Arti žemės ir dangaus

Sunku kai ką iš mugės dalyvių kitaip ir įvardinti. Tai žmonės matantys tai, ko daugelis tikrų miestiečių matyti negali arba belėkdami nebesugeba: ryto rasą, vakaro rūkus, prasikalantį daigą, žydinčias pievas, bręstančius javus, šalnos pakąstą sodą, skambantį gruodą – tą paprastą žemės poeziją ir atviro dangaus prozą. O gal atvirkščiai…  Man ir pačiai iš aukštos palėpės miesto vidury ne kažin kas matosi, tai belieka tik džiaugtis, kad šį bei tą bent įsigyti ir suvartoti galima iš viso šito gamtos lobio. Ir dovanoti brangiems žmonėms, žinoma.

Gamtos galia tikrai galinga! Na, kur dabar rastumėte bijūnų?!

Vualia! Čia —>

O čia – gaurometis – turbūt pati “madingiausia“ šio sezono žolė. Kodėl? Paklauskite patys Zitos arba Sigos, tikrai tokias paslaptis išduos.

O kai jau išduos, tada nebebus abejonių, ką dovanoti artimiesiems per šventes:

Taigi… Puikią nuotaiką ir savijautą iš gamtos.

******

Gyvas aliejus – Ievos, Tomo ir mažojo Teodoro misija ir tikras gyvenimas, nes jauna šeima pati sėja, pati kulia, pati aliejų spaudžai, parduoda jį gryną arba gamina dar visokio gėrio.

Taip renkamas derlius:

Taip pakuojamos Kalėdos:

Taip rūpinamasi mažaisiais:

O taip buriama iš gamtos turtų…

Linkiu, kad tie burtai suveiktų!

*****

Rasoklė ir šiemet jau spėjo “išsunkti“ eglutes. Buteliuke uždaryta tiesiog gryna Kalėdų esencija. Pernai mugėje ta kalėdinė dvasia aromato pavidalu tiesiog išgaravo per porą valandų, nepražiopsokite šiemet!

Čia Rasos mažoji pagalbininkė, savanorė, tikrai niekas vaikų neišnaudoja (;.

Taip, čia dilgėlės. Apie žiemos kosulius ir dovanas sveikatai kai kas galvoja ankstyvą pavasarį. Kaip gera, kad galvoja!

******

 Balžeko bitės ir jų ketvirtoji karta auga (:

Savais vaško žaisliukais puošia eglutę —>

Pakuoja dovanas kitiems —->

Rūpinasi sielos ir kūno gerove —>

Ir prižiūri bites taip, kaip jau kartų kartos prieš tai…

Pasisemkite ramybės iš jų!

*****

Nalšios arbata šiemet taip puikiai susipakavo, kad negaliu pažinti.

Taip steriliai, lyg laboratorijoje.

Paslaptinga. Kas ta žalia arbata, kas ta gegužinė?? Kaip sulaukti sekmadienio ir spėti viską mugėje išlausinėti?

******

Wilkes muilas irgi kvepia Kalėdomis. Jokios sintetikos! Levandos, medetkos…

…šokoladas, mėtos…

…čiobrelių arbata,…

Truputis magijos ir…

…vasaros prisiminimų.

Vilkė (Elvyra) į mugę be savo kūrinių dar atsiveš ir Vileikiškių kaimo bendruomenės moteris. Tai jos gerų darbų arimai – išmokyti ir įkvėpti pasitikėjimo, įgudžių, o kartais tiesiog vilties neturinčias provincijos moteris to, ką geba pati, paskatinti burtis, veikti, kurti. Elvyros globotinės turės savo stendą, o mes tyliai prisižadame jas pagloboti per mugę, kad namo parsivežtų gerų emocijų ir planų ateičiai. Va, kaip plinta gerų darbų virusas.

*****

“Marmozel“ ištikima nuo pirmosios mugės. Labai pasigesčiau Vilmos, jei būtų kitaip, juk smagu matyti, kaip kasmet auga gerbėjų būrys, o ant staliuko nutūpia vis kita aromatinga naujiena, išieškota, išbandyta, išmylėta, tokia marmozeliška, kad ir kalbėti daug nebeverta:

Saldieji apelsinai ir cinamonai – net nebūtina kepti meduolius ar džiovinti cukatus, kad užuostum šventes.

Arba visas rinkinys plaukams, net simpatiškos medinės šukos – paprasta, miela, universalu.

