You are currently browsing the tag archive for the ‘menų spaustuvė’ tag.

Prisimenate, pernai “Menų spaustuvėje“ vyko spektaklis vaikams? Jau tuomet girdėjau (ir pati mačiau), kaip džiūgavo… mamos. Nagi, priduodi vaikus su tėveliu į teatrą ir gali naršyti mugėje ramiai skersai išilgai be to labai pažįstamo: “pava’gau“, “sysiu noliu“, “kada eisim namo?“, “nooooriu keksiuuuuko!!!! ne to, kiiito!! ir drambliuuko, ir šuniuuuuko!!!“. Šiemet, deja, tokių patogių pramogų muziejuje nebus (dėl erdvės stokos), beeeet… ta pati “Menų spaustuvė“ (muziejaus kaimynė Šiltadražių g-vėje, vos kita broma, kiti vartai) kviečia į šokio spektaklį apie vorą. Taip, vorą – KAMPAVORĮ, spėju, mielą ir mandagų šokantį padarą. Veiksmas skirtas 2-5 m. vaikams, vyks Kišeninėje salėje, jaukiai ir šiltai. 15 val. Šokėjai paprastai paskui dar pabendrauja, pastraksi su vaikais, jei yra kam noro straksėti, ir visi būna laimingi prasmingai praleidę šventadienio popietę.

Taigi, KAMPAVORIS ir šokio teatras “Dansema“ laukia pipirų, norinčių sužinoti viską apie vorus ir jų kampus.

kampavoris3

O mes laukiame mugėje, visus įmanomus kampus užgrūdę nebeįmanomu kiekiu nerealaus grožio…

Na, taip, rankdarbis gali būti ir… spektaklis ;). Minėjau, kad prie mugės ir leidžiamų knygelių prisidės ir teatro trupė, vieno iš 2-jų gruodžio 3-ąją “Menų spaustuvėje“ vyksiančių spektaklio autoriai ir aktoriai. Štai kas ten bus:

“LAI LAI LAI“. Mitologijos pradžiamokslis

Spektaklis vaikams iki devynerių metų

Kol kas niekas nesiėmė žaisminga forma vaikų supažindinti su lietuvių mitologija, kurioje gi taip gausu patrauklių stebuklingų personažų.

Naujasis teatro “cezario grupė” darbas – tradicijas ir novatoriškumą jungiantis kūrinys pagal Jono Basanavičiaus “Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ ir “Lietuviškos pasakos įvairios“, Marijos Gimbutienės “Senovės lietuvių deivės ir dievai“, Norberto Vėliaus surinktą tautosaką bei mokslinius darbus, Gintaro Beresnevičiaus “Lietuvių religija ir mitologija“. Ir šiame spektaklyje teatras “cezario grupė” lieka ištikimi “vaizduotės teatro” principams, šiuolaikiškai interpretuodami mūsų paveldą.

Spektaklis siekia patraukliai supažindinti vaikus su lietuvių mitologiniais įvaizdžiais ir personažais, šiuolaikiškai ir suprantamai į sceną perkeliant autentiškus mitologinius elementus bei ugdant naują teatro auditoriją.

Teatras siekė sukurti spektaklį, į kurį mielai ateitų visa šeima, taip siekiant atverti ne tik mitologijos, bet ir teatro pasaulį ir patiems mažiausiems.

Spektaklio režisierius ir inscenizacijos autorius Cezaris Graužinis, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Rimas Petrauskas. Vaidina: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė ir Julius Žalakevičius.

Trukmė: 45 min.

Daugiau informacijos: www.cezariogrupe.lt

Pradžia lygiai vidurdienį – 12.00. Kviečiame atsikąsti DIDELĮ kąsnį kultūros šį šeštadienį ir pajusti, kaip gera daryti gera sau ir kitiems ;).

Rašydama antraštę, prisiminiau “antinų“ dainą apie zombius, kur atrieda, atidunda“…

Ne zombiai, bet atrieda – iki mugės liko vos 2 savaitės!!! Aaaaaa!! Ką turim? Turim jau sparčiai pilnėjantį dalyvių sąrašą (man širdis dainuoja – daugelis ištikimi nuo pirmosios mugės!!), turim patalpas (vieną įrašą, kur garsiai svarsčiau apie šaltoką ir tamsoką salę miesto centre, jau ištryniau, kad nieko nesupainiočiau ir iš kelio neišmuščiau…), turim “Menų spaustuvės“ modernią, šiltą, skandinaviškai draugišką erdvę foje ir vienoje salikėje, turim nerealius kaimynus tą dieną: kaip jau rašiau – nuo 12.00 dviejose salėse vyks spektakliai vaikams,  nuo 11.30  – foje vaikų dirbtuvės, “Stalo teatro“ aktoriai su vaikais gamins gandriukus. Taigi, eidami tokiu metu į mugę, būtinai atsiveskite ir vaikus.

Jau radau komentarų, kad per ilgai užsitempė tyla čia. Turbūt, bet viskas verda “už kulisų“, laikas smaugia, o idėjos ir pasiūlymai tiesiog drimba ant galvų.

