You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo lėlės’ tag.

O čia tiems, kas labiausiai laukia Kalėdų, buvo laaabai geri, todėl laaaabai jų nusipelnė ir dabar “neb’trivoja“, kaip pasakytų mano krikštamotė. Tiems, kurių svajonė – likti bent kartą nakčiai Kalėdų Senelio dirbtuvėse su visais nykštukų sumeistrautais stebuklingais žaislais, paslėptais… mamos drabužių spintoje. Iš mugės galėsite išeiti su glėbiu tokių stebuklų, tiks visiems: ir vaikams, ir šiaip  suvaikėjusiems.

Lapalai KOKONO mugėje debiutavo pernai ir jų kaladėles svajonių pilims statyti jau atpažįsta ne tik nykštukai. Įsivaizduojat, kokią pilį galima pastatyti iš kaladėlių rinkinio, kuris vadinasi – “Šermukšnis apsnigo“?! Tiesiog tobula dovana būsimam poetui (o gal literatūros kritikui…)!

lapalai-kaladelesArba kaladėlės “Lapė snapė“. Čia tikros lapės iš pavydo nusprogtų arba lauktų eilėse sutūpusios būsto tokiame kaladiniame daugiabutyje…

Lapalai-lape-snape-kaladelesIr eglutę puoštų, va, taip:

lapalai-eglute-puosmena

“Mano pirma mintis buvo – tokį aš ant kaklo nešiočiau“ – parašė mano Nykštukė pagalbininkė Sigita. O ką? Jei kartais norisi pasijusti Kalėdų eglute, galima puoštis originaliai.

*****

Kai namai iš kaladžių jau pastatyti, galima ten ir daugiau visokių įdomių gyventojų apgyvendinti. Žaislų turgus – pats ištikimiausias mugės draugas. Ir šiais metais turgaus gyventojai pasiruošę / pasišuošę nuotykiams su naujais draugais.

Šis Raudonkelnis patiktų Karlsono gerbėjams:

zaislu-turgusRožinė Balerina – E.Degas fanams…

zaislu-turgus1O šitas trendy Langius – visiems moOdistams ir mAdistėms.

zaislu-turgus2

*****

Jei “Turgaus“ meškinų po egle kai kas rado pernai, šiemet siūlom juos pakeisti mūsų naujos bičiulės Miusla draugeliais. Arba draugėmis. Raudonomis pėdkelnėmis, aišku:

miusla-mergaite…dryžuotais marškiniais, žinoma:

miusla-berniukas

Arba tutu sijonu. Mmmm… balerinos vis tik valdo!

miusla-mergaite1

Iš tiesų, žaislų kūrėjai ir panašūs (juk mieli, juk šmaikštūs, juk kiek suvaikėję), ir skirtingi. Visai tokie pat kaip ir kiekvieno mūsų vaikai…

*****

“Dar yra jėgų? Man atrodo tiek namų pastačius, tiek nuotykių kartu su draugais patyrus norisi vieno – miegelio.“ – rašo Sigita, o aš pati tai žiovauju nuo septynių ryto iki kokios antros valandos nakties non stop…  Užmigčiau ir ant akmens (bet apie tai kiek vėliau), ką jau ten kalbėt apie Sapnų namus!

O šiaip, paprasta logika: jei miegi ant taškuotų patalų, sapnuoji taškučius, jei ant gėlėtų – gėlėtą pievą…

sapnu-namai-patalyne

Pasirinkite ir dovanokite gražius sapnus. Ramius sapnus. Spalvotus. Kalėdinius. {Uaaaa….}

*****

Jei dar neužmigote (ant darbastalio), priminsiu, kad Myyylu turi miego draugų, o gal pavydovų, nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Jie turi super galių nuskraidinti ant spalvingų sparnų į spalvotų sapnų karalystę.

myyylu2

Arba palinkėti saldžių sapnų iš visos širdies!

myyylu

****

Patiems atspariausiems – pasaka. Irena piešia ant akmenukų. Turi 3 vaikus ir papasakoti tikrai yra ką… Maišelyje labai kompaktiškai telpa ir fėjos, ir bobutės, rūmai, ir pilys, ir …

pasaka 2…ir laivai, ir (Kūčių) silkės, ir undinės. Tik truputis fantazijos ir vaikai galės sekti pasakas Jums (kol jūs savaitgaliais saldžiai miegosit…).

pasaka 1Pasapnuokit iki mugės (;

Ne, čia ne tik apie eglutes, lemputes, Kalėdinius vainikus.

