Apie bičiulius. Senus, naujus. Tokius ir kitokius.

Šiemet Laikas ne spaudžia, jis tiesiog priplojo mane prie sienos! Įkvėpt nebegalu, o dar liepia judinti kojas ir pilkąsias ląsteles… Chamas!

Nuo ko pradėt viskąąąą?? Nuo kooo gi?!!  {uf, noriu sulįsti į šitą šv.paveikslėlį, Dievaži, kosminė ramybė – niekas niekur neskuba, nes nėr kam skubėt – nė gyvos dvasios :))

Šitoje sodyboje gyvena mano bičiuliai. Ir bičių bičiuliai. Dar čia laksto trys labradorai ir klesti kitokie amatai. Aurelija ir Nerijus paspruko iš miesto ir dabar vasarom kvėpuoja tikra laisve, o žiemom obliuoja lentas ir laisvalaikiu meldžiasi, kad iki stogo neužpustytų. Juokauju. Nes pavydžiu tų vasarų žaliai…  “Kitokie amatai“ antrąją KOKONO mugę paženklino nerealiomis lesyklomis ir inkilais, nuo to karto įvairiuose miesto jomarkuose negaliu pro jų kioskelį ramiai praeiti. Šiemet atsiveža  savo kaimo vasarinio gėrio:

Ir grožio:

Atidžiau įsižiūrėkite, čia rinkinys visai šeimai, nuo čiulptuko laikiklio iki sąsagų. Kas jums šiuo metu aktualu?

Draugai visiems visada aktualūs. Čia bus raudonausių:

Yra raudonnosių:

Dar violetaširdžių:

Ir dar kitokių visokių. Kokio Jums reikia? Parašykit, sms savo Kalėdų seniui…

****

Ta laukų trauka iš miesto tik šliurpt ir ištraukė mano kaimynus SUTVĖRIMUS. Dabar jie – “Kitokių amatų“ kaimynai (eee, kažkoks juokingas kilometrų skaičius teskiria…) Aukštaitijos tyruose. Viename pomuginiame vakarėly šalia pasėdėjo, pačiulbėjo ir susikukavo – Lina su Adomu pasiėmė 3 savo mergeles ir irgi išsikraustė. Į SAVO vienkiemį. Visa šmaikšti kraustynių ir įkurtuvių istorija čia:

Arba čia—–> sutverimai.blogspot.com

Che, visokie padarai šitame kaime tiesiog tarpsta! Žvejoja:

…muzikuoja…

… muzikuodami dar ir dviračiais važiuoja…

…rūke ežiukus sapnuoja…

Aš čia galėčiau nieko ir neberašyt, vaizdai patys kaip eilėraščiai. Tai tik priminsiu, kad visą šitą augaliją ir gyvūniją rasit Mugėj. Ir Liną Baubuką irgi. Patys galėsit paklausti, kaip ten baigėsi japoniško sodo jų trobos viduje projektas.

Šitie rimtuoliai iš nespalvoto filmo – Adomo iš Baubų sutvėrimai. Aš tik nesuprantu, kaip jie visi: tie baubai, 3 vaikai, katinai ir 2 fantazijų pilnos galvos toj sodyboj telpa??

Jei ką dar praleidau, pasiskaitykit patys:

*****

“Balžeko bitės“ – irgi bičiuliai apie medų. Pernai Žaislų muziejaus mugė bitėms buvo pirmasis išlindimas iš savo avilio. Jau tooooks vykęs! Per metus jų vaškiniai eglutės žaisliukai pasiekė net Japoniją ir dabar gyvena lietuviškoje parduotuvėje Tokijuje, kol japonai parsineša į savus namus. Jie irgi puošia eglutės?…

Lakoniška (beveik japoniška…) nuotrauka iliustruoja viską, pas “Balžeko bites“ ką rasite mugėjė šį kartą. Arbata vadinasi – “Nebuvo nė vieno Žmogaus, kuriam Arbata nepasirodė gardi“ :). Gerai, pati sugalvojau pavadinimą, Andrė tik parašė jos sudėtį: medetkų, šeivamedžių žiedai, žemuogių, mėtų, juodųjų serbentų lapai, dar pridūrė, kad labai aromatinga ir skani. Ir patikino, kad patinka visiems. Padegustuosimmmm…

Bitės gyvena Aukštaitijoje, bet “bičių motinėlė“ Andrė – Aukštaičių g. Užupyje. Jei smalsu, kaip – paskaitykite, Miesto Mamos vasarą ten svečiavosi. O jei dar smalsiau – tai žiūrėkite šį sekmadienį, 10 val. per TV3, Beata alkanų nepaliks ;).

