You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo žaislai’ tag.

 

Och…. tos mano garbės skolos… Negalėsiu net Pasaulio Pabaigos ramiai per teliką žiūrėti, kol čia visko nepribaigsiu ;).

Pažadu, jau paskutinis įrašas apie dovanas ir paskutinis apie mugę šiemet (jau kitais metais papasakosiu, kuo Žaislų muziejus pavertė jūsų sudovanotų šlamančiųjų maišiuką).

Mugė šiemet buvo ypač ankšta, labai labai spaudėm kiekvieną centimetrą, bet visi norintys vis tiek netilpo. Parašiau tikrai daug laiškų:“ atsiprašau, bet jau nebėra laisvų palangių…“ . Pažadėjau parašyti apie netilpusius grožius atskirai, tik vos pora kol kas atsiuntė vaizdų, o daugiau laukti nebegaliu, ir taip jau Aušrelės Galeriją pražiopsojau Daiktų viešbučio turgelyje.

Aušra siuva:

552781_398885926817419_917264865_n

Ir mezga:

IMGP5423

Ir dar muilą verda. Bet aš užkliuvusi už siūto zoosodo, ten ir likau…

61225_470430459662965_744447412_n

Tiesą sakant, po švenčių skuosiu pirkti lino ir siūdinsiuosi pas Aušrą, va, tokią suknelę (su mano tempais ir planais, pradėti ruoštis vasarai bus pac*tas, kitaip vėl grės užpernykščių sijonų glamžymas…)

542988_388984534474225_68941956_n

Išsirinkti buvo sunku, tai greičiausiai reiškia, kad teks grįžti ir padidinti suknių kiekį spintoje ;).

216_Ausrytes_Galerija_2_0219_copy

579688_388969511142394_1834564838_n

Nes saulės ir šilumos norisi jau dabar!! O nauji drabužiai, žinia, labai šildo dušią...

O kol kas…  Tegu sausainių ir eglučių metas Jums būna spalvingas ir šviesus.

526340_467391049966906_1726309445_n

Tegul svečiai aplanko namus, tegu dovanos džiugina, vynas švelniai svaigina ir provokuoja gražiems pokalbiams, kurie buvo atidėliojami visus metus.

68435_467390826633595_349043212_n

Kas dar netilpo mugės lentynose, ieškokite Turgelyje. Bet jau po švenčių…

Iki!

Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai,  a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!

O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.

Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:

kuprine raudona

Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:

kuprine smelio

ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!

550432_10151117180588121_1985781792_n

Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.

527671_10151117180518121_1505049765_n

Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.

319861_10150831816628121_1406335051_n

Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:

190347_10151119897338121_947477671_n

Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.

39293_10151084118978121_1992391024_n

Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.

406113_10150965729973121_1459720617_n

Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉

303628_10151063906383121_1333082772_n

******

Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas

309159_463872406986216_1872456912_n

…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.

560828_492804294093027_1492739305_n

Paskui pižamiškai:31542_497297563643700_376905003_n

o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:

mazos 20120928 1959

Ir dar toliau ir ružaviau.

mazos 20120926 1817

Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.

9659_494835307223259_872847356_n

Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –

8815_497700576936732_1191126121_n

*****

“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:

378541_10151902294354057_788994520_n

ir kitokiom gėlėm.

ad

Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…

IMG_1930

Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.

IMG_1835

Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!

IMG_1773

*****

Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.

IMG_9363-1

Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.

IMG_9312-1

Jaukuma ir šiluma:

Foto: www.asmeninesfotosesijos.lt fotografuota Žaislų muziejuje

Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje

Marselis (mugės logo, jei pamiršot…) turi sesę! Ir ji – Mika (trumpinys iš Mikasė) – dalyvauja mugėje.

25 cm, vilnonio kailio gražuolė, vaškuota nosim ir pjuvenų prikimštu pilvu. Stiklinių akučių žvilgsnį sunku atlaikyti, o letenos sutvertos ką nors apkabinti. Mika tokia gatavai pasivėlusi, kvepia medžiu ir atrodo lyg būtų spėjusi pažaisti su jūsų senele ir mama, kai toms tebuvo 9-eri…

