Tai pagaliau ta žadėtoji antroji “katarinkų“ dalis… (eee… mano “kotrynos“ visos virto… briedžiais 🙂 )
Priminsiu: “katarinkos“ – lenkiškų imbierinių meduolių legenda, kuria tikėti prieš Kalėdas verta vien jau dėl… meduolių skonio 🙂
Taigi, kai jau prisiruošite raityti šventinius meduolius, pasikvieskite draugių ir draugų arba savų vaikų į pagalbą, kad būtų smagiau, prieš kokį pusvalandį ištraukite paruoštą tešlą (žr. “Katarinkų“ I dalį…) iš šaldytuvo ir prisiminkite, kur laikoma kepimo skarda bei kepimo popierius.
Iš tešlos gabalėlių tarp rankų kočiokite maždaug piršto storio volelius, o ką iš tų volelių, blynelių, rutulėlių pavyks sukurti, priklauso nuo Jūsų fantazijos ir įgudžių…
mmmm…eglutę…mmmmm mmmm…širdelę…mmmmmnm…kaimynę ar kolegę…
…briedį Rudolfą, snaigę, riestas Kalėdų senio lazdas ar vytus vainikus… Bet kokio pavidalo meduolius reikia kepti 180-200° C orkaitėje ir stebėti, kad “šedevrai“ nesudegtų (geriausiai, kai visos meduolio dalys būna vieno storio, tuomet kepa tolygiai).
“Katarinkos“ – lipdytiniai meduoliai, bet skonis mažai pasikeis, jei taupydami laiką tiesiog iškočiosite tešlą ir formele “priklonuosite“ širdelių ir žvaigždelių. Tuomet bent pribadykite meduoliuose skylių, kad būtų galima įverti kaspinėlį ir papuošti vienodas formeles.
Iškeptus meduolius palikite atvėsti kepimo skardoje, nes bekeliant lengva nusukti briedžiui sprandą ar nulaužti žmogeliukų rankas-kojas. Aušdami meduoliai kietėja. Neišsigąskit, pastovėjusios keletą dienų ar (dar geriau) savaitę, sugėrusios namų drėgmę ir šventines nuotaikas, “katarinkos“ tiks ir bedantei bobutei. Ypač pamirkytos į karštą vyną 😉
Meduolių galima ir nepuošti, bet aš siūlau pasiterlioti su glajumi. Jį galima gaminti įvairiai.
Cukrinis glaistas
- 1,5 stiklinės cukraus pudros
- 1 kiaušinio baltymas
- šlakelis citrinų sunkos
Vietoje baltymo galima naudoti pieną, sultis, brendį ar paprasčiausią vandenį. Tiesiog cukraus pudrą išsukite su norimu glaisto “rišikliu“ iki baltumo, vientisos, šiek tiek tąsios masės. Darbuokitės mediniu šaukštu bent 10 min., kitaip vis atrodys, kad masė per skysta, o maišoma ji tirštėja ir darosi plastiška. Naudojant baltymą, glajus bus lygus, blizgus, juo galima “suremontuoti“ sutrupėjusius kepinius arba suklijuoti meduolines žvaigždutes į bokštą ar eglutę. Glaistas su sultimis ar alkoholiu bus trapesnis, ne toks baltas ir ne toks saldus.
Į baltą glaistą įmaišę kakavos miltelių ir truputį praskiedę brendžiu ar vandeniu, turėsite jau dvi spalvas meduolinei “tapybai“. Galima naudoti ir valgomuosius dažus, bet aš UŽ natūralumą ir ekologiją ;).
Pastabos. Glajus turi būti tokio tirštumo, kad lengvai teptųsi peiliu ar šaukšto galu, bet nuo meduolių beveik nevarvėtų, o stingtų kambario temperatūroje (džiovinant šiltoje orkaitėje glajus praranda blizgesį!). Bestovėdamas glaistas stingsta ir dubenyje, todėl paskutiniams “meno kūriniams“ dažyti jau teks jį kuo nors mėgiamu praskiesti.
