Apie naivumą…

Viskas teisinga: kažkam tai – pirmas parašytas romanas, kažkam – pirmasis interviu su rašytoju…
Į Arūną Matačių, labai labai šviežio “Naivaus romano apie meilę, vyrą ir šokoladą“ autorių iš karto kreipiuosi “tu“, toks familiarumas pagal nutylėjimą lyg ir savaime suprantamas – kalbamės moderniai, Skype’u, ir bendravimo taisyklės čia šiek tiek pablukusios. Savo pašnekovo nepažįstu, nesu jo net mačiusi, visagalis internetas dosniai asmeninės informacijos nedalina, knyga dar spaustuvėje… Intrigą kelis kartus sustiprina ir naujojo romano recenzento citata: “Meilės nuotykiai kupini sekso scenų, atviros erotikos, tačiau paliečia ir gilesnius bei esmingus prasmės, darbo, pasaulio grožio reikalus.“ O-h-o!…
Prisipažinsiu, kai man pasakė, kad jaunas vyras parašė kone 300 psl. meilės romaną, gerai pasūdytą erotika, ir išleido jį ryškiai rožiniu viršeliu, maniau, kad mane kvailina, kad čia koks valentininis pokštas, nerimta.
Ne, ne, viskas čia net labai rimta! Romanas “sukaltas“ ir išleistas labai kokybiškai. Tikrai. Čia kaip gero, tikro šokolado gamyba – siekiau kokybės visur, svarbus buvo ir turinys, ir forma. Knyga parašyta palyginus greitai: pirma pusė gal per porą savaičių, antroji su kelių mėnesių pertraukomis, išsitempė iki pusmečio, bet nuo pirmos eilutės parašymo iki spaustuvės viskas užtruko beveik 1,5 metų. Negali būti nerimta. Be to, nerašiau “iš reikalo“, rašiau, nes negalėjau nerašyti. Čia kaip tas garsus posakis apie grafomaniją.
Sukaltas? Meilės romanas? Pala, o kur gi polėkis, kūrybinės kančios ir kibirkštys, rožės, romantika? O pats skaitai meilės romanus?
Tai knygos viršelis gi labai rožinis (juokiasi). Meilės romanus skaičiau ir skaitau. Tik kad ta meilė visų skirtinga. Iš tiesų, tik viršelis ir yra toks rožinis, vidus spalvotas, gal net kartais purvinas, toks su tvaiku ir poskoniu. Man meilė ir yra kaip geras šokoladas – cukraus jame mažai, jis šiurkštokas, kartokas, teplus, žodžiu, saldumas nėra pagrindinė savybė. Viena – aistra, visai kita – meilė. Nedaug čia tos romantikos realiame gyvenime… “Meilė – tai nuolatinis domėjimasis žmogaus, kurį mylime, gyvenimu ir tobulėjimu… “ – tokia Ericho Fromo citata yra romane. Ir kita, M.Litvako: “… visa kita – tik neurotinis sutrikimas.“
Mmmm, pragmatiška… Spėju, tavo studijuota aukštoji matematika, irgi prisisdeda prie tokio nelyriško požiūrio ir į meilę, ir į rašymą. Dirbai reklamos agentūroj, buvai prodiuseriu, o dabar  “verdi“ šokolado manufaktūroje. Taip smalsu, ar daug knygoje yra tavęs paties? Kiek erotiniuose romanuose realybės? – va, kur kablys 😉
– Aukštoji matematika mažai ką bendro turi su skaičiais. Tai modeliavimas ir optimizavimas. Versle gi to reikia. Ir knygai parašyti irgi reikia. Bet negi įmanoma parašyti meilės romaną be savos patirties? Istorija šioje knygoje išgalvota, nors ir pasakojama pirmuoju asmeniu. Dalis faktų ar patyrimų yra mano. Bet trys vaizduojamos moterys yra tiesiog trys tipažai, nes kiekvieno mūsų gyvenime ryškūs keli asmenys: vienas, kuris visada išklauso, antras, kuris išklauso ir padrąsina, ir trečiasis, kuris išklauso ir kritikuoja. Atsitiko taip, kad tie trys žmonės romane yra moterys. Romaną jau skaičiusios  ieškojo savęs tuose charakteriuose. Rado.
