You are currently browsing the tag archive for the ‘2013 Kalėdos’ tag.
Artėjant šventėms, drabužių spinta ima įtartinai trauktis, mažėti, tuštėti ir nuobodėti. “Ir vyro kelnės kažkokios pasitrynę ir vaikų puošnūs drabužiai darželio šventėje sudėvėti. Juk labai sunkus ir atsakingas darbas vabaliuką vaidinti…“ – padeda man rašyti Sigita, mugės “sekretoriato“ fėja-padėjėja. “Šventėms reikia naujų drabužių, ir dar kad jie būtų įdomūs, ir kas nors būtinai paklaustų: “Kur pirkai?“, o tu sakytum “Kokone pirkau, tik ten tokie grožiai!“ – rūbų spinta ir “lego“ dėliojimas iš sijonų-suknelių-kelnių-kojinių – Sigitos stichija. Iš tiesų, feisbukas išduoda, kad ne tik ji po mugės atranda kai kuriuos iki tol dar negirdėtus siuvėjus, mezgėjus, velėjus ir paskui džiaugiasi jų gaminiais. Och, koks geras jausmas pabūti tokių atradimų “garvežiu“ (:
Maple Propeller. Pernai mugėje 100% debiutas, šiemet – fotosesijos užsienio žurnalams, visų metų ataskaita puikiais vaizdais ir vis naujais kūriniais. Reikia lėkti zovada, kad taip pavyktų! Maple Propeller tiesiog pražydo.
Štai, vasarojo taip:
O žiemoja, va, kaip! (Žinant, išduosiu, kad tas kalnas – visai ne sniegas, o dangus vidurvasarinis, klausimų, kaip jiems tas pavyksta dar daugiau…)
Tobula dovana! Ne, modelis mėlynais akiniais neparduodamas (;
“Propelerių“ vizitinė kortelė – dėmesys detalėms.
Ir elegantiška naujiena – liemenės tikriems frantams.
Naujiena nr. 2 – propeleriškos kojinės, nes kokios Kalėdos, jei vyras dovanų negauna kojinių? “Maple Propeller“ kojinės ryškios, drąsios, šventinės ir… nuolat deficitinės! Rimtai, tuoj pat pritrūksta prekyboje. Turbūt metas išmesti į šiukšlinę stereotipą apie be galo standartinį, tradicinį ir pilkai-juodą Lietuvos vyrą.
Dovanokit kitiems ir apsidovanokit patys.
*****
Šie kombinezonai iš pukupuku mums pasirodė tinkami Kalėdų senelio pagalbininkams.
Ir pagalbininkėms.
Bet čia yra kuo aprengti ir fėjas:
Ir praktiškų rūbų mėgėjus:
Ir visą govadą “nykštukų“…
Ieškokite mugėje RŪBINĖS, ne saviems paltams pakabinti, o naujiems nuo stovo nukabinti.
*****
Dressinfelt velia. Bet kaip!!!! Gali suvelti garbanas avietines:
…o gali baltas pieno putas:
…žalias samanas:
…net meškas:
…ir lapes snapes:
*****
Ir Milksense atplauks pieno puta šiemet į mugę. (Foto šalikėlis ant kaklo iš tiesų yra reto švelnumo skraistė – mielas ir praktiškas aksesuaras.)
Maitinančioms mamoms tai gera žinia (PERDUOKIT VISOMS, KAM GALI BŪTI AKTUALU!), nes gi rasti, kuo patogiai ir elegantiškai apsirengti tokiu gyvenimo periodu yra be prooootiškai sunku, o čia juk “apie viską pagalvota“: vienas sotus, kita – graži…
O šiaip, esu beveik tikra, kad pvz. ši iš 2 audinių kombinuota suknelė…
…su kišenėmis:
…patrauks visai ir ne mamų dėmesį.
*****
Second ME – šios mugės naujakurys.
Sukneeelės! Sako, jos, kaip antrasis “tu“, tokios patogios, apgalvotos, sudėliotos, kad apsivelki ir nesinori nusivilkti.
Taip organiškai čia viskas atrodo: gyventi lengva ir paprasta!
Ir žiemą…
…ir vasarą.
*****
O dabar DĖMESIO! tiems, kas drabužių turi… per daug. KIDIBAM skelbimas Jums:
“Peržiūrėkite savo vaiko spintas, atidėkite išaugtus ar pasibaigusio sezono drabužius ir atneškite juos mums į mugę. Visas procesas bus toks pat lyg siųstumėte juos KIDIBAM, tik nebereikės keliauti į paštą. Jūsų atneštus daiktus užregistruosime, juos tuomet peržiūrėsime ir sumokėsime jums KIDIBAM taškais. Primename, kaip veikia KIDIBAM. Labai paprastai ir patogiai. Drabužių galite atnešti, kiek tik norite, kad ir vieną ar pusę spintos.“
O šiuo metu KIDIBAM margina meduolius ir laukia, kol Jūs atliksit reviziją savo spintose.
O mes laukiame VISŲ mugėje, nes, jei ant dovanos parašyta:
…vadinasi ji verta daugiau, nei galite įsivaizduoti…
Turbūt pažįstate bent vieną kalėdinį senį, kuris dar makaulę kasosi prie tuščio maišo dovanoms (na, korektiškai reikėtų rašyti: kuri / kuris, bet gi visi žinom, kokios padermės tas Kalėda dažniau pasimeta šitame dovanų rūke… ;)). Aš tokius turiu 2 vnt. Vienas prieš šventes prasmenga kažkokioj Laiko Duobėj, kitas – juodoj darbų skylėj. Pirmajam vis atrodo, kad laiko dar maaarios ir nuoširdžiai nustemba susivokęs, kad taip, kaip jis galvoja maaarios žmonių paskutinę dieną bet kuriam prekybcentryje. Per metus apie šitą atradimą pamiršta ir trukt už vadžių, vėl nuo pradžių… O antrasis tiesiog rečiau gyvena, negu dirba, nemoka pasakyt “ne“ (to neišmokė ir manęs…), todėl uždaryti duris, kad pro jas neišvirstų VISI viso pasaulio darbai, pažadai ir prievolės jam pavyksta Kūčių rytą. Šiam Kalėdų seneliui dovanas superka kažkas, kad nukvakęs nuo vieno streso, išgyventų šventinį. Sakysit, kam tos dovanos iš viso, juk svarbu dėmesys ir pakili dvasia? Šventa tiesa – pasirūpindami TO kalėdinio senelio dovanomis vienas kitam (ne sau!), diskretiškai pririnkdami iš vakaro gražių popierėlių, kaspinėlių, atviručių, mes taip apdovanojam dėmesiu nusidirbėlį ;). Seliavi…
O dabar po tokios muilinos dramos – REKLAMA. Pasimetusiems švenčių seniams reklamuosiu draugų ir bičiulių parduotuvėles – idealias vietas dovanoms pirkti be kamščių prie kasų. Mielą ir naudingą materiją dėmesiui parodyti ir sielą sušildyti. Nei vienas net neįtaria, ką čia rašinėju, todėl užsakytu straipsniu čia nekvepia, tikiuosi neužmėtys paskui pipiriniais meduoliais. Nuo ko pradėti? Nuo universalių dovanų skirtų… pilvams!
