NeFormatas

Nes nežinau, kaip dar pavadinti kai kuriuos išradingus ir širdingus mugiautojus.

Viena kompanija vadinasi “Zuikių fabriku“ ir gyvuoja porą dienų per metus. Jau trečius metus taip… Va, zuikiai laiškelį parašė:

Mes atidarome fabriką tik dviems  dienoms metuose – kepimui ir svečiavimuisi mugėje su kepiniais, o visą kitą laiką dirbam visai kitus darbus ir savo kepiniais lepinam tik draugų ir šeimynykščių pilvus.

Įsikuriam, nes labai knieti prisidėti prie Idėjos, kiekvienąkart labai jautrios ir tikros, o kasdieniuose darbuose sukuriami „produktai“ visai netinkami pardavimui – tuščias būtų mūsų prekystalis.

Labai džiaugiamės, kad mums tai bus jau trečia Kokono mugė ir geriausi mūsų pažįstami kepėjai (mamos, tetos, draugės) ir jų padėjėjai (tėčiai, dėdės ir draugai) kiekvienąkart nepatingi susilėkt į didelius namus ir pasidaryti šventę sau, savo pilvams ir elektros tiekėjams, o galop – Mugės dovanų gavėjams.

Neturime daug praktikos nei parduodami, nei reklamuodami, nei gražiai fotografuodami, bet į savo kepinius įdedam tiek meilės, kaip kepdami artimiausiems. Dar papildomą saują razinų į tešlą maktelim, cukraus nepašykštim, ilgėliau šaukštu pamakaluojam „dėl skanumo“.

Nekantraudami laukiam mugiavimo dienos.

Pridedu nuotrauką iš dabar vykstančių savų receptų traukimų ir testavimų (kuriais labai jau džiaugiasi naminių smaližių komanda).

Iki susimatymo,

Zuikių Fabrikas

ir biskočių saują atsiuntė:

Iki, zuikiai 🙂

****

Kitas NeFormatas šioje mugėje vadinasi:

Ir šitas “bam“ nieko negamina. Nekepa. Nesiuva. Net nešoka ir nedainuoja. Tai ką veiks tada mugėje?? Ogi… lankstys popierinius lėktuvėlius ir mokys to mažuosius. O paskui skraidys begaliniais LJVC kolidoriais. Na, nežinau, kaip bus su tas koridoriais, bet lėktuvų rasit daug.

KIDIBAM – labai šviežia mamų kompanija, o susikūrė, nes:

Ir prasidėjo nuo:

KIDIBAM prasidėjo nuo vaikų. Kai gimsta vaikas, praktiškai iš karto galima paruošti didžiulę spintą naujojo žmogučio daiktams. Vaikai labai greitai auga – tą žinome visi. Taigi ir drabužių reikia vis naujų ir naujų. Didžiąją dalį superka tėvai ( o jei tiksliau – mama). Bet, aišku, gausybė toje spintoje ir pridovanotų drabužėlių, ypač kūdikėliui. Kai kurie būna labai mieli, kai kurie kažkodėl visai neprilimpa, kai kuriuos vaikas išauga tiesiog žaibiškai.

O jeigu turite mergaitę, tai turbūt ir Jūsų spinta sprogsta nuo suknių suknelių?

Och… maniškė nesprogsta. Mano berniūkščiai utilizuoja viską, ką tik aprengiu. Man reiktų užeiti čia, sutaupytų ne tik pinigų, bet ir nervų kartojant mantrą “nešliaužiok keliais – ištepsi naujas kelnes, nelįsk į krūmus – ką nors suplėšysi, NIEKO nedaryk! nes brangu viskas, po galais!!!!“. Tiesą sakant, mes su draugėmis irgi keičiamės vaikų drabužiais, bet gi ne begaliniai tokie taupių gurdručių šaltiniai.

O kuo ypatingi tie KIDIBAM?

Nes perka drabužius iš šeimų su vaikais – tokių kaip Jūsų. Tai ne įprasta padėvėtų drabužių parduotuvė, kur negali ir beatsekti, iš kur suplaukia drabužiai. Čia neperka dėvėtų drabužių maišais, šie drabužiai kvepia švara ir buvusių šeimininkų rūpestinga priežiūra.