Tai Tamstą pažįstančios Vilniaus gražuolės gali būti ramios, romane pažodinių savo nuotykių neras?
– Neee… (prajuokinu ir vėl). Pagrindinė romano intriga, tikrai susijusi su realiu gyvenimu, yra net ne apie meilę, o apie kūrybą, gamybą. Knygoje yra atsakymas, kodėl atsirado “NAIVE“ manufaktūra, kodėl buvo pradėtas gaminti šokoladas nuo pradžių pradžios – nuo kakavos pupelių (tokių, beje, Lietuvoje daugiau ir nėra) ir kodėl ŠOKOLADAS, o ne koks sūris ar alus. Bet net naivus šokoladas nėra pažodinis knygos pavadinimas, tiesiog manau, kad pirmasis parašytas romanas, o dar apie meilę negali būti ne naivus.
O meilės romanus rašantys vyrai gali būti ne naivūs? Vyrai gi savų kūrinių dažniausiai šitaip neįvardina, nes be meilės ten dar būna karo, maro ir kitaip nuleidžiamo kraujo, gal dar politikos ar pinigų, šaunumo, drąsumo…
Rašo vyrai meilės romanus, tik, tiesa, kitaip. Vyrams sunku, įsimylėję tampa pažeidžiami, turbūt todėl yra autorių, kurie vulgariu, net labai vulgariu tekstu dangstosi. Kiekvieno vis kitoks būdas… Maniškis gal atviras, nesaldus, bet tikrai ne tiek erotiškas, kad visai glumintų. Aš tą supratau gavęs gan garbingo amžiaus literato recenziją. Nebuvo labai drąsu siųsti jam romaną paskaityti, bet netikėtai palankus įvertinimas mane tikrai pradžiugino.
Vadinasi, šis naiviai rožinis romanas ne toks jau ir naivus? Kurioje knygyno lentynoje jo ieškoti: prie rimtos klasikos ar meilės romanų klasikiniais minkštais viršeliais?
– Nei ten, nei ten. Kietais viršeliais ši knyga, graži ir tos pačios filosofijos, kaip ir “NAIVE“ šokoladas: su gyvu autoriaus parašu, spausdinta ant popieriaus, kuris pagamintas iš atsakingai auginamos medienos, po pirmojo išleisto tiražo pagal vieną klimato apsaugos projektą yra pasodintas kakavmedis Gorongosos Nacionaliniame parke Mozambike. Viskas tikra ir nesumeluota. Tikrai neriamės iš kailio gamindami šokoladą, nėra niekur taupoma kokybės sąskaita. Ir su knyga taip pat. Ją galima skaityti ne vieną kartą, juk kiekvienas ir kiekviena esame skirtingu metu ir tas, kuris išklauso, ir ta ar tas, kuris pataria ar kritikuoja, turėtų būti įdomu po kiek laiko vėl patikrinti knygos personažus ir iš naujo paieškoti savęs. Ir vietą lentynose knyga pati ras, kaip ir šokoladas rado. Romanas turi “iliustracijų“ – specialų www.naivusromanas.lt, kur galima rasti muzikos takelius atskiriems knygos skyriams. Na, čia mano pojūčiai ir asociacijos, skaitytojų gal bus kitokie, bet muzika irgi perduoda žinutę apie nuotaikas rašant.
Žinai, to nuvalkioto klausimo “o kam skirta ši knyga, kas jos skaitytojas (-a)?“ aš gal ir išvengsiu… Geriau pasakyk, kada jau bus galima eiti į knygynus jos medžioti, kad nepražiopsočiau.
Kaip tai, kams skirta? Juk ta knyga – pati puikiausia šių metų šv.Valentino dieno dovana! Pati geriausia, karščiausia – knygos pristatymas vasario 12 d.! (o! iš kuklumo nenumirs…) Vasario pabaigoje tikrai nesunkiai rasi naivų romaną pagal karšto šokolado kvapą “Knygų mugėje“. O jei rimtai, niekam jos neskyriau, nerašiau specialiai jokiam sluoksniui ar lyčiai. Rašiau paprastai, nesistengiau įtikti niekam, nieko neplanavau. Skaityk! Pati ir atsakysi į neužduotus klausimus.

