You are currently browsing the tag archive for the ‘arbata’ tag.

Sunku kai ką iš mugės dalyvių kitaip ir įvardinti. Tai žmonės matantys tai, ko daugelis tikrų miestiečių matyti negali arba belėkdami nebesugeba: ryto rasą, vakaro rūkus, prasikalantį daigą, žydinčias pievas, bręstančius javus, šalnos pakąstą sodą, skambantį gruodą – tą paprastą žemės poeziją ir atviro dangaus prozą. O gal atvirkščiai…  Man ir pačiai iš aukštos palėpės miesto vidury ne kažin kas matosi, tai belieka tik džiaugtis, kad šį bei tą bent įsigyti ir suvartoti galima iš viso šito gamtos lobio. Ir dovanoti brangiems žmonėms, žinoma.

Gamtos galia tikrai galinga! Na, kur dabar rastumėte bijūnų?!

10334241_10152289561723649_7031505291195785885_n

Vualia! Čia —>

gamtos-galia3

O čia – gaurometis – turbūt pati “madingiausia“ šio sezono žolė. Kodėl? Paklauskite patys Zitos arba Sigos, tikrai tokias paslaptis išduos.

10313135_10152334001828649_2924430726945988825_n

O kai jau išduos, tada nebebus abejonių, ką dovanoti artimiesiems per šventes:

gamtos-galia2

Taigi… Puikią nuotaiką ir savijautą iš gamtos.

gamtos-galia4

******

Gyvas aliejus – Ievos, Tomo ir mažojo Teodoro misija ir tikras gyvenimas, nes jauna šeima pati sėja, pati kulia, pati aliejų spaudžai, parduoda jį gryną arba gamina dar visokio gėrio.

gyvas-aliejus3

Taip renkamas derlius:

1375808_590839034296310_1028108652_n

Taip pakuojamos Kalėdos:

1398097_607107242669489_1835415474_o

Taip rūpinamasi mažaisiais:

10845656_780748905305321_1171745129054479683_o

O taip buriama iš gamtos turtų…

10431182_753838647996347_6567985033760286391_o

Linkiu, kad tie burtai suveiktų!

*****

Rasoklė ir šiemet jau spėjo “išsunkti“ eglutes. Buteliuke uždaryta tiesiog gryna Kalėdų esencija. Pernai mugėje ta kalėdinė dvasia aromato pavidalu tiesiog išgaravo per porą valandų, nepražiopsokite šiemet!

rasokle

Čia Rasos mažoji pagalbininkė, savanorė, tikrai niekas vaikų neišnaudoja (;.

rasokle1

Taip, čia dilgėlės. Apie žiemos kosulius ir dovanas sveikatai kai kas galvoja ankstyvą pavasarį. Kaip gera, kad galvoja!

rasokle2

rasokle3

******

 Balžeko bitės ir jų ketvirtoji karta auga (:

balzeko-bites

Savais vaško žaisliukais puošia eglutę —>

balzeko-bites1

Pakuoja dovanas kitiems —->

balzeko-bites2

Rūpinasi sielos ir kūno gerove —>

balzeko-bites4

Ir prižiūri bites taip, kaip jau kartų kartos prieš tai…

balzeko-bites5

Pasisemkite ramybės iš jų!

*****

Nalšios arbata šiemet taip puikiai susipakavo, kad negaliu pažinti.

10473209_907995692553671_5242315580322548094_n

rožine juoda 1517384_907998662553374_2761732153382592905_n

Taip steriliai, lyg laboratorijoje.

10256740_893684783984762_8524072002639585980_o

Paslaptinga. Kas ta žalia arbata, kas ta gegužinė?? Kaip sulaukti sekmadienio ir spėti viską mugėje išlausinėti?

******

Wilkes muilas irgi kvepia Kalėdomis. Jokios sintetikos! Levandos, medetkos…

_MG_1648

…šokoladas, mėtos…

wilkes-muilas

…čiobrelių arbata,…

wilkes-muilas5
Truputis magijos ir…

IMG_1729_1
wilkes-muilas1

…vasaros prisiminimų.

