Mikasė, Marselio sesė

Marselis (mugės logo, jei pamiršot…) turi sesę! Ir ji – Mika (trumpinys iš Mikasė) – dalyvauja mugėje.

25 cm, vilnonio kailio gražuolė, vaškuota nosim ir pjuvenų prikimštu pilvu. Stiklinių akučių žvilgsnį sunku atlaikyti, o letenos sutvertos ką nors apkabinti. Mika tokia gatavai pasivėlusi, kvepia medžiu ir atrodo lyg būtų spėjusi pažaisti su jūsų senele ir mama, kai toms tebuvo 9-eri…

Mikasę pasiuvo Rasa ir atsiveš į mugę iš Olandijos! (tai kai ką?!! – pastaukit kartu mano gimtąja tarme;)). Meškę ketinom apgyvendinti pačiame muziejuje, tam kampe, kur vyks edukaciniai renginiai, kad vaikai ir ne vaikai, galėtų pačiupinėti labai panašius į savo senelių laikų žaislus, pauostyti, pajusti pjuvenų sunkumą, patampyti už vaškuotų nosių, apkabinti. Todėl tie naujieji pagaminti (bus ar jau yra) pagal senasias technologijas, remiantis senais eskizais, nuotraukom, prisiminimais, naudojant kaip galima artimesnes autentiškoms tekstūra ir kilme medžiagas. Kam viso to reikia? Ogi, emocijoms. Per jas vaikai mokosi, per jas ir suaugėliai geriau suvokia. Ką? Nagi, tą pačią ISTORIJĄ. Prisipažinkit, kiek ir ko dar prisimenate iš istorijos vadovėlių? O ar tie likučiai žinių svarbūs? Caro laikai baisiai toli ir svetimi… O jei kas leistų pamaigyti caraitės Ksenijos pliušinio meškiuko kopiją, tegul net “improvizaciją“ ta tema? Žiū, sausa istorija įgautų veidą, žmogišką pavidalą, o gal meškišką. Ir tuomet jau kitaip nusėstų į atminties duombazę…

Bet jei kam labai krito į akį ir širdį mieloji Mika, rašykit, sakykit, siūlykit kainą…

P.S. beje, caraitės meškio vaizdo įklvėpta Indrė siuva vieną egzempliorių, vieną tokį ilganosį. Ateikit pažiūrėt į mugę gruodžio 8d. arba į Žaislų muziejų jums patogiu metu, nes jau tuoj, tuoj atsidaro!

Apie fėjas

Aha, o šis įrašas rašomas iiilgaaaiii… Ne, ne dėl to, kad nemielas, atvirkščiai – renku žodžius, nes dėkoti sunku dėl galimybės nuslysti į banalybes.

Tai va, kiekvienais metais po mugės man “lieka“ būrelis bičiulių. Neblogas palikimas, ką? ;). Yra tokių, kurių net nesu mačiusi realybėje, nes jie toli (pvz. Ispanijoje), kiti, pasirodo besą mano kaimynai ir ta pati Maxima jungia ištisus metus. O dar yra tokių kasmetinių fėjų. Taip, fėjų – žmonių, kurie tyčia ar netyčia būna didžiausi pagalbininkai vienais ar kitais metais. Pagal juos (jas) skaičiuoju mugės gyvavimo amžių…

Pirmoji fėja – Rasa [www.rasascozycorner.eu].

Į pirmąją mugę tam mini darželiuke ji atskuodė anksčiausiai, iš vakaro, kai rinkomės stumdyti stalų. Vėlavau (ką čia tuo galėčiau nustebinti?…) ir radau ją jau sėdinčią ant lagaminų tiesiogine to žodžio prasme. O lagaminuose – meškinai. Ir pati ji – “meškutė“, ir viskas, kas apie ją, su meškom: rankinė, užrašinė, maišelis, juvelyrinių meškelių į atlapus įsegta, minkšti, pūkuoti drabužiai rudos meškų spalvos. Iki tol nebuvau mačiusi nė vieno kolekcinio meškio, nemaniau tokių esant, tiesą sakant. Iš pradžių net nežinojau ką ir begalvot: žaislai (taip man atrodė) vardais vadinami, pasais apdalijami, su jais kalbama, apie juos rašoma, linkėjimų perduodama… Kas čia, liga??!! Turbūt. Bet, pripažinkit, miela ;). Šiemet Rasa gyvena per toli, kad mugės dieną būtų pati, todėl čia delegavo savo Ronją:

Rožinė. Balerina, spėju…

Mini balerina. 16 cm meškutė, pasiūta iš specialiai meškučiams skirto kailiuko – moheros, vidinė ausyčių pusės – iš medvilnės, kūnas – iš viskozės, turi penkis sąnarėlius (dvigubas galvai), stiklines akis, siuvinėtą ir vaškuotą nosį, tonuota aliejiniais dažais, kimšta sinteponu su plieno granulėmis. Va, taip va. Rimta.

Meškė – remigrantė, mano namus, stotelę prieš mugę, pasiekė iš… Harlemo. Olandiško sūrio šalyje ilgai neužtruko, bet gali būti, kad laisvamanybės idėjomis persisunkė. Turi originalią rankų darbo dėžutę, erdvią, joje dar nesunkiai tilptų stiklainėlis imbierinio medaus ar sauja meduolių. Na, kas šiemet nusipelnė tokios dovanos iš jūsų namiškių?