Jei norite meduolius dar kuo nors apibarstyti (aguonomis, sezamu ar spalvotais pirktiniais cukriniais pabarstukais), berkite tuoj pat, nes glaistui vos pradėjus stingti, niekas nebelimpa…
Tai tiek tos meduolinės išminties 🙂 Bandysite? Būtų smagu jei paskui atsiųstumėte savo “katarinkų“ kalėdinius “portretus“…
Komentarų: 30
Comments feed for this article
9 gruodžio, 2008 12:41 am
waleru
labai, labai Kalediska! eilini karta liudziu del laiko stokos 😦 …
9 gruodžio, 2008 1:10 am
gintė
oi, na ir greita tu su komentarais!! as cia vis dar gr. klaidas gaudau ir briedziu dydzius tebereguliuoju 🙂
o laiko nedaug uzima tie meduoliai. ypac jei tai – kaledinio draugu vakarelio tema 😉
9 gruodžio, 2008 9:41 am
Eglė
Dievuleliau!… jau tas Rudolfas koks gražuolis.. Negaliu atplėšti akių..
Pirmąkart matau matau tokį šedevrą, kurio tikrai negalėčiau valgyt, nes būtų gailą šitokio grožio. Tikrai…
9 gruodžio, 2008 1:20 pm
gintė
🙂 Aciu. Rudolfas valgomas l. paprastai – nukandi raga, o paskui jau gaila buna ne jo, o nesuvalgyto meduolio padeti :)))
9 gruodžio, 2008 2:40 pm
garbane
Kaip grazu!
9 gruodžio, 2008 2:55 pm
waleru
as manau, kad sitie meduoliai labiau sventiniu namu dekoras, ar dovana, nei tiesiog meduolis prie arbatos… isdrisciau ji suvalgyt tik po svenciu 😉
10 gruodžio, 2008 9:02 pm
evadace
superiniai 🙂
10 gruodžio, 2008 11:39 pm
laurionca
grozis!
as laukiu nesulaukiu kada juos darysiu 🙂 teslyte guli saldytuve ir laukia 🙂
beje – labai tau aciu Sarune uz pagalba 🙂
11 gruodžio, 2008 12:54 am
gintė
a, tai siemet agenturoj keisites briedziais? 😉
as laaaaabai laukiu jusu visu meduoliniu sedevru!!!! siuskit cia nuorodas su foto. arba tiesiog foto adresu gintte@gmail.com
laaaaaukiu!!!!
11 gruodžio, 2008 1:06 am
gintė
mmm… jo, gal tie meduoliai – paveiksliukai dovanoms. uztai kaip gerai “eina“ toms dovanoms!!! 😉 as kepu ne miniatiurinius, didesnius, bent per delna, t.y. visa plastaka, tada po viena sugrudu i paprasta plastiko maiseli (perku urmu cia: UAB “ROKSETA,“ P. Lukšio g. 18, LT-08221, VILNIUS (5) 2700313) ir suraisiojus kaspinais ar siaudais, rikiuoju po egle…
svarstau, ar ir siemet pasiterlioti su meduoliniais nameliais. pernai musu kleckius dar nesuprato kokio gerio ir skonio tie statiniai yr’, bet gal siemet jau butu aktualu…. sekmingai isdovanojau. vaikams turinis saldesis, pasirodo, dar daro ispudi. maniau, jau visko persisotine…
11 gruodžio, 2008 2:05 pm
waleru
manau, galetu buti Katarinku III dalis, jau supakuotos dovanos 🙂
11 gruodžio, 2008 2:08 pm
gintė
darom…
12 gruodžio, 2008 8:48 pm
cute
ginte, man jau pavydo isterija nuo tų tavo katarinkų… Nuo pirmos temos apie jas užsikrėčiau kalėdine- imbierinių meduolių manija. Siuvinėju meduolius namukus, berniukus, lazdeles, perku sagas alia imbieriniai žmogeliukai, dėžutes dovanoms ir tas derinu prie meduolinės spalvos.
