You are currently browsing the tag archive for the ‘užrašinės’ tag.

Šiandien pusė sotaus ir stilingo Pasasaulio džiūgaus: “Atvyko!“ Ir puls ragauti naujo derliaus burgundiško vyno. Dėl to vyno atvykimo džiūgausiu vakare ;), o dabar jau galiu pastūgaut, kad imu jausti ateinančias Kalėdas, nes mane ankstyvais rytais iš lovos pradeda versti paštininkai – atvyksta SIUNTINIAI!!

Mmm… čia siuntinys iš Jūžintų taip atrodo ankstų rytą apsimiegojusiam fotoaparatui man išdraskius voką dar tarpdury…

O taip Virginijos iš “Margų amatų“ dovanų pintinėje. {Ačiū, Virginija, dovanos padalyvaus mugėje, paskui patupės per šventes po eglute, o už jas gauti pinigai virs Žaislų muziejaus gabaliuku. Smagi reinkarnacija ;)}

Tai užrašinės, tiksliau, tie lapeliukai-atmintukai, kurie paprastai gyvena ant šaldytuvų ir kompiuterių, veidrodžių ar net buto durų. Visai kaip katinai, lipa bet kur…  Pintinėje yra ir ne katinų, yra truputis gėlių romantiškoms švelnioms personoms:

Ir odinės klasikos ramiems ir solidoems.

Juos visus galima naudoti ne vieną “kadenciją“: vietoje jau išplėšytų lapelių, įklijuokit naują bloką ir plėšykit, plėšykit, plėėėėšykit…  Ir nieko nepamirškit, pvz.: laiku pasirūpinti Kalėdų dovanomis, pakutenti vaiką, paglostyti šunį, pabučiuoti Brangų Žmogų. Žodžiu, šios mielos mažos dovanėlės yra skirtos priminti apie tai, kas laaabai SVARBU.

Mano rėkiantys lapeliai primena apie krūvas darbų ir pažadų, todėl palieku jus patikimose savo sekretoriaus rankose…

Iki!

Šiandien. Nes krenta lapai ir …varva snarglys. Visai netikėtai jau apsvarstėm rudens simpatijų ir antipatijų priežastis vieno straipsniuko komentaruose. Buvau arši “antirudenininkė“. Vargu, ar dabar, tuntais gadindama nosines, galėčiau kokį nors komplimentą “išrašyti“ rudeniui… Pripažįstu, gal kiek gyvenimo tempas sulėtėja, gal nebe visi savaitgaliai 1,5 mėnesio į priekį suplanuoti (dėl nenuspėjamų pabjurusių orų dažniausiai…) ir dėl to galima pakiurksoti namie su karšto vyno ar kakavos puodu, pasikviesti iš širdies papliurpti draugę (ir ji turbūt neskubės / tingės per lietų bristi namo, palauks, kol kas pasisiūlys pavežėti). Dar spalvotų medvilninių pėdkelnių sezonas kiek praskaidrina nuotaiką. Arba naujų demisezoninių batų, arba kokio nors vilnonio sezoninio drabužėlio. Tiesa, dar dviejų dalykų negali “nukrapštyti“ nuo Rudenio “garbės lentos“: 1) rudeninės (ir žieminės) porelės būna kur kas patvaresnės (įrodyta žmonių santykių profesionalų ir metrikacijos biuro statistikos mėgėjų) ir gal net laimingesnės; 2) rudeniop atkunta poetai ir dienoraščių “maniakai“. Hm… Ir grafomanija (nebūtinai) turi būti (būtinai) graži. Todėl dabar mąstau, gal griebtis popierinių lapų? sirdies paslaptys

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com