Mikasę pasiuvo Rasa ir atsiveš į mugę iš Olandijos! (tai kai ką?!! – pastaukit kartu mano gimtąja tarme;)). Meškę ketinom apgyvendinti pačiame muziejuje, tam kampe, kur vyks edukaciniai renginiai, kad vaikai ir ne vaikai, galėtų pačiupinėti labai panašius į savo senelių laikų žaislus, pauostyti, pajusti pjuvenų sunkumą, patampyti už vaškuotų nosių, apkabinti. Todėl tie naujieji pagaminti (bus ar jau yra) pagal senasias technologijas, remiantis senais eskizais, nuotraukom, prisiminimais, naudojant kaip galima artimesnes autentiškoms tekstūra ir kilme medžiagas. Kam viso to reikia? Ogi, emocijoms. Per jas vaikai mokosi, per jas ir suaugėliai geriau suvokia. Ką? Nagi, tą pačią ISTORIJĄ. Prisipažinkit, kiek ir ko dar prisimenate iš istorijos vadovėlių? O ar tie likučiai žinių svarbūs? Caro laikai baisiai toli ir svetimi… O jei kas leistų pamaigyti caraitės Ksenijos pliušinio meškiuko kopiją, tegul net “improvizaciją“ ta tema? Žiū, sausa istorija įgautų veidą, žmogišką pavidalą, o gal meškišką. Ir tuomet jau kitaip nusėstų į atminties duombazę…

Bet jei kam labai krito į akį ir širdį mieloji Mika, rašykit, sakykit, siūlykit kainą…

P.S. beje, caraitės meškio vaizdo įklvėpta Indrė siuva vieną egzempliorių, vieną tokį ilganosį. Ateikit pažiūrėt į mugę gruodžio 8d. arba į Žaislų muziejų jums patogiu metu, nes jau tuoj, tuoj atsidaro!

Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:

Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija“. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.

Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:

Ir kaimene lininių arklių:

Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.

******

Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti…  O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.

Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉

Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.

Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…

Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)

Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.

Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…

Nes jie nepamiršta gėlių:

Myli naminius gyvūnėlius:

Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉

******

Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).

Zuikis su obuoliu. Taikus.

Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.

Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.

Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.

Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…

******

Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug“ feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.

Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…

…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…

Nebijo klonavimo.

Ir net raudonų ragų…

Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…

********

Na, ir pabaigai  – Agnės iš “DEBESY“ Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….

Čia Zuikūnas. Negi nesimato…

O čia Meškūnas.

Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.

Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉

*****

Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki“.

Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…

T.y., ką dar turime po mugės. Turime gyvūnų 😉

“Žaislų turgaus“ Renaldas.

Nors nežinau, ar galima šitokius draugelius vadinti gyvūnais…  Renaldo istorija paprasta: jis troško tapti cirko artistu (kas to nenorėjo vaikystėje?), bet jo mama griežtai draudė laipioti kopėčiomis, labai saugojo, kad nenudribtų, nesusiplėšytų kelnių, neleido dažyti nosies raudonai, net valgyti ledų nuo rugpjūčio 30d.  iki gegužės 27d., kad neperšaltų ir…  nosis neparaudonuotų pati. Kas Renaldui beliko? Ogi įsisegti ženkliuką-sagą su klauno atvaizdu ir taip tyliai maištauti. Na, gerai, tiesą sakant, protestuodamas jis dar ryte rydavo ledus laukdamas autobuso. Bet kokiu oru, bet kokiu sezonu. Nosis taip ir neparaudo (varge, varge…), bet gerklė nukentėjo, dainuoti “džingl bels“ jis šiemet negalės. Užtai šalikas gi l.gražus, ar ne? Taigi, kam reikia Renaldo po egle, rašykit: kokonas.blog@gmail.com. o pinigai, kaip paprastai po mugės, pervedami į paramos gavėjo sąskaitą (šį kartą – VŠĮ “Netikėta”, įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692. ).

*****

Mortos gyvuliukai

(kodėl Mortos? nagi toks vardas šovė į galvą pirmas, bet gali būti ir Veronikos ar Vincento, Elzės ar Jokūbo.)

– Seneli, ar esi matęs kada tikrą, gyvą karvę? – iš tolo pradeda Morta.

– Čia tas gyvulys, kur duoda pieno? – tik pasitikslina “žinovas“.

– Na, taip… Negi nežinai?… – numykia M.

– Taigi žinoma, esu. Augau kaime, ūkyje visokių padarų buvo. Prisižiūrėjau. O kodėl klausi?

– Matai, seneli, darželyje paišėm gyvuliukus, man teko karvė ir avelė. Nupiešiau, va, tokią:

Vaikai labai juokėsi, sakė, mėlynų karvių nebūna, o avelių:

…o avelių tokių storų irgi ne…

-Nesamonė!! Gal tie tavo darželiokai nėr’ matę karvių patys??? Taigi būna visokių veislių! (čia kaip su angelais – įvairių rūšių…) – pareiškė senelis.

– Kokių veislių? Mėlynų? – parūpo Mortai.

