Arti žemės ir dangaus

Sunku kai ką iš mugės dalyvių kitaip ir įvardinti. Tai žmonės matantys tai, ko daugelis tikrų miestiečių matyti negali arba belėkdami nebesugeba: ryto rasą, vakaro rūkus, prasikalantį daigą, žydinčias pievas, bręstančius javus, šalnos pakąstą sodą, skambantį gruodą – tą paprastą žemės poeziją ir atviro dangaus prozą. O gal atvirkščiai…  Man ir pačiai iš aukštos palėpės miesto vidury ne kažin kas matosi, tai belieka tik džiaugtis, kad šį bei tą bent įsigyti ir suvartoti galima iš viso šito gamtos lobio. Ir dovanoti brangiems žmonėms, žinoma.

Gamtos galia tikrai galinga! Na, kur dabar rastumėte bijūnų?!

Vualia! Čia —>

O čia – gaurometis – turbūt pati “madingiausia“ šio sezono žolė. Kodėl? Paklauskite patys Zitos arba Sigos, tikrai tokias paslaptis išduos.

O kai jau išduos, tada nebebus abejonių, ką dovanoti artimiesiems per šventes:

Taigi… Puikią nuotaiką ir savijautą iš gamtos.

******

Gyvas aliejus – Ievos, Tomo ir mažojo Teodoro misija ir tikras gyvenimas, nes jauna šeima pati sėja, pati kulia, pati aliejų spaudžai, parduoda jį gryną arba gamina dar visokio gėrio.

Taip renkamas derlius:

Taip pakuojamos Kalėdos:

Taip rūpinamasi mažaisiais:

O taip buriama iš gamtos turtų…

Linkiu, kad tie burtai suveiktų!

*****

Rasoklė ir šiemet jau spėjo “išsunkti“ eglutes. Buteliuke uždaryta tiesiog gryna Kalėdų esencija. Pernai mugėje ta kalėdinė dvasia aromato pavidalu tiesiog išgaravo per porą valandų, nepražiopsokite šiemet!

Čia Rasos mažoji pagalbininkė, savanorė, tikrai niekas vaikų neišnaudoja (;.

Taip, čia dilgėlės. Apie žiemos kosulius ir dovanas sveikatai kai kas galvoja ankstyvą pavasarį. Kaip gera, kad galvoja!

******

 Balžeko bitės ir jų ketvirtoji karta auga (:

Savais vaško žaisliukais puošia eglutę —>

Pakuoja dovanas kitiems —->

Rūpinasi sielos ir kūno gerove —>

Ir prižiūri bites taip, kaip jau kartų kartos prieš tai…

Pasisemkite ramybės iš jų!

*****

Nalšios arbata šiemet taip puikiai susipakavo, kad negaliu pažinti.

Taip steriliai, lyg laboratorijoje.

Paslaptinga. Kas ta žalia arbata, kas ta gegužinė?? Kaip sulaukti sekmadienio ir spėti viską mugėje išlausinėti?

******

Wilkes muilas irgi kvepia Kalėdomis. Jokios sintetikos! Levandos, medetkos…

…šokoladas, mėtos…

…čiobrelių arbata,…

Truputis magijos ir…

…vasaros prisiminimų.

Vilkė (Elvyra) į mugę be savo kūrinių dar atsiveš ir Vileikiškių kaimo bendruomenės moteris. Tai jos gerų darbų arimai – išmokyti ir įkvėpti pasitikėjimo, įgudžių, o kartais tiesiog vilties neturinčias provincijos moteris to, ką geba pati, paskatinti burtis, veikti, kurti. Elvyros globotinės turės savo stendą, o mes tyliai prisižadame jas pagloboti per mugę, kad namo parsivežtų gerų emocijų ir planų ateičiai. Va, kaip plinta gerų darbų virusas.

*****

“Marmozel“ ištikima nuo pirmosios mugės. Labai pasigesčiau Vilmos, jei būtų kitaip, juk smagu matyti, kaip kasmet auga gerbėjų būrys, o ant staliuko nutūpia vis kita aromatinga naujiena, išieškota, išbandyta, išmylėta, tokia marmozeliška, kad ir kalbėti daug nebeverta:

Saldieji apelsinai ir cinamonai – net nebūtina kepti meduolius ar džiovinti cukatus, kad užuostum šventes.

Arba visas rinkinys plaukams, net simpatiškos medinės šukos – paprasta, miela, universalu.

Marmozelė tik primena apie veido priežiūrą žiemą ir laukia Jūsų jau poryt!
*****

“Muilinė“ irgi dalyvauja ir šiemet. Kvepia apelsinais-mandarinais-rozmarinais:

Ir juoduoju šokoladu su migdolais (kaip be jų per šventes?)

Iiiirrrr… marcipanais su ruduoju cukrumu! Vaje, vėl seilę tįsta…

******

O jeigu jau apie riešutus, tai mugės naujiena – riešutų sviestas. Taip, taip, valgomas ir dar kaip! Jį gamina pora gražiais vardais, o savo gardžią erdvę pavadino dar gražiau – “Laukinis čiobrelis“. “Laukinio čiobrelio vardas – tai duoklė gamtai,  miškui ir draugams, su kuriais tiek laiko praleista gryname ore, ieškant to, kas tikra.“ – rašo šio sviesto gamintojai.

O štai čia apie gamybą: “Mūsų riešutų sviestas pagaminti remiantis sveiku protu. Supratimu, kad mažos gamybos apimtys lemia geresnę kokybę. Užtikrintumu, kad natūralių ingredientų pasirinkimas lemia geresnį skonį. Ir tikėjimu, kad bet kuris gamintojas turi būti dėmesingas savo pirkėjams, darbuotojams ir bendruomenei.“ Nesinori nė žodžio išbraukti, neturiu ir ką bepridėti. Aš ragausiu. O paskui į dovanų maišą čiupsiu, žinau, kam patiks (;