You are currently browsing the tag archive for the ‘žaislų turgus’ tag.
O čia tiems, kas labiausiai laukia Kalėdų, buvo laaabai geri, todėl laaaabai jų nusipelnė ir dabar “neb’trivoja“, kaip pasakytų mano krikštamotė. Tiems, kurių svajonė – likti bent kartą nakčiai Kalėdų Senelio dirbtuvėse su visais nykštukų sumeistrautais stebuklingais žaislais, paslėptais… mamos drabužių spintoje. Iš mugės galėsite išeiti su glėbiu tokių stebuklų, tiks visiems: ir vaikams, ir šiaip suvaikėjusiems.
Lapalai KOKONO mugėje debiutavo pernai ir jų kaladėles svajonių pilims statyti jau atpažįsta ne tik nykštukai. Įsivaizduojat, kokią pilį galima pastatyti iš kaladėlių rinkinio, kuris vadinasi – “Šermukšnis apsnigo“?! Tiesiog tobula dovana būsimam poetui (o gal literatūros kritikui…)!
Arba kaladėlės “Lapė snapė“. Čia tikros lapės iš pavydo nusprogtų arba lauktų eilėse sutūpusios būsto tokiame kaladiniame daugiabutyje…
Ir eglutę puoštų, va, taip:
“Mano pirma mintis buvo – tokį aš ant kaklo nešiočiau“ – parašė mano Nykštukė pagalbininkė Sigita. O ką? Jei kartais norisi pasijusti Kalėdų eglute, galima puoštis originaliai.
*****
Kai namai iš kaladžių jau pastatyti, galima ten ir daugiau visokių įdomių gyventojų apgyvendinti. Žaislų turgus – pats ištikimiausias mugės draugas. Ir šiais metais turgaus gyventojai pasiruošę / pasišuošę nuotykiams su naujais draugais.
Šis Raudonkelnis patiktų Karlsono gerbėjams:
Rožinė Balerina – E.Degas fanams…
O šitas trendy Langius – visiems moOdistams ir mAdistėms.
*****
Jei “Turgaus“ meškinų po egle kai kas rado pernai, šiemet siūlom juos pakeisti mūsų naujos bičiulės Miusla draugeliais. Arba draugėmis. Raudonomis pėdkelnėmis, aišku:
…dryžuotais marškiniais, žinoma:
Arba tutu sijonu. Mmmm… balerinos vis tik valdo!
Iš tiesų, žaislų kūrėjai ir panašūs (juk mieli, juk šmaikštūs, juk kiek suvaikėję), ir skirtingi. Visai tokie pat kaip ir kiekvieno mūsų vaikai…
*****
“Dar yra jėgų? Man atrodo tiek namų pastačius, tiek nuotykių kartu su draugais patyrus norisi vieno – miegelio.“ – rašo Sigita, o aš pati tai žiovauju nuo septynių ryto iki kokios antros valandos nakties non stop… Užmigčiau ir ant akmens (bet apie tai kiek vėliau), ką jau ten kalbėt apie Sapnų namus!
O šiaip, paprasta logika: jei miegi ant taškuotų patalų, sapnuoji taškučius, jei ant gėlėtų – gėlėtą pievą…
Pasirinkite ir dovanokite gražius sapnus. Ramius sapnus. Spalvotus. Kalėdinius. {Uaaaa….}
*****
Jei dar neužmigote (ant darbastalio), priminsiu, kad Myyylu turi miego draugų, o gal pavydovų, nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Jie turi super galių nuskraidinti ant spalvingų sparnų į spalvotų sapnų karalystę.
Arba palinkėti saldžių sapnų iš visos širdies!
****
Patiems atspariausiems – pasaka. Irena piešia ant akmenukų. Turi 3 vaikus ir papasakoti tikrai yra ką… Maišelyje labai kompaktiškai telpa ir fėjos, ir bobutės, rūmai, ir pilys, ir …
…ir laivai, ir (Kūčių) silkės, ir undinės. Tik truputis fantazijos ir vaikai galės sekti pasakas Jums (kol jūs savaitgaliais saldžiai miegosit…).