Gruodžio 11 d. 14.00 – 16.30 Prezidentūros kiemelyje vyks Nevyriausybinių Organizacijų Mugė. Nepatikėsit, bet mums pasiūlė ten dalyvauti! Eeee…. jaučiuos kaip Pilypas iš kanapių, nes ten dalyviu tai turbūt gali būti tik Jurgės (knygelių leidybos koordinatorės) VŠĮ, bet mes galim padėti. Pernai viskas atrodė, va, taip. Mes ketiname pasirodyti su mugei sudovanotais (jau dovanojamais) grožiais, todėl siųsdami, perduodami būtinai prikabinkite savo etiketę – vizitinę kortelę, nes tai – jūsų kūrinio “pasas“ į platųjį pasaulį. Ir, svarbiausia, papasakoti, kas gi čia bus leidžiama-gaminama už tuos surinktus pinigus. Reikalingi savanoriai tą dieną – gruodžio 11d., sekmadienį. Ar yra norinčių pamatyti prezidentę D.Grybauskaitę gyvai? 😉.

Tai va, ką mes čia dirbame anapus virtualios erdvės. Tiesiog, kad ir kaip norėtųsi visko iš karto ir greitai, nepavyksta, be to, geriau kokybiškai, ar ne? Paskui bus kaip man pernai: prieš mugę sugalvojau pagaminti ledinukų “ant pagaliuko“ – vienkartiniuose mediniuose šaukštuose. Prisipirkau rudojo cukraus, tikrų, natūralių, šviežių spanguolių, tų eko-šaukštų, net priverčiau vyrą atspausdinti etikečių ant nebalinto popieriaus ir jas juostelėmis supjaustyti. O tadavieną naktį visiems sumigus išdidžiai ėmiausi darbo, šventai tikėdama, kad viskas eisis kaip iš pypkės, saldainiai bus tooobuli, o aš po pusvalandžio sapnuosiu5 sapną… Jau mintyse naminę karamelę pakavau ir aiškinau susižavėjusiems, kaip čia ką gaminau. Hmmm…. už puikybę baudžiama (bent jau mane Aukščiausia Ministerija VISADA akimirksniu “pastato į vietą“, kai tik atitrūkstu nuo žemės) – saldainiai atrodė gražiai, buvo net labai neprasto, subtiliai rūgštoko uogienės skonio:

Bet mano, dideliam siaubui, visai nestingo, o sulig kiekviena diena vis labiau tižo ir varvėjo. Ko tik neišbandžiau: ir viriau dar kartą, šį kartą baisiai ilgai, ir šaldžiau, net orkaitėje džiovinau, bandžiau susukti į popierių, supakuoti – viskas veltui. Pasikamavusi porą dienų ir naktų, pasidaviau. Buvo pikta, gėda ir gaila…  rudojo cukraus :). Paskui kažkam iš bičiulių pasiskundžiau skaudžiai nusvilusi ir nusivylusi (ruošti dar ką nors mugei buvo jau per vėlu), ir išgirdau, kad rūgštis stabdo karamelizaciją, todėl spanguolės čia visai netinka. Reikėjo tuo pasidomėti anksčiau – va, ir moralas. Norai buvo saldūs ir kilnūs, bet vaizdzialis nikoks…  Šiemet laiko visai striuka, bet jį taupydama, nebegaliu klysti ar neapgalvotai švaistyti eksperimentams. Aš mokausi, iš kiekvienos mugės vis ko nors mokausi.

Rytoj čia bus apie moliūgus. Poryt – apie “obuolius“;). Rūšiuoju ir dėlioju įrašus. Kantryyybės ;).

Foto: Gintaro ir jo mobiliuko.

Na, nuspręsta: “leidžiame“ knygeles ikimokyklinio amžiaus vaikiukams, kurie pasaulį mato ne akimis, o širdimi, liečia rankomis ir taip pažįsta aplinką. Paskutinį kartą tokių taktilinių knygelių 2-5 metų neregiams vaikams buvo išleista… 1991-siais. Įsivaizduojate??? Juk per tuos 20 metų vaikiškų knygų lentynos pasikeitė neatpažįstamai, viskas mirga marga, spindi, žėri, net groja – leidėjai neriasi iš kailio, kad tik patiktų, kad tik išsiskirtų. O čia – nyki tyyyyla. Ir jei dar prie tos tylos pridėtume nežinią, kada tokia situacija pasikeis, pasidarytų visai graudu. Graudu pirmiausia tapo Jurgei, kuri visai atsitiktinai  pirmą kartą išgirdusi apie akluosius mažuosius negalėjo patikėti savo ausimis: “ kaip tai nėra knygelių? tai kaip jie suvoks, kad obuolys-rutulys, kurį galima pačiupinėti ir atsikąsti, gali virsti dvimate plokštuma – skrituliu, ir net linija – apskritimu?? kaip tokiems vaikams “pamatyti… dramblį? kaip jiems, ir taip nuskriaustiems likimo, išmokti to, ko mūsų vaikams gal net mokytis nereikia, ar bent tai yra gerokai paprasčiau, smagiau?…“  Nagi, DAROM ką nors!!  Ir ji su bendraminčiais, aiškiai išsinagrinėjusi tokių knygų specifiką bei realius vaikų poreikius, susiradusi konsultantų, dizainerių, technologų ir spaustuvininkų Brailio raštu, ėmėsi knygelių leidybos. Iš asmeninių lėšų. Jau lapkritį vieną tokią knygelę bus galima pačiupinėti (PAPILDYTA: vaizdas knygelės čia). 15 knygučių tiražas kainuoja apie 200 Lt x 15. Ar tai daug? Nežinau…  Kiek jų, skirtingų temų, lazeriu pjaustytais paveikslėliais, rankomis rištų, paįvairintų tekstūromis ir kitaip “spalvotų“, naujų, švarių, skirtų bibliotekoms, kad galėtų  liesti – skaityti – džiaugtis daugybė vaikų, būtų galima išleisti, jei.. būtų daugiau pinigų? Todėl mes ir