_MG_8445

wilkes-muilas3
Vilkė (Elvyra) į mugę be savo kūrinių dar atsiveš ir Vileikiškių kaimo bendruomenės moteris. Tai jos gerų darbų arimai – išmokyti ir įkvėpti pasitikėjimo, įgudžių, o kartais tiesiog vilties neturinčias provincijos moteris to, ką geba pati, paskatinti burtis, veikti, kurti. Elvyros globotinės turės savo stendą, o mes tyliai prisižadame jas pagloboti per mugę, kad namo parsivežtų gerų emocijų ir planų ateičiai. Va, kaip plinta gerų darbų virusas.

*****

“Marmozel“ ištikima nuo pirmosios mugės. Labai pasigesčiau Vilmos, jei būtų kitaip, juk smagu matyti, kaip kasmet auga gerbėjų būrys, o ant staliuko nutūpia vis kita aromatinga naujiena, išieškota, išbandyta, išmylėta, tokia marmozeliška, kad ir kalbėti daug nebeverta:

https://i2.wp.com/www.marmozel.lt/wp-content/uploads/gaiviklis_apelsino_cinamono.jpg

Saldieji apelsinai ir cinamonai – net nebūtina kepti meduolius ar džiovinti cukatus, kad užuostum šventes.

Arba visas rinkinys plaukams, net simpatiškos medinės šukos – paprasta, miela, universalu.

https://i2.wp.com/www.marmozel.lt/wp-content/uploads/plaukams_rinkinys4.jpg

Marmozelė tik primena apie veido priežiūrą žiemą ir laukia Jūsų jau poryt!
*****

“Muilinė“ irgi dalyvauja ir šiemet. Kvepia apelsinais-mandarinais-rozmarinais:

10418229_485627858233884_3536334244976139875_n

Ir juoduoju šokoladu su migdolais (kaip be jų per šventes?)

10329174_485627828233887_3322097898168484380_n

Iiiirrrr… marcipanais su ruduoju cukrumu! Vaje, vėl seilę tįsta…

10383683_572722119524457_8307666306725441626_n

******

O jeigu jau apie riešutus, tai mugės naujiena – riešutų sviestas. Taip, taip, valgomas ir dar kaip! Jį gamina pora gražiais vardais, o savo gardžią erdvę pavadino dar gražiau – “Laukinis čiobrelis“. “Laukinio čiobrelio vardas – tai duoklė gamtai,  miškui ir draugams, su kuriais tiek laiko praleista gryname ore, ieškant to, kas tikra.“ – rašo šio sviesto gamintojai.

variety

O štai čia apie gamybą: “Mūsų riešutų sviestas pagaminti remiantis sveiku protu. Supratimu, kad mažos gamybos apimtys lemia geresnę kokybę. Užtikrintumu, kad natūralių ingredientų pasirinkimas lemia geresnį skonį. Ir tikėjimu, kad bet kuris gamintojas turi būti dėmesingas savo pirkėjams, darbuotojams ir bendruomenei.“ Nesinori nė žodžio išbraukti, neturiu ir ką bepridėti. Aš ragausiu. O paskui į dovanų maišą čiupsiu, žinau, kam patiks (;

Šiemet Laikas ne spaudžia, jis tiesiog priplojo mane prie sienos! Įkvėpt nebegalu, o dar liepia judinti kojas ir pilkąsias ląsteles… Chamas!

Nuo ko pradėt viskąąąą?? Nuo kooo gi?!!  {uf, noriu sulįsti į šitą šv.paveikslėlį, Dievaži, kosminė ramybė – niekas niekur neskuba, nes nėr kam skubėt – nė gyvos dvasios :))

1394411_10201584873562496_982629295_n

Šitoje sodyboje gyvena mano bičiuliai. Ir bičių bičiuliai. Dar čia laksto trys labradorai ir klesti kitokie amatai. Aurelija ir Nerijus paspruko iš miesto ir dabar vasarom kvėpuoja tikra laisve, o žiemom obliuoja lentas ir laisvalaikiu meldžiasi, kad iki stogo neužpustytų. Juokauju. Nes pavydžiu tų vasarų žaliai…  “Kitokie amatai“ antrąją KOKONO mugę paženklino nerealiomis lesyklomis ir inkilais, nuo to karto įvairiuose miesto jomarkuose negaliu pro jų kioskelį ramiai praeiti. Šiemet atsiveža  savo kaimo vasarinio gėrio:

medus

Ir grožio:

Kitokie amatai didelis papuosalu rinkinys

Atidžiau įsižiūrėkite, čia rinkinys visai šeimai, nuo čiulptuko laikiklio iki sąsagų. Kas jums šiuo metu aktualu?

