You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo papuošalai’ tag.
DD Workshop Ditė įšoko į mugės traukinį bene paskutinė, bet įrašą apie papuošalus pradedu nuo jos, nes… nes kiekvienos Kalėdos kažkam atneša ir sužadėtuvių žiedą (turbūt iš amerikėniškų filmų nusižiūrėta tradicija, bet tikrai žinau, kad ji jau ir mūsuose yra), o jei šie žiedai nėra tai, dėl ko net tekėti verta, tada nebežinau, kas yra… (;
Oi, užsižaidžiau… Linkiu laimės ir gerovės tiems, kieno rankas ir širdis šildo šitas grožis:
…o visiems kitiems dar baksteliu pirštu į auskarus:
… ir “amuletus“:
… ir einu seilėtis toliau.
******
Laukės fabrikėlis dalyvauja kaip ir kasmet. Stropiai pasiruošė.
Susipakavo ir pasipuošė:
Su visom savo subtilybėm, naujienom ir atradimais.
Ir visom šmaikštybėm: pvz. ant kaklo nešiojamu jaunikiu…
…arba su ūsais, kuriuose atsispindi… žiūrėtojo ūsai, ot!
Užeikit!
*****
Tagua.LT visai kitokie. Jie karoliukų negamina, nepjausto, o juos… užaugina. Gerai, kažkas kitas užaugina, bet, kaip ten bebūtų, karoliai iš egzotiškų sėklų yra egzotikų egzotika. Gali būti, kad čia dar ir kokių burtų esama…
Bet, jei manote, kad šie papuošalai skirti tik laukiniams natūralistams, kurie laksto po (miesto) džiungles ir lietuviškas paežeres su vilko dantų karoliais, laaabai klystate.
Tai skirta ir viršelių madistėms (;
*****
O Kartotė iš tų, kurie papuošalų neveria, o… kala.
Bet mistikos, burtų ir žalčių čia irgi netrūksta.
Gali būti, kad šie papuošalai visai ir ne vyriško dydžio, bet energija vyriška ir stipri žiūri iš ekrano (sidabrinių auskarų) akytėm, blink, blink (:
*****
Agnera – Agnė šaldo į “ledą“ viską, ką tik pagauna.
Žemuoges ir vaikystės vasaros skonį:
Levandų svaigų aromatą:
Pirmos šalnos pakąstus žolynus:
Paskutinį bobų vasaros saulėlydį…
O keisčiausia, kad labai kalbi šių papuošalų Ledo Karalienė akimirksniu randa taką į pirkėjo širdį ir ją… sušildo. Štai kokie kalėdiniai stebuklai!
*****
Nice Idea taip dailiai pakuoja, taip saldžiai dėlioja , kad Dievaži, vos atsilaikiau pagundai prikabinti šiuos grožius kai rašiau apie… saldumynus.
Cukrinės pablukusios rožės, …
…šventės valso, suknelių ir amžinų priesaikų ilgesys,…
…angliško sodo žavesys, …
ir net naivus sentimentalumas…
– visa lyg nužengę iš nekaltybės amžiaus, iš tos Belle Époque, kai, rodos, niekur nebuvo nei karo, nei bado, net keiksmažodžių (:
*****
O, va, DZY DZY Design tikrai kepa saldumynus. Kiek kitokius…
Oi, net ne tik saldumus kepa!
Labiausiai man ten patinka įbedus nosį bandyti ištirti, KAIP gi ta neįtikėtina smulkybė pagaminta??
*******
Jolia prieš porą metų mugėje gavo ankštą palangę. Ne, tik jos dalį ar kampą, o dabar jau turbūt vos beišsitenka ir savoj kūrybinėj erdvėj:
Raskite saviškį.
O tada mėgaukitės…
*****
GG boutique žėri. Spindi. Tviska. Auksu, sidabru, deimantais, žemčiūgais ir… ledu. Sūdau, aišku, truputį, bet tą daryti labai smagu, nes bežiūrint į visa tai:
…atrodo, kad ir Kalėdos, ir Naujieji, ir net 3 Karaliai JAU atėjo, atšuoliavo, štai ant elnio:
Ir jeigu TIKRAI parašėte laišką K.Seneliui…
…ir jeigu visus metus buvot geri, mielaširdingi…
…tai Jis TIKRAI ką nors išrinks dovanų iš V-I-S-O šito begalinio lobio! O žinote kas yra neįtikėtina? Ogi čia – tik dalis visų mugėje būsiančių papuošalų!!!
