvas praverstų… Bet autobusiuką jie gaus, o įsivaizduoji, Jurgi, kaip gyventi tėčio ir mamos?
Nesuprato to mano retorinio klausimo Jurgis visai. Ir ačiū Dievui, reiškia, niekada apie tai nepagalvojo, reiškia, saugumo lygis jo pasaulėlyje aukštesnis nei Šveicarijoj…
****
O Sikorskiai? Jie gyvena gerai. Mama Vaiva sakė, net puikiai. Autobusiukas rieda ir juo važiuodami kas kartą mugiautojus (ir šiapus, ir anapus prekystalio buvusius) mini geru žodžiu.
Vaikai šiemet beveik nesirgo, nes yra sotūs:
…laimingi:
…šiltai aprengti:
Man dar magėjo pasiklausinėti, kas pasikeitė, kas dar palepino dėmesiu…
…kaip jie visi jaučiasi galų gale, bet įlindusi feisbuke į Sikorskių šeimynos paskyrą radau atsakymus į neužduotus klausimus. “Atsakymas“ netrumpas, bet neįsivaizduoju, ką ir kaip galima iš jo išmesti. Išmesti norėčiau nebent tą nejaukų jausmą, kuris apima skaitant, kai susivoki, kad savajam egoizmui dažniausiai pralaimi.
..gyvenu su devyniais kitų žmonių pagimdytais vaikais. Dalinuosi su jais viskuo, ką turiu. Nesmerkiu jų tėvų, nes jie tiesiog pasimetė gyvenime…
…dažniausiai geriu ataušusią kavą, valgau, kai turiu laiko, skaitau tik naktį, kartais pasijuntu apsisiota/apvemta..
Bet nekeisčiau savo gyvenimo į jokį kitą. Esu apdovanota. Šios dovanos neįkainojamos.
Man atrodo, kad toks kelias teisingas – atsisakyti egocentrizmo ir nieko nesmerkti.
Per žinias girdime:
-kokia nors bendruomenė nenori leisti steigti savo teritorijoje priklausomų žmonių reabilitacijos centro;
-gyventojai stoja piestu prieš socialinių būstų statybą jų rajone;
-mokyklos atsisako priimti neįgalius vaikus;
-tėvai reikalauja pervesti kažkurį moksleivį… kuo toliau;
-o dar tos paramos akcijos…vis mąstau, kodėl per jas taip negera? Tai greit greit nusiunčiu tuos 3 Eurus, kad palengvėtų… Dirbau vaikų dienos centre su socialinės rizikos šeimų vaikais – tikrai jie ateina pavalgyti ir ramiai pabūti… skurdas ir tamsa gaubia Lietuvos kaimus ir miestus kaip viduramžiais… Bet , visiems „likimo nuskriaustiems“ reikia ne tik to, ką mes jiems atsainiai numetame kaip šuniui kaulą…
-vaikams globos namuose reikia ne vienkartinių dovanų, o prasmingų žmogiškų santykių;
-neįgaliesiems ne gailesčio, o priėmimo į savo tarpą;
-daugiavaikiams – žinios, kad auginti daug vaikų garbė, ne gėda;
-visiems „kitokiems“- ne smerkimo, o empatijos.
Žinoma, kad kiekvienas vaikas – dovana. Jei jis „normalus“- mes, tėvai, visuomenės akyse įgauname svorio, galime vaikščioti iškėlę galvas. O jei jis „kitoks“ – ką gi, gyvenimo loterijoje pralošėme ir mūsų svoris tose svarstyklėse išgaravo…
Ką darome mes? Neturėdami laiko savo vaikams, apipilame juos dovanomis, nes buvimas kartu vargina, lai žaidžia … Nusukame akis nuo Dauno sindromu sergančio vaiko, nes nejauku…Tylime, kai girdime besikeikiančius viešojoje erdvėje jaunuolius, tylime, kai rūko pradinukas.. Ir labai labai pykstame, kai kažkas ir kažkoks kėsinasi į mūsų erdvę.
