You are currently browsing the tag archive for the ‘veltinukai’ tag.

“Tapu tapu, tapu tapu, eina meškinas be batų, jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane.“

Negali būti, kad šito kvailoko eilėraščio viena TV reklama dar neįkalė makaulėn? O jei ne, tai mugėje meškinautojų kampelyje padeklamuokit mirtinai žinomą gabalą apie gauruotą mešką po skarota egle. Kas už tai? Ogi.. nieko :), tiesiog pralinksminsit meškius ir jų autores. Pvz. šių fainuolių “mamą“ Rasą.

Gerai, pasiduodu, kai paklausiau, kas iš jos dirbtuvių gyventojų atrėplios į mugę, ji stropiai surašė:

Cappuccino, Pjero, Adomas, Sofi, Arčis, Wilhelmas ir Wilhelmina

Chi, kas čia neaišku? Tikrai… Pabandykit atspėk, kas yra kas, aš net rinkdama iš Rasos tinklaraščio meškius su vardais ir pasais, pasimečiau kapitaliai…

Atsakymai – Rasos jaukiam kampely. Tikiu, jums seksis geriau.

Su pačia Rasa ir jos meškinais susipažinau pernykštėj mugėj ir ta pažintis labai “prilipo“. Bet prisipažinsiu, kai sužinojau, kad visus savo pasiūtus meškius meškinautojos vadina vardais ir tą daro labai rimtai, man tuoj pat panižo liežuvis švelniai pasišaipyt :P. Per metus susivokiau, kam tie vardai (skambūs, išskirtiniai) reikalingi  – kai per metus jų pasiuvi kelias dešimtis, jau nebegali skirstyti: “tas, su mėlynom kelnėm; ana, ilgom blakstienom…“. Reikia tapatybės.

Ir turi. Net pasus ir transportinius namus.

Be Rasos mugėje dar bus Indrė iš “Smagaus laiko“ ir Ieva iš “Vaje-vaje-atelje“. Indrė turės 5 vaikams žaisti skirtus meškiukus ir gerą saują jau “firminių“ veltinukų, Ieva pažadėjo kažką panašaus, tik neskaičiavo vienetais ir vardais nevardino. Ir gerai. Turi gi būti nors kiek paslapties, a’ne? 😉

p.s. jau radau FB Indrės meškų portretus. Gėrėkitės ir laižykit ekraną:

Viskas. Labanaktis! Dar turiu vieną meškutinį darbą, bet nebeturiu jėgų. Gal ryt…

teo 2

Labas. Aš  – Teodoras. Esu labai rimtas rankų darbo kūrinys, be to, laimės talismanas ir šviesios vaikysės simbolis. Turiu ypatingą talentą – moku pradžiuginti. Visus. Visomis progomis. Ypač vaikus. Gyvenu tikrai smagiai, bet man bus dar smagiau “patykoti“ šiemet Jūsų (būtent JŪSŲ…) po Kalėdų eglute ;). Dalyvausiu Mugėj.

teo 1

P.S.  atsivesiu ir tokių ar panašių “bičiulių“ 😉

Mmmm… Taiiiip…. ką čia bepridėsi? Gražbylystės netenka prasmės, kai “kalba“ kailis ir ūsai 😉

Oi, net burna išdžiuvo šiandien po daugyyyyybės laiko patikrinus KOKONO paštą… Pasirodo, į TURGELĮ seniausiai prirašyta ir prisiųsta visokio grožio, o aš čia patylom pabambėdavau, kad nevyksta tos mūsų tugaus dienos nors tu ką. Vyksta… Tik reik’ pašto dėžę dažniau aplankyt (kaip tam senam anekdote apie suvalkietį ir loterijos bilietą…).

Taigi, LAAAAABAI atsiprašau (“redakcijos“ vardu) už žioplumą ir aplaidumą, tučtuojau puolu remontuoti padėtį ir KOKONO reputaciją: nuo šiandien ant TURGELIO prekystalių pradedu dėlioti “sandėliuke“ netyčia užsigulėjusius turtus.

i turgeli

Na, ruoškit krepšius pirkiniams 😉

Sumaniau pristatyti čia kūrybingą ir šiltą žmogų Indrę (Smagaus laiko) prieš pat Kalėdas, kad inspiruoti kurti ir palaikyti rankdarbius kuriančius žmones. Jos unikalūs darbeliai puikiai tiktų Kalėdų dovanoms vietoj įprastų parduotuvinių ;). O iš tiesų, norėjau parodyti tą grožį ir pasveikinti jos trijulę su artėjančiu pirmuoju gimtadieniu.

smaguas-laiko1
smaguas-laiko2smaguas-laiko3
Pati Indrė mėgsta vilną dėl to, kad ji šilta, pūkuota ir iš jos gali išgauti norimą formą. Save vadina “rutuliukų manjake“, nors gali sukurti ir gėlę ir meškiuką. Man asmeniškai labai artimas jos juvelyrikos lakoniškumas ir harmoningi spalvos deriniai. Norisi turėti tokį švelnų gumulėlį sau.

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com