You are currently browsing the tag archive for the ‘siūti žaislai’ tag.
O čia tiems, kas labiausiai laukia Kalėdų, buvo laaabai geri, todėl laaaabai jų nusipelnė ir dabar “neb’trivoja“, kaip pasakytų mano krikštamotė. Tiems, kurių svajonė – likti bent kartą nakčiai Kalėdų Senelio dirbtuvėse su visais nykštukų sumeistrautais stebuklingais žaislais, paslėptais… mamos drabužių spintoje. Iš mugės galėsite išeiti su glėbiu tokių stebuklų, tiks visiems: ir vaikams, ir šiaip suvaikėjusiems.
Lapalai KOKONO mugėje debiutavo pernai ir jų kaladėles svajonių pilims statyti jau atpažįsta ne tik nykštukai. Įsivaizduojat, kokią pilį galima pastatyti iš kaladėlių rinkinio, kuris vadinasi – “Šermukšnis apsnigo“?! Tiesiog tobula dovana būsimam poetui (o gal literatūros kritikui…)!
Arba kaladėlės “Lapė snapė“. Čia tikros lapės iš pavydo nusprogtų arba lauktų eilėse sutūpusios būsto tokiame kaladiniame daugiabutyje…
Ir eglutę puoštų, va, taip:
“Mano pirma mintis buvo – tokį aš ant kaklo nešiočiau“ – parašė mano Nykštukė pagalbininkė Sigita. O ką? Jei kartais norisi pasijusti Kalėdų eglute, galima puoštis originaliai.
*****
Kai namai iš kaladžių jau pastatyti, galima ten ir daugiau visokių įdomių gyventojų apgyvendinti. Žaislų turgus – pats ištikimiausias mugės draugas. Ir šiais metais turgaus gyventojai pasiruošę / pasišuošę nuotykiams su naujais draugais.
Šis Raudonkelnis patiktų Karlsono gerbėjams:
Rožinė Balerina – E.Degas fanams…
O šitas trendy Langius – visiems moOdistams ir mAdistėms.
*****
Jei “Turgaus“ meškinų po egle kai kas rado pernai, šiemet siūlom juos pakeisti mūsų naujos bičiulės Miusla draugeliais. Arba draugėmis. Raudonomis pėdkelnėmis, aišku:
…dryžuotais marškiniais, žinoma:
Arba tutu sijonu. Mmmm… balerinos vis tik valdo!
Iš tiesų, žaislų kūrėjai ir panašūs (juk mieli, juk šmaikštūs, juk kiek suvaikėję), ir skirtingi. Visai tokie pat kaip ir kiekvieno mūsų vaikai…
*****
“Dar yra jėgų? Man atrodo tiek namų pastačius, tiek nuotykių kartu su draugais patyrus norisi vieno – miegelio.“ – rašo Sigita, o aš pati tai žiovauju nuo septynių ryto iki kokios antros valandos nakties non stop… Užmigčiau ir ant akmens (bet apie tai kiek vėliau), ką jau ten kalbėt apie Sapnų namus!
O šiaip, paprasta logika: jei miegi ant taškuotų patalų, sapnuoji taškučius, jei ant gėlėtų – gėlėtą pievą…
Pasirinkite ir dovanokite gražius sapnus. Ramius sapnus. Spalvotus. Kalėdinius. {Uaaaa….}
*****
Jei dar neužmigote (ant darbastalio), priminsiu, kad Myyylu turi miego draugų, o gal pavydovų, nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Jie turi super galių nuskraidinti ant spalvingų sparnų į spalvotų sapnų karalystę.
Arba palinkėti saldžių sapnų iš visos širdies!
****
Patiems atspariausiems – pasaka. Irena piešia ant akmenukų. Turi 3 vaikus ir papasakoti tikrai yra ką… Maišelyje labai kompaktiškai telpa ir fėjos, ir bobutės, rūmai, ir pilys, ir …
…ir laivai, ir (Kūčių) silkės, ir undinės. Tik truputis fantazijos ir vaikai galės sekti pasakas Jums (kol jūs savaitgaliais saldžiai miegosit…).
