You are currently browsing the tag archive for the ‘keksiukai’ tag.
Susinervinau ir nusprendžiau labai lietuviškai: jei aš negaliu dabar gauti, tai ir jūs pasikamuokit! Va, atsiuntė “Tie kepėjai“ kalėdinių vaizdų mugei, tik naktį radau ir dabar cukraus priepuolio ištikta kaip pasiutusi neršiu po virtuvės spinteles. Beviltiška… Net vaikiškos barankos ir džiuvėsėliai seniai seniai suryti. TAIP NETEISINGAAA!! Šekit: keksssiukai, meduoliai, karrramelė, džemai… Jau galite pradėti laižyti ekraną. Nes ką gi dar daryt??
Šokoladiniai keksiukai su spanguolių įdaru ir maskarponės kremu.
Migdoliniai keksiukai su šokoladiniu kremu.
Simpatukai ant pagaliuko – eglės ir žvaigždės.
Kalėdų džemai:
Sukūrėme juos galvodami apie dovanas savo draugams, apie jaukius vakarus su įvairiais sūriais, šviežia duona ir taure raudono vyno.
– imbierinis abrikosų ir cukinijų džemas
– meduolinis abrikosų, obuolių ir cukinijų džemas
– anyžinis moliūgų džemas
– bruknių ir kriaušių džemas su čiobreliais.
Kalėdukai – briedžiukai ir garvežiukai (aplinkai ir Jums draugiškiausi elgutės papuošalai).
…apelsininiai morengai su skrudintais lazdyno riešutais, apelsininė karamelė su migdolais…
Viskas! Aš daugiau nebegaliu…
Labanakt.
Na, ką? KOKONAS on line (Šarūnės terminas) baigia transliacijas, rytoj laukiam visų sveikų ir gyvų gyvai nuo 10 val. iki 16 val. MENŲ SPAUSTUVĖJE, Šiltadaržių g. 6 (arba ieškokite įėjimo iš Maironio g. pusės).
Aš šiandien dar turiu “atkasti“ bent sofą savo siaubingai apverstuose namuose, nes vakare išsilaipina močiučių desantas, ryt prižiūrės mažąjį šių metų mugės logo Prototipą ir didesnįjį- gerų darbų Įkvėpėją.
Palieku jus su saldžia kompanija – kelių kulinarinių tinklaraščių meduoline armija ir Tais Kepėjais. Taaaaip, jie BUS!!!
Ir ne tik jie. Virtuvėse šiandien karšta, kvepia cinamonu, apelsinais ir šventėm. Rytoj atsineškite į mugę SAVO puodelį ir gausite arbatos (na, žolelių žiupsnį iš mamų eko-sodų, daržų + karšto vandens), savas puodelis mieliau, ekologiškiau, o arbata draugiškiau 😉
IKI!!
Ar vakar neapsirijot valentininio cukraus? (Chi, Lietuvoj turbūt ne – parduotuvėse balto cukraus nebėr, visi laukia pabrangimo ir griebia, velka maišais kaip žiurkėnai deficitmečiu…). Tik norėjau pasiklausti ar šv. Valentino diena vis dar magiška, ar kada tokia buvo? Kas tai – komercija, grynoji romantika, kalendorinė šventė, asmeniniai išgyvenimai ir prisiminimai? Ir dar norėjau parodyti keletą gražių (ir saldžių) paveikslėlių, kurie iliustruoja “valentiną“, Meilę ir meilę… cukrui 😉
Taip, čia Kepėjų ir Fotopastelės tandemas. Ir kažkieno tikros vestuvės žiemą…
Papasakokit apie “saldymetį“, o aš tuo metu gal gi pagaliau pabaigsiu kitą, daugiau nei 2 sav. “rašomą“ įrašą 😉
TIE patys, kurių garsieji keksiukai
mugėje tiesiog išgaravo, o aplink nemačiau nė vieno švaraus vaiko – visi buvo laimingai išsiterlioję šokoladiniu kremu… Kepėjų fėja Laura minėjo, kad ruošia gamybines patalpas ir rimtai imsis tų keksų (ir ne tik) kepimo, bet jei atvirai, nemaniau, kad taip greitai “susisuks“. Panašu, kad svajonės ir rimti ketinimai – puikus tandemas, įveikiantis p. Laiko kaprizus. KOKONAS baisingai mėgsta visokias pradžias ir ištikimų svajoklių kelius, juk taip ir turėtume gyventi – išdrįsti daryti tai, ko trokšta širdis. Laura ir Co – dar vienas geras pvz.