****

Tai štai, toks tas pirmas Arūno (ne)“Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą“ ir pirmasis interviu apie jį. Turiu jau tą romaną ružavą. Viršelis trauktas audiniu – nedažnai pasitaikanti prabanga ir pagarba meilės romanui šiais laikais. Dar neskaičiu, tik pavarčiau ir akimirksniu namuose pasigedau šokolado ir tada iš tiesų susivokiau, koks, oi, nenaivus pats tas jaunatviško balso savininkas ;)…

P.S. Iliustraciją vynu apterliojau ir šokolado širdutėm “apdėliojau“ pati, oficialusis knygos prisistatymas tokių naivybių neturi. Ir bedėliodama prunkštelėjau prisiminusi, kaip iš kažkokios vaikiškų knygelių skaitytojos inercijos (na, tokia literatūra dabar valdo mūsų namus ir mano smegenis), ėmiau ir liuobtelėjau klausimą: “O romane yra paveikslėlių?“. Tyla Skype grąžino į realybę: mh, paveikliukai erotiniam romane??…  Beliko nuleisti juokais tas iliustracijas, kol vaizduotė dar nesiėmė paišyti :D. Baisingai nerimtas tas mūsų pokalbis buvo. Smagus. Smagaus skaitymo, kolegos!

apie (ne)naivų šokoladą, sūrį iš varinio puodo ir Romos ožką…

Visi mugiautojai lygūs, ale, kai kurie lygesni už kitus… Kaip žinia, KOKONAS yra žiauriai asmeniškas tinklaraštis ir todėl čia rašoma, kas ant seilės užeina, ką prisimenu, apie tai, kas tuos atsiminimus prikelia iš miego.

Apie “CHOCOLATE NAIVE“ esu jau rašius, prirašius. Bet dar parašysiu. Buvo proga tą vasarą prieš porą metų papliurpti ir apie šokoladą, ir apie kaimą, apie grįžimą prie šaknų, gerokai vėliau išsipildžiusį kita prasme – Back to origin, ir apie žaliavalgystę, net ir apie autizmą…

Šiemet NAIVE persirengė kitais apdarais:

Apdarai laimėjo laurus ir komplimentus rimtų pakuočių žinovų rengiamuose konkursuose, o visai ne naivūs skoniai su miško medumi, cukraus kristalais, sūria karamele, kava ir riešutais sukėlė tikrą seilėtekį smaližiams. Beveik visame pasaulyje. Beveik nedaug ir pasūdžiau – NAIVE jau “rašo“ heroglifais:

…nes samurajų šalyje vaišina savo šokoladu NEgeišas:

Ne tik vaišina. Ir parduoda. Cechas šiemet praturtėjo konču ir trivoliu, apie kuriuos būtinai pakamantinėkite mugėje, nes turbūt tik šio šokolado pardavėjai yra patys matę visą gamybos procesą nuo:

…iki:

..arba:

Mugėje be krūvos naujienų bus ir klasikos – karšto šokolado puodas.

Uf.. Einu užsikaisiu vandens – širdis apsalo…

****

O “Variniame puode“ visai ne šokoladas verda.