“Ispaniško maisto krautuvė“ atsirado po ilgų komandiruočių į pietus visai ne apie maistą. Bet po ragavimo, čepsėjimo, ieškojimo, nustebimo sužinojus, kilo noras pasidalinti tais atradimais. Parduotuvikė dar visai šviežia, tai jų pirmosios Kalėdos, taigi dovanos iš čia bus tikrai nenuvalkiotos, ne tos “pala, o pernai tie stiklainiai?…“ Aš ten eisiu mandarinų džemo ir alyvų aliejaus (nes šventėms jo kibiro reikės…).
Na, gal dar ir sangrijos 😛
O marmelado ten, va, yra ir citrinų, ir figų, ir kaštonų su vanile, net pomidorinio yra. Koookio??
Lentynų tuštėjimo ir pintinių pilnėjimo metas. Garsiojo ispaniško kumpio, to visam pasauliui žinomo chamono, krautuvėj irgi yra visa siena nukabinėta nuo paprasto iki… Man gaila tų žavių giles lapnojančių lapausių, aš jų nevalgau, tai ir nereklamuoju, bet mėsėdžiai Kalėdų seniai kažin ar atsispirs…
Lauknešėlis šventiniam piknikui ant ledo, cha, cha! Nepamirškite pasikviesti ir draugų ispanų.
(gražūs batai tų “ispanų“… ;))
Kalėdinio senio maišas kažkaip nebetenka prasmės, hm… Gal reiktų priekabos ar bent karučio?
Štai ta vieta. Gėlės turbūt jau nebežydi net ir šitoj “ispanijoj“, bet visa kita tik gerėja, pilnėja ir gražėja.
******
Jei dar kokio gulbės pieno pritrūktumėte šventėms, tai ir nuzvimbkit į “Paukščių pieną“. Geriau gyvai. Tikrai rasit! Visko. Kaip visad tylom pasiknisu po Noros lentynas ir parodau čia mizerną dalikę to, ką rada. Bet, žiū, gal kokį laiko prispaustą Senį su jam adresuotais vaikų laiškais ir pageidavimais ant tako užvesiu.
Mano meilė visokiems praėjusiems smetoniniams ir secesiniams laikams yra tokia stipri, kad ją įveikti naujiems plačių pažiūrų vėjams ne visada lengva. O, ne, neskirstau žaislų į berniukiškus ir mergaitiškus, bet kalėdinės krakmolytos panelės su slystančiu kaspinu plaukuose ir nauja lėle, man vis tiek iki apsiseilėjimo gražu. Ir (beveik) klasikinis traukinukas berniūkščiui jau nebe baltais po šokoladinio keksiuko marškiniais irgi…
Ką padarysi, gerai gyventi, svajoti ir seilėtis gi neuždrausi.
Aš pvz. svajoju apie naujus miegamojo baldus. Suprantu, kad laiško į Šiaurės ašigalį neparašiau, greičiausiai šventėms lovos ir negausiu, bet jei turėjote tokį užsakymą kiek mažesnių gabaritų, tai gali būti, kad kažkam pasisekė.
Išpildyti troškimus apie šuniukus, kačiukus ir net stirniukus irgi labai paprasta. Na, reikės tik susiklijuoti patiems. Bet juk čia ir “razina“! Palaukit, jie dar Kūčių vakarą prakalbės… 😉
Apskritai, čia rasite ne tik žavaus retro, yra visiško moderno, ne, konceptualaus, tiesiog kontekstualaus šio bei to. Ir tas “šis-be-tas“, jei norit lyja, jei ne – ne, jis paklūsta Jūsų norams ir paliepimams, paspaudimams (oi, man tokio vieno reikia, nors kas manęs klausytų…):
Lengva išrinkti dovanas bet kokiu gyvenimo atveju. Pvz. jei šventėms kas nors pasidalino pūsleline, dovana gali būti be gydomųjų savybių, bet su estetinėm pretenzijom, angliško jumoro doze ir Prano Juozapo manierom.
O čia dar pleistriukai kapėjams, morkų pjaustytojoms ir visiems virtuvėje nukentėjusiems veteranams, kurių ūpą skubiai reikia kelti nuo taukuotų grindų. Išbandyta!
Super valgytojams (arba supernevalgytojams) – super šaukštai. Košė būna irgi super ir per super greitą laiką suryjama (kol kramtoma, galima pažaisti…). Nebandžiau, bet ir taip gi matosi, kad superrr!
Lazdelės ne japonams. Anie jau gimsta mokėdami tobulai žongliruoti “sušis-soja-burna-imbieras-burna“. Visiems kitiems mirtingiesiems labai tiks šitos, galima pradėti praktikuotis su silkių rolmopsais.
Yra dovanų būsimiems taupiomosios kasos kasininkams:
Gydytojams (šis “kaip-jis-vadinasi“ yra TIKRAS, gali girdėti pacientų širdies dūžius ir troškimus!!):
Būsimiems saldainių pardavėjams:
Esamiems svajokliams – sūpuokliams:
Žodžiu, bet kam, kuo tik Jūsų bonapartai sugalvos patapti.
Na, arba, kaip jau pražioj rašiau, visad gelbsti klasika: neutrali praktika (ypatingas tįstantis plastilinas ar…
…ypatingas stebuklingas lietas sargas:
Aaaarba senamadiška romantika mergytėms:
ir berniukams:
O gal atvirkščiai…
******
Kitos dvi parduotuvės labai originalios, nes…
…nes čia – “Žaislų turgaus“ VIENOS DIENOS PARDUOTUVĖ Coockoo Design House, Gedimino pr. 45, nuo 11.oo iki trečios popiet. “Meškos lauks, naminis limonadas ir sausainiai irgi – turgaus Kalėdas švęsim. Tai perduokit žinią paskutinės minutės dovanų ieškotojams, kalėdų seneliams ir snieguolėms – šeštadienį meškos žiemos miego miegot dar neis!“ – pažadėjo turgininkė Violeta. Ir pridėjo: “Skleiskit žinią! Ateikit.“ Kaip gali neit?
*****
O kita parduotuvė dar keistesnė. Na, ji internetinė, beeet Irma savo Irmalu vežiojasi kartu su savimi maršrutu “Belgija – Lietuva“. Gruodžio 22d. parduotuvė bus Vilniuje. Kaip sakoma, pristatymas iki durų. Beliko išsirinkti.