Čia jie patys apie save:
Esame maža kompanija su didelėmis svajonėmis. Svajojame daug. Kaip šiandien nueiti laiku miegoti, kaip būti gerais tėvais, kaip ryt iškepti patį skaniausią keksiuką ir kaip padaryti pasaulį šiek tiek geresniu.
Norime didžiuotis kiekvienu savo sprendimu ir galvojame apie mus supančią aplinką. Nenaudojame jokių keistų priedų, kurių pavadinimų negalime ištarti ir stengiamės visada per Kalėdas aplankyti mamą.
Esame įsitikinę, jog skaniausi pyragai iškepami tik iš kokybiškiausių produktų. Gaminamiems skanumynams nuolat ieškome kuo natūralesnių ingredientų. Norime žinoti viską apie kiekvieną produktą, kuris atkeliauja į mūsų “skonio fabriką”, dėl to pažadame istorijų apie bičiuolį Stanislovą, kuris medų pilsto tik į trijų litrų stiklainius bei nuolat miltuotus malūnininkus, kurie mano, kad mes verdame “naminę”.
Paprastai ir natūraliai. Šiuo principu vadovaujamės tiek bendraudami tarpusavyje, tiek kepdami duoną jūsų pusryčių stalui. Mums išties rūpi, ką jūs valgote. “Koks mūsų reikalas?” – paklausite. “Skonio reikalas” – atsakysime.
Su skaniausiais linkėjimais,
Tie kepėjai
Che, che, man labiausiai patinka malūnininkų fantazijos apie naminės degtinės varymą – kam gi dar šiais laikais reikalingi miltai ;). O kam keksai, sausainiai, duona kepta be “E“ ir su tikru medumi ar tikrais kiaušiniais? Juk pilnos parduotuvės visko. Ir jei tik žinotume VISKĄ apie tai, ko tuose kepiniuose pilna… Tiesą sakant, prieš 10 metų susipažinusi su “patobulinimais“ restoranų, kavinių virtuvėse, nuoširdžiai pasibaisėjau: nei grietinėlės, nei braškių jau visai nebesinorėjo… Kepti namuose – smaližių išeitis. Bet juk ne visi moka, gali, laiko turi. Man kažkada vienas bičiulis priekaištavo, kad tinklaraščiuose nebegali žiūrėti į, va, tokias:
seilėtekį skatinančias nuotraukas – kaskart būna pikta, jei nemoki gaminti, kur tokių gaut??? Jau yra kur 😉
www.kepejai.lt
Arba galite užeiti į “Pink Milk Shake“ pieno barą senamiestyje, Vilniaus g., priešais Salomėjos Neries gimnaziją ir apsiryti Kepėjų keksiukų. Bet jie kepa ir duoną, ir dar daug ką (ir turbūt taip užsiėmę, kad neturi kada parodyti vaizdžiai visko…). Iš tiesų, pirmą kartą (mugėje, kur gi dar… ;)) pamačius išpuoštus, jau akimis “valgomus“ kąsnelius, tuoj smegeninėj pradėjo bėgti tokie vaizdai:
Vietoj torto.
“Nauji mados vėjai“ – dovanėlė gali už jus pasakyti AČIŪ 😉
Taigi, jei Jūsų (ir mūsų) skoniai sutampa ir tai TIE Kepėjai, vadinasi, ką tik radot dar vieną tikrą kepyklėlę mieste ir dar vieną būdą pasaldinti gyvenimą. Sveikiname!
O Laurą ir kompaniją sveikiname radus savas kopetėles į vanilinį dangų ir jau pasilypėjus jomis porą laiptelių :).
Ką čia bekalbėt, manau, reikia ragauti.
