You are currently browsing the tag archive for the ‘Kalėdų mugės reklama’ tag.

Kokios Kalėdos be žaislų? Perkam, siuvam, mezgam vaikams, saviems ar šiaip brangiems, gal net nepažįstamiems. Gaunam patys, jei dūšioj esam vaikai ar dar prisimenam koks tai jausmas. Hm… Kažkodėl suspaudė gerklę – prieš tokias šventes yra proga prisiminti savo vaikystės žaislus ir visas į širdį įstrigusias Kalėdų Senelio dovanas. Ir neišsipildžiusius norus, surašytus ant languoto popieriaus paprastame voke be pašto ženklo, bet stropiai iškeverzotu adresu: “Į Šiaurės ašigalį…“ Apie kokį žaislą svajojot vaikystėj? Gal rasit jį čia

Siūtą pliušių Mataušiuką

Megztą “frantą“ raudonu švarkeliu

Egzotišką lėlę iš … Šiaurės ašigalio, Kalėdų Senio kaimynę 😉

Zuikių šeimyną

ar kitokį vaikystės priminimą…

(į šitą šeimyninę nuotrauką ramiai žiūrėti negaliu – akys rasoja…  ar čia jau man protelis nuo tokio kiekio gėrio skystėja? :))

Bet jei jau ne nuo sentimentų, tai dėl šitų prabangių retro auto “lietais ratlankiais“ galvas tikrai ne gėda pamesti:

O spėkit, kas čia?

Ką tiksliai turės, medinių stebuklų pardavėjas nesakė, bet juk ir “tikri“ kalėdiniai seniai apie dovanų asortimentą nutyli…

Hm… O gal vis tik reikia ir priešistorės.

Mintis apie aukcioną Mugėje “susicukravo“ visiškai netyčia. Pamenat solidų meškį Teodorą?

Dėl jo komentaruose užviręs “noriu-noriu“ mūšis pakišo idėją apie aukcioną. Taigi, Teodoras jau turi savo kelioninę medinę dėžę gėlėtu dugnu ir net kolekcinio autorinio rankų darbo meškio… PASĄ!!! Ir yra pasiruošęs naujų namų nuotykiui šeštadienį mugėje. Bet čia jis ne vienas. Vakar Linas iš pamario į Vilnių atvežė dar du aukciono dalyvius:

“Kėdė“. Švedija. Juoda – balta. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

“Gulbė“. Rusnė. Pinhole. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

KAS? – Aukcionas mugėje (jau galima rašyti ir “registruotis“pirkėjams ir dabar)

KADA? nuo 13.00 šeštadienį, gruodžio 19d.

KUR? Architektų g. 16, Vilnius (žr. žemėlapį)

Yra klausimų? 😉

Pavadinimas – visiškas kratinys? Tuoj paaiškinsiu, apie ką čia ;).

Prologas. Pernai vyro kontora žaidė kalėdinį slapto draugo žaidimą (spėju, čia populiari kontorinė pramoga – išsitrauki kolegos vardą, patampi jo “kalėdiniu angelu“ ar “slaptu draugu“ – visaip vadina – ir ėmiesi jį “šefuoti“, dovanikes dovanoti, staigmenomis pamaloninti ir pan.). Tai va, kai visi dangoraižyje jau buvo apdalinti meduoliais, šokoladiniais besmegeniais ir visokiais blizgučiais-niekučiais, maniškis staiga neteko kantrybės – jo slaptas draugas pasirodė besąs visiškas tinginys: nė vieno siurprizėlio, nė jokio šokoladėlio ar kitokio dėmesio ženklo (kai tuo tarpu pats ir puodelių pripaišė, ir arbatos prinešė, ir saldainiais klaviatūrą nubarstė). Supyko. Įsižeidė. Ir skelbimų lentoj prikalė tokio turinio raštelį:

“Ieškau savo SLAPTO DRAUGO. Rasiu, ausis nukąsiu. G.“

Grįžęs po pietų ant monitoriaus rado prikabintas… rūkytas kiaulės ausis. Šmaikštūs kolegos žinojo, kad “draugelis“ iš kito miesto, filialo, ir dar komandiruotėse prapuolęs. Tik pamiršo, kad mano vyras vegetaras… O gal ir ne…

Epilogas. Ir aš gavau mugei visom prasmėm fantastinių žaislų iš “slaptų draugų“.

Pirmoji draugė iš Anglijos, nepanorėjusi atskleisti savo tapatybės, net du kartus siuntė į Lietuvą rausvą siuntinį (jį grąžino dėl netikslaus adreso). Bet angliškosios koalos (Phascolarctos anlicus) vis tiek mane pasiekė:

Kailis – lininis, akutės – medinės, viduriai – grikių lukštų (spėju pagal visiškai ekologišką čiuženimą)

Šarūnė pavadino koalų ferma. Taigi, fermoje užaugo 4 vnt. koalų. Neįsivaizduojamo fainumo…

Slaptas draugas Nr.2 – Sonata iš “Mezgimo zonos“. Čia kaip filmo scenarijus: paskambino, pasiūlė, pažadėjau atbėgti, susirgau, užstrigau, ėjo pirkti siūlų sesuo, netyčia pataikė į šitą parduotuvę, rado simpatišką mezgėją-pardavėją, atsitiktinai paaiškėjo, kad megzti žaislai sudėti šalia prekystalio skirti mugei, kad mugė ta pati, KOKONE rasta… Baigėsi istorija turkio spalvos siūlais sesers vyro šalikui ir didžiuliu maišu žaislų mugei. Tyčia viso maišo turinio nerodysiu. Dramblį, katinus, meškius ir beždžionę rasit gruodžio 19d. darželiuky.

Dvynukai. Prisipažinsiu, jų fizionomijos mane įkvėpė ir nesusilaikiau: nugaroje įsiuvau po sagą ir prisegiau ryškius veltinio sparnus. Kaip angelai. Bet su galimybe nusegti sparniukus, jei nori, kad jei neišskristų 😉

Trijulė. Dvynių draugo vardas – Grynavėjus (Greenaway)   

Dar sauja beveik burtų apie paukščius. Pirmiausia čiulba Milda ir Gediminas. Duetu. Pažiūrėkit, pažiūrėkit, jei lesinsim žiemą sniegenas ir zyles iš tokių lesyklų, pavasaris ateis jau… sekmadienį!! Kuo lesinti? Gal kokiais “svarovskiais“, jei jau lesyklos tokios fantastiškos architektūros?

Pirmasis žvirblių “restoranas“ –Ant bangos“. Žvilgtelkit į eksterjerą ir interjerą.

“Mildos aguonos“. Aguonos, nes gėlelė raudona, o Mildos, nes ji tiesiog teisingai “išprotėjusi“ dėl šių gėlių. Galima tik paspėlioti, kokios “damos“ atlėks palesti į šitą rūmą.

Pakedenkit plunksnas, ponai! Pristatau labai subtilų butą prestižiniame rajone su vaizdu į neįsivaizduojamus tolius. Tinka ir pavargusiems darboholikams, ir romantiškiems viengungiams.

O šis – ekogerbėjams, 8 valandas per parą praleidžiantiems kontorų dangoraižiuose, kur net langai neatsidaro…

Dėžutė saulėgrąžoms laikyti…

…ir dėžutė laikyti… auksui 🙂

Ką renkatės?

O jei jau išsirinkote ir liko mažmožis – atvirutė, tuomet turiu Jums dar šį tą. Teisingiau turi Rasa. Štai (ir lesyklėlių bei gerų darbų tema tęsiasi ;))

Tai Vilniaus Valdorfo mokyklos penktokų darbai. Atvirukai atspausdinti ant ekologiško, nebalinto popieriaus su faktūra ir atrodo, lyg kiekvienas būtų pieštas ranka.

Ar dar reikia priminti, kur šių grožių ieškoti? Teisingai, ČIA!!!

Pasirodo, čia dar ne visi burtai buvo ;). Ir dar bus… O čia – skrynelės spalvotiems sapnams laikyti. O kam gi dar tokį grožį skirti? Spalvotoms sagoms. Spalvingiems papuošalams. Siuvinėjimo siūlams. Paslaptims…

Dėžutės medinės, piešiniai – autorės, ne dekupažas.