Pasapnuokit iki mugės (;
Turbūt pažįstate bent vieną kalėdinį senį, kuris dar makaulę kasosi prie tuščio maišo dovanoms (na, korektiškai reikėtų rašyti: kuri / kuris, bet gi visi žinom, kokios padermės tas Kalėda dažniau pasimeta šitame dovanų rūke… ;)). Aš tokius turiu 2 vnt. Vienas prieš šventes prasmenga kažkokioj Laiko Duobėj, kitas – juodoj darbų skylėj. Pirmajam vis atrodo, kad laiko dar maaarios ir nuoširdžiai nustemba susivokęs, kad taip, kaip jis galvoja maaarios žmonių paskutinę dieną bet kuriam prekybcentryje. Per metus apie šitą atradimą pamiršta ir trukt už vadžių, vėl nuo pradžių… O antrasis tiesiog rečiau gyvena, negu dirba, nemoka pasakyt “ne“ (to neišmokė ir manęs…), todėl uždaryti duris, kad pro jas neišvirstų VISI viso pasaulio darbai, pažadai ir prievolės jam pavyksta Kūčių rytą. Šiam Kalėdų seneliui dovanas superka kažkas, kad nukvakęs nuo vieno streso, išgyventų šventinį. Sakysit, kam tos dovanos iš viso, juk svarbu dėmesys ir pakili dvasia? Šventa tiesa – pasirūpindami TO kalėdinio senelio dovanomis vienas kitam (ne sau!), diskretiškai pririnkdami iš vakaro gražių popierėlių, kaspinėlių, atviručių, mes taip apdovanojam dėmesiu nusidirbėlį ;). Seliavi…
O dabar po tokios muilinos dramos – REKLAMA. Pasimetusiems švenčių seniams reklamuosiu draugų ir bičiulių parduotuvėles – idealias vietas dovanoms pirkti be kamščių prie kasų. Mielą ir naudingą materiją dėmesiui parodyti ir sielą sušildyti. Nei vienas net neįtaria, ką čia rašinėju, todėl užsakytu straipsniu čia nekvepia, tikiuosi neužmėtys paskui pipiriniais meduoliais. Nuo ko pradėti? Nuo universalių dovanų skirtų… pilvams!
“Ispaniško maisto krautuvė“ atsirado po ilgų komandiruočių į pietus visai ne apie maistą. Bet po ragavimo, čepsėjimo, ieškojimo, nustebimo sužinojus, kilo noras pasidalinti tais atradimais. Parduotuvikė dar visai šviežia, tai jų pirmosios Kalėdos, taigi dovanos iš čia bus tikrai nenuvalkiotos, ne tos “pala, o pernai tie stiklainiai?…“ Aš ten eisiu mandarinų džemo ir alyvų aliejaus (nes šventėms jo kibiro reikės…).
Na, gal dar ir sangrijos 😛
O marmelado ten, va, yra ir citrinų, ir figų, ir kaštonų su vanile, net pomidorinio yra. Koookio??
Lentynų tuštėjimo ir pintinių pilnėjimo metas. Garsiojo ispaniško kumpio, to visam pasauliui žinomo chamono, krautuvėj irgi yra visa siena nukabinėta nuo paprasto iki… Man gaila tų žavių giles lapnojančių lapausių, aš jų nevalgau, tai ir nereklamuoju, bet mėsėdžiai Kalėdų seniai kažin ar atsispirs…
Lauknešėlis šventiniam piknikui ant ledo, cha, cha! Nepamirškite pasikviesti ir draugų ispanų.
(gražūs batai tų “ispanų“… ;))
Kalėdinio senio maišas kažkaip nebetenka prasmės, hm… Gal reiktų priekabos ar bent karučio?
Štai ta vieta. Gėlės turbūt jau nebežydi net ir šitoj “ispanijoj“, bet visa kita tik gerėja, pilnėja ir gražėja.
******
Jei dar kokio gulbės pieno pritrūktumėte šventėms, tai ir nuzvimbkit į “Paukščių pieną“. Geriau gyvai. Tikrai rasit! Visko. Kaip visad tylom pasiknisu po Noros lentynas ir parodau čia mizerną dalikę to, ką rada. Bet, žiū, gal kokį laiko prispaustą Senį su jam adresuotais vaikų laiškais ir pageidavimais ant tako užvesiu.
Mano meilė visokiems praėjusiems smetoniniams ir secesiniams laikams yra tokia stipri, kad ją įveikti naujiems plačių pažiūrų vėjams ne visada lengva. O, ne, neskirstau žaislų į berniukiškus ir mergaitiškus, bet kalėdinės krakmolytos panelės su slystančiu kaspinu plaukuose ir nauja lėle, man vis tiek iki apsiseilėjimo gražu. Ir (beveik) klasikinis traukinukas berniūkščiui jau nebe baltais po šokoladinio keksiuko marškiniais irgi…
Ką padarysi, gerai gyventi, svajoti ir seilėtis gi neuždrausi.