Marmozelė tik primena apie veido priežiūrą žiemą ir laukia Jūsų jau poryt!
*****

“Muilinė“ irgi dalyvauja ir šiemet. Kvepia apelsinais-mandarinais-rozmarinais:

Ir juoduoju šokoladu su migdolais (kaip be jų per šventes?)

Iiiirrrr… marcipanais su ruduoju cukrumu! Vaje, vėl seilę tįsta…

******

O jeigu jau apie riešutus, tai mugės naujiena – riešutų sviestas. Taip, taip, valgomas ir dar kaip! Jį gamina pora gražiais vardais, o savo gardžią erdvę pavadino dar gražiau – “Laukinis čiobrelis“. “Laukinio čiobrelio vardas – tai duoklė gamtai,  miškui ir draugams, su kuriais tiek laiko praleista gryname ore, ieškant to, kas tikra.“ – rašo šio sviesto gamintojai.

O štai čia apie gamybą: “Mūsų riešutų sviestas pagaminti remiantis sveiku protu. Supratimu, kad mažos gamybos apimtys lemia geresnę kokybę. Užtikrintumu, kad natūralių ingredientų pasirinkimas lemia geresnį skonį. Ir tikėjimu, kad bet kuris gamintojas turi būti dėmesingas savo pirkėjams, darbuotojams ir bendruomenei.“ Nesinori nė žodžio išbraukti, neturiu ir ką bepridėti. Aš ragausiu. O paskui į dovanų maišą čiupsiu, žinau, kam patiks (;

Vilkės muilai ir Laukės fabrikai

Gerai, tik fabrikėlis… O Laukė ir Vilkė – taip labai gražiai nuskilusios pavardės,  tikiuosi, niekas neįsižeis, kad žaidžiu žodžiais. Dabar linksminuosi juos vartaliodama ir žaviuosi mugiautojų atsiųstus vaizdus rūšiuodama.

Šįkart – mugiautojos su patirtimi ir, nežinau, kaip tiksliai pavadinti, tokiu lengvumu, apskritai: lengva bendrauti, paprašyti pagalbos, lengvai, rodos, abi savas idėjas nusikabina nuo debesėlio ir įgyvendina. Jei taip nėra, jei kūrybinės kančios ir jas aplanko, tai laaabai lengvai jas užmaskuoja tikrai kokybiškais grožiais ir gėriais.

Linos fabrikėlis ištikimas laukų padarams, ramioms, lakoniškoms formoms ir spalvoms. Čia jau beveik firminiai šuniukai. Jų variacijų yra daug, bet visi lengvai pritaikomi prie įvairių damų (ir ne tik) apdarų. Ar vėl parašiau “lengvai“? …

Auskarai, auskariukai:

Štai naujiena. Pavadinau savo juodraštyje jas Laukės virvelėmis. Kito pavadinimo ir nebesugalvoju. Bet galite jų niekaip nevadinti, tiesiog pabandykite priderinti prie kontorinių marškinių arba…savų riešų ir pradėsite pastebėti, kad panašiai atrodo madingų žurnalų madingos personos ;).

Paukštelis Meilei.

Laumžirgis  – gyvenimo prasmės, savų susikurtų iliuzijų nugalėjimo, kitimo ir virsmo bendrąja prasme simbolis. Oho! Įsivaizduokite dovaną su tokiu nebyliu linkėjimu!

O jei dar baltas…

*****

“Tobuliau už gamtą nesukursi, svarbiau nepagadinti “  – Elvyros moto. Kas galėtų ginčytis? “Wilke’s“ muilas muilinamas patvirtina šią tiesą.

Šiemet jis turi naują vilkišką veidą ir pakuotę.

Bet neskubėkit rinktis nepasitarę su pačia gamintoja. Mugė – ne supermarketas, pakalbinti kūrinio autorių galima ir būtina!

Mmmm. Na, manau, ras čia tie Kalėdų seniai ką maišan įsimesti tikrai. Ir Jam, ir Jai…

Muilo fabrikėliai

Verda gyvenimas, ui, kaaaip verda! Mūsuose tai taip verda, kad net pienas kavai kasdien išbėga ir prisvyla, bet šįkart ne apie pieną, šį kartą apie… muilą.

Mugėje bus net trys muilo fabrikėliai. Tiesą sakant, realiai visi muilai verdami virtuvėse, labai labai namuose, jokiuose fabrikuose. Ir ne iš katinų ;). Iš grynų aliejų, medaus, druskos, balto molio, vaško, žolelių, eterinių aliejų, prieskonių. Ir kaip patikėti, kad visa tai – nevalgoma???