Negaliu patikėt…
Taip, KAS TU ESI? Mugiautojai siunčia vaizdus ir jie daug pasako apie autorius, aš čia dainuoju, ką matau, ir nori nenori į eterį paleidžiu debesis asmeniškumų, o TU, gerbiamas skaitytojau ir būsimasis (tikiuosi) mugės lankytojau, KAS tu toks? 🙂 Nes tiek draugų ir giminių, kiek dabar KOKONO statistika rodo, tai neturiu…
Va, pvz. “Dogtag“ modelį Žilviną turbūt pažįsta visi, kiekvienas taksistas ir iš klubo paryčiais parveža namo. Labai patogu. Kiek dabar naršančių KOKONĄ mėgsta tokį ar kitokį metalą?
Ar daug turinčių vardinius augintinius?
O kiek tarp jūsų yra elegantiškų šilkinių (SilkQ) damų?
O vilnai neabejingų jaunamarčių?
Pvz. “JUMI felt“ gerbėjų, minkštos, veltos, gyvos magijos pakerėtų:
Labai smalsu, kiek skaitytojų-lankytojų dievina žirgus.
Ar pataikė Justina iš “tai-tatai“ dedikaciją? Patinka arkliai damoms?
Ar geriau drambliai? 
Plunksnos, fosilijos, ausinės, peiliukai, vėžliukai labiau? Gal skaito šiuo metu pacifistai? Ne tik šitos kūmos norėtų sužinoti…
Man dar įdomu, kiek čia yra odinių talismanų mėgėjų, o kiek veganų ir gyvūnų gynėjų? 😉
O grafomanų, ant tikro popieriaus rašytojų?
InStudija paskutiniųjų plūkėsi savo studijoje, šiandien pripaveikslavo dar “karštų“ savo užrašinių ir dabar turbūt spėlioja, ar užteks šitos stirtos…
Mugiautojų – daugiau nei 100. O kiek bus pirkėjų? Ką jie įrašytų į svečių knygą, jei tokia būtų?
(p.s. skundų knyga pasirūpinti neketinu, che, che ;))
*****
Žiauriai smalsu, kas Tu…
…bus sekmadienį čia.
Nebežinau, ko griebtis, nebesugebu sudėlioti logiškai, nebetelpa, stringa nuotraukos tinkle… Tai dabar varysiu tiesiog GROŽĮ grynu pavidalu 🙂
Šie kerintys žiedai iš Indrės BIJŪNŲ darželio. Rodos, tik truputis šilko, medvilnės ar viskozės, bet kodėl neįmanoma atitraukti akių?? Esu tiesiog apsėsta visokių bijūnų, todėl mano giliu įsitikinimu, šie padeda išgyventi tą nesaulėtą ir nešiltą metą, kol gyvi bijūnai pradeda žydėti, kvepėti.
Indrė pati sudėliojo nebylius patarimus rudeniui (su receptu piknikui, chi…):
Žiemos šventei:
Gal net pavasario jausmui:
…ir vasaros skoniui.
Beliko tik išsirinkti, kur šiuo metu norite atsidurti pačios!
*****
Aaaaagnėėė! Agnė iš savo sandėliuko traukia grožį, o paskui dar neprašyta mugei pripaišo meškinų. Ir taip geeera pasidaro ant širdies, lyg kas valerijonų ant cukraus užvarvinęs būtų.
O pasižiūrėjus į šitas pagalves, ant jų ne tik galvą, bet ir dūšią norisi padėti. Paduškos… Jokių lašiukų nebereikia. Ne man vienai taip, įtariu.
Jei jau pelėdoms lauke šalta, tai ką kalbėti apie lebedas be pirštinių? Pavaišinkim jas arbata. Juk Kalėdos – metas, kai bet kokios lebedos vertos dovanų 🙂
Liūtas – išdidus žvėris. Net (ne)miega išdidžiai…
Pabaigai trupinys šokolado iš cirko:
Ir tik priminimas, kur artimiausiu metu rasti šiuos nai-nai-nai Nananai grožius —->
******
Ir tame stikle įstrigęs Mielumas:
…pažįstamas Sapnas…
…tradicijos…
…ir spigi žiemos Saulė…
Čia – eglutės paukščiukai: šarkos, zylės…
…žvirbliai…
…pelėdos – tikras ornitologijos atlasas.
Eglutinių žaisliukų kolekcionieriai siaubs Eglės stiklus, o kolekcijos bus labai patenkintos (žinau, ką sakau…).
*****
Violeta – pasakų herojus. Negirdėjot apie tokį? Pažiūrėkite –
Jei turi tokį logotipą – esi herojus ;). Ne, ne, iš tiesų, pasakas Violeta grūda į maišus.