Visi esame unikalūs. Ir gyvenimo keliu turime pražygiuoti oriai bei garbingai. O jei šalia rieda neįgaliojo vežimėlis, pasinaudokime proga – pakalbinkime, galvą guldau, sužinosime kai ką įdomaus, jei šalia žmogus, su kitokia patirtim nei jūsų, šnektelkite, būtinai ką nors išmoksite … Mes galim daug ką duoti vieni kitiems. Jei…stabtelsime ir pasikalbėsime, nes esame žymiai arčiau vieni kitų nei įsivaizduojame.
„Aš neturiu ambicijų pagauti jums didžuvę, nei duoti meškerę. Aš tiesiog eičiau kartu su jumis žvejoti“,- štai kaip paprastai tai įvardina režisierė S. Masteikaitė.
Jei dažniau būsime su „kitokiais“ kartu – tiesiog tyliai kalbėsimės – tai jiems bus geriausia išsipildymo akcija.
Turbūt to vieno, kaip mama sakydavo – stebuklingo, žodžio čia ir užtenka, nes į jį telpa viskas. Mes, Kokono labdaros mugės organizatoriai sakome:
LABAI AČIŪ, kad dalyvavote šių metų renginyje. DĖKOJAME, kad prisidėjote prie sumanymo pagelbėti Sikorskių šeimynai. Kaip žinote, Sikorskiams reikia didelio, talpaus ir techniškai tvarkingo automobilio. Kaip minėjo šeimos galva, surinktos lėšos ir bus skirtos šiam reikšmingam pirkiniui.
Dėkojame, kad dalinotės vaikų rūbeliais, žaislais, knygomis ir kitais daiktais. Renginio metu surinkome net 10 dėžių. Tai nuostabu! KOKONO mugė surado sekėjų ir Kaune. Ten mamos taip pat rinko paramą Sikorskių šeimynai. Iš Kauno atvažiavo 6 didelės dėžės įvairių vertingų daiktų vaikams.
Didelis ir drąsus AČIŪ Zuikių fabrikui už skanius kepinius, jautrią širdį, entuziazmą ir ištikimybę KOKONUI. Surinktos lėšos nukeliavo į Sikorskių taupyklę.
DĖKUI loteriją organizavusiai Sigitai, kuri iš Norvegijos atskrido tik dėl Kokono mugės. Štai ką gali geras ketinimas! Ir jis dar nesibaigė, bus pratęstas Norvegijoje. AČIŪ pagelbėjusioms savanorėms. Už kantrybę, iniciatyvą, tiesiog, kad atsiliepė.
Geri darbai turi tęstis! Šiemet mūsų gretas papildė jaunas, labai perspektyvus kūrėjas ir aktyvus visuomenės veikėjas Jurgis. Tai jis gamino ledinukus, piešė atvirukus, ragino žmones aukoti ir, žinoma, prisidėjo pats. Jurgis buvo ne vienas. Kartu ir daugiau vaikų ir jie tikrai šaunuoliai. Mūsų laukia šviesi ir įdomi ateitis!
Visi suaukoti daiktai ir pinigai perduoti Sikorskių šeimynai. Labai tikimės, kad tokiais paprastais, nuoširdžiais veiksmais mes prisidedame prie geresnio, kokybiškesnio mažųjų šeimynos narių gyvenimo.
Jeigu norėtumėte iki Kalėdų dar nudirbti gerą darbą, nespėjote ar užmiršote paaukoti, dar ne vėlu! Iki pat Šventų Kalėdų galite pervesti lėšas į Sikorskių šeimynos sąskaitą ir prisidėti prie ratuotos svajonės įgyvendinimo.
Sikorskių šeimyna
Įmonės kodas 303165387
Sąskaitos nr. LT66 7044 0600 0792 6720 SEB bankas
Šiltų, jaukių, šeimyniškų Šventų Kalėdų!
Snieguolė Gintė, Jurgis ir KOKONautų komanda
Namai yra pati geriausia vieta švęsti šventes. Ką daryti, kad kiekviena būtų šventė? Ko reikia namams, kad jie būtų smagūs kasdien? Turiu atsakymą – reikia daiktų, kurie sukurtų nuotaiką, smulkmenų, kurios nustebintų, kvapų, kurie kviestų grįžti. Šiandien apie Kokono labdaros mugės dalyvius, kurie kuria daiktus namams.
Džiovintų gėlių istorijos sukūrė gausybę Kalėdinių vainikų, puoštų natūraliomis uogomis ir kitais miško turtais.
EM Keramika paruošė sniego baltumo keramikinių papuošimų eglutei. Tai ne tik puiki puošmena eglutei, bet ir puiki dovana. Kaip ir rankų darbo dubenėliai, kiekvienam šeimos nariui po vieną.
Pas Etno Design rasite padėkliukų su katinais, kurie arbatos gėrimą pavers puikią pramoga. Pasirodo, padėkliukas yra ir dėlionė. Labai tiks katinų mylėtojams.
O mažiems, pirmą kartą gyvenime Kalėdas švenčiantiems tikrai patiktų tautinių motyvų karuselė.Vejas arkliukas paukštelį ir pavyti negali.
Mugės senbuvė Godos keramika atvažiuoja pasiruošusi indų šeimos pietų stalui. Ir originalių muilinių, kurios papuoš kiekvieną vonią.
Haušinkos rankdarbių pasakos kasmet turi ypatingai originalių eglutės žaisliukų. Ant mano eglės poo pernykščio Kokono nutūpė raudonpilvė sniegena. Šiais metais pildysiu kolekciją, tik negaliu išsirinkti ar meškino, ar kiškučio noriu.
Jazzy Home kvies padžiazuoti namuose kartu su jų sojų vaško žvakėmis. Arba pasipuošti eglutę rankų darbo žaisliukais.
Jei namuose norisi amžinos vasaros Kaupolė gali padėti. Rankomis marginti, namų tekstilės gaminiai, natūralūs audiniai ir lietuviškų pievų augalai. Kas gali atsispirti tokiam deriniui?
Mamos ir dukters rankose gimsta gražuoliai Kilimai Kilimėliai. Gal vieno tokio apvalaus trūksta ir jūsų namuose?
O ant sienų su mielu noru nutūptų dailininkės Lauros Salkauskienės iliustracijos.
Naminė siuvyklėlė mielai papuoš šentinį stalą lino staltiese ir pasiūlys rankų darbo maišelių jūsų dovanoms.
Patriflora kuria vainikus ir ne tik juos. Ir visi kūriniai atrodo pasakiškai. Ar gali būti kitaip, kai visi kūriniai gimsta kaime, gamtos apsuptyje?
Pasiilgusiems natūralumo ir tikrumo, arba norintiems kitaip nei visada papuošti namus ir kalėdų eglutę, Šiaudų magija sukūrė šiaudinių žaisliukų. Kiekvienas turės ką išsirinkti.
Keramikė Kildišytė į mugę atveš koralų. bent man jos kūriniai toie pasirodė – trapūs, ypatingi, suteiksiantys individualumo kiekvieniems namams.
Ten Kur Namai yra mano, šių žodžių autorės, tinklaraštis. Kokono labdaros mugėje būsiu su katinais ir šunimis. Ir dar mamos megztais bumbulais eglutei. Ateikite, susipažinsim 🙂
Liko dar viena dalis ir viskas. Susitiksim sekmadienį!
“- Kur sninga? Bala ir migla be prošvaisčių…“ – paburbėtų Realistas
“- Įsivaizduok!“ – pasiūlytų Optimistas ir įjungtų muziką.
Snaigės KOKONE, kaip ir beveik viskas čia, atsirado netyčia ir lengvai – DOVANŲ KRAUTUVĖLĖS Šiauliuose (prieš Centrinį paštą) šeimininkė Jovita tiesiog parašė, kad norėtų kuo nors prisidėti. “- Gal pagaminkime ženkliukus?“ – pasiūlė. Ir štai, prisnigo:
Dabar belieka, kad tos snaigės sekmadienį pavirstų pinigais ir papildytų Sikorskių šeimynos iždą. Taip tiesiog po vieną snaigę sukristų į didelę purią pusnį, o Jūsų atlape pražystų širdinga padėka…
Pavyks! Mes optimistai.
p.s. šiemet būsimas mugės grožybes aprašinėja Sigita, aš čia grįšiu kai… pasnigs ir papasakosiu, kas tas KOKONAS yra ir, kas jis kadaise buvo, kas slepiasi už sauso pavadinimo “mugės rengėjai“ (nykštukai padėjėjai) ir, kas suko galvas dėl KOKONO pavadinimo 2008, kuo dabar kas užsiima, svajoja, ką planuoja.