O dar pavadinimas fabrikėlio – “Dangiškieji Migdolai“… Šitas rožinis saldumynas – Kristinos iš Kauno kalėdinio kraičio gabaliukas, kvepiantis apelsinais, bergamote ir greipfrutais. Nurašysiu pavadinimus ir aprašus, nes niekad taip nesugalvosiu pati. Kaip ir nesišbursiu dabar kas tas Neem medis… Taigi paveikslėlyje: vaikų džiaugsmo muilas su juostele praturtinta Neem medžio lapeliais. Labai švelnus muilas mažųjų rankelėms. {čili nevalgomi ir nemuilinami}

Šokoladas? Marmurinis keksas? Ne visai: mandarinais, maychang ir pelargonijų eteriniais aliejais kvepiantis šokolado, medaus ir avižų muilas. Aaach… bet o jei taip kąsnelį ryte prie kavos? Gal net to pieno svilinti nereikėtų…

Kastilijos muilas, kvepiantis pievomis su ramunėlių žiedlapiais.

o čia: maži, kvapnūs, mieli ir naudingi Jūsų odai vonios maišeliai. Juose naudingi aliejai, šnypščioji vonios burbulų siela, žolelės ir eteriniai patys kvapniausi aliejai. Itin tinkami tiems, kam nepatinka vonioje plaukiojantys šiukšliukai.

Ir dar vienas originalus produktas – tepalėlis šąlančioms… letenėlėms. Taip! Šunelių ar katinų (turbūt irgi tinka?) padams! Turit augintinių? Ką jie ras po kalėdine eglute?

*****

Kitas muilo katilas verda Jono ir Justinos valdose. Spėju, ne vienas tas katilas…

“Kadaginis“ muilas. Kadagių uogų ištraukos, kokoso, palmių, alyvuogių, lazdyno ir migdolų riešutų aliejai, kadagio uogos.

“Sūris“. Su gvazdikėliais.

Keksiukai su medetkomis.

O šiuos pamačiusi prisiminiau, kad dar turiu varškės sūrelį naktipiečiams ir nuskuodžiau šaldytuvan 😉. Muilas „Aksominis“: alyvuogių, palmių, kokoso, saulėgražų, ricinos, kakavos sviestas, Negyvosios jūros molis, šalavijų ir melisos eteriniai aliejai.

Iš Sibiro atkeliavusio, Lietuvoje mūsų distiliuoto kėnio hidrolatas veidui arba spa procedūroms bei maloniai delniukus “kasantis“ kadaginis muilas.

Mmm… O kaip dabar plaut rankas su tuo muilu, kurį turiu? Kažkaip “nekošer“… Gal pabandyt iki mugės nebesiprausti visiškai? Bet tada turbūt gresia vantos 😉

*****

Elvyra parašė viena paskutiniųjų. t.y. viena paskutinių dar tilpusi į per siūles braškantų muziejų. Turbūt bus ne ką prasčiau nei pirty, bet mano gobšumas gėriams ir grožiams visiškai išbujojo ir žiūrėdama į atsiųstas nuotraukas, springdama virtualiai grūdu mugiautojus į virtualų muziejaus planelį. Aš jau bijau to šeštadienio! Nuoširdžiai. Amžinai randu dėl ko papanikuoti. Koks muilas tinka trizniams? Man skubiai reikia kokio valerijojinio!!

Yra mėtų ir šokolado, kedrų ir aguonų, cinamonų, rožių, arbatmedžių, medetkų, eukaliptų, gryno alyvų aliejaus Kastilijos muilo… ko tik širdis geidžia! Gal tiek to, valerijonai dar palauks…

Švelnus kūdikėlių odelei.

Cinamoninis – mėgiamas ir dovanojamas vyrams.

O čia ne muilas, o kremas iš įvairių nerafinuotų aliejų, nuo rankų šilumos lydosi ir maloniai tepasi, palieka jaukų jausmą, o jei dar koks lašas eterinių aliejų papuola, tai ir fantastišką aromatą.

Iš tikrųjų, tai geriau kartą pauostyti, negu daug čia skaityti, chi, chi. Bet kol dar neišrastas e-aromatas, pažiūrėkit, kaip Elvyra tą muilą verda, o gal net pavyks ką užuosti:

“Stiliaus“ archyvas