Impregnuota lino rankinė suš…, eee…. sušlapusioms kalėdinėms prognozėms:
O gal kokia kita:
Priegalvėlis, užklotėlis šventiniam miegeliui prie žydrojo ekrano:
Pavadėlis raktams. Kad, bjaurybės, niekur nepabėgtų!
Dvipusis šalikėlis, ne, ŠALIKAS be pradžios ir pabaigos, ne anginai, Jūsų grožiui ir sveikatai:
Ir jeigu jau visi viskuo apsirūpino, yra laimingi ir gražūs patys sau, iškabinam vėliavas (irgi Irmos, jei reikia, rašykit jai gal dar yra) ir einam ŠVENTĖS švęsti!
Taip, KAS TU ESI? Mugiautojai siunčia vaizdus ir jie daug pasako apie autorius, aš čia dainuoju, ką matau, ir nori nenori į eterį paleidžiu debesis asmeniškumų, o TU, gerbiamas skaitytojau ir būsimasis (tikiuosi) mugės lankytojau, KAS tu toks? 🙂 Nes tiek draugų ir giminių, kiek dabar KOKONO statistika rodo, tai neturiu…
Va, pvz. “Dogtag“ modelį Žilviną turbūt pažįsta visi, kiekvienas taksistas ir iš klubo paryčiais parveža namo. Labai patogu. Kiek dabar naršančių KOKONĄ mėgsta tokį ar kitokį metalą?
Ar daug turinčių vardinius augintinius?
O kiek tarp jūsų yra elegantiškų šilkinių (SilkQ) damų?
O vilnai neabejingų jaunamarčių?
Pvz. “JUMI felt“ gerbėjų, minkštos, veltos, gyvos magijos pakerėtų:
Labai smalsu, kiek skaitytojų-lankytojų dievina žirgus.
Ar pataikė Justina iš “tai-tatai“ dedikaciją? Patinka arkliai damoms?
Ar geriau drambliai? 
Plunksnos, fosilijos, ausinės, peiliukai, vėžliukai labiau? Gal skaito šiuo metu pacifistai? Ne tik šitos kūmos norėtų sužinoti…
Man dar įdomu, kiek čia yra odinių talismanų mėgėjų, o kiek veganų ir gyvūnų gynėjų? 😉
O grafomanų, ant tikro popieriaus rašytojų?
InStudija paskutiniųjų plūkėsi savo studijoje, šiandien pripaveikslavo dar “karštų“ savo užrašinių ir dabar turbūt spėlioja, ar užteks šitos stirtos…
Mugiautojų – daugiau nei 100. O kiek bus pirkėjų? Ką jie įrašytų į svečių knygą, jei tokia būtų?
(p.s. skundų knyga pasirūpinti neketinu, che, che ;))
*****
Žiauriai smalsu, kas Tu…
Na, laikykitės, nes šitas įrašas bus tikra drabužių spinta, didelė, su antresolėm, stalčiais, kabyklom ir… vis tiek per maža, durys ne-be-užsidaro… Hm, turbūt teks dar vieną meistrauti.
Taaaip, o nuo ko pradėti šį kartą? Nuo galvos ar nuo kojų? Enden-du, paparmali-ū—–> ir išeina, kad nuo makaulės. Gerai, I like.
I like me – kepurininkai. Na, gerai, ne tik ir gal ne visai tai. Bet man labai gražūs tokie tiesmuki amatų pavadinimai. Beje, jei kokioj Bucharoj gyventų ir tokius grožius siūtų, taigi net savo turgaus rūmą turėtų – Rytuose toks amatas labai gerbiamas, sako, kad iki šiol… Turbanų ir tiubeteikų nerasite, bet jei Jūsų pageidavimai kiek arčiau Europos centro, tai užstrigsit prie šito stalo ilgam.
Gal elegantiški dryžiukai?
Ar geriau musmiriški taškiukai po lapu?
Užmaunama? Megzta?
Užrišama? Velta?
Oi, ne kepurės tikrai ne vien vaikiškos! Visos gali būti ne vaikiškos. Ar iš viso ne vaikiškos. Gal…
Reikia didesnės? Su bumbulu?
Su dviem?
Na, gerai, aš pasiduodu, išsirinkite patys ir būkite gražūs po stilingais lapais, nes žiema jau ne už kalnų, o ausų grožis tiesiogiai priklauso nuo kepurės. Žinojote? 😉
*****
Aha, kas toliau? Kas, kas? Kaklas!!
Jolia (Jolanta) Mezga kaklus. Tinka tie kaklai bet kokio amžiaus, lyties ir religinių įsitikinimų kaklui. Skirti nesušalti. Skirti pasipuošti. Ir pasipuikuoti. Žiū, kaip puikiai čia:
Skirti pametusiems pirštines:
Nors kita vertus, jei pametėte, nebeieškokite – kitas Jolanta numegs…
Galima bus daugiau laiko praleisti žiemos glėbyje 😉
Tiesa, Jolanta mezga ne tik kaklui, bet ir ausims. Taip, čia auskarai:
O čia karoliai —>
Apyrankės nemegztos, bet aistrą siūlams, virvelėms, juostelėms išduoda. O priderintos prie žieminių megztinių, išduos dėvėtojos gerą skonį.
Tai tiesiog ieškokite mugėje megztų rietimų. Ir nevėluokite! Čia jų, tų rietimų, tik atrodo dauggg…
*****
Dabar metas atsidaryti drabužių spintą ir… pasvajoti. Apie gražias suknias, apie svarbias progas jas apsivilkti, apie tą saldų laiką, kai su jomis vėl nebesušalsime. Aušrelės galerija.
Gerai jau gerai, velkamės megztukus, kad paskui netektų gerti lašiukus…
Ir vis tiek, pasvajoti apie vasarą gi galima ištempus kojas…
…ant sofutės prie televizoriaus. Arba įsivaizduoti, kaip gražiai sukasi sijonas:
(čia suknelė…). Prisimenat? Vaikystėje tos suknelės, kurios nesisukdavo įspūdingai, būdavo tiesiog nurašomos kaip negražios. O jūs, vaikinai, ką nors panašiai svajingo ir svarbaus ar prisimenate iš darželio laikų? 😉 Pasikniskite šitam Aušros krepšy mugėje, gal ką pažįstamo rasit…
******
Prie siūtų Aušros žvėrių labai tiks ir megztos ŽIRAFOS. Tokios liežuvingos tos žirafos, tai liepiau prisistatyti pačiom. Stropiai taip ir padarė.
