Startinis įrašas apie pirmąjį mugės dalyvį bus laaaabai saldus ir asmeniškas. Galima praleisti beletristiką, jei manysit, kad “per nelyg’ “, pasigrožėkit vaizdais ir atlėkit palaižyt gyvai, o aš kitaip negaliu…
Kas mane pažįsta, žino, kaip man sekasi su svajonių darbais ir, kiek mano gyvenime būta šokolado, bet šiemet dar labai pasisekė ir su atostogom: Giedraičiuose porą savaičių gyvenom šokolado ir naminių ledų “fabrikėlyje“. Gaila, kad mano vaikai dar nesuprato, kokia laimė jiems nusišypsojo, dar negalėjo kieme ar darže išdidžiai pasigirti: “ o aš mačiau kibirus ledų, kalnus šokolado, upes marmelado, ot!“ Tiesą sakant, į manufaktūros kaimynystę patekom visiškai atsitiktinai, bet apie rankomis iš tikrų (!!!) kakavos pupelių gaminamą šokoladą jau buvau girdėjusi, naminių ledų vežimaitį Vilniaus senamiestyje buvau mačiusi, o ir šokoladininką Domą irgi jau buvau sutikusi pernykščiame “Daiktų viešbučio“ turgelyje. Marmozel Vilmos suintriguota, kelis mėnesius bandžiau rasti drąsos jį pakalbinti ir parašyti apie tikrai nerealią, tuomet labai dar šviežią manufaktūrą, išskirtinį reikalą ant Lietuvos čia, KOKONE. Bet… Kartais mano prigimtinis landumas ir įžūlumas ima ir palieka mane ant ledo… Šį kartą paliko iki ledų sezono. Aišku, per tą laiką apie gerą naujieną parašė visi l’officieliai ir “Verslo žinios“. Ech…
Bet užtai vasara buvo įspūdinga. Giedraičių vasara.
Kai pirmąjį vakarą “Terakotos“ sodybos šeimininkas atvilko paragauti naminių karamelinių ir agurkinių ledų, kuriuos gamina iš savo ūkio karvių pieno (ir agurkų…), įsišnekėjom, o tada paaiškėjo, kad jie čia už sienos “su vienu vaikinu verda dar ir šokoladą“! Per daug sutapimų… Šį kartą buvo pakankamai laiko susipažinti, papliurpti, išragauti, pasmalsauti, dar ir netoliese esančią triušių ir ožkų “fermą“ aplankyti. Atostogos buvo laaaabai eko :). Matyti iki paryčių per kiemą į cechą su bazilikų šluotomis ir pieno bidonais zujančius ledų gamintojus – eksperimentatorius, o ryte nubusti nuo skrudinamos kakavos kvapo buvo tikrai baisiai romantiška.
Iš tiesų, Lietuvoje jau turbūt nebeliko tikrų šokolado gamintojų, net ir grandai, didieji fabrikai, vežasi belgų “paruoštukus“, temperuoja ir tiesiog lieja saldainius, daugelis ten dirbančių žmonių net nėra matę kakavos pupelių. Domantas “Chocolate Naive“ “sunkia“ iš pupų:
Ir vaizdas, ir skonis nustebina. Sunkoka patikėti, kas viskas prasidėjo taip iki avantiūrizmo naminiškai.
O gal dar kas nuo vasaros prisimenat ledų triratį?
Jeigu jau manote, kad mugės nebesulauksit, skubiai reikia dozes šokolado, ketvirtadienį patikrinkite Tymo turgų ir ieškokit, va, šito dviračio:
Foto: “Chocolate Naive““. Bet mes su Šarūne pasižadame pasižvalgyti po manufaktūrą greitu metu ir iš “savo varpinės“. Su Šarūnės hazeliu kokiu ;)…
Komentarų: 12
Comments feed for this article
11 lapkričio, 2011 6:17 pm
Šarūnė
Giedraiciai, nors mini trumpas vizitas buvo. Bet labai giedras ir uzkreciantis. Smagu rasti tokiu asmenybiu Lietuvoje!!!! Pasidairysiu su savo fiksuojama akimi kada….
