“Svirplelę“ (Liną) “radau“ lygiai prieš metus. Ir iš karto apsiseilėjau…

…ir įsimylėjau.

Iš pat pradžių, ryškias spalvas ir “baubukus“:

Paskui meškiukus (net ir tuos, kurie “serga“ vėjaraupiais):

Tada paukštukus:

ir kitokius sutvėrimus,

…kurių Linos dirbtuvėje apstu. Ir jie labai vislūs 😉

Net tiksliai nežinau, ar tikrai keramika yra Linos “širdies kelias“, gal tik laikinas “takelis“. Ji pati sako: “Buvau juvelyre, tikiuosi ja vėl būti.“ O kol kas: “Eksperimentuoju su dažais paišydama iliustracijas, eksperimentuoju su emalėm, tepdama jas ant sidabro, vario. Eksperimentuoju su glazūrom, pigmentais, angobais…“

Dievaži, net labai neprastai sekasi tie eksperimentai, ir aš mielai priglausčiau ir tuos 30% griežtos jos pačios kontrolės nepraėjusių Linos darbų, kuriuos dabar atiduoda savo dukterims pažaisti. Dar prisipažįsta darantis bandymus su maistu, vilnoniais ar baltais drabužiais ir raudonais pledukais skalbyklėje, o dar dievinanti pieninį šokoladą ir mielai sutiktų būti juo papirkta. Beje, Svirplelės darbų vardai ar pravardės nė kiek nenusileidžia spalvingumu pačiam vaizdui. Čia “žodynėlis“: burburkaklės – liet. k. karoliai, sutvėrimai, baubukai – bet kas, kas sutverta ir nebūtinai pagal gamtoje esančius “paveikslus“, dar yra žydinčių moterų deivių, lekuojančių šuniukėlių, žieminių (snieginių) lapių, baubukų-debesėlių ir panašių padarėlių… Vieną tokį:

…pernai padovanojau savo vyrui. Išdidžiai įsisegė į mėgstamiausią šokolado spalvos aksomo švarką ir visą mėnesį džiugino kolegas. O paskui supykęs šitą lapinuką paslėpė savaitgalio dėžutėj, sakė, nebegalįs daugiau – bendradarbiai ir užsakovai tik išsišiepę spoksodavo į jo atlapą ir nė bieso (nė baubo) negirdėdavo, kas jiems sakoma! Štai kokia baubukų galia 😉 Kartais jei gali parodyti kryptį ar patalpos paskirtį:

Ei, bet tik nepagalvokit, kad čia kokia velnių apsėsta šeimyna. Taip, šeimyna, nes ir Linos vyrui Adomui su moliu pakeliui ;). O jo darbai stilistiškai kitokie. Net jei ir pučia į tą pačią baubukų sutvėrimo dūdą, įžiūrėsit baltiškų / skandinaviškų motyvų, gerokai daugiau ornamentiškumo, o kai kur – kone tapybiško realizmo. Taigi, be raguotų miško ar pasakų padarų šiose dirbtuvėse gimsta ir angelų. Pvz. cukraus Angelų:

Ir net Princesių

Panašu, kad ir jaunoji karta uoliai darbuojasi. Jei be kurio nors čia pamatyto grožio nebegalite ramiai miegoti, rašykit: mazojilapute@gmail.com, ieškokit čia ir apgyvendinkit kokį baubą savo atlape (ar ausyse, ar ant kaklo…)

Reklama