Apie vienaragį, kur ganosi pabaly:
Apie karalaites, kurioms visos pasakos meile baigiasi:
Apie peles ir paneles:
Jūrų vilkus ir keliones:
Apie rudas lapes, kur kailiniais nevirsta:
Ir apie Princą tikrą, ne varlę, o Tą kitą 😉
Kad visai į lankas nenuklystumėt, dar tėčio drožtų šaukštų prigriebs. Na, jei kas košės iš kirvio privirtų, kad būtų kuo pakabliuoti.
… ir visi gyveno ilgai ir sočiai.
Gerai, tik fabrikėlis… O Laukė ir Vilkė – taip labai gražiai nuskilusios pavardės, tikiuosi, niekas neįsižeis, kad žaidžiu žodžiais. Dabar linksminuosi juos vartaliodama ir žaviuosi mugiautojų atsiųstus vaizdus rūšiuodama.
Šįkart – mugiautojos su patirtimi ir, nežinau, kaip tiksliai pavadinti, tokiu lengvumu, apskritai: lengva bendrauti, paprašyti pagalbos, lengvai, rodos, abi savas idėjas nusikabina nuo debesėlio ir įgyvendina. Jei taip nėra, jei kūrybinės kančios ir jas aplanko, tai laaabai lengvai jas užmaskuoja tikrai kokybiškais grožiais ir gėriais.
Linos fabrikėlis ištikimas laukų padarams, ramioms, lakoniškoms formoms ir spalvoms. Čia jau beveik firminiai šuniukai. Jų variacijų yra daug, bet visi lengvai pritaikomi prie įvairių damų (ir ne tik) apdarų. Ar vėl parašiau “lengvai“? …
Auskarai, auskariukai:
Štai naujiena. Pavadinau savo juodraštyje jas Laukės virvelėmis. Kito pavadinimo ir nebesugalvoju. Bet galite jų niekaip nevadinti, tiesiog pabandykite priderinti prie kontorinių marškinių arba…savų riešų ir pradėsite pastebėti, kad panašiai atrodo madingų žurnalų madingos personos ;).
Paukštelis Meilei.
Laumžirgis – gyvenimo prasmės, savų susikurtų iliuzijų nugalėjimo, kitimo ir virsmo bendrąja prasme simbolis. Oho! Įsivaizduokite dovaną su tokiu nebyliu linkėjimu!
O jei dar baltas…
*****
“Tobuliau už gamtą nesukursi, svarbiau nepagadinti “ – Elvyros moto. Kas galėtų ginčytis? “Wilke’s“ muilas muilinamas patvirtina šią tiesą.
Šiemet jis turi naują vilkišką veidą ir pakuotę.
Bet neskubėkit rinktis nepasitarę su pačia gamintoja. Mugė – ne supermarketas, pakalbinti kūrinio autorių galima ir būtina!
Mmmm. Na, manau, ras čia tie Kalėdų seniai ką maišan įsimesti tikrai. Ir Jam, ir Jai…
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…
Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:
“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.
Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…
“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:
Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!
*******
Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:
Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.
Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}
*******
Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…
Su žiemiškais žiedeliais:
Arba kitoks žiedelis 😉
O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…
******
“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:
…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:
…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…
Net aukštyn kojom!
O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:
Ir bičių burtais…
Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:
Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…
Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?
Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:
Dabar praktiški reikalai. Šalikai:
Kepurės ir riešinės:
Pirštinės:
Rankinės:
Ir papuošalai:
Vabalai 😉
Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:
“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“
… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.
******
Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:
Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…
*******
O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).
Beveik juvelyrika:
Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…
Tapybiškos kojinės:
Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…
Romantika. Apie pavasarį…
Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:
Žalias optimizmas:
Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.
Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…
Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.
*****
Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉
Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.
Tik 3 vnt., nežiopsokit!
Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….
Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉
Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!
*****
Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:
Dar pažadėjo aprengti vaikus.
Nuo galvos iki kojų:
Kieminėtojai nesušals, ką manot?
******
Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉
Pirmiausia, savi raiteliai:
Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“
*****
Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!
Kas yra rankdarbiai šiais laikais? Kaip čia kokį apibrėžimą išraičius, kad į jį sutilptų ir naminis muilas, ir šokoladas, gamintas nuo pupelių. Visi amatai? Kaip bebūtų, kas ne kojomis padaryta, tas ir rankdarbis 😉 Man visai nebesvarbūs terminai buvo radus “DogTag“ laiškelį “…ar mus priimsit?“, nes taip labai reikėjo to, ką jie gamina!