Velykinis - pavasarinis vainikas

Iš tiesų, sklaidydama kelių mugiautojų nuotraukas, vis nerasdavau bendro vardiklio ir aiškaus pavadinimo – KAS TAI, kokiu rankdarbiu įvardinti. O TAI  turbūt tiesiog aistra viską puošti. Ir tas Laikas, kol yra dekoruojama, ir tas, kai koks nors patobulintas daiktas būna dėvimas ar dovanojamas yra… PAPUOŠTAS Laikas. Turbūt puoštas jis ir gražesne buitimi, Būtimi, ir geromis emocijomis (žarstant karoliukus ar sagas, dėliojant juosteles ir nėrinius klijuojant, siuvinėjant, karpant, pakuojant). Man kažkodėl pasirodė, kad tokia čia mano pačios sugalvota Papuošto, Neskubaus, Sentimentalaus Laiko “filosofija“ tinka net kelioms, nesvarbu, ką gaminančioms.

Pavyzdžiui Patricijai iš “Patriflora“ , nes tikrai puošia beveik viską aplink. Advento vainikais (žr. pirmą pav.) duris, karoliukais ir kaspinais pirštines:

dekoruotos pirštinės-002

Spalvomis papuošia paprastą piniginę:

IMGP6870

…šiluma – akinių dėklą,

mobilaus telefono dėkliukas-001

…net plaukų gumytes ar segtukus ir tuos apdovanoja dėmesiu.

aksesuarai į plaukus

O šie katinai, manau, tiktų nudžiuginti eglutę. Tikrai originalu.

Atšvaitas-katinas-4

*******

Indrė savo dirbtuvėlėje irgi nuolat ką nors dabina, kaip pati sako:“Yra PRIVALOMA kurti. Viską iš eilės“…  Indrė draugauja (cituoju) su adatom ir nėriniais, medžiagėlėmis, sagėmis, sagutėmis, ponaičiu popieriumi – bet kuo, kas gražu. Ir viskas toj  jos dirbtuvėlėj žydi…

99

Spalvomis sprogsta:

11

Meilumu “užmuša“ 😉

33

O mugėje turės stebuklų! Tsssss…. Snieginių stebuklų 😉

********

Hm… Jei Rosanos lėlės neskirtos žaisti, o sutvertos džiuginti ir…. puošti namus, tai ir ji yra dekoratorė? Gražus žodis. Puošnus… Kaip tie auksiniai bateliai.

P1030220

Taškeliai, varpeliai, avelės… Prisipažinsiu, man toks pastoralinis rokokas jau savaime yra Kalėdos, nes jis kitokiu metu mano pasaulio ir neužkabina, nepasilabina. Visa, kas PAPUOŠTA man yra šventė, kiek primenanti žavius pradinės mokyklos naujamečius karnavalus, kai tik kartą per metus gauni progą naktį pasikamuoti su bigudukais, o paskui visą dieną džiaugtis (ne)nuosavom garbanom, (ne) realia ilga, romantiška suknia ir kokios nors karalaitės vardu… Jooo… ir tas laikas irgi būdavo PAPUOŠTAS 😉

P1030196

Žadėjau, kad ne tik apie eglutes, bet nunešė mane kažin kur tie nėriniai ir vis tik buvo apie nostalgiškas, sentimentalias švenčių nuojautas…

P1030236

******J

Jau taip ir matau, kaip tokių grožybių kūrėjos poryt papuošia muziejų vien buvimu, juk svarbi kiekviena smulkmena, kiekviena žavi smulkmena…

Taip, dar yra MUGĖS atspindžių ir puikių kalėdinių dovanų.Turbūt vis pildysiu šį įrašą, nes kol susigrabaliosiu visas foto, gal jau kai kas ir namus iš šių grožybių ras.

Šiandien – žaislai. Fantastiški…

Pirma (nes geltona, ir dar kitų metų simbolis ;)) – Inos Zuikė Gintarytė (turbūt tiktų ir suaugusioms gintarėms, kur nors mielai ant sofos atkaltės pasėdėtų, arba galėtų būti meilės talismanas paveldimas iš kartos į kartą…). Apie ją ir jos gimimo intencijas ir subtilybes rasite Inos blog’e, aš tik ne “profams“ parašysiu, kad Zuikė G. pasiūta iš dirbtinio saulės ryškumo ir švelnumo kailiuko ir retro stiliaus gėlėtos medvilnės, yra visiškai saugi žaisti vaikams ir nevaikams (plastiko akys ir sąnariukai), turi ne-rea-liai gražų pasą, patvirtinantį jos kilmę, rankų darbo ir širdies šilumos “investiciją“. Sėdinčios Zuikės dydis su kaspinu apie 20 cm. Na, gražu….