Lauros keksiukus su su karamelės įdaru ir labai labai kalėdinius – su džiovintais vaisiais, mirkytais brendyje. Eee… niam niammm… 🙂
Ne, ne, dėžutė nevalgoma!! Ji tik pakuotė, bet užtai koookia….
****
Giedrės ir Co “kepyklėlės“ asortimentas (viskas, daugiau nebesiųskit nieko – arba suėsiu ekraną, arba išeisiu bankrotan bedėliodama mintyse: šito noriu, šitą pirksiu…)
Atkreipkit dėmesį į datą kampe. Taip tai – šios nakties darbas. Šššššviežia 😉
P.S. beje, tai dar ne paskutinis įrašas. Dar bus EPILOGAS… Pavakary.
Ryt-poryt meteorologai žada sniegą ir šaltį, t.y. žiemą, prekybos centrai spindi naujais brangiais žaislais, spyyygina senas kalėdines daineles – vadinasi, jau galima legaliai kliedėti šventėm. O čia dar Kristina atsiuntė, va, tokį skanumą:
ir nedrąsiai parašė, kad jos (cituoju) – trys sesės-kepėjėlės ir nuostabūs pagalbininkai elfai, kurie neleidžia liūdėti kai liūdna, tingėti kai tingisi – joks UAB’as, kad neturi jokių patentų, leidimų ir pažymų. Paklausė, ar mes priimsiame jas į MUGĘ ir man pasidarė… l. smagu. Tai ir ačiū, Die, kad ne UAB’as, ir gerai, kad privati iniciatyva ir asmeninė atsakomybė už savo darbus, žodžius, norus ir… kepinius, vėl atsigauna ant Lietuvos!! Man smagu būdavo nulėkti kaime pas kaimynę Janiną, kai ji kepdavo kokius 9 tortus su cukrinėm gulbėm žele baloj (eee… ežere ;)) kažkieno vestuvių baliui. Tykodavau kokio nepavykusio, apykreivio, išbrokuoto gulbės kaklo ar sutrupėjusio torto blyno. Jos meilė romo esencijai dabar turbūt nudobtų bet kurį subtilų skonio žinovą, bet kam rūpėjo tada? Kaimynai ir aplinkinių kaimų veseliotojai būriais plūsdavo firminių Janės tortų. Kvepėdavo tas romas…
Oi, čia visiškai lyrinis nukrypimas, o romo esencija nieko bendra neturi su meduoliniais namais…
Laura irgi keps. Kažką panašaus, tik žiemiškesnio:
Ir ji klausė to, kas nedavė ramybės visoms “virtuvės fėjoms“ susiruošusioms pradžiuginti MUGĘ: o kaip leidimai, o kaip veterinarinė tarnyba? Iš visos širdies ir su protu (be žalių kiaušinių, mėsos, šv. plaktos gietinėlės ar kokių kitų greitai gendančių, šaldytuvo reikalaujančių rizikingų produktų, aišku, be “chemijos“) iškepti ar išvirti saldumynai tikrai neužklius jokiai tarnybai, nes:
- prekiaujama bus labai mažoje, uždaroje erdvėje, ne lauke
- maistas bus uždengtas ar supakuotas
- MUGĖ labdaringa, t.y. ne pasipelnymo siekiama, mugiautojus šiuo atveju prekybininkais sunku pavadinti.
Taip buvo paaiškinta Vilniaus regioninei maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui ir jis patikino, kad suprantąs tokių renginių specifiką, dėl saujos meduolių iškeptų savoj virtuvėj niekas jokių leidimų nereikalaus… VALIO! Bėgam imbierinių sausainių kepti ir durų puošti. “Ką? Jau?“ – “O ką? Jei, va, taip, tai jau galima“:
Rasa veria papuošalus, kepa duoną ir puošia eglutes jau dabar. Smagu? Smagu!
O mums smagu, kad ji vienintelė (kol kas) MUGĖS floristė. Smagu, ne kad vienintelė, smagu, kad žmonės išradingi ir MUGĖ bus marga ir graži…
kokonas.wordpress.com 
