Alfonsas ir rusų kunigaikštytė

Žaislų muziejus dar neatidarytas, o aš jau šviečiuosi iš visų jėgų. Rimtai. Pavyzdžiui, nieko nežinojau apie tokią impertoriško kraujo kunigaikštytę Kseniją (fotografijos kairėje).

Ir nebūčiau sužinojusi, jei kartą tituluotas jos tėtis nebūtų padovanojęs mergaitei raudono pliušinio meškino Alfonzo – tuo metu (XX a. pradžioje) jau garsaus Steiff fabriko kūrinio. Ir nieko nežinočiau apie to fabriko nepaprasto likimo įkūrėją, nieko apie meškį Alonzo mylėjusios kunigaikštytės sielvartą anksti mirus tėvui, paskui bėgimą iš revoliucijos draskomos Rusijos, gyvenimą Anglijoje, vėliau Amerikoje, dvejas vedybas, vaikus, jei ne per visas šitas negandas ir džiaugsmus išsaugots pliušinis žaislas, vėliau palikimu atitekęs anūkams ir galiausiai aukcione parduotas už visiškai ne žaislinę 12 100 £ kainą… Ne, nei Alonzo, nei kunigaikštytė Ksenija nėra buvę Lietuvoj (na, bet nėra žinoma), bet romantiška istorija įkvėpė Indrę pasiūti Alfonsą – senojo raudono meškio “laisvą“ kopiją, improvicaziją:

Dydis: 44 cm
Gimimo data ir vieta: 2012 lapkritis. Vilnius, Lietuva.
Medžiagos: sendintas rusiškas pliušas
Akys: juodos vokiško stiklo
Sujungimai: sujungta penkiais metalo sujungimais
Kamšalas: medžio drožlės, mineralinis granuliatas
Aksesuarai: “kazoko” tunika ir kelnės
Kiekis: Vienas vienintelis

Ir tas vienintelis Alfonsas gyvens Žaislų muziejuje kaip ir Mika, džiugins mažus ir didelius, stebins savo dydžiu, svoriu ir pasakos už širdies griebiančias istorijas apie praėjusio šimtmečio princeses, kurioms kadaise pasisekė gauti dovanų brangių meškinų. O kas žino, gal ir Lietuvoje kada gyveno tokie meškiai, tiesiog istorijos vėjuose jiems mažiau pasisekė.

Gerai, ateikit į mugę aplankyti raudonojo “ruso“,  Indrė kaip visad turės dar šio to mielo, pliušinio, šilto ir naujo, o aš lendu atgal į Wikipediją kapstytis po carų ir karalių plačias, painias gimines: kilmingam rusui ir grafaitei vokietaitei gimsta mergaitė, išteka, tampa Graikijos karaliene, o vėliau anglų princo bobute. Man patinka…

Meškiai (papildyta)

“Tapu tapu, tapu tapu, eina meškinas be batų, jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane.“

Negali būti, kad šito kvailoko eilėraščio viena TV reklama dar neįkalė makaulėn? O jei ne, tai mugėje meškinautojų kampelyje padeklamuokit mirtinai žinomą gabalą apie gauruotą mešką po skarota egle. Kas už tai? Ogi.. nieko :), tiesiog pralinksminsit meškius ir jų autores. Pvz. šių fainuolių “mamą“ Rasą.

Gerai, pasiduodu, kai paklausiau, kas iš jos dirbtuvių gyventojų atrėplios į mugę, ji stropiai surašė:

Cappuccino, Pjero, Adomas, Sofi, Arčis, Wilhelmas ir Wilhelmina

Chi, kas čia neaišku? Tikrai… Pabandykit atspėk, kas yra kas, aš net rinkdama iš Rasos tinklaraščio meškius su vardais ir pasais, pasimečiau kapitaliai…

Atsakymai – Rasos jaukiam kampely. Tikiu, jums seksis geriau.

Su pačia Rasa ir jos meškinais susipažinau pernykštėj mugėj ir ta pažintis labai “prilipo“. Bet prisipažinsiu, kai sužinojau, kad visus savo pasiūtus meškius meškinautojos vadina vardais ir tą daro labai rimtai, man tuoj pat panižo liežuvis švelniai pasišaipyt :P. Per metus susivokiau, kam tie vardai (skambūs, išskirtiniai) reikalingi  – kai per metus jų pasiuvi kelias dešimtis, jau nebegali skirstyti: “tas, su mėlynom kelnėm; ana, ilgom blakstienom…“. Reikia tapatybės.

Ir turi. Net pasus ir transportinius namus.

Be Rasos mugėje dar bus Indrė iš “Smagaus laiko“ ir Ieva iš “Vaje-vaje-atelje“. Indrė turės 5 vaikams žaisti skirtus meškiukus ir gerą saują jau “firminių“ veltinukų, Ieva pažadėjo kažką panašaus, tik neskaičiavo vienetais ir vardais nevardino. Ir gerai. Turi gi būti nors kiek paslapties, a’ne? 😉

p.s. jau radau FB Indrės meškų portretus. Gėrėkitės ir laižykit ekraną:

Viskas. Labanaktis! Dar turiu vieną meškutinį darbą, bet nebeturiu jėgų. Gal ryt…

Aukcionas. I dalis

Hm… O gal vis tik reikia ir priešistorės.

Mintis apie aukcioną Mugėje “susicukravo“ visiškai netyčia. Pamenat solidų meškį Teodorą?

Dėl jo komentaruose užviręs “noriu-noriu“ mūšis pakišo idėją apie aukcioną. Taigi, Teodoras jau turi savo kelioninę medinę dėžę gėlėtu dugnu ir net kolekcinio autorinio rankų darbo meškio… PASĄ!!! Ir yra pasiruošęs naujų namų nuotykiui šeštadienį mugėje. Bet čia jis ne vienas. Vakar Linas iš pamario į Vilnių atvežė dar du aukciono dalyvius:

“Kėdė“. Švedija. Juoda – balta. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

“Gulbė“. Rusnė. Pinhole. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

KAS? – Aukcionas mugėje (jau galima rašyti ir “registruotis“pirkėjams ir dabar)

KADA? nuo 13.00 šeštadienį, gruodžio 19d.

KUR? Architektų g. 16, Vilnius (žr. žemėlapį)

Yra klausimų? 😉

Smagaus laiko veltinukai

Sumaniau pristatyti čia kūrybingą ir šiltą žmogų Indrę (Smagaus laiko) prieš pat Kalėdas, kad inspiruoti kurti ir palaikyti rankdarbius kuriančius žmones. Jos unikalūs darbeliai puikiai tiktų Kalėdų dovanoms vietoj įprastų parduotuvinių ;). O iš tiesų, norėjau parodyti tą grožį ir pasveikinti jos trijulę su artėjančiu pirmuoju gimtadieniu.

Pati Indrė mėgsta vilną dėl to, kad ji šilta, pūkuota ir iš jos gali išgauti norimą formą. Save vadina “rutuliukų manjake“, nors gali sukurti ir gėlę ir meškiuką. Man asmeniškai labai artimas jos juvelyrikos lakoniškumas ir harmoningi spalvos deriniai. Norisi turėti tokį švelnų gumulėlį sau.