Apie kavą, Snieguolę ir knygelių vargus

Įtariu, kalėdiniai pažadai galioja iki Velykų. Paskui surūgsta… Vadinasi, turiu tik parą įsipareigojimams įvykdyti.
Pasidarom kavos ir pasidalinam seniai užkonservuotomis istorijomis. Tiesa, mano kava gaminta prieš geeerą savaitę, kai cypdama darbą mūsų namuose metė indaplovė (fui, anarchistė kokia…), o nauja“ fotomuilinė“ bandė iš paskutiniųjų kompensuoti mano abi kaires rankas ir „žvairas“ akis.. Beje, tos nedarbo idėjos yra užkrečiamos – kompas irgi eilinį kartą neperspėjęs pasiėmė atostogų. Technikos revoliucija, ne kitaip.

A, tai apie kavą. Nutariau, kad jei jau naminė, kad jau čia, tiesiog KOKONE, tai geriam kokią pagerintą, ką? Kadaise Karina man kažkur komentaruose parašė, kaip ji suplaka pieną pieniškai kavai. Man ne visada tobulai išeina, bet pati idėja tikrai iki tobulumo paprasta – reikia naudoti tą patį kavos presą (french press)- indelį, kelis kartus „papumpavus“ paprastai susiplaka visai neprasta puta.

Na, maždaug taip:

Gerai, o dabar išpilam kriauklėn šitą. Jamam Šarūnės puikiąją, grįžtam prie įprastos vaizdinės KOKONO kokybės:

…ir pakalbam apie prieš daugybę mėnesių vykusią mugę.
Taigi, Snieguolę jai skirtas žiedelis rado dar prieš Kalėdas. Snieguolė Rugilė gyvena Londone. Dirba banke. Prieš beveik metus baigė mokslus ir ši proga buvo numatyta kažkaip teisingai įprasminti teisingu daiktu. Ir…vualia – čia netyčia internete ir aptiko snieguolinį žiedą. Tiko viskas: ir grožis, ir dydis, ir mintis, ir gerų darbų idėja. Rugilė kilusi iš Panevėžio, o Panevėžys – vienas iš 5 Lietuvos miestų, kuriame yra akliesiems skirta biblioteka, „Snieguolė“ užsiminė, kad būtų šaunu, jei panevėžiečiai gautų tas knygutes pirmieji ar kokia viena kita daugiau, ar kaip kitaip būtų aišku, kad tas žiedas virto knygutėms VISAS. Virto, Rugile!
Kodėl tas virsmas užtruko? Ech… Visad kas nors pakoreguoja planus. Jurgė, knygučių leidybos kuratorė, ilgai ir kantriai man aiškino visas smulkmenas ir aplinkybes. Apibendrinant: po viešo knygelių pristatymo ir pirmųjų rankdarbinių-darbinių pavyzdžių „pačiupinėjimo“ išlindo visokių patobulinimų ir pageidavimų, techninių ir metodinių patarimų. Tada kliuvo ratai beveik kiekvienoj iš daugybės gamybinių grandžių nuo popieriaus iki magnetukų, spaudos ir kirtimų. Kelis kartus strigusius maketus dar po prastovų teko ir taisyti. Galų gale knygučių pirmasis tiražas išvydo šviesą. 15 vnt., apie geometrines formas, su išimamomis detalėmis, tvirtinamomis magnetais. Ir čia paaiškėjo, kad viena paskutinių gamybos dalių – paspartavimas (kartono lapų su iškirstais langais apklijavimas) visiškas brokas, lapai spūra, raitosi, atsiklijuoja… Fe, ar ne? Gamintojas pripažino savo kaltę, pasiteisino techninėm galimybėm ir pinigus grąžino, bet knygelių naudoti vis tiek nebuvo galima. Jos tiesiog dūla ant Jurgės stalo.

O tuomet dar paaiškėjo, kad silpnaregiams daug geriau būtų tokios knygos ant juodo, o ne balto fono… Kur gi, patarėjai, buvot anksčiau? Akliesiems gi nėra skirtumo, o regintieji net neįtaria tokių niuansų…
Na, tai kuo baigėsi epopėja? Šiuo metu gaminamos ir tos juodosios knygelės. Ir pasimokius, sugaišus šitiek laiko, jau maketuojamos dar dvi kitos knygos. Be to, rimtai mąstoma kardinaliai keisti gamybos būdą – knygutes gaminti iš… plastiko, specialia, dar laaabai naujoviška, bet perspektyvia mašinėlė plastiko lakšte atspaudžiant 3D vaizdą. Baisingai knieti pamatyti ir pačiupinėti, tiesą sakant. Lauksiu žinių, kai tik ką sužinosiu, parašysiu.

P.S. kai sužinojau, kad Lietuvoje tėra 5 specialiosios. bibliotekos akliesiems ir silpnaregiams, tik didžiuosiuose miestuose, nustebau. Tik 5? Tik po 3 knygutes kiekvienai?? Bet paskui man paaiškino, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra apie 90 aklų vaikų tokio amžiaus, nuo 2 iki 5 metų (į tokią auditoriją taiko šios knygutės). Tik tiek? O negi mažai???? Šis skaičius pakankamai stabilus, bet nuolat kinta viduje: kažkas išauga, kažkas gimsta, kažkas praregi po sudėtingų operacijų. O kažkas to regėjimo netenka. Gal net šią minutę… Brrr…. Šis skaičius tik statistikams yra beveik nekintantis jų suvestinių grafose, mažylių tėvams jis pakeičia visą gyvenimą.