– O kaip gi?? Paprastai labai anksti ryte, kai laikas jas melžti, o melžėja dar ne visai prabudusi, karvės ir būna mėlynos spalvos…  O dar mėlynmarges prieš miegą skaičiuojam.

– Bet, seneli, ten avelės, ne karvės…

– Aš tai karves skaičiuoju, nes ilgai neužmiegu ir avys baigiasi. Ir storos jos visos, nes yra kryžiukinės.

– ?

Kryžiukinės – močiutės kryželiu išsiuvinėtos…

Taigi, du Justės mamos mikroskopiniais kryželiais siuvinėti paveikslėliai (18×14 cm) – “Miegamojo gyvulėliai“ – laukia sapnų skaičiuotojų 😉

Toks labai gražus lietuviškas žodis, pakankamai dažnai vartojamas šitam švogerių (o, dar vienas gražus…) krašte. Tai va, noriu tiesiai šviesiai pareikšt, kad “Žaislų turgus“ KOKONE turi BLATĄ!! Nuo neatmenamų pirmosios mugės laikų, nuo tada, kai Violeta paliko kartoninę dėžę su Steponu ir jo bičais vienoje Vilniaus šokoladinių tik prisegusi raštelį: “Gintei į mugę“ ir į ant kaklo pakabintą odinį  maišelį tam Steponui (meškiui, jei ką…) įdėjo “apvalų“ susuktą… pinigą, kad meškinas perduotų mugės fondan. O, ne, ne patys pinigai papirko. Beribis pasitikėjimas, juk net akyse viena kitos nebuvom mačiusios!! Nuo tada kartą per metus tie pavalgę meškinai yra keičiami į eko kreideles  (užpernai), ar ergo šaukštus (pernai), ar taktilines knygeles (šiemet). Na, jie padeda tų dalykų gauti, patys meškiai tai, spėju, sulenda po Kalėdų egle, paskui suminga ant vaikų pagalvių… O kur blatas? Asmeninis KOKONO įrašas ir krūvos nuotraukų ir yra tas blatas :D. Prašom, žvaigždės, eteris jūsų!

Šauni šutvė. Šiltai aprengta…

Aidis su džinsiukais

Aldona Primadona

p.Antanas Langauskas -Stileiva

Aaaa… Nojus. Vakar peršalo persiėdęs plombyro.

Renaldas (beveik kaip R.Reiganas)

Žydrūnas. Bet raudonas 😉

Da-daaaam!! Čia visi. Ateikit šeštadienį, jie mėgsta paplepėti. Apie ūkį ir bites…

Taip, dar yra MUGĖS atspindžių ir puikių kalėdinių dovanų.Turbūt vis pildysiu šį įrašą, nes kol susigrabaliosiu visas foto, gal jau kai kas ir namus iš šių grožybių ras.

Šiandien – žaislai. Fantastiški…

Pirma (nes geltona, ir dar kitų metų simbolis ;)) – Inos Zuikė Gintarytė (turbūt tiktų ir suaugusioms gintarėms, kur nors mielai ant sofos atkaltės pasėdėtų, arba galėtų būti meilės talismanas paveldimas iš kartos į kartą…). Apie ją ir jos gimimo intencijas ir subtilybes rasite Inos blog’e, aš tik ne “profams“ parašysiu, kad Zuikė G. pasiūta iš dirbtinio saulės ryškumo ir švelnumo kailiuko ir retro stiliaus gėlėtos medvilnės, yra visiškai saugi žaisti vaikams ir nevaikams (plastiko akys ir sąnariukai), turi ne-rea-liai gražų pasą, patvirtinantį jos kilmę, rankų darbo ir širdies šilumos “investiciją“. Sėdinčios Zuikės dydis su kaspinu apie 20 cm. Na, gražu….

O aušyš iiiilgoš iiilgoš 🙂

O ketinimai – angeliški…

Zuikė Gintarė (atkreipkite dėmesį į jos kaspino brangakmenius) reziduoja puošniame dovaniniame maišelyje ir dar turi mielą prie kailiuko derančią rankų darbo atvirutę voke (Julijos) – galima užrašyti šventinį linkėjimą.

****

Kitą be galo žavų žaislą – lėlę Beatą (eee… gal ne Nicholson;)) atsiuntė iš paties Londono!!

Mia minkšto popieriaus prigrūstoje dėžėje dar paslėpė ir 3 juokingus ežiukus, kalną sausainių be gliuteno ir šiltų linkėjimų. Viską Kalėdų senio briedžiai kažkokiu nesuvokiamai greitu būdu sugebėjo per pūgą pristatyti iki mugės dienos.

