You are currently browsing the category archive for the ‘Baldai’ category.
Kol Gintė su didžiule palaikymo komanda ruošia “Kalėdinę mugę“, mums tenka visai kitokio pobūdžio paruošiamieji darbai: netrukus susilauksim pirmagimio. Per ilgus jo laukimo mėnesius pasiruošėm moraliai ir teoriškai, prisiskaitėm knygų, prisiklausėm paskaitų, džiaugėmės ir bendravom su vis didėjančiu pilvu… ir kažkaip iki paskutinės minutės visai nesirūpinom jo kraiteliu. Tai aišku, dėl visko kaltas kitas mūsų “kūdikis“ – namas, į kurį tik pavasario pabaigoje persikėlėm, suėdė visą mūsų dėmesį (jau dabar suprantu, kad tikriems vaikams suagus, šis taip ir liks pastoviai reikalaujančiu dėmesio kūdikiu). Ir sėkmingai ėdė toliau, kol vieną rytą pabudau iš košmaro, kad jau gimdau (nieko nuostabaus, jau buvo įsibėgėjęs 9 menuo). Nu va, po to ryto postkošmarinės isterijos priepuolio puolėm viską pirkti, ir dabar jau ramiai leidžiame vakarus nebijodami, kad bet kurią minutę teks lėkt gimdyklon.
Jau kuris laikas negaliu rasti noro ar susikaupimo naujiems įrašams į blogą – jaučiu, kaip įsčių gyventojas atima visą mano domėjimasi aplinka. Ne tik nenoriu rašyt, bet ir gamint, ir kurti kažką labai tingiu. Bet taip išėjo, kad kaip tik savaitgalį užfiksavau keletą šeimos foto albumo kadrų 🙂
Kaip būsimasis tėvelis vaiko lovytę surinkinėjo…
O namų sargai treniravosi tinkamai priimti naujoką…
Gerai, jau gerai, užteks tų jausmų. Bent truputis racionalios info iš šio įrašo: lovytę pirkom iš IKEA. Kol kas vaikelis pagyvens, kaip ir priklauso, tėvelių miegamajame, bet mūsų drąsiuose planuose nuo 3 mėnesių jį kelti į vaiko kambarį. Jį taip pat planuojam “apstatyti“ baldukais iš IKEA, nes pigu, gražu ir tenkina kokybė.
Labai norėjau Elenos stiliaus langinių jam į kambarį, bet dvejoju dėl netinkamo konteksto, juk langai namie plastikiniai. Greičiausiai bus jaukios žydrai languotos užuolaidėlės, bet niekaip nerandu, kur Vilniuje nusipirkti gražių karnizų už prieinamą kainą. Dėl to dar nei vienas langas namuose neturi rūbo. Norėčiau kuo greičiau išspręsti šį reikalą, nes žiemą pusę dienos matyti juodas langų skyles baisiai nejauku. Bet nežinia, kaip ten bus, kai vaikelis pakeliui…
Šį kartą nusprendžiau patalpinti kokone seną istoriją apie savo prieškambariui adaptuotą spintą. Tikslas buvo surasti senovinę ir praktišką baldą rūbams, batams, įrankiams, šluotai ir panašiems daiktams (neturim tamsaus kambariuko 😦 ). Po ilgų paieškų baldas buvo atrastas Šiaurės miestelio Parko prekybos centre antrame aukšte beveik be vidinių lentynų ir pagalio pakaboms, bet nebrangiai. Taip pat prireikė dažų Flugger dviejų spalvų, kempinų, teptukų ir vieno nuogo vyro. Pirma perėjome su švitriniu, paskui teptuku nudažem šviesia spalva ir kai išdžiuvo su kempyne įtrinimais akcentavome patamsinimus. Dabar ieškome spintos knygoms 🙂
Kai mano vidinis ritmas visiškai sutampa. Bokja – dvi be galo talentingos ir protingos moterys is Libano kuria baldus, neprieštaraudamos savo įsitikinimams, naudojant vertingiausas medžiagas pagamintas jų šalies auksarankių. Pamatyti iš arčiau galima ALEF Design Miami.