Antrųjų metų mano fėja – padėjėja irgi vardu Rasa [www.rasosperliukai.eu]. Ji tiksli kaip laikrodis (šia prasme, visiška mano priešingybė…), labai organizuota, labai paslaugi, labai patikima. Tereikia tik užsiminti, kad kažkas nesiseka, ir Rasa jau siūlo išeitį. Su visais skaičiukais ;).

Čia mano grobis iš Rasos perliukų sandėliuko, laaabai gausaus. Aš dovanosiu skaityti mėgstančiai anytai. Kam jūs?

Tai tik keli paveikslėliai, tik simboliai Rasos kūrinių, esu tikra, stalas bus nuklotas gėriu ir grožiu. nesuprantu, kaip žmonės TIEK visko spėja (vaikai, namai, darbai ir dar tie perlai…)

Kitokie knygų skirtukai:

Ir praktiški papuošimai – nebereikės vakarėlyje savo taurės ieškoti pagal lūpdažio spalvą…

****

Na, ir šiemetinė fėja –Agnė [www.nananai.lt].

Jau ne kartą ir ne du ją čia minėjau, bet nebus per daug :). Tai jos dėka atsirado “Menų spaustuvė“, pernykštis angelinis sparnais mojuojantis logotipas  ir šiųmetis popierinis skelbimas, kurį vis dar galima spausdinti ir kabinti visose jums prieinamose skelbimų lentose (ačiū!). Ir man be gaaaalo smagu, kad šiemet Agnė ir jos bičiulė pačios ryžosi dalyvauti su savais kūriniais (pagalvėlėmis ir papuošalais) mugėje. Va, juodvi jau ateina:

Laukiam!

Meškiai (papildyta)

“Tapu tapu, tapu tapu, eina meškinas be batų, jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane.“

Negali būti, kad šito kvailoko eilėraščio viena TV reklama dar neįkalė makaulėn? O jei ne, tai mugėje meškinautojų kampelyje padeklamuokit mirtinai žinomą gabalą apie gauruotą mešką po skarota egle. Kas už tai? Ogi.. nieko :), tiesiog pralinksminsit meškius ir jų autores. Pvz. šių fainuolių “mamą“ Rasą.

Gerai, pasiduodu, kai paklausiau, kas iš jos dirbtuvių gyventojų atrėplios į mugę, ji stropiai surašė:

Cappuccino, Pjero, Adomas, Sofi, Arčis, Wilhelmas ir Wilhelmina

Chi, kas čia neaišku? Tikrai… Pabandykit atspėk, kas yra kas, aš net rinkdama iš Rasos tinklaraščio meškius su vardais ir pasais, pasimečiau kapitaliai…

Atsakymai – Rasos jaukiam kampely. Tikiu, jums seksis geriau.

Su pačia Rasa ir jos meškinais susipažinau pernykštėj mugėj ir ta pažintis labai “prilipo“. Bet prisipažinsiu, kai sužinojau, kad visus savo pasiūtus meškius meškinautojos vadina vardais ir tą daro labai rimtai, man tuoj pat panižo liežuvis švelniai pasišaipyt :P. Per metus susivokiau, kam tie vardai (skambūs, išskirtiniai) reikalingi  – kai per metus jų pasiuvi kelias dešimtis, jau nebegali skirstyti: “tas, su mėlynom kelnėm; ana, ilgom blakstienom…“. Reikia tapatybės.

Ir turi. Net pasus ir transportinius namus.

Be Rasos mugėje dar bus Indrė iš “Smagaus laiko“ ir Ieva iš “Vaje-vaje-atelje“. Indrė turės 5 vaikams žaisti skirtus meškiukus ir gerą saują jau “firminių“ veltinukų, Ieva pažadėjo kažką panašaus, tik neskaičiavo vienetais ir vardais nevardino. Ir gerai. Turi gi būti nors kiek paslapties, a’ne? 😉

p.s. jau radau FB Indrės meškų portretus. Gėrėkitės ir laižykit ekraną:

Viskas. Labanaktis! Dar turiu vieną meškutinį darbą, bet nebeturiu jėgų. Gal ryt…

Aukcionas. I dalis

Hm… O gal vis tik reikia ir priešistorės.

Mintis apie aukcioną Mugėje “susicukravo“ visiškai netyčia. Pamenat solidų meškį Teodorą?

Dėl jo komentaruose užviręs “noriu-noriu“ mūšis pakišo idėją apie aukcioną. Taigi, Teodoras jau turi savo kelioninę medinę dėžę gėlėtu dugnu ir net kolekcinio autorinio rankų darbo meškio… PASĄ!!! Ir yra pasiruošęs naujų namų nuotykiui šeštadienį mugėje. Bet čia jis ne vienas. Vakar Linas iš pamario į Vilnių atvežė dar du aukciono dalyvius:

“Kėdė“. Švedija. Juoda – balta. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

“Gulbė“. Rusnė. Pinhole. 50 x 30 cm, “drobė“ ant porėmių.

KAS? – Aukcionas mugėje (jau galima rašyti ir “registruotis“pirkėjams ir dabar)

KADA? nuo 13.00 šeštadienį, gruodžio 19d.

KUR? Architektų g. 16, Vilnius (žr. žemėlapį)

Yra klausimų? 😉