SŪRIO irgi bus mugėje!! Jau net užuodžiu. Jau tuoj dantis suleisiu, e..

Bus dar ir naminės karamelės, uogienės, o šaldytuvėlyje atvažiuos kažkas iš šių personažų.

Kalėdų nelaukit, surykit galvą (arba širdį) sūrio vos nučiupę, patikėkit, nesunku…

****

Ir vėl pabaigai šiokių tokių sentimentų. Su šokolado Domantu susipažinom, kai jis dar nebuvo žvaigždė. Erzinu, žinoma ;). Bet nesivaldau, nes baisiai smagu prisiminti, kaip jis Romos ūkelyje ožką melžė. Bandė. Tiesą sakant, net nemačiau dorai kiek į rankoves prisimelžė, nes tiesiog ašarojau bežvengdama. Kaip kumelė…  Paskui prisirijom tų ožkų sūrio, baltos naminės beveik ukrainietiškos duonos, prisiklausėm Romos pasakojimų apie Maskvą ir turtus, visų artimiausius planus ir net neįsivaizdavau, į ką čia tie girdėti nusvaigimai pavirs. Tai va, dabar ir aš galiu pasvaigti: net jei “Varinis puodas“ dar neskraidina sūrių į Japoniją ar neblizga kas antrame žurnale, vis tiek žvaigždės jiems jau ranka pasiekiamos!

Dovana abiems

Kuo skiriasi informacija nuo reklamos? Tiesą sakant, nelabai žinau, bet garsiai informuoju, kad KOKONAS nieko nereklamuoja, o šie keli įrašai apie gražias kalėdines dovanas yra / bus… PLETKINIMAS (labai gražus lietuviškas žodis nusakantis informacijos perdavimą iš lūpų į lūpas, kai apkalbamas subjektas paprastai trina kaistančias ausis ir skaito KOKONĄ jau post factum). Kodėl čia taip? Ogi todėl, kad gi rašom ką norim, o dabar norim parašyti apie draugus. Apie tuos draugus su kuriais geriam vyną ar vasarą troškinam triušius, apie tuos kurie, kaip ir mes augina vaikus arba DIDELES svajones. Tai čia ir apie tas svajones ir svajonių vaisius.

Domanto svajonės per porą metų nuo naivių (gink, Die, ne paikų!) užaugo iki NAIVE prabangių. Na, tiesą sakant, ne taip paprasta čia viskas: nuo virtuvinio šokolado ir naivaus tikėjimo, kad kokybė ir yra prabanga iki, va, tokio gurgždančio gražumo ir skanumo prigrūstų dovaninių dėžių iiiilgas kelias. Ir ne visą jį kiaurą parą transliuoja “Stilius“…

Viduje, sakyčiau, kolonialinės gėrybės: vanilė, kakavos pupelės, figos, migdolai ir nesūdytos pistacijos. Toks ypatingas jausmas – aromatą išlaikiusios šviežią, o dvasią anų laikų, kai Kalėdoms dovanodavo apelsinus ar iki žiemos išsilaikiusių obuolių dėžę, spalvotą skardinę ledinukų iš Peterburgo ar kafijos iš Rygos. Na, tas geras įspūdis – gavai paragauti labai subtilaus ir prabangaus Kažko, ko nebuvai ragavęs anksčiau, Kažko iš labai toli, Kažko labai tikro, dėl to brangaus. Greitai nelieka turinio, bet prisiminimai apie kokybę gyvena net sagų dėžute virtusioje tos kavos ar saldainių skardinėje {mano močiutė kone pasakas pasakodavo apie TĄ neregėtą mėtinį skonį…}. Spėju, tikros vanilės dvasia irgi dar ilgai gyvena NAIVE indelyje ;).

Lietuvoje nedaug yra riešutų, vaisių ar prieskonių, kurių pardavėjas mato juos su “kailiu“ sode (o ne vienam Hamburgo uosto sandėlių…).