Kitokie amatai mediniu papuosalu rinkinys laimingai seimai 2

Draugai visiems visada aktualūs. Čia bus raudonausių:

Kitokie amatai pilkas raudonanosis 1

Yra raudonnosių:

Kitokie amatai medziaginis meskutis zydras su raudona nosim 2

Dar violetaširdžių:

Kitokie amatai Astijaus meskutis 3

Ir dar kitokių visokių. Kokio Jums reikia? Parašykit, sms savo Kalėdų seniui…

****

Ta laukų trauka iš miesto tik šliurpt ir ištraukė mano kaimynus SUTVĖRIMUS. Dabar jie – “Kitokių amatų“ kaimynai (eee, kažkoks juokingas kilometrų skaičius teskiria…) Aukštaitijos tyruose. Viename pomuginiame vakarėly šalia pasėdėjo, pačiulbėjo ir susikukavo – Lina su Adomu pasiėmė 3 savo mergeles ir irgi išsikraustė. Į SAVO vienkiemį. Visa šmaikšti kraustynių ir įkurtuvių istorija čia:

420127_516702721712863_1602321447_n

Arba čia—–> sutverimai.blogspot.com

Che, visokie padarai šitame kaime tiesiog tarpsta! Žvejoja:

25951_568712533178548_1889583222_n

…muzikuoja…

1381513_568712333178568_793737157_n

… muzikuodami dar ir dviračiais važiuoja…

1383638_568712369845231_1866721719_n

…rūke ežiukus sapnuoja…

1379536_568712376511897_1827337740_n

Aš čia galėčiau nieko ir neberašyt, vaizdai patys kaip eilėraščiai. Tai tik priminsiu, kad visą šitą augaliją ir gyvūniją rasit Mugėj. Ir Liną Baubuką irgi. Patys galėsit paklausti, kaip ten baigėsi japoniško sodo jų trobos viduje projektas.

1006039_543635072352961_296440635_n

1377222_568712639845204_559093345_n

998820_536029676446834_745347829_n

Šitie rimtuoliai iš nespalvoto filmo – Adomo iš Baubų sutvėrimai. Aš tik nesuprantu, kaip jie visi: tie baubai, 3 vaikai, katinai ir 2 fantazijų pilnos galvos toj sodyboj telpa??

970450_543634952352973_485868361_n

Jei ką dar praleidau, pasiskaitykit patys:

415898_353325911389055_1629147990_o

*****

“Balžeko bitės“ – irgi bičiuliai apie medų. Pernai Žaislų muziejaus mugė bitėms buvo pirmasis išlindimas iš savo avilio. Jau tooooks vykęs! Per metus jų vaškiniai eglutės žaisliukai pasiekė net Japoniją ir dabar gyvena lietuviškoje parduotuvėje Tokijuje, kol japonai parsineša į savus namus. Jie irgi puošia eglutės?…

Kokonui

Lakoniška (beveik japoniška…) nuotrauka iliustruoja viską, pas “Balžeko bites“ ką rasite mugėjė šį kartą. Arbata vadinasi – “Nebuvo nė vieno Žmogaus, kuriam Arbata nepasirodė gardi“ :). Gerai, pati sugalvojau pavadinimą, Andrė tik parašė jos sudėtį: medetkų, šeivamedžių žiedai, žemuogių, mėtų, juodųjų serbentų lapai, dar pridūrė, kad labai aromatinga ir skani. Ir patikino, kad patinka visiems. Padegustuosimmmm…

Bitės gyvena Aukštaitijoje, bet “bičių motinėlė“ Andrė – Aukštaičių g. Užupyje. Jei smalsu, kaip – paskaitykite, Miesto Mamos vasarą ten svečiavosi. O jei dar smalsiau – tai žiūrėkite šį sekmadienį, 10 val. per TV3, Beata alkanų nepaliks ;).

