You are currently browsing the tag archive for the ‘sveikinimai’ tag.

Kalėdos yra GIMTADIENIS, todėl ŠVENTADIENIS ir ilgas laisvadienis (na, dažnai dar ilgesnis valgadienis…). Tai metas, kai paprastas cinamonas pakvimpa šventėmis, bet kokia arbata ar kava tampa kalėdine, į kalėdines pavirsta nuolaidos, pamiškių eglutės ir net gerumas. Keistai nervingas ir sutrumpėjęs laikas, susivėlęs dovanų popieriuose, o visi aplink linki ramybės, ramybės, ramybės, šilumos ir sveikatos.

Dar Kalėdos – proga pasikviesti į namus visus bičiulius, nesvarbu, artimus ar tolimus, didelius ar mažus, plonus ar storus, raudonplaukius ar… pūkuotus. Puiki proga pasipuošti žaliais karoliais, ištraukti iš stalčiaus močiutės sidabrinius šaukštelius ir senų sagų dėžutę, prisiminti, kodėl  visa taip brangu, papasakoti savo rydienos planus ir vakarykščius sapnus, paklausyti draugų pasakų ir dainų, kartu paragauti šiųmetinio sniego, išsidalinti neišsiųstus ar net neparašytus laiškus. Tada būtinai įvyks šitaip lauktas, dulkėtose knygose ir žurnaluose aprašytas STEBUKLAS – ateis KALBADIENIS, kai prašneka visi padarai. Tai šventa tiesa, nes juk Kalėdos yra GIMTADIENIS. Naujų darbų, pažadų, svajonių ir vilčių…

Draugeliai iš Rūtos Elzės stebuklų šalies. Maždaug 15 cm ūgio.

Jie mėgsta mandarinus.

Skaičiuoja sagas.

Važinėjasi traukinuku.

Po švenčių susikaupsim ir papasakosim, kas jiedu, kaip ir kuo gyvena. Pažadu…

Žinau, kad dabar jau nebe vasara ir dar ne žiema. Bet patarlės išmintis byloja, kad svarbiam reikalui reikia ruoštis iš anksto, o ne paskutinę minutę. Man, matyt, mama bus per mažai kalus nuo vaikystės liaudies išminties. Aš visada ir viską darau paskutinę minutę (visai tuo nesididžiuoju, man netgi labai gėda). Todėl ypatingai žaviuosi žmonėmis, kurie turi išminties ir svarbiems įvykiams (gimtadieniams, atostogoms, Kalėdoms, vestuvėms, krikštynoms, ir dar daug kartų gimtadieniams) ruošiasi atsakingai ir iš anksto. Ypatingai dovanų prasme. Kada aš išmoksiu pastebėti ir įsigyti tinkamus (naudingus?) objektus laiku (mąstant apie kokybės ir vertės santykį, apie artėjančią progą arba tiesiog apie visus savo pažįstamus, artimuosius, jų pomėgius ir norus). Juos tinkamai saugot, o po to laiku, niekur neskubant gražiai supakuoti ir ne tik parašyti nebanalų sveikinimą bet dar ir pasigaminti atviruką savo rankomis. Labai stengiuosi – rezultatų kol kas nulis, todel viskas vyksta savęs inspiracijos lygmenyje.

Ir vienu tokių inspiracijos šaltiniu tapo labai originalūs ir be galo gražūs minttint rankų darbo atvirukai ir kiti popieriniai darbeliai (vėl gi begalinės flickr erdvės laimikis). Mano susižavėjimas ja dar labiau išaugo, kai sužinojau, kad Monika (tikrasis jos vardas) nera grafinio dizaino specialiste, o savo darbus kuria tik laisvalaikiu. Pati juokais sako, kad šis užsiėmimas jai jau tampa obsesija, nes Kalėdinių atvirukų gamybą pradeda rugpjūčio mėnesį. Naudojasi patarle (tikiu, kad kiekvienoje kalboje jai yra atitikmuo) 😉

Be atvirukų, Monika dar ir gražaus įpakavimo bei mielų niekučių meistrė.

nuotraukos © minttint

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com