<< Žirafos – trijulė draugių, kurias kartu laiko stebuklinga draugystė ir, greičiausiai, daugmaž besąlygiška meilė, apie kurią jos niekad garsiai nekalba.
Žirafos labai nagingos, ko tik jos nemoka, bet labiausiai jos moka žaisti.
*
*
Žirafos todėl, kad žirafa labai nepaprastas gyvūnas – dėl didžiulės kūno masės ji labai tvirtai stovi ant žemės, o dėl ilgo kaklo jos galva kažkur padebesiuose.
*
Žirafos mezga fantastiško gerumo mezginius – kepures, pirštines, kaklašildžius…
*
*
Žirafų mezginiai ypatingi, todėl, kad žirafos nevaržo savęs megzdamos – laisvai paleidžia fantaziją sekti paskui spalvotus siūlų kamuolius, dosniai naudoja tik pačius mylimiausius, pačius geriausius siūlus ir mėgaujasi, pilnomis širdimis mėgaujasi šiuo procesu.
*
*
Viena iš žirafų mėgsta daikteliauti, todėl pas žirafas galima rasti gausybę tikrai puikių, kartais neįprastų ir įdomių daiktų – išgelbėtų iš tamsių spintų, dulkėtų bufetų ir drėgnų rūsių. Žirafos leidžia rastinukams sužibėti iš naujo ir galbūt rasti naujus namus.
*
*
Dar pas žirafas galima atrasti išpieštų, o gal pasiuvinėtų, o galbūt dar kitaip pramanytų siuvinių. Su džiovintais levandų žiedais viduje. Labiausiai mėgiamus dėl kvapo. Bet dar ir dėl grožio. Kad būtų ką pasidėti sau po pagalve. O gal į lentyną, stalčių ar spintą. Ar padovanoti kažkam. Dėl džiaugsmo. Ir dėl kvapo. Žinoma. >>
Tai nuo savęs tik pridėsiu, kad TAAAIP čia tos amžinos muginės deficitinės kandys, TOOOS!!!—- —>
*
*****
Mamų numylėtas Milksense vasarą prasisuko valso ritmu, liko be galo gražių vaizdų, jausmų auginant vaikus, dalinantis šiluma ir artumu.
Dar liko spalvų:
Naujų modelių ar derinių:
Truputis jaukios klasikos:
Ir pavykęs eksperimentas pritaikyti liną suknelėms apie “pieno jausmą“…
******
*
Tikrai miestietiška avelė ta city sheep. Todėl ir pirštinės skirtos aristokratams
Gal dar jūreiviams ir kosmonautams. Dar lapinų, katinų ir šunų mylėtojams. Na, ir dar stileivoms. Tai išeina, kad visiems tinka?
Tokia klasikinė kalėdinė dovana, kad, ką čia bekalbėti, tereikia tik išsirinkti ir priderinti prie batų pvz.
****
Ose – Jelenos rankdarbiai. Na, pavadinkite rankdarbiais tokius kataloginius vaizdus!! Sakiau, sakiau… Pamirškite vilnonių kojinių klasiką mugėse, dabar klasika atrodo kitaip:
Kaklaraištis – vyriškas aksesuaras. Nors… Čia jau irgi vakarykštis supratimas apie klasiką.
Na, bet man vis tiek smagu, kad vyrus kas nors tokiuose renginiuose prisimena. Nes gi, Dievaži, kooooks galvos skausmas būna sugalvoti dovanas džentelmenams!
*****
Tai pratęskime vyrų temą. Pristatau turbūt pačią žaliausią “brendą“, labai labai šviežią ženklą –
Tokį šviežią, kad dar tik pirmas sagas nokina. Bet rašo drąsiai:
Maži dalykai gali vyrus įkvėpti didiems darbams.
Kadaise broliai Raitai pakilo ir sėkmingai nusileido pirmuoju istorijoje žmogaus valdomu lėktuvu.Pasakojama, kad propelerį savo lėktuvui jie sukonstravo stebėdami klevo sėklos aerodinamines savybes.
Mes tikime, kad kokybiškos, patogios ir stilingos kelnės gali paskatinti vyrus keisti pasaulį. Arba bent jau… jaustis puikiai ir gyventi įdomiai 🙂
Maple propeller. Inspiring men.
Nuotraukas pokštaudamas šis šeimyninis duetas aprašė taip: “ na, va, ką tik baigėm superfotosesiją savo aifonais ;)“
Bet siūlės tiesios kaip “francūzams“, audinių nuobodžiais nepavadinsi, o drąsos ir užmojų neatimsi: taip žino, ko nori, kad net neabejoju, kitoje mugėje blizgės guzikais ir išbaigtu stiliumi. Paminėsit mano žodį!
*****
Ir pabaigai – Ivė – pernykštis atradimas. Prisimenate tas padorias kelnes?
O subtilias sagutes?
Suknutes prisimenate tikrai!
O žirneliai apskritai – Ivės firminis saldainis…
O man pats firmiškiausias kasmet jų dovanojamas smagus iki nebegalėjimo mugės skelbimas! Dalinkitės! Mes laukiame visų, mažų ir dideliųųų!
“Mes neužsakome drabužių fabrikuose, patys siuvame, reikia pasiruošti iš anksto, ar priimat? Ar jau siūti?“ – klausė Živilė apie dalyvavimą mugėje.
Siūti!!! Ir nemažais kiekiais! Pažiūrėkite, jau laukiančių yra 😉
Siūkite, nes gi reikės papuošti lėles tokias mėlynakes, mūsų gyvenimo gėles.
Kad tos lėlės laimingos būtų.
Arba aprengti šilčiau, kad vėjas ir darganos nenukąstų nosies.
Būsimus kapitonus, botanikus, atradėjus o gal golfo žaidėjus irgi būtina papuošti!
Och, šitos foto atima žadą! Taip galėjo atrodyti jūsų prosenelės, iš kurių paveldėjote Grožį…
…gerą skonį ir eleganciją!
Šarman!
******
Šitos 100% vilononės mielybės yra Jurgos iš Woolf rankų darbas, tiesiog pasaka!
Savus vilkiukus galima bus aprėdyti lyg šviežias kalėdų eglutes. Jie žaliuos ir kvepės 😉 
… iš tolo švies “girliandomis“. Pala, čia gal jau pasaka apie raudonkepuraites?
Užsimerkite. Juk primena mūsų vaikystės kadrus: per kailinių rankoves pervertas pirštines, kad jos nesusipainiotų – “nurašaluotus“ galus… 
Duslios spalvos, sagos, vilvelės… Hm, net nemaniau, kad mus TAIP gražiai mamos rengė, močiutės ir tetos apmezgė. Jei dabar jūsiškių neapmezga niekas, mugėje ieškokite šito (ne)pilko Vilko.