Žinoma, galima nešioti kaip papuošalą, aksesuarą, kuris vis užsuka į madingą spintą su kokia mėgiama citata. Arba yra kokio nors gyvenimo įvykio priminimas.
Bet man buvo svarbi ta klasikinė šio mažo metaliuko paskirtis – tapatybės ženklas. Mūsų pirmokui jis būtinas. Segame prie striukės užtrauktuko, jis smagiai skamba, krenta į akis tuoj pat, bet perskaityti tekstą (telefonų numerius) galima tik rimtai susirūpinus vaiko saugumu, jei įtariama, kad kas nutiko, pasiklydo ar pan.
Tokią pat paskirtį žymeklis atlieka ir pametus raktus. Na, tik gal nereikėtų spausdinti namų adreso ant jo 😉
Arba psimetęs bagažas. Būna gi atvejų, kai jis tiesiog pasimeta, be kriminalinės potekstės… Būna? Gal lagamino papuošalas tada praneštų šeimininkams ir gerų žinių…
Parūpo, kaip jauna šeima sugalvojo tokius “rankdarbius“, kaip įsigijo aparatėlį, kuriame po raidę dėlioja tekstus. “Vieną dieną pabėgo šuo..“ – pradėjo Edita… Kam nors tai pažįstama? Mūsų Gilė šioj foto vaidina Reksą (su tokiu vardu pakabukas ant jos kaklo), bet Kalėdoms gaus savo asmeninį kolje su asmeniniu el.adresu, chi, chi!
Tradiciškai tokiu medalionus gaudavo kareiviai, bet nebūtinas karas Afganistane. Jei kariaujama su pavojinga alergija, cukriniu deabetu, epilepsija ar autizmu, tai iš šito “karo“ dalyviams labai praverstų pakabukas, kad bėdai nutikus, kiti galėtų padėti…
*****
O čia jau kitoks tapatybės patvirtinimas. Ekslibris.lt pasiskolino lotynišką žodį – (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, skirtas žymėti nuosavą biblioteką. Skamba romantiškai, solidžiai, kažkaip net žaviai senamadiškai, kvepia tikru rašalu ir tais gerais laikais, kai visi rašė gyvus laiškus, turėjo laiko poezijai ir savų knygų anspaudavimui. O kas sako, kad dabar ne tie geri laikai 😉 Anspaudukus kuria dvi profesionalios grafikės, baigusios VDA. Mugėje jų anspaudu – dovana Žaislų muziejui – žymėsime čia pirktus grožius, o asmeninis anspaudukas – originali dovana rankdarbiautojams (savo kūrinių žymėjimui), knygų rijikams ir nepataisomiems grafomanams, gadinantiems popierių ir pašto ženklus.
Ir gi kaip smagu dėliot tokius visur: ant knygų, sąsiuvinių, sienų, delnų, kaktų… Čmok, čmok…
*****
Rasmantės (reta vardas…) svajokliai – kažkokios neišpasakytos subtilybės būtybės. Ir su prasme. Prasmė ir naudojimo instrukcija aprašyta kortelėse. Pagaminta su didele meile iš 100% medvilnės siūlo ir lašelio sidabro.
Lyg svajonės, rodos nieko nesveria. Ir kažką buria. Kodėl TAPATYBĖ? Todėl, kad: Širdelė – damoms, Inkaras – kavalieriams. Kas Jūs? 😉
Kai kasmet prieš muges dideliais kiekiais, tiesiog urmu vagiu laiką ir dėmesį nuo savo namų ir vaikų, prisiekinėju, kad tai TIKRAI paskutinį kartą, kitą lapkritį siūsiu meškius, kepsiu vaikams imbierinius kiškius ir būsiu GERA MAMA. Ir… Ir vėl įsiveliu! Ir koookios gi egoistinės priežastys – man be proto smagu susitikti tuos, kurie muginėja kartu jau ne vienus metus, internetu pasirašinėti su niekad nematytais žmonėmis, gauti jų šventės pradedančius siuntinius su fantastiškais kūriniais, šiltais linkėjimais, dovanotu Laiku ir… gabaliuku jų Sielos. Vampyyyriška, chi,chi. Bet tai tiesa. Matyt, mintu tuo, ammm!
Vėlyvą lapkritį paprastai lekiu susitikti su Kristina iš “Smagu visiems“. Ir tikrai velniškai smagu! Matomes vidutiniškai kartą per dvejus metus, turim vos valandą papliurpimui, bet kiek daug, pasirodo, per tą valandą galima kalbėti… Na, nežinau, ar ką papasakojam iki galo, ar ką išgvildenam, ar bent spėjam sužinoti naujienas, eee, rodos, ne – tiesiog tratam be perstojo ir dar grįžtant namo visą kelią aš “tebekalbu“. Ir dar kitą rytą valydamasi dantis… Kokie čia burtai?