****

Na, o pabaigai pirmojo įrašo dar truputis medaus. Kad širdis visai apsaltų…

Jurgita šiemet naujokė, nauja bičiulė,m labai žalia mugiautoja apskritai. Ką aš galiu pasakyti? KOKONO mugė – puiki vieta pradėti! Nes kaip sakoma:

Čia medaus arbatėlės (hm, arbatytės, arbatėlytės…) su įvairiomis vaistažolėmis. Makt vieną šaukštelį į šilto vandens puodelį ir strykt iš lovos, lai ten Sloga viena galuojasi…

Mna patinka etikėtės! Mažai man čia grafomanija taškytis bereik’, tiesiog linkiu:

…ir laukiu mugėje. Sekite spaudą!

Trapūs grožiai

Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…

Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:

“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.

Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…

“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:

Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!

*******

Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:

Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.

Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}

*******

Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…

Su žiemiškais žiedeliais:

Arba kitoks žiedelis 😉

O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…

******

“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:

…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:

…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…

Net aukštyn kojom!

O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:

Ir bičių burtais…

Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:

Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…

Svirplelės širdies keliai

“Svirplelę“ (Liną) “radau“ lygiai prieš metus. Ir iš karto apsiseilėjau…

…ir įsimylėjau.

Iš pat pradžių, ryškias spalvas ir “baubukus“:

Paskui meškiukus (net ir tuos, kurie “serga“ vėjaraupiais):

Tada paukštukus:

ir kitokius sutvėrimus,

…kurių Linos dirbtuvėje apstu. Ir jie labai vislūs 😉

Net tiksliai nežinau, ar tikrai keramika yra Linos “širdies kelias“, gal tik laikinas “takelis“. Ji pati sako: “Buvau juvelyre, tikiuosi ja vėl būti.“ O kol kas: “Eksperimentuoju su dažais paišydama iliustracijas, eksperimentuoju su emalėm, tepdama jas ant sidabro, vario. Eksperimentuoju su glazūrom, pigmentais, angobais…“

Dievaži, net labai neprastai sekasi tie eksperimentai, ir aš mielai priglausčiau ir tuos 30% griežtos jos pačios kontrolės nepraėjusių Linos darbų, kuriuos dabar atiduoda savo dukterims pažaisti. Dar prisipažįsta darantis bandymus su maistu, vilnoniais ar baltais drabužiais ir raudonais pledukais skalbyklėje, o dar dievinanti pieninį šokoladą ir mielai sutiktų būti juo papirkta. Beje, Svirplelės darbų vardai ar pravardės nė kiek nenusileidžia spalvingumu pačiam vaizdui. Čia “žodynėlis“: burburkaklės – liet. k. karoliai, sutvėrimai, baubukai – bet kas, kas sutverta ir nebūtinai pagal gamtoje esančius “paveikslus“, dar yra žydinčių moterų deivių, lekuojančių šuniukėlių, žieminių (snieginių) lapių, baubukų-debesėlių ir panašių padarėlių… Vieną tokį:

…pernai padovanojau savo vyrui. Išdidžiai įsisegė į mėgstamiausią šokolado spalvos aksomo švarką ir visą mėnesį džiugino kolegas. O paskui supykęs šitą lapinuką paslėpė savaitgalio dėžutėj, sakė, nebegalįs daugiau – bendradarbiai ir užsakovai tik išsišiepę spoksodavo į jo atlapą ir nė bieso (nė baubo) negirdėdavo, kas jiems sakoma! Štai kokia baubukų galia 😉 Kartais jei gali parodyti kryptį ar patalpos paskirtį:

Ei, bet tik nepagalvokit, kad čia kokia velnių apsėsta šeimyna. Taip, šeimyna, nes ir Linos vyrui Adomui su moliu pakeliui ;). O jo darbai stilistiškai kitokie. Net jei ir pučia į tą pačią baubukų sutvėrimo dūdą, įžiūrėsit baltiškų / skandinaviškų motyvų, gerokai daugiau ornamentiškumo, o kai kur – kone tapybiško realizmo. Taigi, be raguotų miško ar pasakų padarų šiose dirbtuvėse gimsta ir angelų. Pvz. cukraus Angelų:

Ir net Princesių

Panašu, kad ir jaunoji karta uoliai darbuojasi. Jei be kurio nors čia pamatyto grožio nebegalite ramiai miegoti, rašykit: mazojilapute@gmail.com, ieškokit čia ir apgyvendinkit kokį baubą savo atlape (ar ausyse, ar ant kaklo…)