Aš pvz. svajoju apie naujus miegamojo baldus. Suprantu, kad laiško į Šiaurės ašigalį neparašiau, greičiausiai šventėms lovos ir negausiu, bet jei turėjote tokį užsakymą kiek mažesnių gabaritų, tai gali būti, kad kažkam pasisekė.
Išpildyti troškimus apie šuniukus, kačiukus ir net stirniukus irgi labai paprasta. Na, reikės tik susiklijuoti patiems. Bet juk čia ir “razina“! Palaukit, jie dar Kūčių vakarą prakalbės… 😉
Apskritai, čia rasite ne tik žavaus retro, yra visiško moderno, ne, konceptualaus, tiesiog kontekstualaus šio bei to. Ir tas “šis-be-tas“, jei norit lyja, jei ne – ne, jis paklūsta Jūsų norams ir paliepimams, paspaudimams (oi, man tokio vieno reikia, nors kas manęs klausytų…):
Lengva išrinkti dovanas bet kokiu gyvenimo atveju. Pvz. jei šventėms kas nors pasidalino pūsleline, dovana gali būti be gydomųjų savybių, bet su estetinėm pretenzijom, angliško jumoro doze ir Prano Juozapo manierom.
O čia dar pleistriukai kapėjams, morkų pjaustytojoms ir visiems virtuvėje nukentėjusiems veteranams, kurių ūpą skubiai reikia kelti nuo taukuotų grindų. Išbandyta!
Super valgytojams (arba supernevalgytojams) – super šaukštai. Košė būna irgi super ir per super greitą laiką suryjama (kol kramtoma, galima pažaisti…). Nebandžiau, bet ir taip gi matosi, kad superrr!
Lazdelės ne japonams. Anie jau gimsta mokėdami tobulai žongliruoti “sušis-soja-burna-imbieras-burna“. Visiems kitiems mirtingiesiems labai tiks šitos, galima pradėti praktikuotis su silkių rolmopsais.
Yra dovanų būsimiems taupiomosios kasos kasininkams:
Gydytojams (šis “kaip-jis-vadinasi“ yra TIKRAS, gali girdėti pacientų širdies dūžius ir troškimus!!):
Būsimiems saldainių pardavėjams:
Esamiems svajokliams – sūpuokliams:
Žodžiu, bet kam, kuo tik Jūsų bonapartai sugalvos patapti.
Na, arba, kaip jau pražioj rašiau, visad gelbsti klasika: neutrali praktika (ypatingas tįstantis plastilinas ar…
…ypatingas stebuklingas lietas sargas:
Aaaarba senamadiška romantika mergytėms:
ir berniukams:
O gal atvirkščiai…
******
Kitos dvi parduotuvės labai originalios, nes…
…nes čia – “Žaislų turgaus“ VIENOS DIENOS PARDUOTUVĖ Coockoo Design House, Gedimino pr. 45, nuo 11.oo iki trečios popiet. “Meškos lauks, naminis limonadas ir sausainiai irgi – turgaus Kalėdas švęsim. Tai perduokit žinią paskutinės minutės dovanų ieškotojams, kalėdų seneliams ir snieguolėms – šeštadienį meškos žiemos miego miegot dar neis!“ – pažadėjo turgininkė Violeta. Ir pridėjo: “Skleiskit žinią! Ateikit.“ Kaip gali neit?
*****
O kita parduotuvė dar keistesnė. Na, ji internetinė, beeet Irma savo Irmalu vežiojasi kartu su savimi maršrutu “Belgija – Lietuva“. Gruodžio 22d. parduotuvė bus Vilniuje. Kaip sakoma, pristatymas iki durų. Beliko išsirinkti.
Impregnuota lino rankinė suš…, eee…. sušlapusioms kalėdinėms prognozėms:
O gal kokia kita:
Priegalvėlis, užklotėlis šventiniam miegeliui prie žydrojo ekrano:
Pavadėlis raktams. Kad, bjaurybės, niekur nepabėgtų!
Dvipusis šalikėlis, ne, ŠALIKAS be pradžios ir pabaigos, ne anginai, Jūsų grožiui ir sveikatai:
Ir jeigu jau visi viskuo apsirūpino, yra laimingi ir gražūs patys sau, iškabinam vėliavas (irgi Irmos, jei reikia, rašykit jai gal dar yra) ir einam ŠVENTĖS švęsti!
Pradedame transliaciją nuo senų senų draugų (ir pabaigsim senais irgi…). Ar dar yra nebuvusių Turguje? O naujajame? Violeta atsives savo šutvę į mugę. Ir šiemet pati juos ten prižiūrės ir auklės, meškinai nebus įvaikinti. Po 4-erių žvėriškai ištikimų neakivaizdinio dalyvavimo metų, pagaliau gyvai! Hip-hip, kria-kria!
