You are currently browsing the tag archive for the ‘vikingų kaimas’ tag.
Kada tamsiausią metų mėnesį pradeda švisti? Kai pradedi galvoti kalėdiškai!
Išsitrauki pernai sausį paslėptą eglutės žaisliukų dėžę, atnaujini arbatos, kavos, kakavos puodelių kolekciją ir… nušvinta!
Netikite? Pabandykit patys. Ieškokit mugėje Rūtos iš RUTRUT. Kava bus šalia, todėl bus paprasta išbandyti naują sau pasidovanotą puodelį ir išsiaiškinti, ar seni burtai veikia 😉
****
Taste Map – KOKONO meilė nuo pirmos jų dalyvautos mugės. Buria ne iš kavos tirščių, čia sudėtingesnė alchemija.
Dar tada, kai Domas ir Ieva buvo tik pora, kažkurių metų mugiautojai sugužėjo į jų kavos skrudinimo cechelį senamiestyje pomuginiam vakarėliui. Šilta buvo…
Pamenu, išlakėme porą viedrų kavos bekalbėdami apie proceso subtilybes, kavos įkvėptas keliones, planus… Kad taip greitai visa užaugs, kas tada būtų pagalvojęs? Dabar tai – šeima ir 3 kavinės. Vienoje jų, RISE Vilnius erdvėje, mugės sekmadienį kažkurį “map’ą“ turbūt ir sutiksite už baro – sekmadieniais baristos nedirba, bet Ieva ir Domas remia KOKONO labdaras, todėl kava garuos, espreso aparatas triukšmaus ir rytas prasidės puikiausia kava.
Skanaus!
****
Negeriate kavos? Negundyti čia, nes tai ne apie Jus? Taiiii… turime arbatos. Pilnas pievas!
Gamtos galia, va, atveš į mugę… Na, kad šitos galingos dovanos pasiektų jūsų namiškius su linkėjimais “sveikatos ir laimės, pinigų ir meilės“. Čia viskas iš Medeikių kaimo netoli Molėtų, pakalbinkite Sigą mugėje, tai jos kaimas, jos šeimos ūkis, papasakos apie žoles ir ne tik jas.
****
Bet tikrieji burtai tokiu metu, kai visas žoles jau nuvirino žiemiškos šalnos, yra rasti jas kitur. Ant stalo. Ant rankšluosčio. Rankinėje. Piniginėje. Čia Kaupolės dovanos po egle ir apie egles.
Ir dar apie pušis, šermukšnius, putinus, rūtas, mėtas, dilgėles ir visą botaniką, kuri rankomis, senu, patikrintu būdu yra spaudžiama ant lino.
****
O tai irgi apie burtus: Kūčių rinkinys tikram baltui iš Vikingų Kaimo.
Vikingai ne tik turi savo kaimą čia, Lietuvoje. Jie teleportuoja į X-XII amžių visus norinčius, smalsius ar nuo šių dienų komforto pavargusius. Vasarą vaikus surinkę ant akmens blynus kepa, luotus skaptuoja, marškinius siuva, palapinėse visi gyvena ir upelėj prausiasi (ir, sako, nieks necypia, kad šiltas vanduo neteka, įsivaizduojate?!). Kaip vikingai žiemoja, patys papasakos, nesunku juos bus mugėj pažinti pagal aprangos kodą…
Ne, gal vis tik taip:
O gal taip:
Nors ne, čia iš rytdienos įrašo 😉
****
Tiek tų kerų tam kartui. Pasikapsčius kalėdinėje istorijoje nesunku rasti, kad ta proga net karus sustabdydavo, o čia reikia mažesnio stebuklo – mokyklą pastatyti. Pamatai jau yra, reikia šiek tiek pagalbos ir darbščios rankos po truputį sulipdys “avilį“. O tada kvies į svečius!