– O koks skirtumas? – sakysit. Nagi, paragaukit, ir bus tuoj viskas aišku. Jūsų skonio receptoriai ir nosys yra patys geriausi kokybės kontrolieriai.

O kas čia, su kuo valgoma, kuris prinokęs, o kuris tinkamiausias, geriausias, klauskite paties Domo. Taip, galima paklausti, nes NAIVE siūlo ypatingą dovaną Kalėdoms (jau vien tuo ypatinga, kad skirta dviems, t.y. dovanojate savo pvz. Mylimajam (Mylimajai) Jūs, o dovaną ragaujate abu!). Čia apie šokoladinę degustaciją dviems asmenims.

Dovanos kaina – 100 Lt, užsisakyti reikėtų el. paštu: ruta@chocolatenaive.com. Dovanų kuponą su įrašytais apdovanotųjų vardais atsiųs paštu iki gruodžio 21 d., galima bus skubiai pakišti po egle, suspėsite.
O su tais mylimaisiais, smalsiaisiais, nepaprastaisiais bent pusantros valandos šnekėti apie šokoladą, jo istoriją, skonius ir kvapus ir, žinoma, ragauti, NAIVE pakvies Vilniuje sausį, tikslią datą nutarę mėnesio pradžioje.

Jeigu taip ilgai be šokolado neišgyvensite, sekite FB ir gaudykite begaliniuose prieškalėdiniuose turgeliuose ir mugėse.

Visos foto  – NAIVE nuosavybė, todėl nedarykite taip, kaip aš, prieš perspausdindami, pasiklauskit ;).

NAIVE. Chocolate Naive…

Pernai įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra persikėlė į kitas patalpas tuose pačiuose Giedraičiuose, bet mūsų vasara kažkaip prabėgo taip ir neužsukusi prie Kiemento ežero. Laikas, atkaklus darbas ir informacijos priemonių galia padaro savo ir dabar kaimiečių nė kvapo tuose steriliuose buteliukuose. Prabangus minimalizmas. Išgrynintas vaizdas ir skonis. Iki nukritimo kokybiški produktai, iš kurių gaminamos šios pagundos, absoliučios pagundos…

Pasididinkite nuotrauką ir išsinagrinėkite stropiai.

Tada nusišluostykit seiles ir sužinokite apie viską nuosekliai:

Garsusis “BEATOS VIRTUVĖS”

Chocolate Naive, Beatos Nicholson ir TV3 Išsipildymo akcijos bendras gamybinis-kūrybinis-labdarinis susivienijimas. Rūšinio 100% šokolado drožlės, skirtos karštajam šokoladui, šokoladiniams triufeliams ar šokolado sausainiams ruošti. Indelio turinio užtenka 8 rajūnams. Dar rasit čili pipirus, cinamonus, gvazdikėlius. Nenusikąskite liežuvio!

KAKAVOS PUPELĖS IŠ PERU
Šviežios kakavos pupelės džiuto maišuose jūrų keliais pasiekia Lietuvą iš Peru. “Naive“ atidžiai atrenka ir paskrudina pupeles, po to jas švariai supakuoja. Ar kada ragavote kakavos pupelę? Ją galima valgyti kaip riešutą, naudoti desertams, pyragams, sausainiams, meduoliams…

KONJAKE (!!) MIRKYTOS FIGOS, IŠSIMAUDYTOS NAIVAME ŠOKOLADE

Lietuvė, Siera Nevadoje ekologiškai auginanti figas, tiekia džiovintus vaisius tiesiai iš savo sodo! “ Naive“ tris paras mirko figas konjake (ohooo! laikykitės, negriūkit!), o vėliau padengia jas Naive šokolado plutele. Figos viduje – migdolinis siurprizas. Pikantiška ir nepamirštama. Atsiranda priklausomybė! 2012 m. rugsėjo derlius.