Kristina visada pirmoji parašo: “dalyvauju!“. Ir tuomet tiesiog tyliai lipdo:
O paskui BUM! – ir visiems atvimpa žandikauliai:
Kai pamačiau DIIIIIDELĮ raudoną popierinį maišą, pilną dailiai apraišiotų, aprašinėtų, žodžiu, apšokinėtų, numylėtų rankdarbinių dėželių, man ne tik žandikaulis atvipo, bet ir seilės varvėt pradėjo. Jos labai skaniai atrodo tos sagelės! Kiekviena dar pazulinta, pasendinta, nes taikyta į senų žaislų temą, tik vis tiek panaši ne į bevardį muziejaus eksponatą, bet į Tavo (mano, sesės ar jaunėlio brolio…) jau kartą lyžteltą ir vėl kišenėj paslėptą barbarisinį saldainį. Toks jaukiai infantiliškas vaizdas, ne papuošališkas, ne derinamas prie megztinio spalvos, o prie savų prisiminimų, žiauriai sentimentalus reikalas.
“Linguolytė“ (dar žinoma Vanka-vstanka ar Cingu Lingu vardu. Kaip jūs vadinot?)
Va, čia tie barbarisai, argi ne?
Och, šitaip mano liežuvis atrodė per šv. Onos atlaidus “pas bobas“ šventoriuje nelegaliai (“nu, nu, nu“ – grasė mama ir močiutė) prisipirkus ir čia pat už kampo prisirijus krakmolinių saldainių. Graži spalva… Zelionka turbūt dažydavo tuos skanius saldainius.
O šiems NEŽINIUKAMS priklausė mūsų (trisdešimtmečių) vaikystės televizorius. Nors, kur aš JUOS mačiau, nepamenu…
Gal čia zefyrai? Gal morengai?
Kaip bebūtų, jie visi iš “anos“ vaikystės… Sagelės mažutės:
…bet jų daug!
Vis tiek, siūlau ilgai nesmurgsoti ir griebti patinkančią vos pamačius, nes Kristinos kūriniai mugėje paprastai būna “ant griebtukų“, kaip sakydavo mūsų močiutė. Ir šiaip gyvenime nesmurgsokit, o žaiskit 😉
******
Kita artima siela – Mia (ten) arba Giedrė (čia) dalyvauja KOKONO mugėse irgi nuo pat pradžių.Visokiais originaliais būdais: internete aukciono būdu pardavusi vieną savo neįtikėtinų žaislų rinkinių , “grobį’ padovanodama mažam specialiam vaikų darželiui arba kitais metais atsiųsdama tuntą fantastiškų siūtų ežių tiesiai į mugę. Šiemet (valio, valioo!) ji ketina atvažiuoti Lietuvon kaip tik tinkamu metu ir atlėkti su savo brolio kuriamas labai jautriais, šiltais, man net graudžiai “Labanakt vaikučiai!“ filmukų repertuarą primenančiais medinukais.
Žvėreliai:
Gyvulėliai:
Patys mieliausi katinėliai:
Net šmaikštūs briedžiai ant eglutės ir tie mieli mieli mieli!
Ir kaip nebus meilūs ir mieli, jei šeimyninis klaipėdiškių duetas {Dainius ir Dainora} taip ir vadinasi – Miela Siela…
Tikiuosi pavyks nors ką nors iš šių vardorfiškų mielybių pamatyti mugėje.
****
Toks sentimentalus įrašas išėjo… Na, pasakykit ką nors, alio!
Yra įrašų, kur beletristika tik mašytų, kur VISĄ darbą už mane jau nudirbo kiti. Ir nudirbo taip TOBULAI, kad tik belieka suvapėt: “ be žodžių…“. Ir sukti tuos vaizdus 7 kartus iš eilės, tada užsiplikyti arbatos ir… dar pakartoti.
OKIIKO: Laura ir Eivaras
Filmukas: Šarūnės ir Eligijaus
Ką dar? Nebent tik pridurti – TAIP, papuošalai bus mugėj!
Ir gal dar priminti OKIIKO pradžių pradžią gan vėsiu oru 2009 čia. Dabar ordinus kabint reikia už tokį kantrumą ir savo kelio mynimą! Už nuopelnus…
kokonas.wordpress.com 