Visos foto: mugės dalyvių ir Melkio mokyklos
Šį kartą mano grafomanijai vietos nebeliko, naujokai mugiautojai prisistatė patys. Aš dabar tik sėdžiu, į fainus vaizdus veizėju ir žvengiu:
igaga – šeimyninis sesių ir pusseserių projektas. Pati idėja gimė šį snieguotą pavasarį, kai vienas mažas berniukas jau visai “supaišė” ir “sužaidė” turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą abiejų su mama. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną mama su teta nutarė: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės, ir kur baldelius papuošė arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Taip igaga ir tapo igaga😉 O mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“:
“Arkliukas, kuris norėjo spalvų“:
“Įkvėpimo kampelis“:
ir, žinoma, “Nuotykių namutis“:
Visi jie “pagal kilmę“ – balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms, pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono. Neapsirikome – mūsų vaikai savo kartono namučiuose praleidžia labai daug laiko, o kūryba čia liejasi laisvai. Labai patinka ne tik tai, kad su kartono baldeliais galima veikti, ko tik širdutė geidžia, bet ir tai, kad vaikai bet kada gali patys juos perkelti į norimą vietą – juk kartonas toks lengvas! Draugų vaikams irgi patiko, tad vėlyvą rudenį nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Kol kas dar labai nedrąsiai. Jau pasirodėme poroje krautuvėlių, papuošėme vaikų kampelį mažoje kavinukėje, o KOKONAS bus pirma proga apčiupinėti ir apipaišyti igaga kūrybą gyvai;)
* Tik pridėsiu, kad rašydama “apipaišyti“ Agnė iš igaga turėjo galvoj –
APIPAIŠYTI,
todėl aprenkite vaikus į mugę gražiai, baltai – jiems patiks 😉
******
Kiti vaikų kampo debiutantai labai šildo širdį, nes yra mano žemiečiai ir “medinukai“.
Šiauliuose jauna šeima gamina tiesiog medines svajones –
Dėžėse jas pakuoja:
Svajonės gali būti paprastos…
…arba spalvotos…
… apie pasakiškus namus (su televizoriumi ir nauja knyga…)
apie nuosavus laivus…
…ir pašėlusius nuotykius…
Užuodžiat medieną? Mane tas kvapas lydi nuo lopšio, kaip ir kelias mano giminės kartas, gal dėl to tik lapatai, lapatai ir nunešė mane LAPALAI toli ir atgal. Neabejoju, kad visi tie laivai TIKRAI atlaikys ne vieną kartą piratų, šitos stebuklų dėžės bus paveldimos ir pailsėjusios palėpėj vėl augins jau kitų vaikų vaizduotę, o lėlių namuose keisis “nuomininkai“, bet ne džiugi nuotaika.
Gerai, užteks svaigti, šaldytuvas rėkia:
Išlak kavos ir važuojam toliau…
*****
… nes BRĖDŽIAI laukia 😉
Nesuprantat, kas tai per padarai? O… o kam gi būtina viską pasaulyje suprasti, jausti reikia… 😉 Jei jaučiat, kad mirtinai reikia paaiškinimo arba neišgyvensit iki mugės be šio bei to spalvingo, skambinkite Erikai:
O čia kiek kita Erikos kūrybos pusė. Trikotažinė. Pastelinė. Kaklus puošianti.
Vaikams ar ne vaikams, bet kalėdiniai briedžiai, oi, atsiprašau – brĖdžiai – jau neša Kalėdas. Gaudykit!
******
Rosanos lėlės -Valdorfo lėlytės. Tai visai kita filosofija ir kita estetika. Skirtingiems vaikams patinka skirtingi briedžiai ir lėlės. Kalėdų seniai gi puikiai žino ne tik, kas buvo geras visus metus, bet ir kas geriausiai saugo jų vaikų sapnus, ar ne? Nesusilaikiau, “pakrikštijau“ šitas paneles.
Katriutė
Saliutė
Amiliutė
Vilna, sagos ir vata… Negi ne iš to gaminami tikri draugai?
******
Na? Tai kur tie vikingai? Ot, ir bus! Čia dar vienas mugės NeFormatas, įsikursiantis greta lėktuvėlių dirbtuvių ir visų aukščiau aprašytų vaikiškų džiaugsmų. Vikingai, aišku, atvažiuos iš Vikingų Kaimo ant Širvintos kranto ir mokys tuos brĖdžius ir vaikus, lėles ir tėvelius žaisti kvirkatą.
Skamba taip rimtai, kad siūlau pasimokyti iš anksto, chi, chi. Ir su vikingais šiais laikais galima susipažinti internetu—> Vikingų Kaimas. O jei mėgstate keliauti laiko mašina, tai ši kompanija jums labai pakeliui: senovinių amatų dirbtuvės, dar senoviškesnių žaidimų rungtynės, šimtų raištelių siuvimas ant iki saginės eros drabužių… Oi, labai gydo visa tai nuo asfaltligės, stresligės ir kalėdinės karštinės. Jei ir jūs savajojate gyventi kuo arčiau gamtos, braidyti rytais po rasą, auginti medžius, ganyti gyvulius, užsiimti amatais – välkommen! Ateikit pakariauti su vikingais į mugę, o vasarą patikrinkite visas siūlomas pramogas. Kažkaip įtartinai jie laimingi be i-pod’ų, ką? 😉
kokonas.wordpress.com 