“Pamušalas“ tekstilinis

Dydis – telpa į delną, kišenę, širdį…

Magija, nes taip –  magic – pasirašinėja šių fainuolių autorė. Net nežinau, ką čia pridėti – stebuklai ir tiek 😉

Paukštukai  – pavasario ir gerų naujienų pranašai. Šie turi segtuką, galima įsisegti į paltuko atlapą ir laukti šilumos ar pvz. paaukštinimo darbe, ar meilės, ar seno draugo skambučio, ar siuntinio iš Bombėjaus. Žodžiu, kam ko trūksta, išpildo beveik visas VILTIS.

Avelė. Šioji turi talentą išgelbėti nuo nemigos. Bet ką. Dar ji yra Mezgėjų ir Vilnos Vėlėjų Globėja. Irgi yra įsegama.

Kokios veislės, rūšies ar porūšio šie broliukai dobiliukai, tiksliai nežinau. Autorė juos pavadino kompanijonais. Taigi, Jonai-kompanijonai, ponai! Ką jie gali? Viską. Jie lankstūs (kaip matote, net sėdi…) ir universalūs. Tai Amžinos Draugystės ir Tikros Tolerancijos talismanai. Žinoma, įsegami.

O štai taip visas fainumas gali būti įpakuotas. Pavyzdinė autorinių darbų pakuotė, spėju, popierius čia irgi rankų darbo (einu, paaikčiosiu už kadro ;))

Visa tai rasite Mugėje. Liko vos kelios savaitės (va-je-tau!!)

Reiktų pridurti – nuo GRIPO (visokių gyvulių gripo, kokiu tik gąsdins kiti metai). “Geros nuotaikos užrašai“ prie šios dovanos turbūt dar ir gero gyvenimo palinkės 😉

Prisipažinsiu, sugebėjau nepažinti augalo nei nuotraukoje, nei siuvinyje – pienės vaidenosi. Ir dar tą storą bitę labai labai mačiau… Jei pažįstate tokio pat “išdrikimo“ personą kaip aš, būtinai pasirūpinkite, kad Kalėdoms gautų darbo kalendorių!!! (tada beliks pasistengti, kad ji / jis į tuos užrašus dar ir pasižiūrėtų laiku).

Taigi, užrašinė “Česnakinė“, ponai! (vampyrams nesiūlyti…)

Tiks vasaros ir botanikos fanams

O čia visi dideli darbai – visi šiltų rankų darbai, kuriuos jau susidėjom į Mugės sandėliuką (ir KOKONO archyvą).

Ir visos gražios Kalėdos… Jei dar nematėt to grožio ir, jei Jums Grožio niekada nebus per daug, ateikit čia, ir parsineškit gražų “šmotą“ rankų darbo šilumos. Ne tik šventėms. Ne tik sau. Ne iš pareigos (pirkti kalėdines dovanas), iš Meilės… [šitoj vietoj turėtų būti plojimai ir jau galima paašaroti ;)]

Loretos rankų darbo širdelės “Iš širdies į širdį“…

Ir širdelės į… skrandį arba…

…į dovanų maišelį ir po eglute.

Jamam šitas širdingas Kalėdas?!!

Banerių odisėja baigta. Pa-ga-liauuuuu… Galėčiau parašyti kokių dviejų kokonlapių ilgio atsiprašymo kalbą dėl toookio ilgo gumos tempimo, bet kam gaišinti Jūsų brangų laiką ;). Ačiū be galo be krašto už kantrybę, už paraginimus, už palaikymą apskritai…

Na, o dabar linksmoji dalis – ŽVERIUKAI – PAVEIKSLIUKAI!! Jų dar bus ir daugiau, nes apetitas kyla bepaišant… Galima bus juos keisti, galima apgyvendinti visam ilgam mėnesiui Jūsų tinklaraščiuose, kaip Jums patinka. Svarbu, kad jie duotų šią nuorodą.

Taigi, nesvarbu, koks “žvėrelis“ esi,

Meskis

<a href=“https://kokonas.wordpress.com/2009/11/03/kaledu-muge/“ target=“_blank“><img src=“https://kokonas.files.wordpress.com/2009/11/meskis3.jpg“/></a>

…net jei esi nupieštas ekologiška tikro vaško kreidele

zuikis…net jei esi iškirptas iš spalvoto veltinio

Print

…jei esi sukurtas vakar vakare…

Print

GALI PABŪTI KALĖDŲ ANGELU ir pradžiuginti kitus 😉

p.s. AČIŪ Laurai, naujokei “kokonei“, už tuos spalvotus storalūpius angelus (o gal ikarus? ;))

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com