Pasapnuokit iki mugės (;
Pradedame transliaciją nuo senų senų draugų (ir pabaigsim senais irgi…). Ar dar yra nebuvusių Turguje? O naujajame? Violeta atsives savo šutvę į mugę. Ir šiemet pati juos ten prižiūrės ir auklės, meškinai nebus įvaikinti. Po 4-erių žvėriškai ištikimų neakivaizdinio dalyvavimo metų, pagaliau gyvai! Hip-hip, kria-kria!
******
Čia – Martyna. Na, gerai, juokauju, nežinau, ar tikrai tokia jos šukuosena, bet man visad atrodė, kad žmonės, siuvantys mielus meškelius ir gražias lėles, būtinai turi būti į jas ir panašūs.
Martyna – rankų darbo kolekcinių vintažinių meškiukų ir interjerinių lėlių autorė. Kuria ir kimštus lininius žaislus mažiesiems. Mugėje bus galima sutikti ežiuką rūke, rugiagėlių arkliuką, pelėdą, žirafą, rožinių svajų nerožinį drambliuką ir vilką.
Autorė juos kuria dvejopus: vieniems nupiešia būdo bruožus ir detales, kitiems – ne. Vaikai gali patys ar su tėvelių pagalba nusipiešti tokį žaislo charakterį, kokį nori, kokio šiuo metu jų mažom širdelėm reikia.
Bus ir Martynos atvirlaiškių, spaustų ant makulatūrinio, 100 % perdirbto popieriaus. Visose atvirutėse – jos kurti vienetiniai meškiai ir triušeliai. Martyna rašė, norėjusi sukurti lėlių teatro dvasią bei nuotaiką. Hm… Manau, pavyko.
Foto autorius: Modestas Ežerskis
Vaikiukai pasipuošę Flaxkids drabužiais, rasite juos ir mugėje…
******
Kotryna VoDi ir šiemet atvažiuoja su visu zoosodu. Mmmm… su smulkiu zoosodu 😉
O gal labiau terariumu…
Ar pingvinariumu.
Tiesiog apžiūrėkite Kotrynos molbertą akis išpūtę – toks kiekis šitokio kalibro žvėrių reikalauja skvarbaus žvilgsnio.
Vis tiek savo saviškį rasite… Laukia.
*********
Giedrumos Veltinio gyvūnija labai praktiška. Vaikiška. Čia naminiai gyvūnai. Net jeigu tie gyvūnai – dinozaurai krokodiliniai:
Įdomu, aš šitie zuikinai tinka darželiokų apavui?
Manau pingvinai neslydinės, nes…
…kažkas ant padų prisiūta. Ar prisiūta, neįžiuriu? Reikės patikrinti sekmadienį. Būtiniausiai…
*********
Aurelija – tai tas paukštukas iš Aureart—>
Ji atvažiuoja iš pajūrio!
Ir atsiveža raktines, kurias pati piešia. Mano galva, čia PUIKIAUSIA dovana visai šeimai, kiekvienas namų katinas gi turi savo raktą nuo ko nors. Jis turi turėti savo vietą šiais neramiais laikais…
(p.s. kai baigsis Kalėdų dovanų metas, gal kam gresia įkurtuvių?)
*******
Na, o garbingas reziume šio žvėringo įrašo tenka kanopiniams 😀
Kiti metai – Žaliojo Medinio Arklio metai. Įtariu, kad “Medinis arkliukas“ tokius metus tikrai užsisakė pas kinus! Mediniais guzikais, spėju, mokėjo. Susitiksite juos mugėje, būtinai paklauskite, ar taip ir buvo. O tie, kurie mugėje dalyvauti negalės ar dovanas vėlai pirkti atsikvošės, gali išsirinkti viską internetu. Cituoju:
“Tiesa, kad smagiau būtų, dovanojame jūsų skaitytojams 5% nuolaidą užsakant internetu. Nuolaidų kodas KOKONAS2013. Kuponas galios iki kitų metų gruodžio 1
d.“ Taigi, dovanos visus metus – gyvenk ir žvenk!
Yyy-ha-ha!
Šiemet Laikas ne spaudžia, jis tiesiog priplojo mane prie sienos! Įkvėpt nebegalu, o dar liepia judinti kojas ir pilkąsias ląsteles… Chamas!
Nuo ko pradėt viskąąąą?? Nuo kooo gi?!! {uf, noriu sulįsti į šitą šv.paveikslėlį, Dievaži, kosminė ramybė – niekas niekur neskuba, nes nėr kam skubėt – nė gyvos dvasios :))
Šitoje sodyboje gyvena mano bičiuliai. Ir bičių bičiuliai. Dar čia laksto trys labradorai ir klesti kitokie amatai. Aurelija ir Nerijus paspruko iš miesto ir dabar vasarom kvėpuoja tikra laisve, o žiemom obliuoja lentas ir laisvalaikiu meldžiasi, kad iki stogo neužpustytų. Juokauju. Nes pavydžiu tų vasarų žaliai… “Kitokie amatai“ antrąją KOKONO mugę paženklino nerealiomis lesyklomis ir inkilais, nuo to karto įvairiuose miesto jomarkuose negaliu pro jų kioskelį ramiai praeiti. Šiemet atsiveža savo kaimo vasarinio gėrio:
Ir grožio:
Atidžiau įsižiūrėkite, čia rinkinys visai šeimai, nuo čiulptuko laikiklio iki sąsagų. Kas jums šiuo metu aktualu?
Draugai visiems visada aktualūs. Čia bus raudonausių:
Yra raudonnosių:
Dar violetaširdžių:
Ir dar kitokių visokių. Kokio Jums reikia? Parašykit, sms savo Kalėdų seniui…
****
Ta laukų trauka iš miesto tik šliurpt ir ištraukė mano kaimynus SUTVĖRIMUS. Dabar jie – “Kitokių amatų“ kaimynai (eee, kažkoks juokingas kilometrų skaičius teskiria…) Aukštaitijos tyruose. Viename pomuginiame vakarėly šalia pasėdėjo, pačiulbėjo ir susikukavo – Lina su Adomu pasiėmė 3 savo mergeles ir irgi išsikraustė. Į SAVO vienkiemį. Visa šmaikšti kraustynių ir įkurtuvių istorija čia:
Arba čia—–> sutverimai.blogspot.com
Che, visokie padarai šitame kaime tiesiog tarpsta! Žvejoja:
…muzikuoja…
… muzikuodami dar ir dviračiais važiuoja…
…rūke ežiukus sapnuoja…
Aš čia galėčiau nieko ir neberašyt, vaizdai patys kaip eilėraščiai. Tai tik priminsiu, kad visą šitą augaliją ir gyvūniją rasit Mugėj. Ir Liną Baubuką irgi. Patys galėsit paklausti, kaip ten baigėsi japoniško sodo jų trobos viduje projektas.
Šitie rimtuoliai iš nespalvoto filmo – Adomo iš Baubų sutvėrimai. Aš tik nesuprantu, kaip jie visi: tie baubai, 3 vaikai, katinai ir 2 fantazijų pilnos galvos toj sodyboj telpa??