******
Čia – Martyna. Na, gerai, juokauju, nežinau, ar tikrai tokia jos šukuosena, bet man visad atrodė, kad žmonės, siuvantys mielus meškelius ir gražias lėles, būtinai turi būti į jas ir panašūs.
Martyna – rankų darbo kolekcinių vintažinių meškiukų ir interjerinių lėlių autorė. Kuria ir kimštus lininius žaislus mažiesiems. Mugėje bus galima sutikti ežiuką rūke, rugiagėlių arkliuką, pelėdą, žirafą, rožinių svajų nerožinį drambliuką ir vilką.
Autorė juos kuria dvejopus: vieniems nupiešia būdo bruožus ir detales, kitiems – ne. Vaikai gali patys ar su tėvelių pagalba nusipiešti tokį žaislo charakterį, kokį nori, kokio šiuo metu jų mažom širdelėm reikia.
Bus ir Martynos atvirlaiškių, spaustų ant makulatūrinio, 100 % perdirbto popieriaus. Visose atvirutėse – jos kurti vienetiniai meškiai ir triušeliai. Martyna rašė, norėjusi sukurti lėlių teatro dvasią bei nuotaiką. Hm… Manau, pavyko.
Foto autorius: Modestas Ežerskis
Vaikiukai pasipuošę Flaxkids drabužiais, rasite juos ir mugėje…
******
Kotryna VoDi ir šiemet atvažiuoja su visu zoosodu. Mmmm… su smulkiu zoosodu 😉
O gal labiau terariumu…
Ar pingvinariumu.
Tiesiog apžiūrėkite Kotrynos molbertą akis išpūtę – toks kiekis šitokio kalibro žvėrių reikalauja skvarbaus žvilgsnio.
Vis tiek savo saviškį rasite… Laukia.
*********
Giedrumos Veltinio gyvūnija labai praktiška. Vaikiška. Čia naminiai gyvūnai. Net jeigu tie gyvūnai – dinozaurai krokodiliniai:
Įdomu, aš šitie zuikinai tinka darželiokų apavui?
Manau pingvinai neslydinės, nes…
…kažkas ant padų prisiūta. Ar prisiūta, neįžiuriu? Reikės patikrinti sekmadienį. Būtiniausiai…
*********
Aurelija – tai tas paukštukas iš Aureart—>
Ji atvažiuoja iš pajūrio!
Ir atsiveža raktines, kurias pati piešia. Mano galva, čia PUIKIAUSIA dovana visai šeimai, kiekvienas namų katinas gi turi savo raktą nuo ko nors. Jis turi turėti savo vietą šiais neramiais laikais…
(p.s. kai baigsis Kalėdų dovanų metas, gal kam gresia įkurtuvių?)
*******
Na, o garbingas reziume šio žvėringo įrašo tenka kanopiniams 😀
Kiti metai – Žaliojo Medinio Arklio metai. Įtariu, kad “Medinis arkliukas“ tokius metus tikrai užsisakė pas kinus! Mediniais guzikais, spėju, mokėjo. Susitiksite juos mugėje, būtinai paklauskite, ar taip ir buvo. O tie, kurie mugėje dalyvauti negalės ar dovanas vėlai pirkti atsikvošės, gali išsirinkti viską internetu. Cituoju:
“Tiesa, kad smagiau būtų, dovanojame jūsų skaitytojams 5% nuolaidą užsakant internetu. Nuolaidų kodas KOKONAS2013. Kuponas galios iki kitų metų gruodžio 1
d.“ Taigi, dovanos visus metus – gyvenk ir žvenk!
Yyy-ha-ha!
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai, a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!
O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.
Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:
Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:
ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!
Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.
Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.
Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:
Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.
Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.
Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉
******
Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas
…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.
Paskui pižamiškai:
o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:
Ir dar toliau ir ružaviau.
Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.
Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –
*****
“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:
ir kitokiom gėlėm.
Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…
Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.
Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!
*****
Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.
Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.
Jaukuma ir šiluma:
Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje
T.y., ką dar turime po mugės. Turime gyvūnų 😉
“Žaislų turgaus“ Renaldas.