DAROM KALĖDINĘ LABDAROS MUGĘ!

…ir kviečiame visus, kurie nori prisidėti ir padėti. Galima siūti, megzti, verti, rišti, piešti, lipdyti, kepti, virti, o galima viso to grožio ir gėrio ateiti įsigyti, juk Kalėdos jau už…  durų. Ir kaip visada, svarbu, rankų ir širdies šiluma. Kaip pernai. Kaip užpernai.

KADA? gruodžio 3d. (šeštadienį), nuo 10 val. iki 16 val.

KUR? “MENŲ SPAUSTUVĖJE“!!  Vilniaus senamiestyje,  Šiltadaržio g. 6

Tuo pat metu (nuo 12.00) 2-ose salėse vyks spektakliai vaikams. Vieno vaidinimo pati pradžia tokia išskirtinai rami, jauki, kad administracija labai prašė  10 min.TYLOS. Nuo vidurdienio labai trumpam darysime socialinį eksperimentą ir, manau, pavyks susikalbėti… šypsenomis. “Stalo teatro“ trupė nusprendė prisidėti – dalis jų tos dienos spektaklio pinigų atiteks knygelių fondui. Be to, nuo 11.30 vyks vaikų dirbtuvės, gamins gandriukus (pagal spektaklio pavadinimą), bus veiksmas foje, jau mugės erdvėje. Žada būti įdomu…

KAIP? Taip, kaip jau įprasta, laukiame dalyvių žinučių ir kelių darbų paveiksliukų adresu: kokonas.blog@gmail.com. Nersiuosi iš kailio ir bandysiu sudėti iki mugės visus grožius čia, DIDELIŲ DARBŲ skiltyje, kad visi seiles galėtų pavarvinti, o ateinantys “dovanautojai“ jau iš anksto žinotų, ką šiemet pirks ir Kalėdoms pakiš po egle mamai, tėtei, bobutei… Kadangi šiemet mano “kailį“ velėja dar vienas šviežias bamblys, tai šitam darbui jau turiu “nykštukų pagalbininkų gvardiją“. Bet vis tiek labai pagelbėtumėte, jei foto siųstumėte KOKONO formato – 72 rezoliucijos ir 500 pikselių pločio (jeigu visas šitas paaiškinimas Jums – kinų raštas, nekvaršinkit galvos, siųskit ką turit, “apsigrėbsim“.)

Na, ir pabaigai – draugelis-meškelis, kuris su nuoroda į šį straipsnį mielai apsigyventų jūsų tinklaraščiuose, feisbuke ar bet kokioj kitoj draugams ir bičiuliams pasiekiamoj erdvėj.

Hm… kažkoks labai mažas… Gali būti ir didesnis 😉

(šiemet viskas taip “ant smūgio“, kad nebeturiu laiko ir sąžinės prašyti Agnės logotipinės pagalbos, todėl  “pavalgęs“ meškinas buvo nupaišytas per 10 min., nustūmus kažkieno moliūgų košę į šalį, bet jo spalva simbolizuoja ne daržoves, o aktyvų norą padėti tiems, kam pasaulis gal ir ne toks ryškus…)

Iš anksto dėkoju už palaikymą, dalyvavimą ir informavimą. AČIŪŪŪ! Iki pasimatymo!

P.S. Jurgė – šio knygučių projekto sumanytoja ir kuratorė, patikslino kainas ir šiokius tokius gamybinius – technologinius dalykus: knygelės gaminamos “gabalais’ 3 skirtingose firmose, pjaunamos, spausdinamos Brailio raštu, tada rišamos rankiniu būdu, jų savikaina didžiulė, o padėję pirmąjį leidimą paruošti dizaineriai, konsultantai, žodžiu, turinio autoriai dirbo už… vakarienę. Simbolinę, draugišką. Tai va. Daugiau informacijos apie knygutes čia: lrytas.lt

P.P.S ir dar. Primenu projekto rekvizitus: VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. Čia trumpam po mugės užklys surinkti pinigai, paskui pavirs vaikų džiaugsmu. Spėju, ir jų tėvelių…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com