TIE patys, kurių garsieji keksiukai
mugėje tiesiog išgaravo, o aplink nemačiau nė vieno švaraus vaiko – visi buvo laimingai išsiterlioję šokoladiniu kremu… Kepėjų fėja Laura minėjo, kad ruošia gamybines patalpas ir rimtai imsis tų keksų (ir ne tik) kepimo, bet jei atvirai, nemaniau, kad taip greitai “susisuks“. Panašu, kad svajonės ir rimti ketinimai – puikus tandemas, įveikiantis p. Laiko kaprizus. KOKONAS baisingai mėgsta visokias pradžias ir ištikimų svajoklių kelius, juk taip ir turėtume gyventi – išdrįsti daryti tai, ko trokšta širdis. Laura ir Co – dar vienas geras pvz.
Čia jie patys apie save:
Esame maža kompanija su didelėmis svajonėmis. Svajojame daug. Kaip šiandien nueiti laiku miegoti, kaip būti gerais tėvais, kaip ryt iškepti patį skaniausią keksiuką ir kaip padaryti pasaulį šiek tiek geresniu.
Norime didžiuotis kiekvienu savo sprendimu ir galvojame apie mus supančią aplinką. Nenaudojame jokių keistų priedų, kurių pavadinimų negalime ištarti ir stengiamės visada per Kalėdas aplankyti mamą.
Esame įsitikinę, jog skaniausi pyragai iškepami tik iš kokybiškiausių produktų. Gaminamiems skanumynams nuolat ieškome kuo natūralesnių ingredientų. Norime žinoti viską apie kiekvieną produktą, kuris atkeliauja į mūsų “skonio fabriką”, dėl to pažadame istorijų apie bičiuolį Stanislovą, kuris medų pilsto tik į trijų litrų stiklainius bei nuolat miltuotus malūnininkus, kurie mano, kad mes verdame “naminę”.
Paprastai ir natūraliai. Šiuo principu vadovaujamės tiek bendraudami tarpusavyje, tiek kepdami duoną jūsų pusryčių stalui. Mums išties rūpi, ką jūs valgote. “Koks mūsų reikalas?” – paklausite. “Skonio reikalas” – atsakysime.
Su skaniausiais linkėjimais,
Tie kepėjai
Che, che, man labiausiai patinka malūnininkų fantazijos apie naminės degtinės varymą – kam gi dar šiais laikais reikalingi miltai ;). O kam keksai, sausainiai, duona kepta be “E“ ir su tikru medumi ar tikrais kiaušiniais? Juk pilnos parduotuvės visko. Ir jei tik žinotume VISKĄ apie tai, ko tuose kepiniuose pilna… Tiesą sakant, prieš 10 metų susipažinusi su “patobulinimais“ restoranų, kavinių virtuvėse, nuoširdžiai pasibaisėjau: nei grietinėlės, nei braškių jau visai nebesinorėjo… Kepti namuose – smaližių išeitis. Bet juk ne visi moka, gali, laiko turi. Man kažkada vienas bičiulis priekaištavo, kad tinklaraščiuose nebegali žiūrėti į, va, tokias:
seilėtekį skatinančias nuotraukas – kaskart būna pikta, jei nemoki gaminti, kur tokių gaut??? Jau yra kur 😉
www.kepejai.lt
Arba galite užeiti į “Pink Milk Shake“ pieno barą senamiestyje, Vilniaus g., priešais Salomėjos Neries gimnaziją ir apsiryti Kepėjų keksiukų. Bet jie kepa ir duoną, ir dar daug ką (ir turbūt taip užsiėmę, kad neturi kada parodyti vaizdžiai visko…). Iš tiesų, pirmą kartą (mugėje, kur gi dar… ;)) pamačius išpuoštus, jau akimis “valgomus“ kąsnelius, tuoj smegeninėj pradėjo bėgti tokie vaizdai:
Vietoj torto.
“Nauji mados vėjai“ – dovanėlė gali už jus pasakyti AČIŪ 😉
Taigi, jei Jūsų (ir mūsų) skoniai sutampa ir tai TIE Kepėjai, vadinasi, ką tik radot dar vieną tikrą kepyklėlę mieste ir dar vieną būdą pasaldinti gyvenimą. Sveikiname!
O Laurą ir kompaniją sveikiname radus savas kopetėles į vanilinį dangų ir jau pasilypėjus jomis porą laiptelių :).
Komentarų: 12
Comments feed for this article
11 sausio, 2011 10:25 pm
Rasa
Taip, tikrai čia TIE KEPĖJAI 🙂 ..ir labai labai labai skanūs..mmmmm…..