Štai, kaip tai veikia.

Ir dar. KIDIBAM bendradarbiauja su Santariškių Vaikų ligonine, yra labdaros “kišenė“. O apskritai, tai čia – ne tik puikios kokybės vaikiškų drabužių parduotuvė, bet ir smagi, draugiška bendruomenė. {Hmm, tokiu atveju, turbūt tie neišsenkantys šaltiniai čia tada.}

Mugėje jie džiugins ir veikla užims vaikus. Tuo mums laaaaaabai padės. O “lietaus vaikų“ stovyklavimą parems pinigais, todėl prisijunkite, jei įdomu, bet į mugę drabužėlių gal neneškite ;).

Aš einu į žvalgybą, “bam“, skrendammmm ———-> http://www.youtube.com/watch?v=cP5DPtUztxI

Motyvacinė dovana

Da, da, da! MO-TY-VA-CI-NĖ! Gauni (arba perki sau dovanų) “motyvą“, apsivelki, pasižiūri į veidrodį ir atvaizdas paties žaviausio žmogaus pasaulyje kalba pats už save. O jei neįtikina tas vaizdas ar nekalba, tada reikia skaityti:

Per veidrodį, per veidrodį!!

Štai taip! Jei ryte nėra motyvo valytis dantis ar atkasinėti mašiną, tik užmeskit akį į veidrodį ir motyvas atsiras. Arba jei po pietų dingo paskata grįžti į kontorą, universitetą, apėmė apatija ir noras nuveikti NIEKO, paskaitykit vėl. Motyvas grįš. Parsiras. Neparsirado? Tada keiskit marškinius…

Malka… Pagaminta DADADA studijos, čia, ant Lietuvos.

Jeigu jaučiate, kam reikia malkų ar motyvo gyventi, nerašykite mums (nebent komentarą kokį), nebelaukit Pasaulio Pabaigos, iš karto pulkit pas Dalią ir Marčių į DADADA shop’ą ir gyvenimas akimirksniu pagerės. Netikit? Taigi jau sakiau – paaaaskaitykit… 😉

Tie keksiukai…

Susinervinau ir nusprendžiau labai lietuviškai: jei aš negaliu dabar gauti, tai ir jūs pasikamuokit! Va, atsiuntė “Tie kepėjai“ kalėdinių vaizdų mugei, tik naktį radau ir dabar cukraus priepuolio ištikta kaip pasiutusi neršiu po virtuvės spinteles. Beviltiška… Net vaikiškos barankos ir džiuvėsėliai seniai seniai suryti. TAIP NETEISINGAAA!! Šekit: keksssiukai, meduoliai, karrramelė, džemai… Jau galite pradėti laižyti ekraną. Nes ką gi dar daryt??

Šokoladiniai keksiukai su spanguolių įdaru ir maskarponės kremu.
Migdoliniai keksiukai su šokoladiniu kremu.

Simpatukai ant pagaliuko – eglės ir žvaigždės.

Kalėdų džemai:

Sukūrėme juos galvodami apie dovanas savo draugams, apie jaukius vakarus su įvairiais sūriais, šviežia duona ir taure raudono vyno.

– imbierinis abrikosų ir cukinijų džemas
– meduolinis abrikosų, obuolių ir cukinijų džemas
– anyžinis moliūgų džemas
– bruknių ir kriaušių džemas su čiobreliais.

Kalėdukai – briedžiukai ir garvežiukai (aplinkai ir Jums draugiškiausi elgutės papuošalai).

…apelsininiai morengai su skrudintais lazdyno riešutais, apelsininė karamelė su migdolais…

Viskas! Aš daugiau nebegaliu…

Labanakt.

Reportažas iš… Kalėdų

Foto reportažas. Ir labai skūpus tekstas. Ne dėl to, kad mugės proga gavau papliurpt pagaliau iki valios ir dabar tyliu, tiesiog susikaupė krūva darbų (ir jei aš jų neišmėšiu, šventės ne meduoliais kvepės… ;)).