O aušyš iiiilgoš iiilgoš 🙂

O ketinimai – angeliški…

Zuikė Gintarė (atkreipkite dėmesį į jos kaspino brangakmenius) reziduoja puošniame dovaniniame maišelyje ir dar turi mielą prie kailiuko derančią rankų darbo atvirutę voke (Julijos) – galima užrašyti šventinį linkėjimą.

****

Kitą be galo žavų žaislą – lėlę Beatą (eee… gal ne Nicholson;)) atsiuntė iš paties Londono!!

Mia minkšto popieriaus prigrūstoje dėžėje dar paslėpė ir 3 juokingus ežiukus, kalną sausainių be gliuteno ir šiltų linkėjimų. Viską Kalėdų senio briedžiai kažkokiu nesuvokiamai greitu būdu sugebėjo per pūgą pristatyti iki mugės dienos.

Beata aprengta dar ir veltinio paltuku bei šaliku (žinia, žiema, šalta…), jos ūgis apie 35 cm, lanksčios rankos ir liaunos kojos, vėją ir kitokį nepalankų orą puikiai atlaikanti klasikinė vilnonė šukuosena ir medvilninė “oda“. Chi, turėtumėte pamatyti suknelės sagutę nugaroje – mane papirko :). Lėlė pradžiugintų mielą, švelnią megytę. Be to, Beata bus supakuota kaip dovana ir į naujuosius namus atvyktų su saldžia angliška dovanike.

Čia MUGEI dovanoti kūriniai, todėl, ką pirkti už pinigus, gautus pardavus, spręsiu ne aš – bus smagu dar “šmotelį“ gėrio perduoti “Vilties ugd. centrui. Beje, jie (tėveliai ir pedagogai) jau sutarė, kam skirs lėšas, sudovanotas per mugę: beveik 1/3 skirs spec. indams ir stalo įrankiams, 1/6 – mokomiesiems ir ergoterapiniams žaislams, dar dalį – vilnoniams pledams (centre gan daug nevaikštančių ar net nesėdinčių vaikų), o dar kažkokią dalelę sugebėjo atidėti “juodai dienai“ – palikti sąskaitoje. Aš tikiuosi, kad jokių juodų dienų ten nebus…

Rašykit komentaruose arba kokonas.blog@gmail.com (jei greit nesureaguosiu -rėėėėkit garsiai :))

Kažkas sakė, deimantai… O gal nebūtinai?

Rožė – labai tinkamas vardas juvelyrei (čia mano nuomonė, bet negi kas ginčysis? ;)), o jos darbai – labai tinkami save mylinčiom mergaitėm. Arba mergaites įsimylėjusiems berniukams. Aš pažįstu porų, susižadėjusių per Kalėdas (Holivudas tokių pažįsta dar daugiau), toks metas… Žvakės, vynas, kvepia cinamonu, namais, šiluma ir sniegu… Romantika, sentimentai, bučiniai, dovanojami žiedai:

Perlai…

Gintarai (?)…

Ech… Aš savo troškimų sąrašą Kalėdų “Seniui“ jau įteikiau. Iki pamačiau Rožės darbus. Hmmm, turbūt teks pakoreguot…

Na, gerai, gal vis tik lėlės geriausiai tinka mergaitėms? Juk tooookia dovanų klasika.

Sigitos lėlės – Draugės, saugančios paslaptis, interjero puošmena, tylus talismanas, tiesiog, prabangi dovana.

Raudonplaukė dama su gėle

Žaliaakė Mergytė

Vėjavaikė Monika

O dar esama tokių lėlių, segamų:

Tokių draugių, kokias MUGĖJE turės lietuviškų prekių gerbėjai –  “Medinio arkliuko“ kompanija, vaikystėje turėjome ne viena:

“Medinis arkliukas“ bus dėmesingas ir berniukams 😉

Raminta siunčia linkėjimus… vyrams (gal vis tik jie geriausi mergaičių draugai?). Čia sidabrinės – stiklinės sąsagos “Vinetu“

…ir daug kam tinkantis stiklo pakabutis “Galaktika“

Tai tikiuosi supratote, kad MUGĖJ visokių draugų ir “draugių“ bus ;)…

Tiesą sakant, kur gyvena visos, nežinau, nes pažįstu tik vieną – Auksaplaukę.  Jau taip seniai žadu pasekti pasaką apie ją… Bet išėjo ne pasaka, o reportažas apie Fėjos gyvenimą, vertas…  paskalų žurnalo ;).

