T.y., ką dar turime po mugės. Turime gyvūnų 😉

“Žaislų turgaus“ Renaldas.

Nors nežinau, ar galima šitokius draugelius vadinti gyvūnais…  Renaldo istorija paprasta: jis troško tapti cirko artistu (kas to nenorėjo vaikystėje?), bet jo mama griežtai draudė laipioti kopėčiomis, labai saugojo, kad nenudribtų, nesusiplėšytų kelnių, neleido dažyti nosies raudonai, net valgyti ledų nuo rugpjūčio 30d.  iki gegužės 27d., kad neperšaltų ir…  nosis neparaudonuotų pati. Kas Renaldui beliko? Ogi įsisegti ženkliuką-sagą su klauno atvaizdu ir taip tyliai maištauti. Na, gerai, tiesą sakant, protestuodamas jis dar ryte rydavo ledus laukdamas autobuso. Bet kokiu oru, bet kokiu sezonu. Nosis taip ir neparaudo (varge, varge…), bet gerklė nukentėjo, dainuoti “džingl bels“ jis šiemet negalės. Užtai šalikas gi l.gražus, ar ne? Taigi, kam reikia Renaldo po egle, rašykit: kokonas.blog@gmail.com. o pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (šį kartą – VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ).

*****

Mortos gyvuliukai

(kodėl Mortos? nagi toks vardas šovė į galvą pirmas, bet gali būti ir Veronikos ar Vincento, Elzės ar Jokūbo.)

– Seneli, ar esi matęs kada tikrą, gyvą karvę? – iš tolo pradeda Morta.

– Čia tas gyvulys, kur duoda pieno? – tik pasitikslina “žinovas“.

– Na, taip… Negi nežinai?… – numykia M.

– Taigi žinoma, esu. Augau kaime, ūkyje visokių padarų buvo. Prisižiūrėjau. O kodėl klausi?

– Matai, seneli, darželyje paišėm gyvuliukus, man teko karvė ir avelė. Nupiešiau, va, tokią:

Vaikai labai juokėsi, sakė, mėlynų karvių nebūna, o avelių:

…o avelių tokių storų irgi ne…

-Nesamonė!! Gal tie tavo darželiokai nėr’ matę karvių patys??? Taigi būna visokių veislių! (čia kaip su angelais – įvairių rūšių…) – pareiškė senelis.

– Kokių veislių? Mėlynų? – parūpo Mortai.

– O kaip gi?? Paprastai labai anksti ryte, kai laikas jas melžti, o melžėja dar ne visai prabudusi, karvės ir būna mėlynos spalvos…  O dar mėlynmarges prieš miegą skaičiuojam.

– Bet, seneli, ten avelės, ne karvės…

– Aš tai karves skaičiuoju, nes ilgai neužmiegu ir avys baigiasi. Ir storos jos visos, nes yra kryžiukinės.

– ?

– Kryžiukinės – močiutės kryželiu išsiuvinėtos…

Taigi, du Justės mamos mikroskopiniais kryželiais siuvinėti paveikslėliai (18×14 cm) – “Miegamojo gyvulėliai“ – laukia sapnų skaičiuotojų 😉