******
Prie megztų “vilkų“ tiks ir Ilmos megzti zuikinai. Ką manot?
Na, ne visi zuikiai yra kiškiai, kiti yra… pelės, bet svarbu, kad būtų suderinta viskas nuo galvos iki kojų.
Beje, tos rožinės varsos, aišku, labiau tiks princesėms…
…jei auginate… pingviną, tai teks ieškoti melsvesnių siūlų:
Man linksma ir gražu! Vaikams turbūt irgi smagu, kertu ląžybų, kad tokios kepurės nėra pešamos per pūgą nuo galvos staugiant garsiau už vėtrą. O tada gražu būna 2×2 – svarbiausia gi, tos nuosavos ausys nešąla.
Skanaus!
*****
O čia tai, ko man dabar katastrooooofiškai trūksta, žiūriu į nuotraukas ir seilėjuosi, žiovauju ir čepsiu, nes visi namai miega, o aš… O aš miegu ant kompo 😉
“Sapnų namai“ – Rasmantės ir jos draugės Ugnės namai. Prisimenate pernykščius inkariukus ir širdeles ant storo siūlo ir burtus, kad svajonės ir norai išsipildys, vos toks apyrankės siūlas nutrūks nuo ištikimo nešiojimo? Tai, va, tai – gryna tiesa! Rasmantės (ji ir buvo tų svajoklių autorė) troškimai pildosi, o jūsų norams materializuotis daug paprasčiau: IŠSIRINKITE!
Jei jūsų zuikiams sunku užmigti, gal padėtų… šitoks “rožančius“?
Paukšteliai su paukščiukais, o tie – su žirniukais?
O gal padebesių melodijos padėtų?
O gal tiesiog fantastiška patalynė?
Paskaičiuokite taškiukus lyg aveles, sapnai tuojau ateis ir į savo paslaptingus namus nusineš.
Aaaaa….. Chrrrr….
*******
Karina parašė už širdies griebiantį laiškiuką, pacituosiu prabėgom, bet neabejoju, pajusite ir iš nuotrupų šilumą:
“Aš labai labai noriu dalyvauti su savo karusielkom pas jus Kalėdų mugej, net laisvadienį pasiėmiau darbe. Esu dvimečio Jokūbo mama ir priklausoma nuo kofeino kavavirė. Laisvalaikiu siūvu mažyliams karuseles virš lovyčių, ypač draugų leliukams dovanų, tai poilsis po darbų ir naminių/ūkinių reikalų. Turgelyje turėsiu vos 5 darbelius, bet manau ir su tiek bus galima smagiai praleist laiką ir susipažinti su įdomiais ir kūrybingais žmonėmis. Visos karuselės pasiūtos rankomis, kiekviena siūlė… Nuo ko viskas prasidėjo? Ogi, kai kitos būsimos mamos mezgė, aš sugalvojau savo Jokūbui pagaminti karuselę virš lovytęs, tokia vienintelę ir išskirtinę, tik jam vienam skirtą. Ir pagaminau. Po gerų metų mamavimo pradžiamokslio, ėmiau daryt ir draugams dovanų, pamaniau, kad gal ir ne tik draugai tokių norėtų? Dar viskas tik pačių pradžioj, nes minčių/idėjų daug, o rankos tik dvi. Kartais pagelbėja mano mama ir kartu po truputi tobulėjam. Dar nešu tokią mintį, kad kiekviena karuselė ne tik saugotų mažuosius, jų sapnus, puoštų kambarius, bet ir kiekvienai jaunai ir ne tik, šeimai skleistų harmoniją ir meilę, todėl ir pavadinimą tokį sugalvojau – “Myyylu“. Nežinau, žmonės sako, kad latviškas, gal turėjo įtakos puse metų ten praleistų, bet man taip vaikiškai natūraliai skamba…♥“
oi… tikrai MYYYLU!
Pasisekė Jokūbui, ką ir bepridursi…
Ir zuikiams šiteims irgi.
Ir sniegenoms —->
Taip tas mamų darbas vyksta, kai visi jau 4-tą sapną sapnuoja…
Bet jausmas, kai jau viskas baigta ir supakuota – nerealus! Labai pažįstamas…
Labanakt…
*******
Na, jeigu jau ir debesimis grojate, apie taškuotas aveles dainuojate, ir karuseles virš lovelės sukate, o vis tik KAIKAS niekaip negali užmigti, gal ne tą vardą išrinkote? Gal nevertėjo vadinti Audra, gal geriau Raminta? ;). Vardinukas įvardina viską, ką suveria:
Ir vardų turbūt girdėję šimtus. Jei jūsų Kalėdų seneliai nežino, kas tiktų mažiems anūkams, padėkit gi tiems seneliams… 😉
******
Julijos vardą jau minėjau šiemet įrašuose apie mugę. Taip, tai ta pati “Vilties“ centro Julija, kur suspėja ir savus vaikus auginti, ir likimo nuskriaustiems padėti, ir dar nuo vienkartinių vystyklų versliuką pradėtą puoselėti.
Dar pernai Julija ir Co iš vystyklų išaugo. Labiausiai prilipo minkštas trikotažinis aksomas. Ir kaklaskarės, ir vaikiški drabužėliai “pliušiniai“ kaip meškiukai – Julijos vizitinė kortelė
Beje, kaklaskarėmis apdalins autizmo asociacijos mamas, kurių vaikiukus vis dar vargina seilėtekis. Bet toks stilingas aksesuaras ir šiaip puikiausiai tiks ir grožiui, ir šilumai. Ir žinutei ne ant kaktos, o ant pilvo užrašyti 😉
Šiemet bus ir veiklių virtuvės “šefų“ atributų:
Ir darželiokiškų “apsaugų“:
O visa graži Julijos šeimyna linu aprengta nuo galvos iki kojų. Galite užsisakyti ir jūs. Nesvarbu, žiema ar vasara.
********
O čia dar šis bei tas į apie miegą, apie jaunus virėjus ir dar jaunesnius valgytojus – seilinukas.lt mugėje turės daaaaug šio-bei-to, galima iš anksto susigalvoti, ko jums reikia.
Patalėlių?
Apsaugėlių?
Apsaugėlių su lėktuvėliais? Lėktuvėliais skraidinamai košei pagaut…
Gal reikia vyriausiojo vyrėjo kepurės?
O gal Caro sosto prei pietų stalo?
Gana seilėtis per ekraną, visko visko čia parodyti jau nebeįmanoma, tiesiog patikėkite garbės žodžiu: mugėje rasite keliasdešimt kartų visko daugiau. Pasiimkite dyyyydelius krepšius ;).
