Palaukite, p.Kalbininkai, neskubėkite manęs nušauti už tokį pavadinimą, tuoj paaiškinsiu, kodėl gi jis toks.

“Katarinkos“ – lenkiški imbieriniai meduoliai. Pasakos ir legendos tvirtina, esą jie kilę iš garsaus Torunės miesto (N.Koperniko gimtinės), kuriame seniai seniai viduramžiais gyvenęs kepėjas, beviltiškai įsimylėjęs turtingo pirklio dukterį Katariną (liet. Kotryną). Mergelė buvusi ne tik turtinga, bet ir be galo graži, o kepėjas – “biednas“, tačiau išradingas. Nusprendęs, kad geriausia dovana širdies damai yra… pati širdis, jis iš meduolinės tešlos iškepęs dvi širdeles ir sujungęs jas žiedu. Istorija nutyli, ar p.Katarinai dovana padarė įspūdį, bet, sako, Torunėje iki šiol raitomi tokie ar panašūs meduoliai ir gražuolės garbei vadinami “katarinkomis“…

Šių meduolių receptų versijų yra ne viena. Manau, kiekvienas kepėjas (-ėja) gali “patobulinti“ jį pagal savo (ar savo “katarinos“ ) skonį. Tačiau vienas “katarinkų“ bruožas turi išlikti – tai rankomis lipdomi meduoliai, vadinasi, jų tešla turi būti plastilino “pusseserė“. Dar viena technologinė gudrybė – tešlai net keletą savaičių privalu “ilsėtis“ vėsiai, kad prieskoniai įsigertų ir meduolių skonis būtų vientisas. Beje, ir iškeptos “katarinkos“ palaikomos bent keletą parų, kad sviesto kvapą “permuštų“ imbieras, pipirai, gvazdikėliai, kardamonas, muskatas, cinamonas ir medus… Eeee… Ar jums dar netįsta seilės?

Meduoliai:

  • 250 g medaus
  • 250 g cukraus
  • 200 sviesto
  • 600 g kvietinių miltų
  • 1 kiaušinio
  • šv. tarkuoto imbiero, kvapniųjų ir juodųjų pipirų, kardamono, muskato, gvazdikėlių, cinamono

Medų, sviestą ir cukrų išlydykite puode ant silpnos ugnies. Neužvirinkite!! Į atvėsusią masę imaišykite kiaušinį, miltus ir visą įvairovę prieskonių (jų kiekis priklauso nuo kūrybinio įkvėpimo). Tešlą gerai išminkykite, uždenkite ir “paslėpkite“ šaldytuve bent porai savaičių.

Na štai, pirmasis žingsnelis kalėdinių dovanų ruošime padarytas. Aš pasirūpinsiu tešla jau artimiausiu metu, o po poros savaičių čia ieškokite “katarinkų“ iliustracijų. Iki švenčių dar marios laiko, bet siūlau meduolinių dovanėlių prisikepti iš anksto, nes tokių dovanų skonis “su amžiumi“ (iki protingo termino…) tik gerėja, o paskutinę savaitę smagiau praleisti siurbiant karštą vyną, o ne plūkiantis prie viryklės, a’ne? 😉

Laukite tęsinio…