You are currently browsing the tag archive for the ‘skrudinta kava’ tag.
Žiūriu į rutrut ažūrus ir akyse mėlyna nuo gražumo..
“Šitas gal salotoms?“ – be polėkio mano pavargęs protas.
“Nežinau. Bet, va, TOS – tiiikrai citrinų arbatai! Su žaliu mėtos lapu…“ Ir tik varva seilės, cak, cak…
******
Pastaruoju metu mano ilgi banguoti sakiniai (oi, būtų gerai – plaukai… mmm..) iškalbingai trumpėja. Kurį laiką į el. laiškus dar atsakinėjau – “ne“, “nu“, “tai“, “ jo“ – ir iš tų 4 žodžių 4 atsakymai išeidavo, dabar liko: :), :/, :P… Taupi, pasirodo gali būt kalba pavargus, hm.
{Eičiau išlakti dar kavos, bet jau bjauri, Dievaži…} { Ne, iš kur gi Dievas gali žinoti, kodėl man ta kava subjaurėjo…} { Dievui tai tikrai vis vien, bet yra kam ne – Taste Map, pvz.}
Nes jie skrudina kavą. Ir galėsite įvertinti mugėje, kaip jiems sekasi. Pamaniau, kava ir sūris – totali šios mugės egzotika! Laukiu, nesulaukiu… Žodžiu, galima ateiti ir be pusryčių – mugėje badu mumirti bus sunku.
******
Kavos bus. Dabar puodelį tik susirasiu. O! Godos rausvasis toks naminis:
Ir sūriui lėkštė tokia nemaža:
Šie turbūt arbatai. Bet pelėdos ir iš jų gertų kavą. Ypač jei būna pažadintos 6 val. ryte…
Man kadaise Šveicarijoje išaiškino, kad boružės reiškia laimę. Aš nežinojau, o jau mėnesį rijau kažkokį boružinį šokoladą – laimės prisišniojau visam gyvenimui. Tai jūs žinokit, kad vabalai yra gerai.
O čia kitokių gyvių talismanai:
Auksuoti…
*******
Kristinos keramika – ne kavai. Atrodo archaiškai, autentiškai ir… gyvatiškai. Vazos.
O čia matau japoninius karpius sukančius ratus. Tik karpiai žali, ne oranžiniai. O jūs, ar matos? Karpius…
Gerai, pasiduodu ir aš jau mažai bematau, jei nenoriu baigti šitaip:
…teks klausyti anytos ir jau nešdintis iš interneto. Matyt, šita varna neturėjo tokios naminės pagalbos, nebuvo kam ir dėkoti už ją… Mano super anyta – dienraščio korektorė, tai prašysiu ryt išagaudyt klaidas. Bet ryt… Labanakt!