Ir aplamai, į jūsų blog’ą man jau reikia drąsos užsukti. Bijau vis kokio naujo užkrato -priklauosmybės… (čia supraskit aš taip “žiauriai“ jus giriu 🙂 )
…banalu, nu bet tikrai: AČIŪ, kad esat.
12 gruodžio, 2008 9:21 pm
gintė
ooooooooooooooooooooooooooooooooooooo!!!!!!!
fantastiskas komplimentas: “sergu priklausomybes ligom, kliedziu meduoliais, sapnuojasi KOKONAI :D“…. Daktare, padeeekit!!! 😀
oi…. net sonus skauda – prisizvengiau…
as vis neprisiruosiu pakabinti vaiku kambary mamos ir Sarunes siuvinetu paveiksliuku. siuvineti kryziuku. kazkada praeita tukstantmeti, nes dabar nieko ta tema nebedaro ne viena is musu…
o va, tavo ta super braske, tai iki siol sapnuojasi!! gal galiu i KOKONA ideti? i sveciu skuriuka 😉 ot, sukeltu pavydo banga!!!! o gal gali atsiusti tas siuvinetas ‘katarinkas“? jau butu temos topu topas!!!
13 gruodžio, 2008 10:40 am
cute
ginte, vaje, man tai tik garbė, jei mano braškė ar kas kita tiks prie jūsų kompanijos 🙂
Katarinkų nežadu, kol nėra galutino rezultato.
8 gruodžio, 2009 1:52 am
Mugės spalvos, stilius ir kolekcijos « kokonas
[…] Ar kojines… Na, gerai, tada padėklą kalėdinėms “katarinkoms”. […]
14 gruodžio, 2009 12:24 pm
Gabija
Kur gauti sausainių spaudimo formelių? man jau reikėtų kepti tuos meduolius, bet negi su taure tik skrituliukus išeis pagaminti?
14 gruodžio, 2009 2:15 pm
maya
maciau siandien gelezines JYSK parduotuvej. netobulos, bet jeigu kitu nera..
14 gruodžio, 2009 8:53 pm
Gabija
Radau IKI. Puse velnio, gelezines, bet yra ir zvaigzdutes, ir sirdutes yra
21 gruodžio, 2009 8:16 pm
Asta
na va, trys dezutes meduoliuku, aisku netokie kaip Jusu, nes idejau kepimo milteliu (galvojau kad pamirsau nusirasyt).o turbut nereikejo? na tiek tos, vistiek smagus isejo.norejau pasiklausti ar sutepti glajum stoves dezutej, ar geriau iki paskutinio laukt?
21 gruodžio, 2009 11:34 pm
gintė
ne, sutepti glajumi jau niekur nebestovės – kas nors …suės 😉 😀 😀
laikysis, Asta, ramiai…. tik paslėpk saugiai 😉
3 gruodžio, 2010 7:13 pm
Vilma
Jau tesla uzmaisyta is pusantros porcijos, laukia savo eiles.
O juos iskepus laikyti atvirai, ar sandariai i dezute sudet?
7 gruodžio, 2010 6:28 am
Eglė
Ačiū, mergaitės už receptą 🙂 tik aš neiškenčiau tešlos taip ilgai brandinti, laikiau šaldytuve gal 4-5 dienas. Kočiojau labai plonai, kaip pepparkakor, bet manau, kad buvo ne blogesni nei lipdytiniai meduoliai.
Pastebėjimai:
-tešla labai gerai minkosi, lipdosi, kočiojasi, tik būtina išėmus iš šaldytuvo ją gerai atšildyti iki kambario temperatūros. Kuo daugiau su tešla dirbama, tuo labiau ji paslankesnė ir geriau valdoma.