Gintė
Kaip ir kasmet mugėje bus galima įsigyti įvairių natūralių produktų, nuo muilų iki žolelių arbatų. Natūralus produktas, nesvarbu, ar tai būtų rankų darbo muilas, ar žolelių arbata, visada yra puiki dovana patiems artimiausiems.
Gamtos galia kuria arbatas-meno kūrinius. Kiekviena dėžutė sudėliota kaip paveikslas, man turbūt būtų gaila tokį grožį ardyti arbatai. Ir be reikalo, nes arbata iš gėlių žiedų turėtų būti nuostabaus skonio.
Jei nusibodo arba tiesiog nemėgstate sintetinių namų kvapiklių, Kvapai namams tikrai turi ką pasiūlyti. Kvepiantys ąžuolo kubeliai ir maišeliai tikrai pakeis namuose esančiu purškiklius.
Marmozel šiais metais į mugę atveš ne tik kremų, puoselėjančių grožį, bet ir natūralių kvepalų.
Gamtos Pilnatvė mugėje pasiūlys dovanas tiems, kas mėgsta savo kūną palepinti natūraliais aliejais, pasilepinti kokybišku muilu. Gal turite draugę, kuriai geriausia dovana – ypatingas aliejus kūnui?
Nalšios arbata yra ypatinga. Ar gali būti kitaip, jei ji ruošiama pagal senovinį receptą ir brandinamą beveik penkis mėnesius.
Žali burtai pribūrė įvairiaspalvių natūralių muilų. Nežinau, ar muilą reiktų rinkitis pagal kvapą, ar pagal grožį.
Rasoklė mugėje turės vasara ir pievų gėlėmis kvepiančių natūralių aliejų, hidroliatų, sirupų ir esencijų. Tiesiog vasaros skoniai mažame buteliuke.
Sako, kad geriausios dovanos – valgomos. Beveik tokie, valgomi, yra Wilkės muilai. Žinoma, aš perdedu, valgyti muilo nereikia, bet praustis juo vienas malonumas ir didžiulė nauda.
Su Kokonu galima draugauti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Ryt dvi paskutinės dalys, kuriose pasakojame apie Kokono mugės dalyvius. Šeštadienį pasiliksime pasiruošimui.
Kiekvienais metais, vienaip ar kitaip Kokonas susijęs su vaikais. Ir šie metai tokie. Sikorskių šeimyna augina net 9 įvairaus amžiaus vaikus. Turime prašymą ir tikimės, kad kiekvienas Kokono draugas prisidės prie jo įgyvendinimo.
Prašome paremti SIKORSKIŲ šeimyną drabužiais ir daiktais.
Šeimyna augina tokio amžiaus vaikus:
1metų berniukas – 1;
2,5 metų mergaitė – 1;
4 metų berniukai – 2;
5-8 metų mergaitės – 5.
Turite švarių, tvarkingų, nesudėvėtų drabužių ir avalynės nurodyto amžiaus vaikams ir esate pasirengę juos padovanoti Sikorskių šeimynai? Atsineškite su savimi į mugę gruodžio 6 dieną.
Šeimynai pravers ir lavinamieji, stalo žaidimai (būtinai pilnos komplektacijos).
Esame labai labai dėkingi už draugiškumą!
O mugėje daiktų ir dalykų vaikams galėsim su vežimu vežti!
Pradedant knygomis, kurių atveš leidykla Burokėlis. Knygos, kurios pradžiugins ir princesių, ir trolių mylėtojus.