Nors nežinau, ar galima šitokius draugelius vadinti gyvūnais… Renaldo istorija paprasta: jis troško tapti cirko artistu (kas to nenorėjo vaikystėje?), bet jo mama griežtai draudė laipioti kopėčiomis, labai saugojo, kad nenudribtų, nesusiplėšytų kelnių, neleido dažyti nosies raudonai, net valgyti ledų nuo rugpjūčio 30d. iki gegužės 27d., kad neperšaltų ir… nosis neparaudonuotų pati. Kas Renaldui beliko? Ogi įsisegti ženkliuką-sagą su klauno atvaizdu ir taip tyliai maištauti. Na, gerai, tiesą sakant, protestuodamas jis dar ryte rydavo ledus laukdamas autobuso. Bet kokiu oru, bet kokiu sezonu. Nosis taip ir neparaudo (varge, varge…), bet gerklė nukentėjo, dainuoti “džingl bels“ jis šiemet negalės. Užtai šalikas gi l.gražus, ar ne? Taigi, kam reikia Renaldo po egle, rašykit: kokonas.blog@gmail.com. o pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (šį kartą – VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ).
*****
Mortos gyvuliukai
(kodėl Mortos? nagi toks vardas šovė į galvą pirmas, bet gali būti ir Veronikos ar Vincento, Elzės ar Jokūbo.)
– Seneli, ar esi matęs kada tikrą, gyvą karvę? – iš tolo pradeda Morta.
– Čia tas gyvulys, kur duoda pieno? – tik pasitikslina “žinovas“.
– Na, taip… Negi nežinai?… – numykia M.
– Taigi žinoma, esu. Augau kaime, ūkyje visokių padarų buvo. Prisižiūrėjau. O kodėl klausi?
– Matai, seneli, darželyje paišėm gyvuliukus, man teko karvė ir avelė. Nupiešiau, va, tokią:
Vaikai labai juokėsi, sakė, mėlynų karvių nebūna, o avelių:
…o avelių tokių storų irgi ne…
-Nesamonė!! Gal tie tavo darželiokai nėr’ matę karvių patys??? Taigi būna visokių veislių! (čia kaip su angelais – įvairių rūšių…) – pareiškė senelis.
– Kokių veislių? Mėlynų? – parūpo Mortai.
– O kaip gi?? Paprastai labai anksti ryte, kai laikas jas melžti, o melžėja dar ne visai prabudusi, karvės ir būna mėlynos spalvos… O dar mėlynmarges prieš miegą skaičiuojam.
– Bet, seneli, ten avelės, ne karvės…
– Aš tai karves skaičiuoju, nes ilgai neužmiegu ir avys baigiasi. Ir storos jos visos, nes yra kryžiukinės.
– ?
– Kryžiukinės – močiutės kryželiu išsiuvinėtos…
Taigi, du Justės mamos mikroskopiniais kryželiais siuvinėti paveikslėliai (18×14 cm) – “Miegamojo gyvulėliai“ – laukia sapnų skaičiuotojų 😉
Toks labai gražus lietuviškas žodis, pakankamai dažnai vartojamas šitam švogerių (o, dar vienas gražus…) krašte. Tai va, noriu tiesiai šviesiai pareikšt, kad “Žaislų turgus“ KOKONE turi BLATĄ!! Nuo neatmenamų pirmosios mugės laikų, nuo tada, kai Violeta paliko kartoninę dėžę su Steponu ir jo bičais vienoje Vilniaus šokoladinių tik prisegusi raštelį: “Gintei į mugę“ ir į ant kaklo pakabintą odinį maišelį tam Steponui (meškiui, jei ką…) įdėjo “apvalų“ susuktą… pinigą, kad meškinas perduotų mugės fondan. O, ne, ne patys pinigai papirko. Beribis pasitikėjimas, juk net akyse viena kitos nebuvom mačiusios!! Nuo tada kartą per metus tie pavalgę meškinai yra keičiami į eko kreideles (užpernai), ar ergo šaukštus (pernai), ar taktilines knygeles (šiemet). Na, jie padeda tų dalykų gauti, patys meškiai tai, spėju, sulenda po Kalėdų egle, paskui suminga ant vaikų pagalvių… O kur blatas? Asmeninis KOKONO įrašas ir krūvos nuotraukų ir yra tas blatas :D. Prašom, žvaigždės, eteris jūsų!
Šauni šutvė. Šiltai aprengta…
Aidis su džinsiukais
Aldona Primadona
p.Antanas Langauskas -Stileiva
Aaaa… Nojus. Vakar peršalo persiėdęs plombyro.
Renaldas (beveik kaip R.Reiganas)
Žydrūnas. Bet raudonas 😉
Da-daaaam!! Čia visi. Ateikit šeštadienį, jie mėgsta paplepėti. Apie ūkį ir bites…