Prieš keletą dienų radau stilistės Evos Lindh puslapį via decor8 ir supratau kokie mano namai niūrūs. Reikia nors iš IKEA skandinaviškumo užsisakyti.
Šiuo metu itin populiarus tapo baldų dekoravimo būdas, vadinamas dekupažu. Pasirankiojus informacijos internete netrunki sužinoti, kad dekoruojant dekupažo technika svarbiausia turėti servetėlių, specialių klijų priklijuoti servetėlėms ir lako joms užfiksuoti. Tiek informacijos atrodo pakankamai, kad galėtum imtis atnaujinti senas miegamojo spinteles 🙂 Štai kas gavosi…
Turiu prisipažinti, kad rezultatu džiaugiausi, kol pati neužsirašiau į dekupažo kursus ir nesužinojau visų subtilybių apie šį dekoravimo būdą… Bet kokiu atveju, iš klaidų mokomasi ir šitas spinteles dar įmanoma perdaryti. Tuo ruošiuosi užsiimti ateinantį savaitgalį 🙂
Jau keleta mėnesių desperatiškai ieškau baldų naująjam butui. Aplankiau turbūt visas įmanomas Vilniaus baldų parduotuves, pradedant didžiaisiais prekybos centrais ir baigiant sendaikčių krautuvėlėmis ir baldų sandėliais. Rezultatas mane labai nuvylė, nes didžioji dauguma atvežtų baldų “ale provanso“ stiliaus yra labai vienodi, prastos kokybės ir dažniausiai galite rinktis vos iš dviejų spalvų. Be to, jų ir kaina pakankamai aukšta, o pagaminti jie visi Kinijoje ir tikru provansu net nekvepia…. Net jei parduotuvėje jums ir sako, kad baldus atsivežė tiesiai iš Prancūzijojos, tikrovėje jie taip pat buvo užsakyti ten pat – Kinijoje. Asortimentas sendaikčių parduotuvėse įvairesnis, bet yra kita problema – tais baldais jau kažkas naudojosi, be to, dažniausiai juos tenka dar ir parestauruoti. Gerai, jei kaimynas ar dėdė stalius, ir pagaminti trūkstamą kėdės koją nėra problema, bet jei tokių pažinčių neturi, o provanso namie norisi?
Man regis, kad aš radau sprendimą 🙂 Man prireikė mokytojos, kuri žino, kaip sendinti baldus; naujų, kokybiškų, bet baisiai nudažytų baldų; specialių dažų ir šveitimo priemonių; naujo gobeleno; bendramintės 😉 ir geros savaitės darbo. Rezultatas gavosi štai toks.
Norėčiau tokios krūvelės pas save – tik aišku be vaikų, savos pakanka 🙂
dizainas: Stephanie Marin
Kol Elena su Daiva dar neparuošė super mega užrašų apie senų baldų atnaujinimą (o jos tikrai turi ką pasakyt/parašyt apie tai) aš skubu su savo mini džiaugsmu – atnaujinta kėdė virtuvei. Ne laikas buvo tuo užsiimt (keli mėnesiai beliko mums dabartiniame būste, ačiū Dievui) ir neverta toji kėdė buvo tiek dėmesio (skurdaus tarybinio 80-ųjų “dizaino“ kūrinys; vakar sužinojau iš Dominyko, kad tai buvo jo močiutės dovana jam, pradėjusiam eiti į mokyklą, vargšas berniukas). Atsirado ji kažkokiu būdu pas mus namie, laikoma balkone kaip atsarginė, ir ištraukiama kai ateina svečių. Neseniai sulūžo viena iš etatinių virtuvės kėdžių ir išmušė senutės valanda 😉
Nudažiau dviem sluoksniais, pakeičiau audinį (t.y. aptraukiau ant senojo). Procese dvi dienos, darbo – 2,5 val.
Malonus “prieš ir po“ pateikimo momentas.
kokonas.wordpress.com 