Pažįstu vieną berniuką, kuris gintaro karolius ant kaklo nešioja visus metus. Ir sako “Jie man duoda sveikatos“. Tokių svekatos davėjų Kokono mugėje galėsite rasti pas Cozy Amber.
Daktelinė tikrai pasirūpins saldžiais vaikų sapnais ir minkštais jų patalais.
O sapnus gaudys Wild Winds sapnų gaudyklė.
O kad nesušaltų maži pupuliai jiems tikrai pravers šiltos kepurytės ir megstukai, kurių primezgė Dalu.
Prie gražaus megztinuko reikia ir gražaus papuošimo. Mažoms mergytėms ir jų kasytėms Dash dash lankeliai su burbulais bus patys tinkamiausi.
O maži džentelmenai greičiausiai neatsisakys pasipuošti tokiu vyrišku papuošalu ID ženkliuku iš DogTag. Į tokį ženkliuką galima įrašyti pačią svarbiausią ir reikalingiausią informaciją.
Iliustratorė Laima Marija į mugę atvažiuos nešina plakatais. Ne bet kokiais, o abėcėliniais. Naudingas dalykas tiems, kurie pradeda pažintį su raidėmis ir tiems, kurie su jomis seniai draugauja.
Ugnė pasiuvo meškinų kompaniją. Ir ne tik meškinų, tik štai jie nusprendė pasirodyt, kaip geriausi vaikų draugai ir sapnų saugotojai.
O visai mažiukams vaikiukams gal tiktų toks mažas zuikis? Kad miegelį saugotų ir nuo baubo po lova apgintų.
Kiti metai – beždžionės ir apie tai garsiai skelbia Medinis Arkliukas. Kuris į mugę atšoliuos ir tokių beždžionėlių visą vežimą atsiveš.
Paskui su tuo vežimu galėsim namo vežtis kalėdines dovanas.
O jei trūksta super herojų, Naminė krautuvėlė tokių turi. Nežinau kas čia toks, gal Zoro-Katinas-Kaukėtasis Kiškis? Bet esu tikra, kad ne vienam ir ne vienai jis būtų geriausias žaidimų draugas.
O jei reikia draugo, telpančio į delną? Tokį galima rasti pas VoDi. Ne tik meškutį ar pelėdžiuką. Net stirniuką galima turėti ir nešiotis su savimi.
Apsikabinam draugą ir keliaujam į svečius. Pirmiausia – pas dramblius.
O paskui – medaus mainytis su meškinais. Leidykla Tikra knyga šias knygas atveš į Kokono labdaros mugę.
Kokonas ieško savanorių, jei nori toks būti, rašyk mums žinutę Facebook!
Su Kokonu galima draugauti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Prieš bet kokią šventę, o ypatingai, prie Kalėdas – sunkiausia užduotis – ką dovanoti tiems, mylimiems, kurie kojinių turi tiek, kad dar iki kitų Kalėdų užteks 🙂 Kuo juos palepinti, kuo pradžiuginti, kuo nustebinti.
Visas šios dienos Kokono labdaros mugės dalyvių sąrašas subalansuotas vyrams, bet tinka ir moterims (o aš, matyt, reklamos auka).
Chaika yra jauki kavinė Vilniaus senamiestyje. Ir jei neragavote jų arbatų, kurias galima turėti ir namuose – daug praradote. Chaika atvažiuos į Kokoną, todėl savo filosofui arbatos tikrai pas juos rasite.
Po arbatos gali kilti klausimas ar tikrai Čia Tu? Kad abejonių nekiltų Čia Tu? kuria ženkliukus, kuriais galima siųsti smagią žinutę visiems aplinkui. Tai Kur naujus?
Pageidautina, kad rimtas vyras turėtų savo antspaudą. Na, gal čia ir perdedu, Ekslibris antspaudų į mugę pristatys. Vyrai ir ne vyrai galės jais žymėti viską ką panorėję, o mes kaip ir kasmet mugėje pirktas dovanas ženklinsime Ekslibrio mums dovanotu spaudu.
Ir tada ateina metas šventei.
Kai pasitepęs veidą ypatingu kremu iš Kupa, beje, jis pagamintas Laimės gatvėje…
Pasirišęs stilingą Glosoli peteliškę.