Beata aprengta dar ir veltinio paltuku bei šaliku (žinia, žiema, šalta…), jos ūgis apie 35 cm, lanksčios rankos ir liaunos kojos, vėją ir kitokį nepalankų orą puikiai atlaikanti klasikinė vilnonė šukuosena ir medvilninė “oda“. Chi, turėtumėte pamatyti suknelės sagutę nugaroje – mane papirko :). Lėlė pradžiugintų mielą, švelnią megytę. Be to, Beata bus supakuota kaip dovana ir į naujuosius namus atvyktų su saldžia angliška dovanike.

Čia MUGEI dovanoti kūriniai, todėl, ką pirkti už pinigus, gautus pardavus, spręsiu ne aš – bus smagu dar “šmotelį“ gėrio perduoti “Vilties ugd. centrui. Beje, jie (tėveliai ir pedagogai) jau sutarė, kam skirs lėšas, sudovanotas per mugę: beveik 1/3 skirs spec. indams ir stalo įrankiams, 1/6 – mokomiesiems ir ergoterapiniams žaislams, dar dalį – vilnoniams pledams (centre gan daug nevaikštančių ar net nesėdinčių vaikų), o dar kažkokią dalelę sugebėjo atidėti “juodai dienai“ – palikti sąskaitoje. Aš tikiuosi, kad jokių juodų dienų ten nebus…

Rašykit komentaruose arba kokonas.blog@gmail.com (jei greit nesureaguosiu -rėėėėkit garsiai :))

Kad jau pradėjom pasakas sekti, tai tęęęęsiam. Juo labiau, kad vienas, MUGĖJ dalyvausiančių, nerėjų (tų, kur vąšeliu neria) duetas taip ir vadinasi –

Pernai mugėje dalyvavo šiek tiek išsigandusi (be reikalo…) Ly (Ligita) su gyvų samanų terariumu, zuikių šeimyna ir eskimuke, tai ne vienas ašarą ir seilę bežiūrėdamas į tą grožį nubraukė. Šiemet prisijungė ir Bocozoo (Rita). Ir pažiūrėkit, kokia pasaka išėjo:

Che, šitą pasaką žino turbūt visi 😉

Bonifacijus…

O čia snieginis geltonasis Liūtas

Vilnonis, visai nebaisus…

Ir dar vienas Ritos darbas – Krabas Keliauninkas. Jis – kelionių mėgėjų talismanas, padeda nepamesti krypties, pinigų ir paso, apskritai, yra labai vertinga apsauga blaškantis po pasaulį, todėl turėtų būti puiki kišeninė dovana Kalėdų proga visokiems bastūnams 😉

****

Ligitos personažai:

“Užpuolikas (baltas padaras su išskėstom violetinėm rankom)“ – taip pavadino pati autorė. Ir ką čia dar bepridėsi…

Visa banditų Gauja.  1909 -ųjų leidimo rubliais, kažin ar pavyktų atsipirkti, jei tokie mielybės užpultų kur po krūmu ar  eglute Kalėdų rytą…

O dar buvo du veikėjai: Mėnulio Godardas (raudonas kosmonautas apsikabinęs mėnulį) ir Kiškutis ninzė, bet atėjo teta Kolekcininkė ir šiuos du priglobė dar iki MUGĖS :(, tokia štai liūdna pabaiga…

Beje, Pasakon.lt logotipą nupaišė ta pati Agnė, kurios MUGEI skirtas meškiukas plasnoja ne tik mūsų kairiajame viršaus kampe, bet ir dar dešimtyje draugų blog’ų (AČIŪ!!!). O pasaką apie pačią Agnę skaitykite čia.

Pamenat vieną iš mano 100 ir 1 pažadų? Papasakoti, kokį siuntinį iš toli gavau? Vykdau pažadus, nors dalį jų…

Tai iliustratorės Kristinos “Krizės“ Sabaitės dovanos iš jau turbūt nelabai saulėtos Ispanijos (ačiū, Die, kad jau ne pas mus vienus nebe vasara ;)). Pernai mugėje gal kai kam pavyko sumedžioti jos atvirukų ir kitokių popierinių dovanikių? Šiemet, va, ką radau išpieštame briedžiais voke (aaa…čia ne viskas, kai kas liko už kadro, iki MUGĖS…):

(Lipdukas – banderolė buvo per gražus draskyti, bet nebesulaukiau fotoaparato – atkrapščiau. Paskui vėl užlipinau… :P)

Kas čia??