KARAMELIZUOTI MIGDOLAI su NAIVIU ŠOKOLADU

Saldieji migdolai iš Graikijos ūkių, lupami rankomis, o vėliau karamelizuojami. Karamelizuoti migdolai padengiami Naive šokoladu, o po to voliojami kakavoje ir cukraus pudroje. Visiškai pižoniškas, l.gardus užkandis, tikram pižonui labai sunku migdolams atsispirti, todėl paprastai net nebando.

MIGDOLAI
Balti ir saldūs branduoliai, sąžiningai auginami ir rūšiuojami ūkininkų kooperatyve, krizės purtomoje Graikijoje. Įspūdingas migdolų branduolių dydis parodo kad dirvožemis, saulė ir ūkininkų meistriškumas veikia išvien. 2012 m. rugsėjo derlius.

LAZDYNO RIEŠUTAI
Aliejingi lazdynų riešutai taip pat auginami ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. Sąžiningas auginimo būdas užtikrina riešutų švarumą ir ekologiškumą. Būdami maistingi, šie riešutai puikiai numalšins alkį. Jie taip pat gardžiai paskanins patiekalus ar desertus! 2012 m. spalio derlius.
PISTACIJOS
Žalia arba purpurinė – štai tokia turi būti pistacijų riešutų spalva. Saldžios, nesudegintos, sveikos pistacijos, kurių skonis neužgožtas pigia akmens druska. Pistacijos auginamos ir renkamos ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. 2012 m. rugsėjo derlius. Chocolate Naive komandai istorijos (ar istorija?) – svarbus dalykas (arba svarbi sritis).. Žydų kilmės amerikietis, turintis biodinaminį ūkį Kosta Rikoje, mūsų gaminiams augina cinamoną, juoduosius pipirus ir… vanilę. Ar žinote, kad vanilė gaminama iš orchidėjų anksčių? Ar žinojote, kad vanilės ankščių verslas pagal pavojingumą yra prilygintas pogrindinei ginklų prekybai? Kaip ten bebūtų, tai yra vienas aromatingiausių augalų pasaulyje: egzotinis, užburiantis ir valdantis žmonių likimus.

JŪROS DRUSKA  „IL SALE DI PAPI“ – Popiežiaus druska

Turbūt daug kam bus netikėta, kad nedidelis Italijos miestelis Červas (ital. Cervo)yra vienos geriausių pasaulyje druskų gimtinė. Jau 2000 metų šis miestelis yra žinomas savo druska, netgi miestelio pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „acervus“, t.y. baltasis auksas.
Ši Adrijos jūros pakrantėje išgaunama druska yra vadinama „Il sale di Papi“ – „Popiežiaus druska“, nes yra tiekiama popiežiui, jo patiekalams sūdyti.
Italijos kulinarinis paveldas.

MEDUS SU KAKAVOS PUPELĖMIS

Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, žalojančių bites. Gydyti bites tik ekologiškomis gydymo priemonėmis. Nežudyti bičių motinėlių. Sukti medų atsižvelgiant į mėnulio padėtį danguje. Ar kada ragavote šiais biodinaminiais principais prižiūrimo bityno medaus?
Mindaugas – ypatingas bitininkas, kuris laisvu nuo darbo Molėtų astronomijos observatorijoje laiku augina bites. Jo aviliai stovi pamiškėje, todėl medus visada sodrus, tamsus ir gilaus skonio.
Chocolate Naive tiki Mindaugu ir jo bitininkystės principais, todėl Mindaugą pakvietė prisijungti prie “išskirtinių augintojų–gamintojų klubo“.  Jo medus yra gardinamas traškiomis kakavos pupelėmis – negirdėtas, neregėtas derinys!

*****

Ir čia dar ne viskas, ką turi “Naive“. Gal ir gerai, kad ne viskas, nes vien nuo žiūrėjimo galima susirgti diabetu ;). O šeštadienį tai bus balius smaližiams. Vilkitės smokingą ir skubėkite į mugę!