Ir pasipuošęs nuostabiomis kelnėmis iš Maple Propeller.
Jis užkąs sūrio iš Varinis puodas sūrinės.
Pasigardžiuos obuolių sūriu iš Sijus.
Ir užsigers Taste Map kava.
Ir kas tada?
Tada beliks jis apkabins gražiausią savo mešką, kurią pasiuvo Dare for Bear. Ar gali žiemą būti dar geriau?
Beveik eilėraštis gavosi, čia gal todėl, kad apie vyrus. Turi jie magiškų galių (bent jau man). Ryt keliausim toliau, nuo vyrų, prie vaikų. Ir turėsiu jums svarbių žinių ir prašymą.
Kokonas ieško savanorių, jei nori toks būti, rašyk mums žinutę Facebook!
Su Kokonu galima draugauti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Šiais metais Kokono mugėje užderėjo šiltų, minkštų, švelnių, vilnonių. Apie ką aš čia? Va tuoj ir išsiaiškinsim.
City sheep rimtiems reikalams. Planšetėms ir ne tik. Viskas iš natūralių medžiagų vilnos ir odos, kad ne tik žmonėms, bet ir jų technikai būtų jauku.
O jei jau apie šilumą ir jaukumą – Filzi Felti pasiruošė apauti kojeles ir sušildyti pirštelius. Tokiomis juoda balta šlepetėmis, su kuriomis net ir į vestuves nebūtų gėda eiti.
Arba rožėmis dabintomis kurpaitėmis, kurios tiktų net princesei.
Simple Coziness pasirūpins, kad kaklai būtų apsaugoti nuo žiemos vėjo, o atsitiktinė snaigė, kad neperšaldytų balso stygų.
Prie šalikų reikia kepurių! O tokių, pačių gražiausių, tinkančių ir jam, ir jai tikrai turės I Like Me.
Kokono draugė Irmalu buvo dar tada, kai gyveno Belgijoje. Šiais metais savo kūrinius ji atveš iš Anykščių. Irmos kuriamos rankinės ir kuprinės atlaikys ne vieną Kalėdų dovaną.
Pasipuošti šventinį vakarą pats tinkamiausias – šilkas. Ypač jei jis ištapytas rankomis. Rūta Burbulė ir Šilko Tapyba pasirūpins, kad gražiausias metų šventes pasitiktumėt pasipuošusios.
Grožis grožiui, o kojas reikia laikyti šiltai. Todėl Emisa į mugę atveš štai tokių puikių vilnos šlepečių, kurias drąsiai galima derinti ir su šilko rūbais.
Kartu rankinės tiks kiekvienai, vertinančiai kokybiškus daiktus ir norinčiai kasdien atrodyti stilingai. Ne tik su įprastos spalvos rankine, bet ir…
…su madinga sidabriškai blizgančia.
Šalikiukas į Kokono mugę atveš baltiškais raštais margintų, iš merino vilnos numegztų šalikų. Tokio ryškaus akcento neatsisakytų nei vienas žieminis paltas.
Ar teko kada turėti vilnos sijoną? Ne, ne pasiūtą iš medžiagos, o nuveltą iš tikros vilnos? Sija Felt Veltinis tokį sijoną nuvėlė ir greičiausiai ne vieną atveš į mugę.
Kaip ir nuostabių spalvingų, garbanėlėmis puoštų šiltų pirštinių.
Svajingai siūlo keliauti, susidėjus daiktus į tokias svajngas rankines. Ant rankinių, kosmetinių, piniginių telpa ne tik miestai, kuriuose norėtųsi būti, bet ir transporto priemonės, kuriomis galima keliauti.
Šilti drabužiai žiemą gerai, bet jei jie dar kaip meno kūriniai! Tokių, iš vilnos veltų rūbų Kokono mugėje bus galima rasti pas JurgaFelt. Ten ne tik pirštinių, bet ir švarkelių ar net suknelių bus.
