Taigi, su namo interjeru atrodo viskas aišku, kiek buvo suplanuota įrengimo ir apskaičiuota lėšų, dar pora savaičių ir finito, kraustomės. Taigi šiuo klausimu aš jau rami ir tik laukiu galutinio rezultato. Bet štai pasirodė saulutė, pagaliau pakvipo tikru pavasariu ir nauja dozė rūpesčių ir nerimo namo aplinkos tvarkymo pavidalu jau paruošta. Dar rudenį svaigau apie įkurtuves – medžių sodinimo talką. Bet stebėdama dabartinę namo aplinką, linkstu keisti planus. Bijau, kad po pirmo apsilankymo daugiau niekas niekada nenorės mūsų lankyti 😛 Teks pirmiausia į talką kviestis tikrus specus, kurie ir šimtamečius neartus dirvonus išlygintų ir tūkstantines namo remonto atliekas išvežtų, o kur dar mielų kaimynų savarankiškai įkurtas ir metų metais kauptas vos už mūsų sklypo ribos prasidedantis sąvartynas… Oi oi darbelio bus, jaučiu, medžių sodinimo talka įvyks geriausiu atveju rudenį.

Na gerai, išlygins mums geri žmonės tą sklypą, bet tai gi dar tik nugruntuota drobė būsimam paveikslui (kokie poetiški išsireiškimai, jau tas pavasaris), o aš dar net neparuošusi eskizo. Štai ir leidžiu valandas nete ieškodama informacijos ir inspiracijos kaip kas ir kur turi būti. Kokia yra dirva, kaip ją paruošti sodinimui ir prižiūrėti, kaip sodinti ir auginti vaismedžius, kaip suplanuoti sodo, daržo, ūkinę bei poilsio erdves. O kur dar gėlynai (mano svajonė – rožės), kad susodinus derėtų tarpusavyje, visą sezoną žydėtų. Man, miestetei baltarankei, tai – kaip pirmokui trigonometrijos uždavinys. Ir Dominykas gi toks pat kaip aš, ne prie žemės. Bet tikrai žinau, turėsim rezultatą, tiesa, labai negreitai (kaip draugas Martynas pasakė: daiktais greit apsistatai, o medžiai, oi kaip negreitai auga).

Kodėl nesikreipiam į profus? Nes:

A) neradau nei vieno šiuo verslu besiverčiančiu Lietuvoje portfolio, kad man bent truputį patiktų. Dažniausiai sutinkami variantai – kilometrinė veja su kampe padėliotais alpinariumais ir betoniniu baseinu vidury, ir įmantrių geometrinių formų kažkokių modernių augalų klombos, man visa tai primena kapines. Liguistas potraukis sukurti tvarką ir minimalizmą. Nežinau, man tai spazmas žiūrint į tokį sodelį. Kur natūralumas? Kur laisvė? Gamtoje taip niekada nebūna;

B) tokios išlaidos, kurių dar ilgai atliekamų neturėsim;

C) nenorim nusivylimo ir beprasmiškumo, kad kažkas kitas padarys tai, dėl ko pasirinkom gyventi čia, kaime.

Kaimas, žemė? Aha, aš irgi dar prieš porą metų nebūčiau tikra dėl savo potraukio žemei. Auginti daržoves? Kam? Galima nusipirkti, bet kai nusiperki prekybcentryje šviežių pomidorų su sudygusiom sėklytėm jų viduje, kažkodėl rankos pačios tiesiasi prie sėklų maišelio, o į proto klausimą, kaip tu tai darysi, numoji ranka, atsakydama sau rusišku posakiu “metodom tyka“. Aš užaugau ant naminių (kaip dabar sakoma – ekologiškų) daržovių, tad kodėl nesuteikti šios laimės savo vaikams? O paravėt padės tai mėgstančios abi mamos, joms tai tikra atgaiva pasikrapštyt darželyje 😉 Vat taip vat. Beje, visi draugai, kas norit pabandyt augint daržoves, bet neturite kur, welcome.

O štai ir keletas man patikusių paveiksliukų, būtent gražūs vaizdai ir įkvepia imtis šio nelengvo darbo.

pievele

Labai patinka, kai veja prie namo apsupta medžių, krūmų ir gėlynų siena, išeina jauki užuovėja.

pavesine

Skaniausi pietūs vasarą pavėsinėje (tikrai ją turėsim), ilgai trunkantys didžiulėje kompanijoje, man primena vasaras pas močiutę. O štai medinės verandos motyvas primena ramiai leidžiamą laiką pas Dominyko močiutę sode, todėl galvoju ir apie savo verandos atsiradima kada nors vėliau. Kaip malonu joje skaityti knygą gurkšnojant arbatėlę kai lyja vasaros lietus.

varteliaikonteineriai

Balta tvora gali visai neblogai sugroti su mūsų namo fasadu, be to labai tinka kaimiškoje aplinkoje, nors dėl jos dar nesam apsisprendę, gali būti kad pasirinksim minimalesnį variantą. O kitam paveikslėlyje patiko spalvoti konteineriai – tokia meniška daržininkystė 🙂

Nuotraukos via desire to inspire ir better homes and gardens