Mielas Kalėdų Seneli,

rašau Tau jau po Kalėdų (chi, ir yra gi amžinų dalykų šiam pasaulyje ;)), todėl pageidavimų jau nebevardinsiu, su šventėm nebesveikinsiu – ir Tave, ir visus kitus aš jau pasveikinau… mintimis ir murmesiais (Gerų Ketinimų Pašto skyriaus telegrafas, viliuosi, suprato…), rašau, nes noriu padėkoti už dovanas (visas tas, kurių net užsisakyt nespėjau…), šiltas, kvapias, saldžias, skanias, subtilias ir ypač tas nematerialias. Ačiū! Už netikėtus ir visiškai ne-rea-lius susitikimus ir naujus žmones šiemet turbūt turiu dėkoti Kažkam Kitam, a’ne? (gerai, būtinai padėkosiu).

Hm… Mūsų kalėdinės nuotraukos šiemet netipinės, nors buvo ir eglučių, ir lempučių, buvo kalakutų, meduolių, mandarinų ir kitokių gyvenimo dekoracijų. Buvo sveikinimo bučkių nepaisant pūslelinės, buvo japoniškų atvirukų su TIKRAIS linkėjimais, beveik antikvarinių “rišelje” siuvinėtų baltų (?) staltiesių ir nuoširdžių simpatijų vilnonėms dovanoms (pvz. vienos vadinasi “iiki Tallinno dabar jau nettolli”)

Apskritai, kaip visad per tokias šventes buvo sotu ir troškuliu niekas nesikamavo (čia, pasak facebook’o geriausia latte mieste ;))

Dar buvo beveik ne šventinio šokinėjimo apie vaikus, kaugės indų (oi, palaiminti, sumąstę indaplovę! amen…), kisieliaus ir kavos dėmių ant tų paveldėtų staltiesių bei periodiškai ir pakaitomis snaudžiančiųjų ant sofutės. Ką manai, Seneli, ar Kalėdas sutikom gerai?😉

Čia – Didysis Didžiųjų Pažadų sąrašas kitiems metams:

  • Pirma griebsiu malonius darbus, o tie “šūdini” palauks, nes  ilgai tempti jau visi vienodo “kvapo” būna…
  • Prieš rėkdama ant jaunesnių ir silpnesnių (na, silpnesnių… tiesiog ūgiu ir amžiumi mažesnių) suskaičiuosiu iki 10 kokius 15 kartų. ir jei vis tiek norėsis parėkti, rėksiu 2 kartus trumpiau nei įprasta
  • Iš namų į bet kur išsiruošiu 10 min. anksčiau. Tada troleibusai nepaliks vėpsoti į ūsuotą užpakalį apsikabinus stulpą bebandant atgauti kvapą… Ir gal net pavyks nebesiteisinti dėl chroniško vėlavimo.
  • Eisiu miegot anksčiau, kompe mirksiu mažiau, savo artimiesiems dėmesio skirsiu daugiau – čia vienas pažadas, nes laaaabai jau visa tai susiję…
  • Apskritai, ištikimiems draugams ir namiškiams būsiu dėmesingesnė, dažniau kalbinsiu gyvai, o ne virtualiai (ar telepatiškai ;)), dažniau vaišinsiu tikra kava, dažniau girsiu, glostysiu ar kasysiu

Ir, brangus Seneli, jei man vis tik nepavyktų visko pažadėto ištesėti, tai kitais metais dovanų aš vis tiek labai lauksiu….

Iki,

G.

Foto: Šarūnės