Tai – laaaaabai originalūs, “iliustratoriški“, rankų darbo papuošalai. Ateikit gruodžio 11d., išpakuosim kartu. Ir pasimatuosim.

Kitas siuntinys iš arčiau. Iš Šiaulių. Čia irgi tik dalis, šį kartą – odinė.

Renės Banaitienės – Šiauliuose žinomos odininkės – natūralios odos kosmetinė ar mini rankinė. Tapyta akrilu.

O čia tooooks iiiilgas “gyvatiškas“ daiktas. Neatspėsit, kam skirtas 😉

Ogi, … virbalams laikyti!! Nesimėto po vieną stalčiuje, nedingsta, kai prireikia – ideali dovana mezgėjoms – idealios tvarkos mėgėjoms. Yra tik viena, bet “juodai“ graži 🙂

****

O apie Ramunės kiškius šioj temoj tiesiog negalėjau neparašyti, kai gavau tokį kelioninį laiškelį:

“Na, kaipgi be zuikio raudonais apdarais, jis – šios zuikių šutvės vadeiva.

Pradžioj įsikraustė į lagaminą pats (kovinėj parengty – pasiruošęs kelionei…),

kadangi vienas lauke ne karys- susikvietė, susitempė po truputėlį paskui save viską ką rado pakeliui…

Ech, lagaminas per mažas, teks ieškot dar vieno, gal didesnio?…“

Tai jau turbūt, kad bus ankštas tas lagaminas, juk ir kelionė tolima – per pusnis iš pačių Prienų. Jau turbūt aišku, kad atkeliaus ne tik zuikiai, einu virti morkų kavos visai šutvei…

 

Tikrai taip – mugė ryt, tai angeliškų meškių maratonas baigiasi… Uf…

Pabaigai pasilikau tikrą cukrų. Ne, ne! – visi ir kiekvienas mugei skirtas stebuklas yra TIKRAS stebuklas, bet pripažinkit, šie –  iš Pasakų Šalies. Kalėdinių pasakų…

Kadangi laikas suspaudė visiškai, tai pasakas pažadu vėliau (bet iki švenčių), dabar parodau dar kelias būtybes, kurios lauks aukcione. Kiekviena turi savo istoriją, kaip gi kitaip 😉

Adamas (liet. Adomas) – 28 pirštų galiukų ūgio, 276 džiaugsmo akimirkų svorio Obuolių Sodo sodietis, kurio nematomos rankos prasmego nematomose kišenėse. Čia autorės Rūtos Elzės  aprašymas ir nuoroda į tikrus nuotykius bei stebuklus… (Bus tęsinys ;))

Kita aukciono gyventoja – Rausvaplaukė Fėja

Besilaukianti fėja… Matėt kada tokią? Įdomu, ko ji laukiasi: elfo ar coliukės? O koks vardas tiktų fėjos vaikui?

Irmos galėsit ryt paklausti visokių įdomybių apie tokias būtybės. Ir šios paslaptingos lėlės vardo irgi…

Tai štai kokios nežemiškos nuotaikos aukcionas bus. Kaip jis vyks? Mes čia tyliai sutarėm, kad “ant bačkos“ lipti ir plaktuku garsiai mojuoti niekas talento neturi. Ir drąsos. Todėl radom saliamonišką sprendimą – nuo pat ryto (11.00) iki kokių 15.00 rašysim ant kortelės prie meškio ar lėlės, ar foto “kėdės“ kylančias (nuoširdžiai tuo tikiu) kainas. Ir numylėtas, nukomentuotas Teodoras ar fėja, ar Adomas, ar du visiškai fantastiniai foto vaizdai atiteks didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Jie taip atsitiktų, kad toks dosnus pirkėjas bus labai ankstyvas, užsirašę jo kontaktus, vėliau grožį pristatysim Vilniuje bet kur, t.y. patys perkraustysim mielus “žvėrelius“ ir vaizdelius į naujus namus ;). Ar tinka?

Ir pabaigai – meškių choras. Nes jie į mano paštą vis dar plaukia, ryt visi sulips ant darželio stalų, o poryt, spėju, sutūps po skirtingom  eglutėm Meškių Mylėtojų Brolijos namuose. Chi, garbės žodis, neįsivaizdavau, kad Lietuvoj tiek tų lokių dar esama (ar ne Raudonoji knyga grąsė, neva meškos mūsuose išnyko caro laikais?)

Iki pasimatymo ryt, einu atpažinimo ženklų gamint.

p.s. dar galit pasmalsauti, kas šitoj dėžėj:

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com