Pirma mintis buvo pavadinti įrašą “Papuošalų dėžute“, bet apsigrabaliojau, kad sėdžiu ant visų kalno “perlų, deimantų ir aksomo“, prireiks visos skrynios…
Nors… “Baltus box“ dėželių toookia kolekcija, kad tikrai tilps viskas: ir sapnai, ir norai (tam jos pirmiausia skirtos), ir materialesni reikalai.
(Foto: Mindaugas Žiukas, www.fotoforma.lt)
Jolita ant dėžučių piešia akrilo dažais. Sunku patikėti, bet ta simetrija — rankų darbas, ne kompiuterinė grafika. Jos laiškelis patvirtina — čia tikra terapija: “ Viskas prasidėjo prieš keletą metų, norėjau Kalėdoms padovanoti ką nors mielo savo draugams. Pabandžiau piešti dėžutes. Nuostabus jausmas piešti brangiems ir mylimiems žmonėms, kiekvienam tik jam skirtą, vienintelę. Piešiniai įmantrėjo, technika tobulėjo, aptikau, kad tai savotiška meditacija, mandalų piešimas, kai paleidi protą, įsiklausai į sielą, o tada lyg išgirsti tylią muziką, kuri vedžioja tavo ranką, o tu mėgaujiesi nenusakoma vidine ramybe, tarytum vaikščiotum po žydintį sielos sodą su meile ir dėkingumu…“ Skambanti ramybė — būtų puiki Kalėdų dovana, ar ne?
******
Mmm… Kalėdoms labai tinka ir “faufainiai“. O jei dar imbieriniai…
Dzy Dzy design kepa tokius (ne)valgomus papuošalus, kad teks juos palaižyti mugėje pamačius ir įsitikinti patiems. Valgomas čia tik cukrus.
Bet užtai saldu, net širdis dainuoja —> let it snow, let it snow…
Meniu toks nemenkas, kad išsirinks net ir žaliavalgiai. Arba “francūzai“: prašau – le batonas!
Och, čia – le makaron(s)ai…
Klasika –“gaidelis“. Žodžiu, atsineškit šakutes, ragausim…
******
“Rasos perliukai“ ištikimi mechanizmams:
… ir pievų gėlėms:
Turbūt bus ir naujienų, žiū, kiek turto rūšiuojama:
********
Ignė veria tikrai ne vieno karolio papuošalus. Aš negaliu ramiai žiūrėti, nes sukasi galva ir tik vienas klausimas toj galvoj: “Iš kur tiek kantrybės???“ Jau kad dribtelėjo Dievulis dalindamas, tai dribtelėjo… Bandau suskaičiuoti tuos “pikselius“ ir suvokiu, man kantrybės neduota visai! O va turėti tokių žemčiūgų dabar gali beveik kiekviena panorėjusi. Mugėje, aišku.
Labai žieminės apyrankės ir aukštoji matematika:
Dirželis su kutais:
Koljė su geltona gėle:
O čia galėtų būti ir Hanoverio princesės diadema! Bet yra kaklo papuošalas, kuris man ilgesingai primena vaikystę ir šv. Onos atlaidų saldainių karolius. Tik anie buvo žali, net kaklą nudažė ir paliko kažkokią nenusakomą asociacijų žymę: dabar visi panašiai susukti bumbulai užlieja tokia šilta sentimentų banga…
*****
O va Monikos Mo papuošalai tokie renesansiški, kad nejučia pradedi svajoti apie kalėdinį kontoros vakarėlį… Valdovų rūmuose. Mmmmm… mo…
Barbora Radvilaitė, karališko kraujo aksomas…
…perlai, šleifai…
…ultramarinas, Karaliaučiaus mėlis, deimantai ir Neapolio smėlis…
…indigo ir purpuras
…Genuja ir Venecija, šilkai ir sienų apmušalai…
Gerai, grįžkime į Gedimino prospektą — visa tai PUIKIAI atrodys prie trikotažinių suknelių ar megztinių.
******
Irados lobių čia tik maža dalis: perlų, stiklo, akmenukų, sidabro…
****
Uf… Negi įveikiau? Ateikit. Pamatykit. Pasipuoškit!
Nes nežinau, kaip dar pavadinti kai kuriuos išradingus ir širdingus mugiautojus.
Viena kompanija vadinasi “Zuikių fabriku“ ir gyvuoja porą dienų per metus. Jau trečius metus taip… Va, zuikiai laiškelį parašė:
Mes atidarome fabriką tik dviems dienoms metuose – kepimui ir svečiavimuisi mugėje su kepiniais, o visą kitą laiką dirbam visai kitus darbus ir savo kepiniais lepinam tik draugų ir šeimynykščių pilvus.
Įsikuriam, nes labai knieti prisidėti prie Idėjos, kiekvienąkart labai jautrios ir tikros, o kasdieniuose darbuose sukuriami „produktai“ visai netinkami pardavimui – tuščias būtų mūsų prekystalis.
Labai džiaugiamės, kad mums tai bus jau trečia Kokono mugė ir geriausi mūsų pažįstami kepėjai (mamos, tetos, draugės) ir jų padėjėjai (tėčiai, dėdės ir draugai) kiekvienąkart nepatingi susilėkt į didelius namus ir pasidaryti šventę sau, savo pilvams ir elektros tiekėjams, o galop – Mugės dovanų gavėjams.
Neturime daug praktikos nei parduodami, nei reklamuodami, nei gražiai fotografuodami, bet į savo kepinius įdedam tiek meilės, kaip kepdami artimiausiems. Dar papildomą saują razinų į tešlą maktelim, cukraus nepašykštim, ilgėliau šaukštu pamakaluojam „dėl skanumo“.
Nekantraudami laukiam mugiavimo dienos.
Pridedu nuotrauką iš dabar vykstančių savų receptų traukimų ir testavimų (kuriais labai jau džiaugiasi naminių smaližių komanda).
Iki susimatymo,
Zuikių Fabrikas
ir biskočių saują atsiuntė:
Iki, zuikiai 🙂
****
Kitas NeFormatas šioje mugėje vadinasi:
Ir šitas “bam“ nieko negamina. Nekepa. Nesiuva. Net nešoka ir nedainuoja. Tai ką veiks tada mugėje?? Ogi… lankstys popierinius lėktuvėlius ir mokys to mažuosius. O paskui skraidys begaliniais LJVC kolidoriais. Na, nežinau, kaip bus su tas koridoriais, bet lėktuvų rasit daug.
KIDIBAM – labai šviežia mamų kompanija, o susikūrė, nes:
Ir prasidėjo nuo:
KIDIBAM prasidėjo nuo vaikų. Kai gimsta vaikas, praktiškai iš karto galima paruošti didžiulę spintą naujojo žmogučio daiktams. Vaikai labai greitai auga – tą žinome visi. Taigi ir drabužių reikia vis naujų ir naujų. Didžiąją dalį superka tėvai ( o jei tiksliau – mama). Bet, aišku, gausybė toje spintoje ir pridovanotų drabužėlių, ypač kūdikėliui. Kai kurie būna labai mieli, kai kurie kažkodėl visai neprilimpa, kai kuriuos vaikas išauga tiesiog žaibiškai.