Taigi, trumpai:

Emocijos.
Kalėdinės nuotaikos lipo per kraštus, nuo žmogiškos šilumos tiesiogine ir perkeltine prasme buvo taip karšta, kad buvo galima užsukti radiatorius ir sutaupyti ant komunalinių ;). Aš iki šiol nesuprantu, iš kur tiek daug geranoriškų žmonių atsirado…

Dovanos.
Nauja “mada“ – natūriniai mainai: medinės mašinėlės į megztus katinus, atvirutės į meduolius, šypsenos į… šypsenas.

Likučiai.
Na, vienas Likutis – Ligitos “megztinukas“ didelėm akim – jau buvo jos pačios pakrikštytas dar iki mugės ir atiteko darželio Karalaitei Ievai (ji savanaudiškai šitą žaislą įsimylėjo).

O kitų kūrinių likučiu nepavadinsi, jei tiesiog išdidžiai laukia ir renkasi, kam padovanoti džiaugsmą. Gal esat TAS išrinktasis? ;). Va, rankų darbo stiklo gėlės su sidabru:

Ausyse ir…

…arčiau širdies (autorė šiuos daiktus sukomplektavo, bet jei atsiras nepasidalinančių, išskirstysim “buketą“)

“Prieštvaninė žuvis“ – laimės ir sėmės simbolis [žalvaris, čekų stiklas ir nepakartojamos rankų darbo stiklo ir keramikos detalės]

“Apie paukščius“ – dvi keraminės segės (antrosios “baisuoklis“ į kažką mielo labai panašus)

Ir dar pora sidabru suvaldytų agato uogų ir obuolių:

“Mėlynes“

“Ievos obuoliai“

Chi, ir visiški mugės “neformalai“ – 3 oranžiniai apipaišyti “braliukai“. Autorius savo www neturi, nes dirba visai ne paišytoju, o kadangi pats negali dėvėti marškinėlių be  “koncepsijos“, siūlo tokią filosofiją ir kitiems. [Medvilnė, tekstiliniai dažai. M dydis]

Čia tai, ko jau nebėr… Ką turbūt sulapnojot dar pakeliui namo iš mugės. Nors ir gaila tokį grožį kramtyti, bet visiškai jus suprantu, Ievos snaigės prilygsta šviežio sniego laižymui nuo suoliuko kai tau…4-eri 🙂

O dabar tiesiog susiraskit kokį kalėdinį Sinatrą ir pasivaikščiokit, pasidairykit, paragaukit…

pačiupinėkit 😉

“Elfų“ futbolas. Vlado išradimas. Padovanotas darželio futbolistams.

O čia mezgėjos sūnus ir medinių žaislų meistro “asas“ – susipažino mugėj. Nenuobodžiavo…

Ištikima ir atsargi gerbėja

Vaikų numylėtinis – Dalios arkliukas. Beje, irgi parduodamas (laaaaaaaabai patogus ir stabilus – žinau, ką sakau ;))

Paskutinis meduolinis namas. Taip ir nemačiau, kas į jį įsikraustė…

Minia 😉

Sąmanų “terariumas“ – visiška originalybė, nesu nieko pan. mačiusi, kvapą gniaužia – jis GYYYYVAS…

Darželio simbolis. Siuvo auklėtojos, direktorė ir net jos gimnazistė dukrai. Po pasaulį pasklido gal 50 panašių angelų. Gyvenimas turėtų pagerėti 😉

Neparagavau-au-au-uuuuuuuuuuuuu!!! Atsukit laiką atgal…

Ir vietoj epilogo (spausti ant paveikslėlio)…

AČIŪŪŪŪ!

“Katarinkos“. II dalis

Tai pagaliau ta žadėtoji antroji “katarinkų“ dalis… (eee… mano “kotrynos“ visos virto… briedžiais 🙂 )

Priminsiu: “katarinkos“ – lenkiškų imbierinių meduolių legenda, kuria tikėti prieš Kalėdas verta vien jau dėl… meduolių skonio 🙂

Taigi, kai jau prisiruošite raityti šventinius meduolius, pasikvieskite draugių ir draugų arba savų vaikų į pagalbą, kad būtų smagiau, prieš kokį pusvalandį ištraukite paruoštą tešlą (žr. “Katarinkų“ I dalį…) iš šaldytuvo ir prisiminkite, kur laikoma kepimo skarda bei kepimo popierius.

Iš tešlos gabalėlių tarp rankų kočiokite maždaug piršto storio volelius, o ką iš tų volelių, blynelių, rutulėlių pavyks sukurti, priklauso nuo Jūsų fantazijos ir įgudžių…

mmmm…eglutę…mmmmm mmmm…širdelę…mmmmmnm…kaimynę ar kolegę…

…briedį Rudolfą, snaigę, riestas Kalėdų senio lazdas ar vytus vainikus… Bet kokio pavidalo meduolius reikia kepti 180-200° C orkaitėje ir stebėti, kad “šedevrai“ nesudegtų (geriausiai, kai visos meduolio dalys būna vieno storio, tuomet kepa tolygiai).

“Katarinkos“ – lipdytiniai meduoliai, bet skonis mažai pasikeis, jei taupydami laiką tiesiog iškočiosite tešlą ir formele “priklonuosite“ širdelių ir žvaigždelių. Tuomet bent pribadykite meduoliuose skylių, kad būtų galima įverti kaspinėlį ir papuošti vienodas formeles.

Iškeptus meduolius palikite atvėsti kepimo skardoje, nes bekeliant lengva nusukti briedžiui sprandą ar nulaužti žmogeliukų rankas-kojas. Aušdami meduoliai kietėja. Neišsigąskit, pastovėjusios keletą dienų ar (dar geriau) savaitę, sugėrusios namų drėgmę ir šventines nuotaikas, “katarinkos“ tiks ir bedantei bobutei. Ypač pamirkytos į karštą vyną 😉

Meduolių galima ir nepuošti, bet aš siūlau pasiterlioti su glajumi. Jį galima gaminti įvairiai.

Cukrinis glaistas

• 1,5 stiklinės cukraus pudros
• 1 kiaušinio baltymas
• šlakelis citrinų sunkos

Vietoje baltymo galima naudoti pieną, sultis, brendį ar paprasčiausią vandenį. Tiesiog cukraus pudrą išsukite su norimu glaisto “rišikliu“ iki baltumo, vientisos, šiek tiek tąsios masės. Darbuokitės mediniu šaukštu bent 10 min., kitaip vis atrodys, kad masė per skysta, o maišoma ji tirštėja ir darosi plastiška. Naudojant baltymą, glajus bus lygus, blizgus, juo galima “suremontuoti“ sutrupėjusius kepinius arba suklijuoti meduolines žvaigždutes į bokštą ar eglutę. Glaistas su sultimis ar alkoholiu bus trapesnis, ne toks baltas ir ne toks saldus.

Į baltą glaistą įmaišę kakavos miltelių ir truputį praskiedę brendžiu ar vandeniu, turėsite jau dvi spalvas meduolinei “tapybai“. Galima naudoti ir valgomuosius dažus, bet aš UŽ natūralumą ir ekologiją ;).

Pastabos. Glajus turi būti tokio tirštumo, kad lengvai teptųsi peiliu ar šaukšto galu, bet nuo meduolių beveik nevarvėtų, o stingtų kambario temperatūroje (džiovinant šiltoje orkaitėje glajus praranda blizgesį!). Bestovėdamas glaistas stingsta ir dubenyje, todėl paskutiniams “meno kūriniams“ dažyti jau teks jį kuo nors mėgiamu praskiesti.

Jei norite meduolius dar kuo nors apibarstyti (aguonomis, sezamu ar spalvotais pirktiniais cukriniais pabarstukais), berkite tuoj pat, nes glaistui vos pradėjus stingti, niekas nebelimpa…

Tai tiek tos meduolinės išminties 🙂 Bandysite? Būtų smagu jei paskui atsiųstumėte savo “katarinkų“ kalėdinius “portretus“…