Pasakojama, kad Raudonkepuraitė žiemą nesušaltų ausų, močiutė jai pasiuvo raudoną kepuraitę. Kad ausų žiemą nesušaltume mes, Vilnos Dizainas į mugę atveš ne tik raudonų, bet tikrai šiltų kepurių, kurių net Raudonkepuraitė pavydėtų.
Dar daugiau anonsų jau rytoj. Skaičiuojam dienas!
Kokoną galima rasti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.
Iki 7 – osios Kokono labdaros mugės liko 7 dienos. Laikas tiksi, dalyvių registracija sustabdyta, o aš rinkdama nuotraukas įrašams džiaugiuosi. Kiek daug senbuvių, ištikimų Kokono labdaros mugės dalyvių, kurie dalyvauja ne pirmus ir net ne antrus metus. Kiek daug naujų dalyvių, kurie nori parodyti savo kūryba pasauliui ir tuo pačiu – dalintis gerumu.
Pažintį su šiųmetinės mugės dalyviais pradedam nuo brangenybių. O kaip daugiau pavadinti papuošalus, kuriais daugelis moterų norėtų pasipuošti. Ir ne tik per artėjančias šventes. Jei viskas priklauso nuo požiūrio, tai pasipuošus – kiekviena diena yra šventė!
Agnera papuošalai tarsi nukelia į vasarą, kur pievos ir gėlės, pienės pūko lengvumas.
O gal uogų raudonumas? Toki auskarai kaip tik Kalėdoms.
Indrė Savulionė į Kokoną atveš Bijūnus. Bijūnai romantiški, vėjavaikiški ir papuoštų bet kurį kaklą. Tik tam, kad kiti pavydėtų… baltai.
Eva Rica atkeliaus su spalvingais grožiais.
Kuriuos ant sparnų atneš švelnių spalvų paukšteliai, kurie taip pat gali nutūpti jūsų ausyse.
Dzy Dzy Design yra pačių puikiausių ir skaniausių desertų kūrėja. Tiesa, šie desertai ne valgyti, o grožėtis, puoštis ir akį džiauginti. Kas nesidžiaugtų, atlape segėdamas avokadą?
O jei prancūziškas desertas – ant kaklo?
O gal norisi būti ne tik puošniai, bet ir elegantiškai? Tuomet GG boutique papuošalai – labai tinka. Karoliukai, dekoratyvios detalės, truputį blizgesio ir netikėtumo.
Labai norisi parašyti, kad Laukės Fabrikėlis atskris paukšeliu. Na jei neatskris, tai į mugę tikrai atsiveš visą būrį paukštelių ir jų draugų.
Pasiilgusiems egzotikos, spalvų, ryškumo ir saulės spindulių kasdienybėje jų rasite pas Pukke Design.
Visai nerimtiems, kartais reikia labai imtų dalykų. Tokių, koki yra Serious Ceramics kūriniai. Labai rimti pakabukai, labai nerimtiems žmonėms.
Ir labai labai rimtos dėžutės svarbiausiems papuošalams susidėti.
Sutvėrimai atkeliauja ir atveža istorijas. Kiekvienoje sagėje ir apyrankėje, kiekvienuose auskaruose, kiekviename Sutvėrimų kūrinyje telpa istorija. Kaip ją papasakosite jūs?
Jei stikle galima paslėpti katiną, arba mažą liūdną meškutį, Stiklinė žino kaip. Tu įsitikini pažiūrėjęs į stiklines sages, kuriose tikrai slepiasi ir katinai, ir meškinai.
Tykki parodys kokį grožį galima sukurti iš šimtų ir tūkstančių mažų karoliukų.
Auskarų mėgėjoms, ypač jei jos mėgsta kažką netradicinio savo ausyse, Marigo tikrai turės ką pasiūlyti.
Ir tai tikrai ne viskas! Ryt ir toliau skaičiuosime dienas iki Kokono labdaros mugės ir planuosime pirkinius. Liko dar tiek daug visko neparodyta ir namams, ir vaikams, ir sveikatai, ir laimei.
Kokoną galima rasti Facebook
Pasižymėti, kad dalyvauji Kokono labdaros mugėje galima čia. Ten pat reikėtų ir draugus pakviesti.