Taigi, nuo pradžių. Fėja gimė Antakalnyje su laaaabai kilnia misija – dalyvauti Kalėdų labdaros mugėje.  Ir dalyvavo, ir sulaukė šilto dėmesio, šokinėjo ten visi apie ją kaip apie tikrą damą, juk ji… laukiasi fėjuko! Berniuko. Aukcionas darželio mugėje kažkaip “paslydo-praslydo“, todėl Fėjai naujų namų teko palūkėti. Bet užtai kokius dabar turi!! Ji nuo šiol gyvena senamiestyje…

… šokoladinėje 😉

Su vaizdu į judrią gatvę, žiopsančius turistus, vietinius katinus ir kelių amžių senumo kaminus. Su įspūdingu valgiaraščiu:

O užvakar Fėją aplankė draugai:

Fredis (jis Rasos), Širdukas ir Tupsis (jiedu Irmos). Kompanija tupėjo ant stalo, voliojosi ant sofutės,  vaišinosi kava ir šokoladu su citrina ir pipirais, su cinamonu, su pelėsiniu sūriu, su brendžiu, su marcipanu, su migdolais… (eee… kapt, kapt…seilės tykšta…), dar diskutavo apie meškių siuvimo technologijas, asmenybės tobulėjimo kursus ir nuosavo verslo pradžių pradžią. Taip buvo atšvęstos Fėjos įkurtuvės.

“Įkurtuvių“ fotografas: Marijus B

“Meniu“ foto – Šarūnės

Skanaus!

P.S. jei sugalvosite aplankyti Fėją, čia jos adresas 😉

Tikrai taip – mugė ryt, tai angeliškų meškių maratonas baigiasi… Uf…

Pabaigai pasilikau tikrą cukrų. Ne, ne! – visi ir kiekvienas mugei skirtas stebuklas yra TIKRAS stebuklas, bet pripažinkit, šie –  iš Pasakų Šalies. Kalėdinių pasakų…

Kadangi laikas suspaudė visiškai, tai pasakas pažadu vėliau (bet iki švenčių), dabar parodau dar kelias būtybes, kurios lauks aukcione. Kiekviena turi savo istoriją, kaip gi kitaip 😉

Adamas (liet. Adomas) – 28 pirštų galiukų ūgio, 276 džiaugsmo akimirkų svorio Obuolių Sodo sodietis, kurio nematomos rankos prasmego nematomose kišenėse. Čia autorės Rūtos Elzės  aprašymas ir nuoroda į tikrus nuotykius bei stebuklus… (Bus tęsinys ;))

Kita aukciono gyventoja – Rausvaplaukė Fėja

Besilaukianti fėja… Matėt kada tokią? Įdomu, ko ji laukiasi: elfo ar coliukės? O koks vardas tiktų fėjos vaikui?

Irmos galėsit ryt paklausti visokių įdomybių apie tokias būtybės. Ir šios paslaptingos lėlės vardo irgi…

Tai štai kokios nežemiškos nuotaikos aukcionas bus. Kaip jis vyks? Mes čia tyliai sutarėm, kad “ant bačkos“ lipti ir plaktuku garsiai mojuoti niekas talento neturi. Ir drąsos. Todėl radom saliamonišką sprendimą – nuo pat ryto (11.00) iki kokių 15.00 rašysim ant kortelės prie meškio ar lėlės, ar foto “kėdės“ kylančias (nuoširdžiai tuo tikiu) kainas. Ir numylėtas, nukomentuotas Teodoras ar fėja, ar Adomas, ar du visiškai fantastiniai foto vaizdai atiteks didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Jie taip atsitiktų, kad toks dosnus pirkėjas bus labai ankstyvas, užsirašę jo kontaktus, vėliau grožį pristatysim Vilniuje bet kur, t.y. patys perkraustysim mielus “žvėrelius“ ir vaizdelius į naujus namus ;). Ar tinka?

Ir pabaigai – meškių choras. Nes jie į mano paštą vis dar plaukia, ryt visi sulips ant darželio stalų, o poryt, spėju, sutūps po skirtingom  eglutėm Meškių Mylėtojų Brolijos namuose. Chi, garbės žodis, neįsivaizdavau, kad Lietuvoj tiek tų lokių dar esama (ar ne Raudonoji knyga grąsė, neva meškos mūsuose išnyko caro laikais?)

Iki pasimatymo ryt, einu atpažinimo ženklų gamint.

p.s. dar galit pasmalsauti, kas šitoj dėžėj:

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com