O jeigu turite mergaitę, tai turbūt ir Jūsų spinta sprogsta nuo suknių suknelių?
Och… maniškė nesprogsta. Mano berniūkščiai utilizuoja viską, ką tik aprengiu. Man reiktų užeiti čia, sutaupytų ne tik pinigų, bet ir nervų kartojant mantrą “nešliaužiok keliais – ištepsi naujas kelnes, nelįsk į krūmus – ką nors suplėšysi, NIEKO nedaryk! nes brangu viskas, po galais!!!!“. Tiesą sakant, mes su draugėmis irgi keičiamės vaikų drabužiais, bet gi ne begaliniai tokie taupių gurdručių šaltiniai.
O kuo ypatingi tie KIDIBAM?
Nes perka drabužius iš šeimų su vaikais – tokių kaip Jūsų. Tai ne įprasta padėvėtų drabužių parduotuvė, kur negali ir beatsekti, iš kur suplaukia drabužiai. Čia neperka dėvėtų drabužių maišais, šie drabužiai kvepia švara ir buvusių šeimininkų rūpestinga priežiūra.
Štai, kaip tai veikia.
Ir dar. KIDIBAM bendradarbiauja su Santariškių Vaikų ligonine, yra labdaros “kišenė“. O apskritai, tai čia – ne tik puikios kokybės vaikiškų drabužių parduotuvė, bet ir smagi, draugiška bendruomenė. {Hmm, tokiu atveju, turbūt tie neišsenkantys šaltiniai čia tada.}
Mugėje jie džiugins ir veikla užims vaikus. Tuo mums laaaaaabai padės. O “lietaus vaikų“ stovyklavimą parems pinigais, todėl prisijunkite, jei įdomu, bet į mugę drabužėlių gal neneškite ;).
Aš einu į žvalgybą, “bam“, skrendammmm ———-> http://www.youtube.com/watch?v=cP5DPtUztxI
Šis sekmadienis buvo Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Girdėjau per žinias, skaičiau naujienų portale, feisbuke. Prisiminiau, patraukiau už siūlo, ir nunešė apmąstymai gerokai toliau purpuru apšviestos Kauno Rotušės…. Niekad nepagalvodavau, dėl kokios priežasties didžioji dauguma mugiautojų čia susibėga labdarai kasmet, kodėl vis ateina nauji, kaip susirenka tiek pirkėjų, kol viena jauna, labai simpatiška šeima nepapasakojo savo tuomet gal pusantrų metų amžiaus dvynukų istorijos. Skaudžios ir viltingos istorijos su laiminga pabaiga. Paskui netyčia sužinojau, kad tokių per anksti į pasaulį atėjusių vaikų tėvų mugiautojų ir nuolatinių lankytojų tarpe yra ir daugiau. Tada kažkas prasitarė apie savo diabetą, labai prastą klausą, iš pajūrio atsiųsti be galo kruopštūs rankdarbiai pasirodė besą nelengvą negalią turinčios jaunos moters darbai, šiemet ne viename laiškelyje radau: “ir mano artimų draugų vaikiukas – autistukas“. Asmeniška! Štai kas, va, kur šuo pakastas! Galima parašyti visą romaną apie per 5-erius metus kitusius mugiautojų gyvenimus, apie atradimus ir praradimus, apie gimimą ir netektis, ilgą skausmą, bandymus užpildyti tuštumą, apie virsmus, savęs paieškas, apie vaikus, apie viltis jų susilaukti. Kol pati neturėjau vaikų, net neįsivaizdavau, kokio dydžio gali būti džiaugsmas, kokio gylio skausmas, kaip aštriai dūžta viltys ir kokios jos gajos vis tik. Mane iki tol kažkaip mistiškai virkdė tik S.Nėries eilės, tapusi mama, raudu nuo ne savų nelaimių ir nuo… žmonių parodyto gerumo. Beje, man pačiai ši mugė, kažkada buvusi indulgencija, dabar virsta nauju langu į pasaulį, jau seniai yra būdas susipažinti su daugybe puikių žmonių, kasmet lieka bičiulių.
Na, gerai, o kaip pratęsti šį įrašą ir kuo iliustruoti?
Radau fantastiškas “Tų kepėjų“ nuotraukas. Ir tokia maldelė bežiūrint aplankė: “O, kad tas cukrus būtų visagalis! Kad būtų įmanoma visas nelaimes užgesinti pyrago saldumu, išgydyti sužeistas sielas. Kaip norėčiau…“
Ir TO keksiuko norėčiau 😉
Kalėdinis amarette brandintas vaisių ir riešutų pyragas, tai, tikiu, tikrai turi antgamtinių galių.
O kūčiukiai – kepėjiški, su apelsinais, imbieru, sezamu, medumi. Šiemet mugė anksti, netikiu, kad iki pasniko kas nors iš šių, mugėj pirktų, liks, chi, chi…
“Daug visokio gėrio stiklainiukuose su mediniais šaukštais ;)“ – pamerkė akį Laura ir paliko seilėtis prie nuotraukos. Kas čia??
Čia tai makaronsai (pasakykit man kas nors, kaip jie lietuviškai vadinasi?) spanguoliniai…
… o čia – mėtų skonio. Lengvi kaip pūkas, kaip pirmas sniegas, ech…
Švęskim! Kiekvieną dieną švęskim!
O pabaigai ne “pilosopinis“ moralas, o Šarūnės ir Eligijaus filmukas apie Tų Kepėjų kasdienybę. Tik vos vos cukrumi papudruotą…
Gerai, tik fabrikėlis… O Laukė ir Vilkė – taip labai gražiai nuskilusios pavardės, tikiuosi, niekas neįsižeis, kad žaidžiu žodžiais. Dabar linksminuosi juos vartaliodama ir žaviuosi mugiautojų atsiųstus vaizdus rūšiuodama.
Šįkart – mugiautojos su patirtimi ir, nežinau, kaip tiksliai pavadinti, tokiu lengvumu, apskritai: lengva bendrauti, paprašyti pagalbos, lengvai, rodos, abi savas idėjas nusikabina nuo debesėlio ir įgyvendina. Jei taip nėra, jei kūrybinės kančios ir jas aplanko, tai laaabai lengvai jas užmaskuoja tikrai kokybiškais grožiais ir gėriais.