11 lapkričio, 2011 6:27 pm
egle
ir mūsų ten būta, šokolado ragauta. ir rašyta 🙂
Jums, ginte, išties nerealiai pasisekė su tokiomis atostogomis. Daug ką išmainyčiau į tokį kaimą su tokiais kaimynais pašonėj.
O jų šokoladas su rožine druska yra awesome!
11 lapkričio, 2011 6:55 pm
gintė
jo, Šarūne, varom ir greitai, ok?
Egle, tai jau neabejooooju ;). juokinga buvo sykį: puškuojant iš Giedraičių su raudonu vežimu ir (gėda, ale gi vaikams neįsakysi) kažkokių kakadu ledų gerbėju iš Giedaraičių krautuvės į tą “terakotinį“ kaimą, sustoja pakeliui prabangi didžiulė mašina, dulkėms nusėdus, matau per langą iškištą kažkokį bob.. eee..moterišką žurnalą, o manęs jau su neviltim balse klausiama, kur čia ta garsioji ledainė, kur bazilkų ir pomidorų ledai parduodami. :D. žiniasklaidos galia…. teko įbrukti gamintojų telefoną ir patikinti, kad ledainės čia dar nėr. tik virtuvinis cechas….
11 lapkričio, 2011 7:19 pm
egle
:)))) būna, pasitaiko. bet geriems dalykams žiniasklaidos įtaka nekenkia. reik tikėtis, kad nekenkia ir kad geri dalykai nosies neužries ;))
11 lapkričio, 2011 7:43 pm
waleru
man jau ne pirma karta skatant apie Naive seile varva, bet geda prisipazint, dar neteko ragaut. as net bijau pagalvot, kokia priklausomybe gali issivystyt…
11 lapkričio, 2011 11:44 pm
Vilma
Girdėta apie chocholate naive, bet paragauti dar neteko… Gėda pelėda. 🙂 Laukiu mugės, siaubsiu visus saldainius iš eilės! 🙂
11 lapkričio, 2011 11:49 pm
gintė
dabar tik pamačiau – logo VIENARATIS, ne dviratis ;). tai net ir čia – aukšta klasė:)))) – kai prisimenu, kaip maniškis nusipirkęs vienaratį aiškino, dabar juo į darbą važinėsiąs, tai iki šiol dar juokinga…. tik vienaračiui nelinksma nei kiek: dulka kažkur sandėliuke be jokios naudos ir vilties…
o aš turiu vilčių, kad priklausomybė geram šokoladui išsivystys ne vien Valerijai – mums laaaabai reik nesivaldančių šokoholikų;).
13 lapkričio, 2011 6:53 pm
Indre
Vasara su Rūta iš Kas nutiko virtuvėje užtaikėm ledų vežimėlį. Na sužavėtos kažko labai nelikom – mums jie pasirodė per liesi (juolab, kai pati šiemet išbandžiau naminius su daug grietinėlės ir kaimiškais kiaušiniais). O šokolado tikrai norisi paragauti. Ypač to Eglės minėto su rožine druska – Himalajų? Vien pavadinimas intriguoja. Juolab, kad Lindt su druska labai mėgstu 🙂
13 lapkričio, 2011 10:54 pm
gintė
Indre, jie gamina iš pieno, sakė, bandę grietinėlę, nepatiko… skonio reikal’s. jei atvažiuosi, galėsi pačių pakamantinėti. 😉
5 gruodžio, 2011 4:23 pm
Luara
Sveiki, tai visgi , kur galėčiau šių išgirtų ledų įsigyti? Kurioje Vilniaus vietoje juos parduoda? Ačiū 🙂
6 gruodžio, 2011 12:51 pm
gintė
Luara, ledų sezonas ‘Naive“ ‘uose jau baigėsi, nes visi priedai buvo naudojami švieži, tiesiog iš daržo. Domantas yra užsiminęs, kad galbūt kokius “nesezoninius“ gamins keletui kavinių. bet tuo mano žinios ir baigiasi. pabandykit prisijungti prie jų FB, naujienos pasieks greičiau: http://www.facebook.com/ChocolateNaive
6 gruodžio, 2012 2:06 am
NAIVE. Chocolate Naive… «
[…] įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra […]