Mielas dienorašti, ar dar tu gyvas? Kadangi mes ne kažin ką nuveikiam, rodos, per dienų dienas tik žaidžiam ir pasakas skaitom, tai papasakosiu ir Tau ką nors.

Vieną kartą miške gyveno varna. Turėjo savo medį. Ir gyveno meškiukas. Turėjo savo ežiuką.

kaladeliu rebusas_1

Bet ežiukas pasiklydo rūke, tiek jį ir tematė…  Tada meškiukas susirado kitą draugą – paršiuką. (Hm, čia gal visai kiaulė jau…)

kaladeliu rebusas_5

Che, va, taip geriau😉

kaladeliu rebusas_3

O tada paaiškėjo, kad yra čia ir daugiau žvėrių ir gyvulių.

kaladeliu rebusas_8

Ir jie visi mieli iki nebegalėjimo, o dar taip protingai sutverti, kad vienas prie kito labai tinka.

kaladeliu rebusas_7

Bet jau pavargo meškiukas, laikas pasnausti.

kaladeliu rebusas_9

Visi pavargo? Tai tegu eina miegot. Labanakt!

kaladeliu rebusas_10

“Pasaką” l.savarankiškai dėliojo Gustavas (be savaitės trimetis), kompaniją palaikė pusseserė Upė fotografavo teta Šarūnė, o visą mielą žvėryną išdrožė Miela Siela.

 

p.s. Šis žvėrinčius dailiame maišelyje buvo skirtas ne mums, čia dovana nuo Mielos Sielos AVEVITUS vaikams, bet Gustavui baisingai bliaunant, kad laaabai noooori, paliktas savaitę pasidžiaugti. Labai džiaugėsi. Taip džiaugėsi, kad net… pasūdė:

kaladeliu rebusas_11

…ir pagamino vyniotinį pagal “Gustavo enciklopedijos” receptą a-la-natiurel (jei kas nežinot, ten visi taip vadinasi ;))

kaladeliu rebusas_12

Puikus patiekalas Atvelykiui!