Tapatybė

Kas yra rankdarbiai šiais laikais? Kaip čia kokį apibrėžimą išraičius, kad į jį sutilptų ir naminis muilas, ir šokoladas, gamintas nuo pupelių. Visi amatai?  Kaip bebūtų, kas ne kojomis padaryta, tas ir rankdarbis 😉 Man visai nebesvarbūs terminai buvo radus “DogTag“ laiškelį “…ar mus priimsit?“, nes taip labai reikėjo to, ką jie gamina!

Žinoma, galima nešioti kaip papuošalą, aksesuarą, kuris vis užsuka į madingą spintą su kokia mėgiama citata. Arba yra kokio nors gyvenimo įvykio priminimas.

Bet man buvo svarbi ta klasikinė šio mažo metaliuko paskirtis – tapatybės ženklas. Mūsų pirmokui jis būtinas. Segame prie striukės užtrauktuko, jis smagiai skamba, krenta į akis tuoj pat, bet perskaityti tekstą (telefonų numerius) galima tik rimtai susirūpinus vaiko saugumu, jei įtariama, kad kas nutiko, pasiklydo ar pan.

Tokią pat paskirtį žymeklis atlieka ir pametus raktus. Na, tik gal nereikėtų spausdinti namų adreso ant jo 😉

Arba psimetęs bagažas. Būna gi atvejų, kai jis tiesiog pasimeta, be kriminalinės potekstės… Būna? Gal lagamino papuošalas tada praneštų šeimininkams ir gerų žinių…

Parūpo, kaip jauna šeima sugalvojo tokius “rankdarbius“, kaip įsigijo aparatėlį, kuriame po raidę dėlioja tekstus. “Vieną dieną pabėgo šuo..“ – pradėjo Edita…  Kam nors tai pažįstama? Mūsų Gilė šioj foto vaidina Reksą (su tokiu vardu pakabukas ant jos kaklo), bet Kalėdoms gaus savo asmeninį kolje su asmeniniu el.adresu, chi, chi!

Tradiciškai tokiu medalionus gaudavo kareiviai, bet nebūtinas karas Afganistane. Jei kariaujama su pavojinga alergija, cukriniu deabetu, epilepsija ar autizmu, tai iš šito “karo“ dalyviams labai praverstų pakabukas, kad bėdai nutikus, kiti galėtų padėti…

*****

O čia jau kitoks tapatybės patvirtinimas. Ekslibris.lt  pasiskolino lotynišką žodį – (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, skirtas žymėti nuosavą biblioteką. Skamba romantiškai, solidžiai, kažkaip net žaviai senamadiškai, kvepia tikru rašalu ir tais gerais laikais, kai visi rašė gyvus laiškus, turėjo laiko poezijai ir savų knygų anspaudavimui. O kas sako, kad dabar ne tie geri laikai 😉 Anspaudukus kuria dvi profesionalios grafikės, baigusios VDA. Mugėje jų anspaudu – dovana Žaislų muziejui – žymėsime čia pirktus grožius, o asmeninis anspaudukas – originali dovana rankdarbiautojams (savo kūrinių žymėjimui), knygų rijikams ir nepataisomiems grafomanams, gadinantiems popierių ir pašto ženklus.

Ir gi kaip smagu dėliot tokius visur: ant knygų, sąsiuvinių, sienų, delnų, kaktų… Čmok, čmok…

*****

Rasmantės (reta vardas…) svajokliai – kažkokios neišpasakytos subtilybės būtybės. Ir su prasme. Prasmė ir naudojimo instrukcija aprašyta kortelėse. Pagaminta su didele meile iš 100% medvilnės siūlo ir lašelio sidabro.

Lyg svajonės, rodos nieko nesveria. Ir kažką buria. Kodėl TAPATYBĖ? Todėl, kad: Širdelė – damoms, Inkaras – kavalieriams. Kas Jūs? 😉