Šokoladas. Pradžia.

Startinis įrašas apie pirmąjį mugės dalyvį bus laaaabai saldus ir asmeniškas. Galima praleisti beletristiką, jei manysit, kad “per nelyg’ “, pasigrožėkit vaizdais ir atlėkit palaižyt gyvai, o aš kitaip negaliu…

Kas mane pažįsta, žino, kaip man sekasi su svajonių darbais ir, kiek mano gyvenime būta šokolado, bet šiemet dar labai pasisekė ir su atostogom:  Giedraičiuose porą savaičių gyvenom šokolado ir naminių ledų “fabrikėlyje“. Gaila, kad mano vaikai dar nesuprato, kokia laimė jiems nusišypsojo, dar negalėjo kieme ar darže išdidžiai pasigirti: “ o aš mačiau kibirus ledų, kalnus šokolado, upes marmelado, ot!“ Tiesą sakant, į manufaktūros kaimynystę patekom visiškai atsitiktinai, bet apie  rankomis iš tikrų (!!!) kakavos pupelių gaminamą šokoladą jau buvau girdėjusi, naminių ledų vežimaitį Vilniaus senamiestyje buvau mačiusi, o ir šokoladininką Domą irgi jau buvau sutikusi pernykščiame “Daiktų viešbučio“ turgelyje. Marmozel Vilmos suintriguota, kelis mėnesius bandžiau rasti drąsos jį pakalbinti ir parašyti apie tikrai nerealią, tuomet labai dar šviežią manufaktūrą, išskirtinį reikalą ant Lietuvos čia, KOKONE. Bet… Kartais mano prigimtinis landumas ir įžūlumas ima ir palieka mane ant ledo… Šį kartą paliko iki ledų sezono. Aišku, per tą laiką apie gerą naujieną parašė visi l’officieliai ir “Verslo žinios“. Ech…

Bet užtai vasara buvo įspūdinga. Giedraičių vasara.

Kai pirmąjį vakarą “Terakotos“ sodybos šeimininkas atvilko paragauti naminių karamelinių ir agurkinių ledų, kuriuos gamina iš savo ūkio karvių pieno (ir agurkų…), įsišnekėjom, o tada paaiškėjo, kad jie čia už sienos “su vienu vaikinu verda dar ir šokoladą“! Per daug sutapimų… Šį kartą buvo pakankamai laiko susipažinti, papliurpti, išragauti, pasmalsauti, dar ir netoliese esančią triušių ir ožkų “fermą“ aplankyti. Atostogos buvo laaaabai eko :). Matyti iki paryčių per kiemą į cechą su bazilikų šluotomis ir pieno bidonais zujančius ledų gamintojus – eksperimentatorius, o ryte nubusti nuo skrudinamos kakavos kvapo buvo tikrai baisiai romantiška.

Iš tiesų, Lietuvoje jau turbūt nebeliko tikrų šokolado gamintojų, net ir grandai, didieji fabrikai, vežasi belgų “paruoštukus“, temperuoja ir tiesiog lieja saldainius, daugelis ten dirbančių žmonių net nėra matę kakavos pupelių. Domantas  “Chocolate Naive“  “sunkia“ iš pupų:

Ir vaizdas, ir skonis nustebina. Sunkoka patikėti, kas viskas prasidėjo taip iki avantiūrizmo naminiškai.

O gal dar kas nuo vasaros prisimenat ledų triratį?

Jeigu jau manote, kad mugės nebesulauksit, skubiai reikia dozes šokolado, ketvirtadienį patikrinkite Tymo turgų ir ieškokit, va, šito dviračio:

Foto: “Chocolate Naive““. Bet mes su Šarūne pasižadame pasižvalgyti po manufaktūrą greitu metu ir iš “savo varpinės“. Su Šarūnės hazeliu kokiu ;)…