Jei ką dar praleidau, pasiskaitykit patys:
*****
“Balžeko bitės“ – irgi bičiuliai apie medų. Pernai Žaislų muziejaus mugė bitėms buvo pirmasis išlindimas iš savo avilio. Jau tooooks vykęs! Per metus jų vaškiniai eglutės žaisliukai pasiekė net Japoniją ir dabar gyvena lietuviškoje parduotuvėje Tokijuje, kol japonai parsineša į savus namus. Jie irgi puošia eglutės?…
Lakoniška (beveik japoniška…) nuotrauka iliustruoja viską, pas “Balžeko bites“ ką rasite mugėjė šį kartą. Arbata vadinasi – “Nebuvo nė vieno Žmogaus, kuriam Arbata nepasirodė gardi“ :). Gerai, pati sugalvojau pavadinimą, Andrė tik parašė jos sudėtį: medetkų, šeivamedžių žiedai, žemuogių, mėtų, juodųjų serbentų lapai, dar pridūrė, kad labai aromatinga ir skani. Ir patikino, kad patinka visiems. Padegustuosimmmm…
Bitės gyvena Aukštaitijoje, bet “bičių motinėlė“ Andrė – Aukštaičių g. Užupyje. Jei smalsu, kaip – paskaitykite, Miesto Mamos vasarą ten svečiavosi. O jei dar smalsiau – tai žiūrėkite šį sekmadienį, 10 val. per TV3, Beata alkanų nepaliks ;).
****
Na, o pabaigai pirmojo įrašo dar truputis medaus. Kad širdis visai apsaltų…
Jurgita šiemet naujokė, nauja bičiulė,m labai žalia mugiautoja apskritai. Ką aš galiu pasakyti? KOKONO mugė – puiki vieta pradėti! Nes kaip sakoma:
Čia medaus arbatėlės (hm, arbatytės, arbatėlytės…) su įvairiomis vaistažolėmis. Makt vieną šaukštelį į šilto vandens puodelį ir strykt iš lovos, lai ten Sloga viena galuojasi…
Mna patinka etikėtės! Mažai man čia grafomanija taškytis bereik’, tiesiog linkiu:
…ir laukiu mugėje. Sekite spaudą!
Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai, a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!
O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.
Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:
Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:
ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!
Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.
Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.
Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:
Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.
Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.
Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉
******
Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas
…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.
Paskui pižamiškai:
o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:
Ir dar toliau ir ružaviau.
Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.
Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –
*****
“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:
ir kitokiom gėlėm.
Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…
Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.
Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!
*****
Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.
Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.
Jaukuma ir šiluma:
Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje
Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:
Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija“. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.
Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:
Ir kaimene lininių arklių:
Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.
******
Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti… O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.
Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉
Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.
Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…
Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)
Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.
Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…
Nes jie nepamiršta gėlių:
Myli naminius gyvūnėlius:
Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉
******
Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).
Zuikis su obuoliu. Taikus.
Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.
Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.
Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.
Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…
******
Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug“ feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.
Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…
…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…
Nebijo klonavimo.
Ir net raudonų ragų…
Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…
********
Na, ir pabaigai – Agnės iš “DEBESY“ Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….
Čia Zuikūnas. Negi nesimato…
O čia Meškūnas.
Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.
Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉
*****
Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki“.
Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…
Toks labai gražus lietuviškas žodis, pakankamai dažnai vartojamas šitam švogerių (o, dar vienas gražus…) krašte. Tai va, noriu tiesiai šviesiai pareikšt, kad “Žaislų turgus“ KOKONE turi BLATĄ!! Nuo neatmenamų pirmosios mugės laikų, nuo tada, kai Violeta paliko kartoninę dėžę su Steponu ir jo bičais vienoje Vilniaus šokoladinių tik prisegusi raštelį: “Gintei į mugę“ ir į ant kaklo pakabintą odinį maišelį tam Steponui (meškiui, jei ką…) įdėjo “apvalų“ susuktą… pinigą, kad meškinas perduotų mugės fondan. O, ne, ne patys pinigai papirko. Beribis pasitikėjimas, juk net akyse viena kitos nebuvom mačiusios!! Nuo tada kartą per metus tie pavalgę meškinai yra keičiami į eko kreideles (užpernai), ar ergo šaukštus (pernai), ar taktilines knygeles (šiemet). Na, jie padeda tų dalykų gauti, patys meškiai tai, spėju, sulenda po Kalėdų egle, paskui suminga ant vaikų pagalvių… O kur blatas? Asmeninis KOKONO įrašas ir krūvos nuotraukų ir yra tas blatas :D. Prašom, žvaigždės, eteris jūsų!
