Startinis įrašas apie pirmąjį mugės dalyvį bus laaaabai saldus ir asmeniškas. Galima praleisti beletristiką, jei manysit, kad “per nelyg’ “, pasigrožėkit vaizdais ir atlėkit palaižyt gyvai, o aš kitaip negaliu…

Kas mane pažįsta, žino, kaip man sekasi su svajonių darbais ir, kiek mano gyvenime būta šokolado, bet šiemet dar labai pasisekė ir su atostogom:  Giedraičiuose porą savaičių gyvenom šokolado ir naminių ledų “fabrikėlyje”. Gaila, kad mano vaikai dar nesuprato, kokia laimė jiems nusišypsojo, dar negalėjo kieme ar darže išdidžiai pasigirti: ” o aš mačiau kibirus ledų, kalnus šokolado, upes marmelado, ot!” Tiesą sakant, į manufaktūros kaimynystę patekom visiškai atsitiktinai, bet apie  rankomis iš tikrų (!!!) kakavos pupelių gaminamą šokoladą jau buvau girdėjusi, naminių ledų vežimaitį Vilniaus senamiestyje buvau mačiusi, o ir šokoladininką Domą irgi jau buvau sutikusi pernykščiame “Daiktų viešbučio” turgelyje. Marmozel Vilmos suintriguota, kelis mėnesius bandžiau rasti drąsos jį pakalbinti ir parašyti apie tikrai nerealią, tuomet labai dar šviežią manufaktūrą, išskirtinį reikalą ant Lietuvos čia, KOKONE. Bet… Kartais mano prigimtinis landumas ir įžūlumas ima ir palieka mane ant ledo… Šį kartą paliko iki ledų sezono. Aišku, per tą laiką apie gerą naujieną parašė visi l’officieliai ir “Verslo žinios”. Ech…

Bet užtai vasara buvo įspūdinga. Giedraičių vasara.

Kai pirmąjį vakarą “Terakotos” sodybos šeimininkas atvilko paragauti naminių karamelinių ir agurkinių ledų, kuriuos gamina iš savo ūkio karvių pieno (ir agurkų…), įsišnekėjom, o tada paaiškėjo, kad jie čia už sienos “su vienu vaikinu verda dar ir šokoladą”! Per daug sutapimų… Šį kartą buvo pakankamai laiko susipažinti, papliurpti, išragauti, pasmalsauti, dar ir netoliese esančią triušių ir ožkų “fermą” aplankyti. Atostogos buvo laaaabai eko🙂. Matyti iki paryčių per kiemą į cechą su bazilikų šluotomis ir pieno bidonais zujančius ledų gamintojus – eksperimentatorius, o ryte nubusti nuo skrudinamos kakavos kvapo buvo tikrai baisiai romantiška.

Iš tiesų, Lietuvoje jau turbūt nebeliko tikrų šokolado gamintojų, net ir grandai, didieji fabrikai, vežasi belgų “paruoštukus”, temperuoja ir tiesiog lieja saldainius, daugelis ten dirbančių žmonių net nėra matę kakavos pupelių. Domantas  “Chocolate Naive”  “sunkia” iš pupų:

Ir vaizdas, ir skonis nustebina. Sunkoka patikėti, kas viskas prasidėjo taip iki avantiūrizmo naminiškai.

O gal dar kas nuo vasaros prisimenat ledų triratį?

Jeigu jau manote, kad mugės nebesulauksit, skubiai reikia dozes šokolado, ketvirtadienį patikrinkite Tymo turgų ir ieškokit, va, šito dviračio:

Foto: “Chocolate Naive””. Bet mes su Šarūne pasižadame pasižvalgyti po manufaktūrą greitu metu ir iš “savo varpinės”. Su Šarūnės hazeliu kokiu ;)…