****

Na, o pabaigai pirmojo įrašo dar truputis medaus. Kad širdis visai apsaltų…

1268605_264270230364598_340233410_o

Jurgita šiemet naujokė, nauja bičiulė,m labai žalia mugiautoja apskritai. Ką aš galiu pasakyti? KOKONO mugė – puiki vieta pradėti! Nes kaip sakoma:

1277406_264269107031377_914618124_o

Čia medaus arbatėlės (hm, arbatytės, arbatėlytės…) su įvairiomis vaistažolėmis. Makt vieną šaukštelį į šilto vandens puodelį ir strykt iš lovos, lai ten Sloga viena galuojasi…

1394438_275840262540928_271280295_n

Mna patinka etikėtės! Mažai man čia grafomanija taškytis bereik’, tiesiog linkiu:

1234680_264270220364599_578462368_n

…ir laukiu mugėje. Sekite spaudą!

Laikas ja nebe spaudžia, jis jau kulnus trina… Todėl padarom taip gudriai: kam tas tekstas bla labla bla du du zzzzz…orisdgfuchxflskdjfhcsbdrxjzolkjhwqerty uiop,mnbvcredfvrdfcujnthgp;l,msnefdjg sch;lxnevlgcXdc vgbtxnk…

….jei yra vaizdų. Ir, va, tokių vaizdų:

249203_10150280136638649_8277991_n

Vaizdų su teleportacinėm galiom…

216598_10150280136698649_3902907_n

538797_10150871048863649_1339658242_n

Su žydinčiais grikiais:

283664_10151043662463649_1065157631_n

…ir anyžinias lafantais:

376607_10151043644633649_550269054_n

Uuuuuuuuuuuuuu! Noooriu į vasarą, ne, geriau į pavasarį, noriu į kaimą, užkniso kompas, noriu dirvonus paknisti!

523947_10150748190438649_743024635_n

Aš nežinau ar “Gamtos galia“ tokius nukvakusius norus įvykdyti gali, bet jie bus mugėje vėl ir tos spalvingos, kvapnios arbatos iš miesčionims pirmą kartą girdimų žolelių turėtų padaryti kokių stebuklų. Nes jau vien atrodo stebuklingai…

310518_10150305138173649_4341643_n

Hm… o gal net sausas jas galima vartoti? Na, tas gervuoges ir avietes ana ten, kampe?

373959_10150440878888649_1022648552_n

Šiųmetė naujiena patiks tiems, kurie pritrūko fantazijos, kaip Kalėdoms paruošti aviną ar šerną – reikia tuos gyvulius gausiai apiberti labai natūraliais žolelių mišiniais ir grūsti į pečių. Viskas. Galima prieskonius tiesiog dovanoti. Be avinų…

59676_10151229252138649_1002478931_n

*****

Bet žinot ką? Ogi mugėj šiemet bus ir daugiau žolinių burtų. Visiškas neformatas,mano manymu, yra Rasoklės sirupėliai. Neragavau, dar nieko niekas neišrašė, receptų ir anotacijų skaityti irgi neteko, bet neabejoju, kad su Išmanymu ir Sąžine surinktos švarios žolės, cukrus, saulės ir žmogaus širdies energija tikrai gydo. Na, arba bent yra taip pat skanu, kaip pertusinas su plombyru vaikystėje ;). Be sirupėlių, yra fitolių (ištraukų), aliejų ir, svarbiausia, Rasos noro su jumis pakalbėti ir papasakoti apie visa tai. Va, tai:

rasokle_kokonui_01

Ir tai:

rasokle_kokonui_03

Ir dar tai:

rasokle_kokonui_04

Nors apie pošventinius vargus tai, ką čia kalbėt? Daug valgius, reikia arbatas gerti. Daug gėrus… Turbūt rimtai pagalvoti…

Na? O ko norit jūs?

Beieškodama pavadinimo šiam įrašui, nesąmoningai galvoje perkračiau (trumpai) žodžio “rožinis“ prasmes ir asociacijas. Mano “gūūūglas“ išmetė: rožančius, rožių spalva, “barbinis“ sijonas, ružavas keksiukas ar cukraus vata. Dar močiutės sode puoselėtas rožynas, kur visos keturios pusseserės turėjom po savo rožę, manoji buvo geltona su rausvais (rožiniais…) pakraštėliais, nekukliais bliūdo dydžio žiedais ir prabangiu vardu – Glorija… Hm, prasmių, vaizdinių ir sentimentų kratinys, bet bendra viena – rožės primena kažką saldžiai gražaus ir gero. Arba žada kažką saldžiai gražaus ir gero. O tai jau yra gerai, rožės pasauliui padeda neapkarsti visai, che, che.  Dar gerai, kad kol mes jūrinėjam, kaiminėjam, sodinėjam, paskui bamblius bėginėjam, bičiuliai randa laiko šį tą naudingo ir gražaus parašyti ir čia pasidalinti. Ačiū, Rimante 😉

ROŽINIAI RECEPAI KŪNUI IR SIELAI

Jei šiemet lakiojat po visokias Turkijas bei neturkijas, atkreipkite dėmesį į… rožę (taip pat ir rožių hidrolatą bei eterinį aliejų).

Islamiškosios šalys garbina rožę, sakoma, kad ji – tai Pranašo Muhamedo prakaitas, krintantis iš rojaus. Rože kvepia islamo poezija, muzika, religija ir virtuvė. Rožių vanduo neatskiriamas nuo maisto, ypač saldumynų, ir medicinos – gydo akių ligas, galvos skausmą, o rožių girliandos ir žiedlapiai naudojami religinėse apeigose.  Rožė  –  sakralinis augalas, turintis „dieviškojo aš“ prasmę; rožė  – gyvenimo aistra, o jos spygliai – gyvenimo kančios; rožės kvapas  – tai gyvenimo grožio kvapas.

Rožių aromatas (eteriniu aliejumi galima kvepinti riešus, kaklą, švelniai perbraukti plaukus, rožių vandeniu galite purkšti veidą ir kūną) padeda moteriai žydėti, atverti širdį, skleisti džiaugsmą, meilę, jis balansuoja emocijas, palengvina savęs suvokimą. Jis puikiai tinka, kai norisi pasijusti moteriška ir geidžiama. Jis sukuria ir saugumo jausmą, padeda išgyventi santykių liūdesį, netektį, vienatvę, skatina vidinį augimą. Jei pasiklydote mintyse, nesugebant apsispręsti – pauostykite rožės ir išsigrynins esminė mintis.

Kokia bebūtų veido oda, rožių vanduo, o „ant viršaus“ rožių aliejus ją paskaistina, nuramina uždegiminius procesus (raudonį, spuoguotumą – su laiku ir išgydo), tonizuoja. Rožių veikliosios medžiagos  lėtina odos senėjimo procesus, mažina raukšleles, valo poras.

Kokono bičiulė Marmozel šią vasarą atidarė duris į… Kvapų ir skonių virtuvę, kurioje karaliauja eteriniai aliejai bei hidrolatai.

Keli „Marmozel“ receptai su ROŽIŲ HIDROLATU.

NUO ŠIRDIES DULKES NUPLAUNANTIS GĖRIMAS

Geriamai kvapniai gaivai reikės į litrą vandens įpilti valgomąjį šaukštą rožių hidrolato, įlašinti truputį citrinos sulčių, įmesti kruopelę medaus. Išmaišyti. Galima įmesti su rožių žiedlapiais užšaldytų ledukų.

ROŽIŲ ARBATA SU KARDAMONU IR ŠAFRANU

Į šiltą vandenį sudėkite patraiškytas kardamono ankštis, šafraną, rožių žiedelius. Įtarkuokite šiek tiek muskato ir įmeskite trupinėlį druskos skoniui išryškinti. Uždenkite dangčiu ir keletą minučių pavirkite, įpilkite rožių hidrolato (1 litrui vandens 2-3 arbat. šaukšteliai hidrolato). Uždenkite ir leiskite skoniams susijungti. Po 10 min. galima mėgautis ypatingai darniu rytietišku aromatu, švelniu skoniu. Pagardinimui tinka medus arba cukranendrių cukrus. Tai vakaro harmonizuojanti arbata. Ypatingai tinka moters širdžiai sušildyti.

LEDAI SU ROŽIŲ VANDENIU

Rožių vanduo, pistacijos, kiaušinio baltymas, truputis šafrano, truputis vanilės, truputis kardamono ir viskas virsta dievišku maistu – persiškais ledais „Faludi“.

PERSIŠKAS ŠVENTINIS DESERTAS “SALDŪS RYŽIAI“

Išvirkite stiklinę ryžių. Būtinai įdėkite šafrano ar ciberžolės, kad nusidažytų gelsvai. Įpilkite valgomąjį šaukštą rožių vandens. Įdėkite migdolų riešutų, bet be luobelės, (turi būti mirkyti per naktį, tada lengvai nusilupa odelė. o migdolai minkštučiai, skanūs labai tampa), kardamono, cukraus pagal skonį.

Viską kartu pavirkite, kol suminkštės ir pavirs „košele“. Atvėsinkite ir patiekite.

****

Grįždama nuo jūros nesąmoningai ištiesiau ranką ir nubraukiau erškėtrožės žiedlapių. Užpylus karštu vandeniu, žiedai pasiraivė, išblyško ir pasklidęs aromatas akimirksniu nunešė į močiutės rožyną, kur sukišus vaikiškas nosis į glorijas ir sofijas, tiesiog pradingdavo laikas ir vieta ir, rodos, galėjai užuosti savo rožinę ateitį…

Tais romantiškais balados gadynės laikais, kai žmonės patys viską ūkyje užsiaugindavo, krautuvėn užsukdavo tik prisireikus muilo, arbatos ar žibalo. Dabar yra atvirkščiai: muilą kai kas verda namie, o ir arbatą augina patys toooli nuo… parduotuvių.

Į KOKONO paštą atsiuntė muilo. Su laiškeliu. Tobula…

“Dangiškieji Migdolai“ – tai Kristina ir Dovilė. Abi turime po du vienodo amžiaus berniukus (viso 4  padaužiukai), taigi ir rūpesčiai abiems buvo panašūs. Vaikai mūsų jautrūs, turintys odos bėdelių, teko susiimti. Reikėjo kuo skubiau rasti išeitį,  kaip kuo švelniau prausti savo jau paaugusius mažiukus. Išnagrinėjus parduotuvių lentynas, priėjome išvados, kad niekur nedingsime, teks prausiklius, muiliukus ir kitus džiaugsmus gamintis pačioms. Taip ir gimė pirmieji “Dangiškųjų Migdolų“ muilai.  Prisipažinsime – mums gražūs spalvoti muilai, bet tai, ką gaminame, švelniai pulsuoja natūraliomis gamtos duotomis  spalvomis, kvapais  ir yra sukurta pačioms jautriausioms odelėms. Kiekvienas muilas skirtas skirtingam odos tipui ir palengvina arba visai panaikina tam tikras jos problemas.

Šalia muiliukų šį kartą įdėjome ir puikiai kvepiančių vonios bombų… Paieškokite „Prieskonių princesės“ – JI kvepia KALĖDOMIS…

O ieškoti reikės Julijos, namie siūtų eko-sauskelnių kaimynystėje rasit ir muilo. Simboliška 😉

*****

Siga apie “Gamtos galios“ arbatas nedaugžodžiavo. O kam čia ir kalbėt, užtenka pažiūrėt:

Molėtų raj., Medeikių kaimas

Žydi…

Nuskinta…

Džiūsta…

Pakuojama…

Laukia po egle 😉

Prisipažinkit, kas dabar ką žinotų apie garbingąjį grafą Grėjų, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką ir garsų savo laikų mergišių, jei ne jo skambiu vardu pavadintas arbatos mišinys? Aš pirma paragavau “p. Grėjaus“, o paskui jau ėmiau domėtis keistoku arbatos pavadinimo žodžių junginiu ir istorine asmenybe. Juodoji arbata su bergamote (tokio nevalgomo, bet labai kvapnaus citruso aliejumi) – tikras angliškos arbatos tradicijos simbolis, neva kinų dovana britų premjerui, kuriai pasibaigus grafas nebenurimo, kol savo arbatininko p.Twining‘o neišprašė sumaišyti tokio pat mišinio. Čia romantiška ir oficiali jo atsiradimo versija. Bet tuo pat metu jau po truputį brendo Pirmasis Opiumo karas su Kinija, prieš kurį buvo kilęs tikras arbatos deficitas (Kinija tuomet buvo arbatos monopolistė ir gan įtari užsienio pirklių atžvilgiu), ir britai, nebeįstengdami patenkinti savo išaugusios arbatos rinkos, susirūpino, iš kur tų “žolių“ gauti daugiau. Pabandę gudrumu ir klasta išgauti kinų arbatos auginimo ir fermentavimo paslaptis, ne kažin ką pešė, bet vis tiek savo kolonijoj ėmė daiginti pavogtą Camellia sinensis. Išėjo šnipštas – prie švelnaus ir drėgno klimato pripratęs augalėlis atsisakė augti šiurkščiomis karštos Indijos salygomis. Tada džentelmenai puolė ieškoti išeities, ir netikėtai ją aptiko savo pačių valdomoje Asamo provincijoje. Tai buvo kininės kamelijos  “prosenelis“ – didžialapis arbatos medis. Tačiau nereiklaus augalo ir skonis buvo… nereiklus. Žaliosios arbatos subtilybių britų diriguojamiems indams niekaip nepavyko (ir nepavyksta iki šiol…) išgauti, arbatos gėrimas džiugino gražiai žėrinčia, intensyvia gintaro spalva, bet skonis – aitrus, džiovinantis gerklę. Arbata dėl fermentuojant pajuodusio vaizdo ir buvo pakrikštyta juodąja. Pikti liežuviai plakė, kad skonis buvęs tooooks “bjaurus“, jog anglams teko savo “black tea“ gelbėti bergamote, pienu ir galų gale, cukrumi, nes tai britams priklauso “išradimas“ saldinti arbatą…

Nežinau, kuri – romantiškoji ar ironiškoji istorija apie arbatą su bergamote yra tikra, man patinka pastaroji, bet labiausiai patinka tas kvapnus grafo Grėjaus palikimas 😉

O čia jo šokoladinis “patobulinimas“ 😉 (kol šitaip lyja, tikrai tiks)…

Karstas sokoladas

  • 1/4 gero juodojo šokolado (pvz. 85%, t.y. be kakavos riebalų pakaitalų…)
  • 7 šaukštai riebaus pieno arba gietinėlės
  • 1 – 1,5 šaukštelio kokybiškos juodosios arbatos su bergamote

Beveik užvirinti pieną (bet tik BEVEIK..), supilti arbatžoles, užvengti ir palikti šiltai. Pravėsus nukošti į kaitinimui atsparų indą. Sulaužyti šokolado gabalėlį (jo kiekis priklauso nuo norimos konsistencijos, man patinka tarpinis variantas tarp amerikoniško “hot chocolate“, t.y. paprasciausios per saldzios kakavos ir tos košės, kurią daugumoje kavinių ruošia mikrobangėse, todėl imu tiek, kiek parašiau, bet nėra taisyklių, galima paieškojus rasti savo proporciją).  Ant lėtos ugnies (o dar geriau – vandens vonelėje) nuolat maišant masę kaitinkite tol, kol ji pasidarys vientisa. NEUŽVIRINKITE! (kitaip geras šokoladas “sudegs“ – susikristalizuos cukrus, sulips su kakavos sviestu į nebešmaišomus, nebetirpstančius “dribsnius“). Kai kvapas atvilios smaližius į virtuvę iš kito kambario, susiraskite patį gražiausią (mūsų namuose ir mažiausią :)) puodelį ir supilkite ten šokoladą. Jei naudosite tą labai labai juodą šokoladą, kur kakavos produktų gerokai daugiau negu cukraus, galėsite šiuo desertu vaišinti ir tuos, kurie jau per slenkstį rėkia: “Saldumynų nemėėėėėgstu!!!“, nes nuo arbatos šitas karštas šokoladas pasidaro labiau kartėsis, negu saldėsis. Galų gale, man po jo porcijos teko ieškoti “ko nors saldaus“. Pasirausi šaldytuve radau pamirštų naminių ledų su mėtomis (čia dar iš to 1 kg mėtų siuntinio…). Jie pagaliau gražiai suaušo, tiksliau sušalo į kaulą, bet pagramdžius pasirodė tikrai neblogo gogel-mogel + šv.mėtų skonio. Ir pakankamai saldūs, kad mano smegeninėj būtų užskaityti kaip desertas…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com