Linos fabrikėlis ištikimas laukų padarams, ramioms, lakoniškoms formoms ir spalvoms. Čia jau beveik firminiai šuniukai. Jų variacijų yra daug, bet visi lengvai pritaikomi prie įvairių damų (ir ne tik) apdarų. Ar vėl parašiau “lengvai“? …
Auskarai, auskariukai:
Štai naujiena. Pavadinau savo juodraštyje jas Laukės virvelėmis. Kito pavadinimo ir nebesugalvoju. Bet galite jų niekaip nevadinti, tiesiog pabandykite priderinti prie kontorinių marškinių arba…savų riešų ir pradėsite pastebėti, kad panašiai atrodo madingų žurnalų madingos personos ;).
Paukštelis Meilei.
Laumžirgis – gyvenimo prasmės, savų susikurtų iliuzijų nugalėjimo, kitimo ir virsmo bendrąja prasme simbolis. Oho! Įsivaizduokite dovaną su tokiu nebyliu linkėjimu!
O jei dar baltas…
*****
“Tobuliau už gamtą nesukursi, svarbiau nepagadinti “ – Elvyros moto. Kas galėtų ginčytis? “Wilke’s“ muilas muilinamas patvirtina šią tiesą.
Šiemet jis turi naują vilkišką veidą ir pakuotę.
Bet neskubėkit rinktis nepasitarę su pačia gamintoja. Mugė – ne supermarketas, pakalbinti kūrinio autorių galima ir būtina!
Mmmm. Na, manau, ras čia tie Kalėdų seniai ką maišan įsimesti tikrai. Ir Jam, ir Jai…
Šiemet Laikas ne spaudžia, jis tiesiog priplojo mane prie sienos! Įkvėpt nebegalu, o dar liepia judinti kojas ir pilkąsias ląsteles… Chamas!
Nuo ko pradėt viskąąąą?? Nuo kooo gi?!! {uf, noriu sulįsti į šitą šv.paveikslėlį, Dievaži, kosminė ramybė – niekas niekur neskuba, nes nėr kam skubėt – nė gyvos dvasios :))
Šitoje sodyboje gyvena mano bičiuliai. Ir bičių bičiuliai. Dar čia laksto trys labradorai ir klesti kitokie amatai. Aurelija ir Nerijus paspruko iš miesto ir dabar vasarom kvėpuoja tikra laisve, o žiemom obliuoja lentas ir laisvalaikiu meldžiasi, kad iki stogo neužpustytų. Juokauju. Nes pavydžiu tų vasarų žaliai… “Kitokie amatai“ antrąją KOKONO mugę paženklino nerealiomis lesyklomis ir inkilais, nuo to karto įvairiuose miesto jomarkuose negaliu pro jų kioskelį ramiai praeiti. Šiemet atsiveža savo kaimo vasarinio gėrio:
Ir grožio:
Atidžiau įsižiūrėkite, čia rinkinys visai šeimai, nuo čiulptuko laikiklio iki sąsagų. Kas jums šiuo metu aktualu?
Draugai visiems visada aktualūs. Čia bus raudonausių:
Yra raudonnosių:
Dar violetaširdžių:
Ir dar kitokių visokių. Kokio Jums reikia? Parašykit, sms savo Kalėdų seniui…
****
Ta laukų trauka iš miesto tik šliurpt ir ištraukė mano kaimynus SUTVĖRIMUS. Dabar jie – “Kitokių amatų“ kaimynai (eee, kažkoks juokingas kilometrų skaičius teskiria…) Aukštaitijos tyruose. Viename pomuginiame vakarėly šalia pasėdėjo, pačiulbėjo ir susikukavo – Lina su Adomu pasiėmė 3 savo mergeles ir irgi išsikraustė. Į SAVO vienkiemį. Visa šmaikšti kraustynių ir įkurtuvių istorija čia:
Arba čia—–> sutverimai.blogspot.com
Che, visokie padarai šitame kaime tiesiog tarpsta! Žvejoja:
…muzikuoja…
… muzikuodami dar ir dviračiais važiuoja…
…rūke ežiukus sapnuoja…
Aš čia galėčiau nieko ir neberašyt, vaizdai patys kaip eilėraščiai. Tai tik priminsiu, kad visą šitą augaliją ir gyvūniją rasit Mugėj. Ir Liną Baubuką irgi. Patys galėsit paklausti, kaip ten baigėsi japoniško sodo jų trobos viduje projektas.
Šitie rimtuoliai iš nespalvoto filmo – Adomo iš Baubų sutvėrimai. Aš tik nesuprantu, kaip jie visi: tie baubai, 3 vaikai, katinai ir 2 fantazijų pilnos galvos toj sodyboj telpa??
Jei ką dar praleidau, pasiskaitykit patys:
*****
“Balžeko bitės“ – irgi bičiuliai apie medų. Pernai Žaislų muziejaus mugė bitėms buvo pirmasis išlindimas iš savo avilio. Jau tooooks vykęs! Per metus jų vaškiniai eglutės žaisliukai pasiekė net Japoniją ir dabar gyvena lietuviškoje parduotuvėje Tokijuje, kol japonai parsineša į savus namus. Jie irgi puošia eglutės?…
Lakoniška (beveik japoniška…) nuotrauka iliustruoja viską, pas “Balžeko bites“ ką rasite mugėjė šį kartą. Arbata vadinasi – “Nebuvo nė vieno Žmogaus, kuriam Arbata nepasirodė gardi“ :). Gerai, pati sugalvojau pavadinimą, Andrė tik parašė jos sudėtį: medetkų, šeivamedžių žiedai, žemuogių, mėtų, juodųjų serbentų lapai, dar pridūrė, kad labai aromatinga ir skani. Ir patikino, kad patinka visiems. Padegustuosimmmm…
Bitės gyvena Aukštaitijoje, bet “bičių motinėlė“ Andrė – Aukštaičių g. Užupyje. Jei smalsu, kaip – paskaitykite, Miesto Mamos vasarą ten svečiavosi. O jei dar smalsiau – tai žiūrėkite šį sekmadienį, 10 val. per TV3, Beata alkanų nepaliks ;).
****
Na, o pabaigai pirmojo įrašo dar truputis medaus. Kad širdis visai apsaltų…
Jurgita šiemet naujokė, nauja bičiulė,m labai žalia mugiautoja apskritai. Ką aš galiu pasakyti? KOKONO mugė – puiki vieta pradėti! Nes kaip sakoma:
Čia medaus arbatėlės (hm, arbatytės, arbatėlytės…) su įvairiomis vaistažolėmis. Makt vieną šaukštelį į šilto vandens puodelį ir strykt iš lovos, lai ten Sloga viena galuojasi…
Mna patinka etikėtės! Mažai man čia grafomanija taškytis bereik’, tiesiog linkiu:
…ir laukiu mugėje. Sekite spaudą!
kokonas.wordpress.com 