-Man patiko, kad sausainiai iškočioti ir išpjauti formelėmis labai geria laiko formą, neišsikraipo.
-Dauguma ragavusių prašė recepto, o tai yr gerai, ane, Ginte?
7 gruodžio, 2010 8:59 am
gintė
o tai yra – PUIKU :), Egle ;)….
faina, kad patiko. aš ir pati tiek nebelaikau, paprastai Kalėdas “pamatau“ tik už kokios savaitės nuo savo ilgos nosies… gal trumparegystė? tai laiko nebelieka niekam: nei normaliam brandinimui, nei kočiojimui, nei pavožimui po bliūdu. tiesa, paprastai ir valgytojams nelieka laiko išsiknisinėti – “briedžiai“ dingsta akimirksniu 🙂
7 gruodžio, 2010 10:52 pm
Aš
pakartosiu klausimuka :
O juos iskepus laikyti atvirai, ar sandariai i dezute sudet?
8 gruodžio, 2010 9:41 am
gintė
apie laikymą iškepus: galima ir taip, ir taip. aš karštų į dėžes nekišu, nes kaip ir visi meduoliai kuri laiką, kol atvėsta būna per daug plastiški, kad rizikuočiau kokia briedžio koja 😉 (ir taip jau ten visko su jais nutinka…..). nugrlazūravus irgi uždarys neišeina – reikia, kad glajus nudžiūtų… o po paros (ar nakties) galima jau grūsti į pakavimo maišelius – paprastai kepu dovanom, tai man sunku atsakyt į šitą paprastą klausimą…
pabandykit visaip. parašykit, kaip labiau patiko. jei valgomi ir vos iškepę, nėra jau tokia akmeniniai visai. bet skanesni pastovėję. drėgmės gauna ir tiesiog namie laikomi, o ji jiems nemaišo…
14 gruodžio, 2010 11:50 pm
Aš
na ka,bandomoji katarinka ,savaite pragulejus atvirai,visai nesuminkstejo-kieta kaip akmenelis 🙂 visas kitas katarinkas bandysiu deti i maiseli-gal bent sitos suminkstes ir dantys liks vietoj 😀
15 gruodžio, 2010 6:45 pm
gintė
oi… vargas?
žiū, radau Neringos blog’e. gal pravers patarimai, nepanašu, kad ir šitos “katerinos“ l. minkštos ;). http://www.neringa-blogas.com/kulinarija/pyragai-pyrageliai/katarzynki.html
man būna visaip: ir kietesni (vyne mirkomi ;)), ir minkštesni (mano briedžių galvos tada dažnai… lūžinėja, nervina…).
hm… nebeturiu ko pridurti. nebent…
skanių švenčių ir sveikų dantų su meduoliais ar be jų 🙂
16 gruodžio, 2010 11:55 am
Aš
na dar pasisakysiu 🙂 katarinka ,kurios tesla prastovejo savaite,buvo kieta ir po savaites ir po dvieju.katarinkos,kuriu tesla saldytuve isstovejo 2sav,suminkstejo jau po 2d. bet velgi negerai 😀 minkstos jos luzta 🙂 manau mano patirtis leis kitom kepejom apsispresti kokiu nori-kietu ,bet su visom galunem,ar minkstu,bet invalidu 😀
Siuo receptu tikrai nenusivyliau,naujiem metam dar gaminsiu 🙂
ACIU
18 gruodžio, 2011 11:57 am
Kepykla nr. 5 » Blog Archive » Can’t shake this feeling
[…] susikaupusios karamelės atiduočiau ir ranką nukirsti. Na, ne visai, bet nedaug tetrūksta. 5. Katarzynkos, duokdie, bent trečdaliu tiek gražios kiek pas Gintę. 6. Churro. 7. Džiūvėseliai – ne […]