11 sausio, 2011 10:29 pm
julė
Apie TUOS kepėjus jau žinojau, jau žinojau, ir patyliukais žavėjaus, bet dabar ŽIAURIAI smagu išgirsti, kad ir taip lengvai prieinamoj vietoj kaip pink milk shake galima paragauti bus! Ilgainiui JIE užkariaus pasaulį, tikrai.
11 sausio, 2011 10:36 pm
julė
O apie tas chemijas.. Primena dienas, kai dirbau ceche, “Aha, atnešk litrą natūralios ir pusantro sintietikąąs“, ir apskritai supratimas, kad tortų pertepimai skiriasi tik įbertų miltelių rūšimi: reik juodserbenčių – juodserbenčių kremo milteliai; tiramisu – tiramisu kremo milteliai. Ir panašūs siaubeliai, ypač netyčiom perskaičius sudėtį. Nors, pripažinsiu, kad dirbdama nuskanavau savo porciją praline ,)
Ir baisingai džiugu, kad dabar vis daugėja ir daugėja žmonių, katrie, maksėje pamatę lipduko ant torto dėželės ilgį, susirūpinusius veidelius pakraipo, nosytes suraukia ir turi nenusakomai puikių alternatyvų, va :}
12 sausio, 2011 12:14 am
kitokiaurelija
Vaje, nutįso seilė…
Tikrai labai džiugu, kad vis daugiau atsiranda vietelių, kur gali pajusti tikrą skonį … Ir ne būtinai vien valgant…
Tik liūdesys, kad viskas, kas gera tik sostinėje… O ką kitiems daryti? :)))
12 sausio, 2011 11:18 am
lapai
jėga, sveikinimai 😉
12 sausio, 2011 4:42 pm
Sarune
Aha, seile iki kulnu jau. Kadangi veseliu sezonas ne uzkalnu,manau teks atsiraitojus rankoves jiems darbuotis.keiciasi pagaliau tortu mados ir Lietuvoj. Sekmes ir gyvuokite labai ilgai.
14 sausio, 2011 2:19 pm
gintė
Jule, tas praline dar l.nieko 😉 – 50 proc. riešutų…
man teko garbė tik pasėdėti ant palangės vienos l.žinomos kavinės virtuvėj, nieko pati neminkiau. išpūtus akis žiūrėjau: išima iš spintelės vieną kibirėlį, nuo lentynos – kitą, iš šaldytuvo ištraukia kažkokį tetrapaką, pakrato 4 kartus, atidaro – plakta grietinėlė nors peiliu pjauk, iš kibirų iškabliuoja košės (jau nuo palangės užuodžiu tokį romo-amaretto-acetono kvapą…), sumakaluoja. kitam bliūde sumaišo miltukus geltonus su vandeniu, grūda orkaitėn – toooobulas biskvitas gatavas. tada tą pirmąjį gastronominį patobulinimą ant atrojo, dar ant viršaus spec.pastos, iš kito kibiro – baisiai šviežių vyšnių su visais kotais ir… į tortų vitriną prabangiu ir ‘garbanotu“ pavadinimu (nuo kurio ką tik seilės tįso…).
va taip va. skanaus 😉
Aurelija, teks patiems imtis arba kaimynus paraginti panašios veiklos imtis 😉 – kuo uteniškiai prastesni?
Šarūne, kažin ar ant Lietuvos l.greit tortų mados pasikeis. bet kokia Viktorija tai turėtų TUOS KEPĖJUS “atrasti“ 😉
15 sausio, 2011 5:17 pm
Guste
Pamenu, kaip vasarą Izabelės gimtadieniui ieškojau, kas kepa keksiukus. Net Viktorijos klausiau 🙂 Ir niekur neradau, kad būtų skanu, padoru (turiu omeny sudėtį, nes visgi vaikai valgo) ir dailu. Užtat dabar žinau 🙂
15 sausio, 2011 10:10 pm
gintė
Guste, aš Lauros jau net klausiau, ar ne ji vis tik kepė tuos g-dienio keksiukus pernai birželį. Gavau ats.:
“Gustei vasara nieko nekepiau, bet dabar jau zinosi, ka rekomenduoti Izabeles antrajam gimtadieniui ;)))“
🙂 🙂 🙂
tele(tabi)patija – turi asmeninius kepėjus 🙂
20 sausio, 2011 10:12 pm
Guste
Po to, kai mugėj per Kalėdas pavyko nukauti paskutinę TŲ KEPĖJŲ keksiukų dėžutę, man rekomendacijų nebereiks :)))
25 sausio, 2011 9:41 pm
Minerva
Kokonui atnešu apdovanojimą – už stilingas geras širdis: http://minervos.wordpress.com/2011/01/25/gautieji-stylish-blog-apdovanojimai-ir-namu-darbai-ju-tema/
9 kovo, 2011 2:31 pm
Laura
sitie ju keksiukai – NEREALUS!!!!!!!!! as gerbeja 🙂