Šauni šutvė. Šiltai aprengta…
Aidis su džinsiukais
Aldona Primadona
p.Antanas Langauskas -Stileiva
Aaaa… Nojus. Vakar peršalo persiėdęs plombyro.
Renaldas (beveik kaip R.Reiganas)
Žydrūnas. Bet raudonas 😉
Da-daaaam!! Čia visi. Ateikit šeštadienį, jie mėgsta paplepėti. Apie ūkį ir bites…
Pavadinimas – visiškas kratinys? Tuoj paaiškinsiu, apie ką čia ;).
Prologas. Pernai vyro kontora žaidė kalėdinį slapto draugo žaidimą (spėju, čia populiari kontorinė pramoga – išsitrauki kolegos vardą, patampi jo “kalėdiniu angelu“ ar “slaptu draugu“ – visaip vadina – ir ėmiesi jį “šefuoti“, dovanikes dovanoti, staigmenomis pamaloninti ir pan.). Tai va, kai visi dangoraižyje jau buvo apdalinti meduoliais, šokoladiniais besmegeniais ir visokiais blizgučiais-niekučiais, maniškis staiga neteko kantrybės – jo slaptas draugas pasirodė besąs visiškas tinginys: nė vieno siurprizėlio, nė jokio šokoladėlio ar kitokio dėmesio ženklo (kai tuo tarpu pats ir puodelių pripaišė, ir arbatos prinešė, ir saldainiais klaviatūrą nubarstė). Supyko. Įsižeidė. Ir skelbimų lentoj prikalė tokio turinio raštelį:
“Ieškau savo SLAPTO DRAUGO. Rasiu, ausis nukąsiu. G.“
Grįžęs po pietų ant monitoriaus rado prikabintas… rūkytas kiaulės ausis. Šmaikštūs kolegos žinojo, kad “draugelis“ iš kito miesto, filialo, ir dar komandiruotėse prapuolęs. Tik pamiršo, kad mano vyras vegetaras… O gal ir ne…
Epilogas. Ir aš gavau mugei visom prasmėm fantastinių žaislų iš “slaptų draugų“.
Pirmoji draugė iš Anglijos, nepanorėjusi atskleisti savo tapatybės, net du kartus siuntė į Lietuvą rausvą siuntinį (jį grąžino dėl netikslaus adreso). Bet angliškosios koalos (Phascolarctos anlicus) vis tiek mane pasiekė:
Kailis – lininis, akutės – medinės, viduriai – grikių lukštų (spėju pagal visiškai ekologišką čiuženimą)
Šarūnė pavadino koalų ferma. Taigi, fermoje užaugo 4 vnt. koalų. Neįsivaizduojamo fainumo…
Slaptas draugas Nr.2 – Sonata iš “Mezgimo zonos“. Čia kaip filmo scenarijus: paskambino, pasiūlė, pažadėjau atbėgti, susirgau, užstrigau, ėjo pirkti siūlų sesuo, netyčia pataikė į šitą parduotuvę, rado simpatišką mezgėją-pardavėją, atsitiktinai paaiškėjo, kad megzti žaislai sudėti šalia prekystalio skirti mugei, kad mugė ta pati, KOKONE rasta… Baigėsi istorija turkio spalvos siūlais sesers vyro šalikui ir didžiuliu maišu žaislų mugei. Tyčia viso maišo turinio nerodysiu. Dramblį, katinus, meškius ir beždžionę rasit gruodžio 19d. darželiuky.
Dvynukai. Prisipažinsiu, jų fizionomijos mane įkvėpė ir nesusilaikiau: nugaroje įsiuvau po sagą ir prisegiau ryškius veltinio sparnus. Kaip angelai. Bet su galimybe nusegti sparniukus, jei nori, kad jei neišskristų 😉
Trijulė. Dvynių draugo vardas – Grynavėjus (Greenaway)
kokonas.wordpress.com 